2020-02-05 Nr. AB-2356-3-61-3-04151-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-87-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04151-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. Ž. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja F. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. R2-(VTGI)-2785 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotą leidimą daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotai šilumai paskirstyti taikyti Metodą Nr. 16V, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos F. Ž. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Tarybą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kaišiadorių butų ūkis“ siūlomo šilumos paskirstymo metodo taikymo daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), ir leidimo taikyti Metodą Nr. 16V Pastate suvartotai šilumai paskirstyti panaikinimo. Ginčijamu sprendimu Taryba konstatavo, kad Metodas Nr. 16V Pastate suvartotai šilumai paskirstyti taikomas pagrįstai.

Teismas vertino, kad nors pareiškėja skunde teigia, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, tačiau šiuo aspektu plačiau nepasisako, o skundą grindžia šilumos skirstymo metodo taikymo aspektu, t. y. kelia ginčą dėl šilumos skirstymo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tiek pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas, tiek pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio nuostatas, vartotojų ir energetikos įmonių ginčai dėl šilumos skirstymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, nepaisant to, kad Taryba ginčijamame sprendime nurodė kitą apskundimo tvarką. Teismas sprendė, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka ir į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ginčų kategoriją.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjai išaiškinta, kad ji dėl šilumos skirstymo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), metodo turėtų kreiptis CPK tvarka į bendrosios kompetencijos teismą – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (Gedimino g. 87, Kaišiadorys).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės, priimant nagrinėjimui pareiškėjos skundą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog tarp pareiškėjos, namo administratoriaus UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ ir šilumos tiekėjo nevyksta joks ginčas, kuris patektų į Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatose įtvirtintų ginčų kategoriją. Skundžiami ne atsakovo priimti sprendimai išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčą išankstine tvarka, o atsakovo pagal kompetenciją priimti individualūs administraciniai aktai – t. y. atsakovo 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotas leidimas daugiabutyje name (duomenys neskelbtini), suvartotai šilumai paskirstyti taikyti metodą Nr. 16V ir 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas atsisakyti panaikinti 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotą leidimą, todėl ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pareiškėja tvirtina, kad ginčijamas 2013 m. rugsėjo 19 d. leidimas ir 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas yra individualūs administraciniai aktai, kuriuos atsakovas priėmė Viešojo administravimo įstatymo ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 14–15 punktuose nustatyta tvarka, veikdamas savo įgaliojimų ribose, nes atsakovas yra įgaliotas suderinti vartotojų siūlomus šilumos paskirstymo metodus, priimdamas individualų administracinį aktą, kuris skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Ne teismas, o pati pareiškėja nustato ginčo ribas ir nurodo atsakovą. Teismui manant, kad ginčo ribos neaiškios, pareiškėjui siūloma jas patikslinti, o jei atsakovas netinkamas – pakeisti tinkamu. Pareiškėjui atsisakius tai daryti, byla nagrinėjama iš esmės, nes netinkamas atsakovas yra pagrindas skundą atmesti, o ne palikti jį nenagrinėtu.

Pareiškėja teigia, kad priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ji pateikė argumentus, pagrindžiančius atsakovo 2013 m. rugsėjo 19 d. leidimo ir 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pareiškėjos nuomone, skundžiami atsakovo sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl naikintini kaip neteisėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad pareiškėja skunde teismui prašė panaikinti Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. R2-(VTGI)-2785 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotą leidimą Pastate suvartotai šilumai paskirstyti taikyti metodą Nr. 16V, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y., jog leidimo suteikimo metu Pastato administratorius UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ nuslėpė, jog Pastatas neturi projekto, kuriam esant leidžiama taikyti metodą Nr. 16V, Pastate nėra jokių savavališkai įrengtų šildymo prietaisų, Pastate įrengta tipinė šildymo sistema, kuriai galima taikyti Tarybos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus. Iš skundžiamo Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. R2-(VTGI)-2785 matyti, kad pareiškėja nesutinka su šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V taikymu Pastatui ir siekia, jos teigimu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, panaikinti Tarybos 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotą leidimą taikyti minėtą metodą Pastate. Skundžiamu Tarybos sprendimu buvo atsakyta į pareiškėjos 2019 m. spalio 21 ir 23 d. prašymus, nagrinėti jos nesutikimo su Tarybos 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-2467 pareiškėjai pateiktu atsakymu į jos 2019 m. spalio 7 d. prašymą argumentai. Taryba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą kreipėsi į šilumos tiekėją – UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir Pastato administratorių UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ dėl informacijos suteikimo. Taryba, įvertinusi pareiškėjos prašymuose nurodytas aplinkybes, gautą informaciją, padarė išvadą, kad Pastatas ir jame įrengta šildymo sistema atitinka visas metodo Nr. 16V taikymo sąlygas, todėl nėra teisinio pagrindo kvestionuoti Tarybos 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotą leidimą taikyti metodą Nr. 16V, o šis metodas Pastate taikomas pagrįstai. Pareiškėjai paaiškinta, kad tuo atveju, jei Pastato gyventojai pageidauja, kad Pastate suvartota šiluma būtų skirstoma pagal kitą Tarybos rekomenduojamą arba su ja suderintą šilumos paskirstymo metodą, gyventojai turi teisę priimti sprendimą dėl kito šilumos paskirstymo metodo taikymo teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 27–30).

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui; šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų; kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba; kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų (eksploatuotojų) ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka.

Ginčų sprendimas ne teismo tvarka reglamentuojamas Energetikos įstatymo 34 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas, manantis, jog energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos; vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais.

Pagal minimo straipsnio 3 dalį, jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą; vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą; vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais. Energetikos įstatymo 34 straipsnyje taip pat nustatyta, kad: kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba (4 d.); buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, o kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Tarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles (5 d.);

Taryba, išnagrinėjusi ginčą ne teismo tvarka ir priimdama sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, privalo spręsti dėl energetikos įmonės įpareigojimo grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ir tokio grąžinimo ar kompensavimo sąlygų (6 d.); Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, o kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu (7 d.).

Energetikos įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo; Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos; jeigu nustatoma nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Energetikos įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Pagal Energetikos įstatymo 341 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka.

Vartotojų skundų dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi nagrinėjimą Taryboje reglamentuoja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225 patvirtintos Vartotojų skundų nagrinėjimo valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, skundžiamo Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. R2-(VTGI)-2785 turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp pareiškėjos ir energetikos įmonės kilo ginčas, kuris buvo Taryboje išnagrinėtas ne teismo tvarka pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnį. Bylos medžiaga nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiamas atsakymas Taryboje priimtas išnagrinėjus pareiškėjos, kaip vartotojos, skundą Energetikos įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja, nesutikdama su šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V taikymu, į Tarybą kreipėsi, kaip į viešojo administravimo subjektą, kadangi Taryba pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį priima sprendimus dėl rekomenduojamų taikyti šilumos paskirstymo (išdalijimo) vartotojams metodų bei jų suderinimo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatavo, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka ir į Energetikos įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ginčų kategoriją, yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir nepagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis panaikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos F. Ž. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė