2026-02-11 Nr. AB-3321-4-68-3-00092-2026-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1786-968/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00092-2026-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant užsienietei, prisistačiusiai (duomenys neskelbtini) S. Z. U., jos atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjams A. K. ir I. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) prisistatančios S. Z. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) prisistačiusiai S. Z. U.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) prisistatančiai S. Z. U. (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo trims mėnesiams iki 2026 m. balandžio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad:

2.1. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai netoli Kauno miesto patikrinimui sustabdė automobiliu vykusį Estijos Respublikos pilietį, su kuriuo vyko 16 asmenų, kurie neturėjo dokumentų, patvirtinančių jų asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Viena iš jų prisistatė Užsienietė, kuri paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko iš Latvijos Respublikos. VSAT Centro 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 15K-3228 Užsienietė apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. spalio 22 d., nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.2. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnyba 2025 m. spalio 8 d. gavusi Lietuvos Respublikos prašymą dėl Užsienietės grąžinimo, nesutiko jos priimti į Lenkijos Respubliką dėl įrodymų trūkumo. Užsienietė 2025 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 25S225698 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

2.3. Užsienietės tapatybė bei pilietybė nėra nustatyta, ji yra pateikusi tik asmens pilietybės ir tapatybės paso fotokopiją, tačiau kopija nelaikoma asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, todėl laikoma, jog Užsienietės tapatybė nėra nustatyta ir patvirtinta. Kadangi Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, ir nenustatyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, siekiant tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje yra būtina užtikrinti jos buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietei netaikant judėjimo laisvės apribojimų ji gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos ir Šengeno valstybių narių migracinę kontrolę reguliuojančius įstatymus.

II. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino ir pratęsė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. balandžio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai 2025 m. rugpjūčio 21 d. netoli Kauno patikrinimui sustabdė automobiliu vykusį Estijos Respublikos pilietį, su kuriuo vyko 16 asmenų, neturinčių jokių tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Viena iš užsieniečių prisistatė kaip Užsienietė. VSAT Centro 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Užsienietė buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. spalio 22 d. Užsienietė 2025 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo.

5. Teismas įvertino, kad sprendimas Užsienietės prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl ji yra prieglobsčio prašytoja. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalis reglamentuoja prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 p.), o taip pat siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus įstatymo nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 13 str. 4 d. 2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1-14 punktuose išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalis leidžia užsieniečiui taikyti alternatyvia sulaikymui priemones, tarp kurių 5 punkte numatytas užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

6. Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimu Užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma iki šiol, priemonės terminas teismo sprendimu buvo nustatytas iki 2026 m. sausio 21 d. Įvertinęs, kad Užsienietė iš esmės vykdo ir nepažeidinėja jai skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, teismas padarė išvadą, kad taikoma priemonė tinkamai įgyvendina savo tikslus.

7. Teismas sprendė, kad Užsienietei paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę. Užsienietės tapatybė ir pilietybė nėra patvirtinta, ji Lietuvoje gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui neturi, su Lietuva jos nesieja jokie ryšiai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog Užsienietė vyko tranzitu ir Lietuva nebuvo jos kelionės tikslas, sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas trims mėnesiams, nustatant judėjimo laisvės ribojimus yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdama Užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama priimti sprendimą jos prieglobsčio byloje ir jį vykdyti.

III. 8. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimą ir paskirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismo posėdžio metu Užsienietės teismas paklausė apie jos kelionės tikslą, asmuo nurodė, kad ji keliavo į Norvegiją, nes apskritai nežinojo tokios šalies kaip Lietuva, o jos kelionės tikslas buvo ne konkreti valstybė, o saugi Europos Sąjungos šalis, kur galėtų pasiprašyti prieglobsčio.

9.2. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 25S225698, kuriuo nuspręsta nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Įstatymo 76 straipsnis reglamentuoja, kokiais atvejais yra priimamas sprendimas nagrinėti asmens prieglobsčio prašymą iš esmės ir iš esmės skubos tvarka. Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punktas numato, kad Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas „pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę“ arba „prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis“. Užsienietės atveju priimtas sprendimas nagrinėti jos prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, rodo, kad Migracijos departamentas, atsakingas už procedūros prieglobsčio prašymo nagrinėjimui parinkimą, nelaikė, kad asmuo prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę.

9.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis saugo žmogaus teisę į laisvę ir draudžia bet kokį savavališką sulaikymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad laisvės atėmimas galimas tik įstatyme nustatytais pagrindais ir griežtai laikantis procedūrų. Asmens laisvės ribojimas leidžiamas tik tada, kai tai būtina ir neišvengiama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sulaikymas yra ultima ratio priemonė, kuri turi būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir tiksliai laikantis įstatymo.

9.4. Užsienietės judėjimo laisvė ribojama nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d. (daugiau nei 5 mėnesius), nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką nėra fiksuota jokių taikomos priemonės pažeidimų ar kitokių elgesio pavyzdžių, indikuojančių asmens nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, pažymint, kad Užsienietė yra pateikusi paso ir asmens tapatybės kortelės kopijas VSAT. Nesant duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu ar apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai/valstybės saugumui, jai esant prieglobsčio prašytojui, laikoma, kad proporcinga priemonė šiuo atveju būtų ne de facto sulaikymas, o švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

10. Centras atsiliepime į Užsienietės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimą. Centras atsiliepimą į Užsienietės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Aplinkybė, kad Migracijos departamentas 2025 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 25S225698 nusprendė Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, savaime nepaneigia teismo išvadų dėl pasislėpimo rizikos ir alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo būtinybės. Sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės reiškia tik tai, kad nenustatyta akivaizdžių pagrindų atsisakyti nagrinėti prašymą (Įstatymo 77 str.) ar taikyti pagreitintą procedūrą (Įstatymo 76 str. 4 d.), tačiau jis nėra tapatus vertinimui dėl asmens elgesio patikimumo ar rizikos vengti valstybės institucijų kontrolės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo, vertino ne prieglobsčio prašymo turinio pagrįstumą, bet faktines aplinkybes, susijusias su Užsienietės patekimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, jos ryšiais su valstybe, ankstesniu elgesiu ir realia galimybe užtikrinti jos dalyvavimą vykstančiose procedūrose švelnesnėmis priemonėmis.

10.2. Neteisėtas patekimas į Lietuvos Respubliką, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjimas, taip pat tai, kad Lietuvos Respublika nėra Užsienietės tikslas, pagrįstai leidžia manyti, kad nesant kontrolės priemonių Užsienietė galėtų pasišalinti iš laikino apgyvendinimo vietos ir tęsti kelionę į kitą valstybę. Be to, tai, kad prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas tik po to, kai buvo taikomos laisvės apribojimo priemonės ir nepavyko jos grąžinimas į kitą Europos Sąjungos valstybę, teismas pagrįstai vertino kaip vieną iš reikšmingų aplinkybių, didinančių pasislėpimo riziką. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimas yra proporcingas, būtinas ir atitinka Įstatymo tikslus.

10.3. Tai, kad Užsienietė laikosi nustatytų pareigų ir nepažeidžia taikomos priemonės sąlygų, nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką, savaime nereiškia, kad išnyko pagrindai, dėl kurių ši priemonė buvo paskirta ir vėliau pratęsta. Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos išorės sienas sauganti valstybė, negali būti laikoma teritorija, kurioje užsieniečiams, neturintiems asmens tapatybę ir teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, būtų sudarytos sąlygos nevaržomai patekti, judėti ar išvykti be kompetentingų institucijų kontrolės. Tai neatitiktų nei nacionalinės migracijos kontrolės tikslų, nei Europos Sąjungos teisės nuostatų, reglamentuojančių prieglobsčio bei grąžinimo procedūras.

10.4. Užsienietei nėra taikomas sulaikymas, o alternatyvi sulaikymui priemonė ir ji šiuo metu apgyvendinta ne Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centre, kaip teigiama skunde, bet Vilniaus priėmimo centre. Apgyvendinus Užsienietę Priėmimo ir integracijos agentūroje, ji nėra atskirta nuo kitų šioje agentūroje apgyvendintų asmenų, jos judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad jai paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – laikytina prilyginant sulaikymui, nėra pagrindo. Nors Užsienietės judėjimo laisvė yra ribojama, tačiau šis ribojimas nėra absoliutus.

10.5. Laikino apgyvendinimo vietoje Užsienietei yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jos poreikiams patenkinti. Jos judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje. Esant objektyviai būtinybei, ji apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleista už apgyvendinimo teritorijos ribų.

10.6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad užsieniečio pateiktos asmens tapatybės dokumentų kopijos nėra prilyginamos originaliems dokumentams ir savaime nepašalina nei tapatybės nustatymo, nei pasislėpimo rizikos. Tik galiojantys originalūs dokumentai sudaro realias prielaidas užtikrinti veiksmingą migracijos kontrolę, asmens identifikavimą ir sprendimų dėl teisinės padėties vykdymą.

10.7. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas, naujų esminių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Tenkinti Užsienietės apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietei buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. balandžio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir Užsienietės paaiškinimus teismui, kad Lietuvos Respublikos valstybė Užsienietei nebuvo kelionės tikslas, o prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą, teismas pripažino, jog Užsienietės atžvilgiu turi būti toliau taikoma jai pagrįstai skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri neapriboja Užsienietės laisvės ir teisių labiau, nei būtina šiuo metu.

13. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jos atžvilgiu taikė tokią griežtą ir sulaikymui prilygstančią laisvę ribojančią priemonę, be to, nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką nėra fiksuota jokių taikomos priemonės pažeidimų ar kitokių elgesio pavyzdžių, indikuojančių asmens nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, pažymėdama, kad ji yra pateikusi paso ir asmens tapatybės kortelės kopijas VSAT.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietė 2025 m. spalio 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, todėl ji yra prieglobsčio prašytoja.

15. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

16. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-14 punkte nurodytos aplinkybės.

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

18. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietė apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jai paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, tik prašo taikyti švelnesnę, neribojančią jos judėjimo laisvės, priemonę.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes (Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos tapatybė nenustatyta, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai), pagrįstai pratęsė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, konstatavęs, kad tai yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdama Užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jos prašymą ir priimti sprendimą jos prieglobsčio byloje. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė paskirtą Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. balandžio 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) prisistatančios S. Z. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis

Milda Vainienė