Legislator Case Law & Legislation
94c0ea80-b1ca-4f91-a28f-63d13bbcd385 AI generated

94c0ea80-b1ca-4f91-a28f-63d13bbcd385 · Kauno apygardos teismas

Case Number 94c0ea80-b1ca-4f91-a28f-63d13bbcd385
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kolektyvinės sutarties IV skyriaus 5 ir 6 punktai numato, kokiais atvejais gali būti mokami prie tarnybinio atlyginimo priedai, priemokos ir vienkartinės išmokos. 2009 m. balandžio 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-74 patvirtinti Darbo apmokėjimo tvarkos nuostatai, kurių IV dalyje nustatyta, kad darbuotojams be pareigybinio atlyginimo gali būti skiriami iki 100 procentų pareigybinio atlyginimo dydžio priemokos ir priedai, o nurodyto skyriaus 16 p. numato, kad visi priedai ir priemokos gali būti mažinami ir panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis nevykdo pavestų darbų.2016 m. rugpjūčio 31 d.

Legislator headnote

AI generated

94c0ea80-b1ca-4f91-a28f-63d13bbcd385 · Kauno apygardos teismas: Todėl negali bÅ«ti keičiamos be raÅ¡ytinio darbuotojo sutikimo darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis, ko nėra Å¡iuo atveju (DK 120 str. 3 d.).Teismas sprendė, kad pareiginio atlyginimo priedo nemokėjimas iki tam tikro termino negali bÅ«ti laikomas drausmine nuobauda, nes nemokėjimas numatytas Nuostatų 16 p. ir jį paskyrus už veiklos efektyvumÄ , jis gali bÅ«ti nemokamas, jeigu pablogėja darbuotojo darbo rezultatai arba jis nevykdo pavestų darbų. Atsakovo nebuvimas darbe visÄ darbo dienÄ , už kÄ jam paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, rodo, kad jis visÄ darbo dienÄ nevykdė jam pavestų ir darbo sutartimi sulygtų pareigų, o tai rodo ir blogus jo darbo rezultatus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1664-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05326-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.; 1.3.6.3.1.; 1.3.6.4.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2017 m. rugsėjo 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-320-292/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijai dėl komisijos sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisija) 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5119 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo nuspręsta ieÅ¡kovės darbuotojo D. B. praÅ¡ymÄ tenkinti ir panaikinti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo 2 punktÄ dėl pareigybinio atlyginimo priedo nemokėjimo atsakovui iki 2017 m. sausio 1 d. IeÅ¡kovė mano, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, komisija neteisingai kvalifikavo darbo ginčo santykį, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias priedo darbuotojui skyrimÄ , nepaisė suformuotos teisminės praktikos, Å¡aliÅ¡kai vertino atsakovo paaiÅ¡kinimus, Centro argumentus atmetė, nenurodydami priežasties.

Ieškovės su atsakovu 2014 m. rugsėjo 12 d. sudarytoje darbo sutartyje darbuotojui nustatytas darbo užmokestis - valandinis darbo įkainis, darbo užmokestį mokant du kartus per mėnesį. Joje priemokų ir/ar priedų skyrimas ir apskaičiavimas susietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu – 2009 m. balandžio 27 d. centro vadovo įsakymu patvirtintais Darbo apmokėjimo nuostatais, kuriuose numatyta, kad centro darbuotojams be pareiginio atlyginimo gali būti skiriami iki 100 procentų pareiginio atlyginimo dydžio priemokos ir priedai, o visi priedai ir priemokos gali būti mažinami ir panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis nevykdo pavestų darbų.

Atsakovas neginčijo 2016 m. rugpjūčio 31 d. Centro direktoriaus įsakymu jam paskirtos drausminės nuobaudos už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties, todėl akivaizdu, kad atsakovas, neatvykdamas į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties, nevykdė jam pavestų darbų, todėl darbdavys turėjo teisinį ir faktinį pagrindÄ panaikinti jam priedo mokėjimÄ .Atsakovas D. B. ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė, nemokėdama jam priedo, nesilaikė nuostatų laikytis įstatymų, veikti sÄ Å¾iningai ir laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, ignoravo DK įtvirtintÄ draudimÄ už vienÄ darbo drausmės pažeidimÄ skirti tik vienÄ drausminę nuobaudÄ .

Aplinkybė, kad pirmÄ jÄ darbo dienÄ darbdavio bendrovėje direktoriaus įsakymu buvo paskirtas 15 procentų pareigybinio atlyginimo priedas yra pagrindas pripažinti paskirtÄ priedÄ darbo užmokesčio dalimi. Tai, kad įsakyme nenurodytas konkretus priedo skyrimo pagrindas, patvirtina teiginius, kad priedas yra darbo užmokesčio dalis. IeÅ¡kovė Darbo ginčų komisijos sprendimo argumentų nenuneigė, nepateikė detalios priedų prie darbo užmokesčio skyrimo tvarkos, dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡o, priedų galiojimo termino apibrėžimo sÄ lygų, kriterijų, kurie gali lemti priedo sumažinimÄ , nemokėjimÄ , nemokėjimo trukmę pagrindžiančias aplinkybes, nenuginčijo priedo paskirties.

Pati darbdavio diskrecijos teisė mokėti darbuotojams priedus, premijas neginčijama, tačiau akcentuotinas skirtingas priedo, kaip darbo užmokesčio sudedamosios dalies, ir premijos, kaip skatinimo priemonės, reglamentavimas. Priedas kaip darbo užmokesčio dalis yra saugoma DK 120 str. reglamentavimu, nes darbo užmokesčio sumažinimas turi bÅ«ti griežtai reglamentuotas, ir laikomasi visų bÅ«tinų procedÅ«rų. Å i tvarka buvo pažeista, todėl pagrįstai darbdavio įsakymo 2 punktÄ Darbo ginčų komisija pripažino neteisėtu ir panaikino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5119, priteisė iÅ¡ D. B. UAB „Alytaus regiono atliekų valdymo centras“ naudai 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad su atsakovu 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir atsakovas priimtas dirbti biologiÅ¡kai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio mechanizatoriumi - maÅ¡inistu, o darbdavys įsipareigojo atsakovui mokėti 14,02 Lt valandinį darbo įkainį, jam dirbant pagal slenkantį darbo grafikÄ , taikant suminę darbo laiko apskaitÄ ir nevirÅ¡ijant 48 darbo valandų per savaitę.

Darbo sutartyje taip pat pažymėta, kad įmonėje galioja 2012 m. gegužės 25 d. kolektyvinė darbo sutartis Nr.

1. Kolektyvinės sutarties IV skyriaus 5 ir 6 punktai numato, kokiais atvejais gali būti mokami prie tarnybinio atlyginimo priedai, priemokos ir vienkartinės išmokos. 2009 m. balandžio 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-74 patvirtinti Darbo apmokėjimo tvarkos nuostatai, kurių IV dalyje nustatyta, kad darbuotojams be pareigybinio atlyginimo gali būti skiriami iki 100 procentų pareigybinio atlyginimo dydžio priemokos ir priedai, o nurodyto skyriaus 16 p. numato, kad visi priedai ir priemokos gali būti mažinami ir panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis nevykdo pavestų darbų.2016 m. rugpjūčio 31 d.

UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus įsakymu Nr. V-172 atsakovui paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be pateisinamos priežasties. Tuo pačiu įsakymu nurodyta Finansų ir apskaitos padaliniui nemokėti D. B. pareigybinio atlyginimo priedo iki 2017 m. sausio 1 d. Ginčijamu Darbo ginčų komisijos sprendimu nuspęsta panaikinti UAB „Alytaus regiono atliekų centras“ direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo 2 punktÄ dėl pareiginio atlyginimo priedo nemokėjimo atsakovui.

Teismas nurodė, kad jis nėra apeliacinė instancija Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo atžvilgiu ir teismui nėra suteikta teisė priimti sprendimÄ už darbo ginčų komisijÄ , todėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimas tuo pačių reikÅ¡tų, kad D. B. praÅ¡ymas, pateiktas darbo ginčų komisijai lieka nepatenkintas. Todėl Darbo ginčų komisija negali bÅ«ti atsakovu byloje, nors reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir nukreiptas į komisijÄ .Teismas nurodė, kad darbo sutartimi buvo sulygtas konkretus valandinis darbo užmokestis pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , o priedas paskirtas darbdavio įsakymu, remiantis lokaliniu aktu - Darbo apmokėjimo tvarkos Nuostatais, kurie neprieÅ¡tarauja kolektyvinei sutarčiai, kuri reguliuodama darbo apmokėjimo sÄ lygas taip pat nukreipia į Nuostatus.

Tai, kad įsakymu (bet ne darbo sutartimi) buvo paskirtas priedas (ieÅ¡kovės teigimu, už veiklos efektyvumÄ ), neprieÅ¡tarauja nei įstatymų nei lokalinių aktų nuostatams, nes darbdavys turi teisę formuoti darbo užmokestį, priklausomai nuo darbuotojo veiklos efektyvumo, skatindamas jį dirbti efektyviai ir tai, kad priedas buvo nustatytas darbo sutarties sudarymo dienÄ , nesuteikia pagrindo teigti, kad priedas yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis. Å iuo atveju taikytina kasacinio teismo praktika, nurodyta ieÅ¡kovės, kad sÄ lygos, kurios įtvirtintos ne pačioje darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktÄ , t. y. kai abi sutarties Å¡alys susitarė to akto nuostatas laikyti sutarties sÄ lygomis. Darbo sutartyje nenurodytos jokios lokalinio akto nuostatos kaip neatskiriama darbo sutarties dalis dėl darbo užmokesčio mokėjimo.

Todėl negali bÅ«ti keičiamos be raÅ¡ytinio darbuotojo sutikimo darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis, ko nėra Å¡iuo atveju (DK 120 str. 3 d.).Teismas sprendė, kad pareiginio atlyginimo priedo nemokėjimas iki tam tikro termino negali bÅ«ti laikomas drausmine nuobauda, nes nemokėjimas numatytas Nuostatų 16 p. ir jį paskyrus už veiklos efektyvumÄ , jis gali bÅ«ti nemokamas, jeigu pablogėja darbuotojo darbo rezultatai arba jis nevykdo pavestų darbų. Atsakovo nebuvimas darbe visÄ darbo dienÄ , už kÄ jam paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, rodo, kad jis visÄ darbo dienÄ nevykdė jam pavestų ir darbo sutartimi sulygtų pareigų, o tai rodo ir blogus jo darbo rezultatus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. praÅ¡o panaikinti 2017-04-07 Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į apelianto nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytais argumentais ir nurodoma teismų praktika, neaptarė atsakovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos netaikymo Å¡ioje byloje aplinkybių.Teismas, nevertinant viso Kolektyvinės sutarties turinio, nepagrįstai susiejo Kolektyvinės sutarties IV skyriaus 5 ir 6 punktus. 5 punkte nurodoma, kokie priedai ir priemokos gali bÅ«ti mokami prie tarnybinio atlyginimo, o 6 punkte nurodomos, kokios gali bÅ«ti skiriamos vienkartinės iÅ¡mokos, kurios savo prasme prilygintinos premijoms, kaip skatinimo priemonei. 2014 m. rugsėjo 15 d. direktoriaus įsakymu apeliantui ir dar keturiems darbuotojams nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. paskirtas 15 procentų pareigybinio atlyginimo priedas. 5 punkte tokio priedo - pareigybinio atlyginimo – nėra, todėl laikytina, kad paskirtas priedas buvo sudedamoji darbo užmokesčio dalis.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad papildomÄ darbo užmokesčio dalį apeliantas gavo ilgÄ laikÄ : nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 metų rugpjūčio mėnesio. Tai patvirtina, kad priedas buvo darbo užmokesčio dalimi. Todėl nėra pagrindo vadovautis Darbo apmokėjimo nuostatų IV skyriaus 16 punktu ir spręsti apie darbdavio teisę sumažinti ar panaikinti priedus ir priemokas. Å iuo atveju nebuvo nurodytas priedo skyrimo konkretus pagrindas ir jo nemokėjimo pagrindas.Teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės teiginiais, jog darbo sutartimi buvo sulygtas konkretus valandinis darbo užmokestis, darbo sutartyje nenurodant mokamo priedo ir esÄ tai neprieÅ¡tarauja lokaliniams aktams.

Darbdavio parengtÄ darbo sutartį pasiraÅ¡o darbuotojas. 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu paskirtas 15 procentų priedas turėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas darbo sutartyje. Darbdavys, netinkamai vykdęs savo pareigÄ papildyti darbo sutartį, negali savo neveikimo pateikti kaip teisėtos apelianto atžvilgiu taikytos materialinės priemonės. Darbo sutartyje nėra nuorodos į Darbo apmokėjimo tvarkos nuostatus.Teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-300/2007, nes nurodytoje nutartyje nagrinėjamas ginčas nėra tapatus apelianto atvejui.Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino DK 239 straipsnį, nepagrįstai sprendė, kad pareiginio atlyginimo priedo nemokėjimas negali bÅ«ti laikomas drausmine nuobauda.

Darbdavys tuo pačiu įsakymu skirdamas drausminę nuobaudÄ ir nuspręsdamas penkis mėnesius nemokėti priedo, tiesiogiai susieja drausminę nuobaudÄ su materialinėmis pasekmėmis, akivaizdžiai už vienÄ darbo drausmės pažeidimÄ bausdamas du kartus. Teismas turėjo pareigÄ Ä¯vertinti ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumÄ darbo teisiniuose santykiuose. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad sudarant darbo sutartį jam susipažinimui buvo pateiktas ne vienas dokumentas, tačiau pačių dokumentų jis negavo, yra svarbi darbuotojo teisių realizavimui.

Nei kolektyvinė sutartis, nei darbo tvarkos taisyklės, nei darbo apmokėjimo tvarkos nuostatai nėra skelbiami vieÅ¡ai, todėl nėra galimybės su jais susipažinti pakartotinai. Darbo tvarkos taisyklės nepasiraÅ¡ytos įmonės vadovo, nepatvirtintos įmonės antspaudu.Teismas neatskleidė ieÅ¡kinio esmės, neįvertino visų faktinių ir teisinių aplinkybių, pažeidė viseto principÄ , nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas ir įgyvendintas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principas, tinkamai įvertinti Å¡alių tarpusavio santykiai, Å¡alių sÄ Å¾iningumas, tinkamas faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimas.

Neatsižvelgta į tai, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo teisinių santykių Å¡alis.IeÅ¡kovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujama advokato Virgilijaus Kaupo, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas, priimtas teisingai aiÅ¡kinant teisės normas ir taikant suformuotÄ teisminę praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-300/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-602/2008).Teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nustatė, kad visi priedai ir priemokos gali bÅ«ti mažinami arba panaikinami, jeigu pablogėja atitinkamo darbuotojo darbo rezultatai arba jis nevykdo pavestų darbų. Teismas pagrįstai aplinkybę, kad atsakovas, neatvykdamas į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties, nevykdė jam pavestų darbų, pripažino, kaip teisinį (Darbo apmokėjimo tvarkos nuostatų 16 p.) ir faktinį pagrindÄ darbdaviui panaikinti (terminuotai) D.

B. priedo mokėjimÄ .Darbo apmokėjimo tvarkos nuostatuose nebuvo nustatyta aiÅ¡kių tokio priedo skyrimo ir dydžio nustatymo kriterijų, nebuvo nurodyta iÅ¡ anksto nustatytų rodiklių ar konkrečių apelianto veiklos rezultatų, nuo kurių bÅ«tų tiesiogiai priklausęs jam mokėtinas priedas ir jo dydis. Darbdaviui buvo suteikta diskrecijos teisė vienasmeniÅ¡kai įvertinti darbuotojo atliekamo darbo kiekį ir kokybę, numatyta galimybė sumažinti jau nustatyto priedo dydį arba jį visiÅ¡kai panaikinti, jeigu pablogėja darbuotojo darbo rezultatai arba Å¡is nevykdo pavestų darbų.

Esant tokiam priedo skyrimo sureguliavimui darbdavio lokaliniame akte, traktuoti apeliantui nustatytÄ priedÄ kaip darbo sutarties sÄ lygÄ , kurios negalima pakeisti be darbuotojo sutikimo, nėra teisinių prielaidų.Apeliantas savo skundÄ , kaip ir Darbo ginčų komisija savo sprendimÄ (vėliau teismo panaikintÄ ), iÅ¡ esmės grindžia vien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009 atskirais teiginiais dėl premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies, skyrimo tvarkos.

Tačiau minėtoje nutartyje suformuoti iÅ¡aiÅ¡kinimai suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis skirtingoje byloje nei nagrinėjama byla, be to, teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo sprendimÄ , kuriuo Å¡is teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog darbdavys neprisiėmė įsipareigojimų mokėti pastovaus dydžio kasmetines premijas per visÄ sutarties galiojimo laikÄ , kaip darbo užmokestį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).Byloje nustatyta, kad 2016-08-31 UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – Centras arba ieÅ¡kovas) direktoriaus įsakymu Nr. V-172 atsakovui D.

B. (toliau – atsakovas arba apeliantas) paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be pateisinamos priežasties. To paties įsakymo 2 punkte nurodyta Finansų ir apskaitos padaliniui nemokėti D. B. pareigybinio atlyginimo priedo iki 2017-01-01. Atsakovas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijai (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-10-23 praÅ¡ymu apskundė įsakymo dalį dėl pareiginio atlyginimo priedo nemokėjimo ir prašė panaikinti įsakymo punktÄ . 2016-11-15 sprendimu Darbo ginčų komisija nusprendė panaikinti UAB Alytaus regiono atliekų centro direktoriaus 2016-08-31 įsakymo Nr. V-172 2 punktÄ dėl pareiginio atlyginimo priedo nemokėjimo atsakovui D.

B.. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino minėtÄ Darbo ginčų komisijos sprendimÄ .Byloje kilo ginčas iÅ¡ esmės dėl to, ar tinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui priedo mokėjimÄ ir ar teisėtas darbdavio sprendimas laikinai nemokėti Å¡io priedo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog tinkamai buvo taikomos Å¡ios materialinės teisės normos, byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, ar apeliantui mokėtinas priedas buvo sudėtinė darbo užmokesčio dalis, ar ne.

IeÅ¡kovo ir atsakovo 2014-09-12 sudarytos darbo sutarties Nr. 141 3 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 14,02 Lt valandinį darbo įkainį, darbo užmokestis mokamas 2 kartus per mėnesį: 15-16 ir 30-31 dienomis; Å¡iame punkte numatytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos tik Å¡alių susitarimu (iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje). Darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė nustatoma pagal slenkantį darbo grafikÄ , nevirÅ¡ijant 48 valandų per savaitę (Darbo sutarties 5 punktas). Darbo sutarties 12 punktu Å¡alys numatė, kad įmonėje galioja Kolektyvinė sutartis Nr. 1.Centro direktoriaus 2014-09-15 įsakymu Nr. V-119, vadovaujantis DK, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus 2009-04-27 įsakymu Nr. V-74 patvirtintais darbo apmokėjimo tvarkos nuostatais (toliau – Nuostatai) ir 2012-05-25 Bendrovės Kolektyvinės sutarties Nr. 1 IV skyriaus 5 punktu (2012-05-25 Bendrovės darbuotojų susirinkimo protokolas Nr. DS-12), nustatytas 15 proc. pareiginio atlyginimo priedas bendrovės biologiÅ¡kai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio darbuotojams, jų tarpe ir atsakovui D.

B., nuo 2014-09-15. Darbo kodekso (toliau - DK; nutartyje taikoma ginčui aktuali iki 2017-07-01 galiojusio DK redakcija) 186 straipsnyje nurodyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį; darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ pagal iÅ¡ anksto nustatytus rodiklius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009).

Å alims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi bÅ«ti nurodomos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡kios abiem Å¡alims ir atitiktų suderintÄ jų valiÄ . Aptariamas teisinis reglamentavimas suponuoja tai, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbÄ einant konkrečias pareigas per valandÄ ar mėnesį esant normalioms darbo sÄ lygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008).

IeÅ¡kovo Kolektyvinės sutarties, su kuria atsakovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai 2014-09-12, IV skyriaus „Darbo užmokestis ir paskatos“ 1 punkte numatyta, kad apmokėjimas už darbÄ organizuojamas vadovaujantis LR DK, Darbdavio patvirtintais darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatais ir kitais norminiais dokumentais bei jų nustatyta darbo apmokėjimo tvarka, bei darbo sutartimi. Kolektyvinės sutarties IV skyriaus 5 ir 6 punktai numato, kokiais atvejais gali bÅ«ti mokami priedai prie tarnybinio atlyginimo, priemokos ir vienkartinės iÅ¡mokos.

Nuostatų I dalies „Bendrosios nuostatos“ 1.2 pateikiama darbo užmokesčio sÄ voka, jog darbo užmokestis – visos darbuotojo pajamos, gaunamos už darbÄ , atliekamÄ pagal darbo sutartį su UAB „ARATC“, t. y. pareigybinis atlyginimas, visi priedai, priemokos, o 1.4 punkte priedai ir priemokos apibÅ«dinami kaip darbo užmokesčio sudedamoji dalis, mokama už darbuotojo einamas vadovaujančiÄ sias pareigas, už aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ , iÅ¡simokslinimÄ , skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimÄ , už veiklos efektyvumÄ , darbo staÅ¾Ä , tiesiogiai susijusį su darbu, už papildomus darbus, už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) vykdymÄ , už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ .

Nuostatų IV dalies „Priedai ir priemokos“ 12 punkte nustatyta, kad darbuotojams be pareigybinio atlyginimo gali bÅ«ti skiriami iki 100 procentų pareigybinio atlyginimo dydžio priemokos ir priedai ir to paties punkto 12.1 – 12.11 papunkčiuose nurodyti jų skyrimo pagrindai. Jau minėtu (nutarties 17 punktas) Centro direktoriaus 2014-09-15 įsakymu Nr. V-119 apeliantui paskirtas priedas yra besÄ lyginis, jame nėra nurodytas konkretus priedo skyrimo ir mokėjimo pagrindas (Nuostatų 12. 1 – 12.11 papunkčiai), vadinasi, Å¡io priedo skyrimas ir mokėjimas nebuvo priklausomas nuo darbo rezultatų, efektyvaus darbo laiko naudojimo ir pan.

Ä®sakymas skirti priedÄ buvo priimtas darbuotojo pirmÄ jÄ darbo dienÄ (Darbo sutarties 15 punktas), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog darbdavys, nuspręsdamas mokėti priedÄ , dar negalėjo vertinti darbuotojo darbo rezultatų. IeÅ¡kovo 2016-10-17 pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas rodo, kad apeliantui nuo 2014-09-15 iki 2016 m. rugpjūčio mėn. (t. y. iki ginčo įsakymo priėmimo) buvo mokamas darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis ir priedas pagal įsakymÄ (Å¡is priedas sudaro 15 procentų darbo užmokesčio pagal sutartį).

Å ios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui buvo mokamas priedas kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, priklausomai nuo atsakovo dirbto laiko pagal darbo sutartį. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties aiÅ¡kinimÄ . Darbo įstatymai nenumato sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, todėl, aiÅ¡kinant darbo sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¡alių valiÄ , vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės Å¡akų normų taikymÄ pagal analogijÄ , atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Be to, aiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir Å¡alių teisinių santykių specifikÄ . Å ioje byloje tokie ypatumai – su darbo teisiniais santykiais susiję sutarties Å¡alių bruožai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis ir negali įtakoti sudėtinės darbo užmokesčio dalies – priedo nustatymo darbo sutartimi.

Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ ir įforminimÄ atsako darbdavys, todėl vien aplinkybė, kad darbo sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti atsakovui 14,02 Lt valandinį darbo įkainį ir priedo mokėjimas nenustatytas, neduoda pagrindo spręsti, kad Å¡alys nebuvo susitarusios dėl priedo, kaip darbo užmokesčio dalies, mokėjimo.Nustačius, kad atsakovui mokėtas priedas buvo darbo užmokesčio sudėtinė dalis, Centro direktoriaus 2016-08-31 įsakymo Nr. V-172 2 punktas nemokėti D.

B. pareigybinio atlyginimo priedo iki 2017-01-01, laikytinas neteisėtu, nes Darbo kodekso 224 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio gali bÅ«ti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais (grÄ Å¾inti avansÄ , apmokėti už neatidirbtas atostogų dienas, skaičiavimo klaidos iÅ¡taisymas, materialinės žalos atlyginimas). Kiti iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio atvejai yra neleistini. Darbdavys, ginčijama įsakymo dalimi nurodęs Finansų ir apskaitos padaliniui nemokėti apeliantui pareiginio atlyginimo priedo iki 2017-01-01, pažeidė DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatas ir toks pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti 2016-08-31 įsakymo Nr. V-172 2 punktÄ .

Visi aukščiau teisėjų kolegijos nutartyje iÅ¡tirti įrodymai ir tuo pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės bei aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Darbo ginčų komisija, prieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas, teisingai sprendė, kad priedas, mokamas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro maÅ¡inistams, tame tarpe ir atsakovui, yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis (DK 186 straipsnio 2 dalis), nes įtrauktas į darbo apmokėjimÄ kaip savarankiÅ¡ka dalis, <...> mokamas kaip atlyginimas už darbo funkcijas, o ne kaip skatinamoji priemonė, nukreipta į ateitį, todėl ieÅ¡kovo (nagrinėjamoje byloje – atsakovo) praÅ¡ymas dėl atsakovo (nagrinėjamu atveju – ieÅ¡kovo) 2016-08-31 įsakymo Nr. V-172, 2 punkto panaikinimo, kuriuo nurodyta nemokėti ieÅ¡kovui (nagrinėjamu atveju – atsakovui) pareigybinio atlyginimo priedo iki 2017-01-01, tenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Todėl kiti teisinės reikÅ¡mės neturintys apeliacinio skundo argumentai plačiau neaptariami.Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines ir materialines teisės normas, todėl esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016).

Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .Panaikinus sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, panaikintina ir ta sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo D.

B. ieÅ¡kovui priteistos 300 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ir 4,62 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 41 Eur žyminis mokestis valstybei. Tenkinus atsakovo D. B. apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovui jo sumokėtas žyminis mokestis paduodant ieÅ¡kinį nepriteistinas, o iÅ¡ jo valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , nuo kurio mokėjimo atsakovas (apeliantas) D. B. atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 ir 7 dalys, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinį atmetus ir tenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 300 Eur, o rengiant apeliacinį skundÄ 180 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, jas praÅ¡o priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios atsakovo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (iÅ¡ viso 480 eurų) nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.19, 8.9 p.), jos priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies – ieÅ¡kovo. IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei taip pat priteistina 4,62 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :             Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, j. a. k. 250135860, atsakovui D.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) 480 (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, j. a. k. 250135860, valstybei 75,00 (septyniasdeÅ¡imt penkis) Eur žyminio mokesčio ir 4,62 Eur (keturis eurus 62 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                              Gintautas Koriaginas                                                                                                                       Diana Labokaitė                                                                                                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė