2022-06-08 Nr. AB-15282-3-62-3-02106-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-43-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02106-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir Marijampolės PN) 30 000 neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN jis kalinamas nuo 2011 m. birželio 23 d. Nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2015 m. sausio 13 d. buvo apgyvendintas 15 būryje, nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. liepos 13 d. – 20 būryje, nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2017 m. liepos 27 d. – 15 būryje, nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. – 10 būryje, nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. – 8 būryje. 15 būrio patalpoje yra 2 gyvenamieji kambariai, jų kvadratūra apie 60 kv. m, patalpoje gyvena apie 40 ir daugiau nuteistųjų, nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 8 būryje, kuriame taip pat yra 2 gyvenamieji kambariai, bendra kvadratūra apie 70 kv. m, gyveno apie 50 nuteistųjų.

Tiek 15, tiek 8 būriuose nebuvo užtikrintas 3.1 kv. m plotas vienam nuteistajam. Panašios sąlygos buvo 10 ir 20 būriuose. Iki 2017 m. spalio 23 d. buvo sustatytos dviaukštės lovos, todėl pareiškėjas, būdamas mažesnėse patalpose, neatitinkančiose nustatytų minimalių reikalavimų, patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, nerimą, baimę, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą ir kitus nepatogumus. 15 būrio patalpose buvo įrengti 2 sanitariniai mazgai, kurių vienas iki 2017 m. spalio 23 d. buvo tupiamas. Dviejų tualetų neužteko 40 nuteistųjų. 8 būryje buvo apie 50 nuteistųjų ir 3 sanitariniai mazgai, du sanitariniai mazgai buvo be dangčio, nebuvo kabinų, taip buvo neužtikrintas privatumas.

Pareiškėjas nurodė, kad galėjo nusiprausti po dušu tik vieną kartą per savaitę, po apsilankymo stadione negalėjo nusimaudyti duše. Duše nėra pertvarų, grindys iš plytelių, kurios šlapios ir slidžios, nėra dušo kilimėlio ar medinių grotelių, apšvietimas silpnas, duše įrengtos 2 lempos, silpna garų ventiliacija, kapitalinis remontas patalpoje atliktas seniai. 15 būryje nėra įrengtos džiovyklos. 15 ir 8 būriuose nėra įrengta priešgaisrinė gesinimo sistema, dūmų jutikliai, priešgaisrinės signalizacijos mygtukai, priešgaisrinė garso sistema, avariniai išėjimai gaisro atveju. 14 ir 15 būrių pasivaikščiojimo kiemelis, kaip ir sporto salė, yra viename lokaliniame sektoriuje, todėl susidaro virš 80 nuteistųjų, dėl to pareiškėjas negalėjo naudotis sporto sale.

Sporto salė neatitinka numatyto ploto tokiam nuteistųjų skaičiui. Pareiškėjui nebuvo leidžiama užsiimti tokiomis sporto šakomis kaip boksas, imtynės, karatė, neleidžiama įsigyti inventoriaus nurodytoms sporto šakoms. Ilgalaikio pasimatymo patalpos kambario durys nesandarios, senos. Ilgalaikio pasimatymo patalpose (kurių yra 6) yra vienas bendras tualetas ir vienas bendras dušas su dviem dušo čiaupais, dėl to susidaro eilės ir sukelia nepatogumus atvykusiems asmenims. Nėra pasivaikščiojimo kiemelio, todėl visą 24 val. pasimatymo laikotarpį tenka būtų kambarėlyje, kuris nedidelis, jame stovi dvi lovos, iš kurių viena yra visiškai nenaudojama.

Kiekviename ilgalaikio pasimatymo kambarėlyje turi būti įrengta dušo kabina ir sanitarinis mazgas, bendras kiemas ir rūkymo vieta. Nuteistieji rūko koridoriuose, dūmų kvapas skverbiasi į gyvenamąsias patalpas, dėl to pareiškėjas buvo privertas kvėpuoti kenksmingais sveikatai dūmais. Pasinaudoti kompiuteriu gali tik 1 val. per savaitę apsilankymo bibliotekoje metu. Kompiuteriai seni, per mėnesį iš viso susidaro 4 val. laiko, tačiau, padalinus iš 50 būrio žmonių, gaunasi, kad vienas žmogus turi 5 minutes teisinei informacijai interneto tinklalapiuose gauti.

Ant Marijampolės PN bendrabučio tipo pastato sienų bei stogo įrengtas mobilaus ryšio signalo slopinimo įrenginys, dėl kurio kildavo galvos skausmai, buvo padidėjęs kraujospūdis. Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje kainos dvigubai didesnės. Kainų skirtumas, lyginant su laisvėje veikiančiomis parduotuvėmis, sudaro daugiau nei 10 proc. Marijampolės PN vedama socialinės reintegracijos programa „Žalioji oazė“, kuri skatina nuteistuosius saugoti gamtą ir aplinką. 8, 14 ir 15 lokaliniuose sektoriuose buvo iškirsta 25 vnt. 2–2,5 m. aukščio tujų ir 2 vnt. 1,5 metrų aukščio eglių.

Tokie atsakovės veiksmai morališkai paveikė pareiškėją.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu, skundo reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį ir vertinti kalinimo sąlygas nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d.

4. Atsakovo atstovas dėl gyvenamojo ploto pažymėjo, kad 8 būryje kiekvienam asmeniui tenka po 3,20 kv. m, 10 būrio kameroje Nr. 9 – po 5,26 kv. m., 15 būrio patalpoje Nr. 1 – po 3,18 kv. m., o patalpoje Nr. 2 – po 3,15 kv. m., todėl pareiškėjo teiginiai dėl nesuteikto minimalaus ploto yra nepagrįsti. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą. Be to, nuteistieji Marijampolės PN direktoriaus įsakymu nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklą, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, gali įsidarbinti VĮ „Mūsų amatai“, gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimties socialinės reabilitacijos programų.

Dėl sanitarinių mazgų nurodė, kad klozetas ar pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15 asmenų. Atitinkamai 8 ir 15 būriuose sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis po 60 nuteistųjų. 10 būrio 9 kameros sanitarinis mazgas atitinka Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 10 punkto nuostatas, numatančias, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė, sieninė viršutinių drabužių pakaba, sieninė lentyna tualeto reikmenims.

Teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių mazgų yra deklaratyvus. Jokie teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo patalpos ploto. Marijampolės PN atliekami Visuomenės sveikatos centro periodiniai patikrinimai, taip pat Marijampolės PN specialistai atlieka patalpų patikrinimą ir, esant poreikiui atlikti remonto darbus, surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktą. Dėl higienos normų pažeidimų, t. y. temperatūros apšvietimo, švaros, gryno oro patekimo, pareiškėjas nėra kreipęsis į instituciją. Patalpos nuolat tikrinamos ir defektai šalinami.

Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad trūko ventiliacijos. Marijampolės PN patalpos vėdinamos per langus, pareiškėjas turėjo galimybę tai daryti patogiu laiku. Tvarką būriuose prižiūri tvarkiniai, todėl argumentai dėl netvarkingų patalpų deklaratyvūs. Pasivaikščiojimo kiemų plotas nėra numatytas, todėl pareiškėjo argumentai dėl mažo kiemo ploto nepagrįsti. Laikas pasivaikščioti gryname ore yra skiriamas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, pareiškėjui priklauso 1,5 valandos. Dušinėse ventiliacijos angos yra, todėl argumentai dėl ventiliacijos nebuvimo yra nepagrįsti.

Teisinis reglamentavimas nenumato nei atskiros kabinos, nei sienelių tarp dušų. Pareiškėjas dušu naudojasi tik kartą per savaitę, todėl tai negalėjo sukelti tokių išgyvenimų ar neigiamų psichologinių pasekmių. Marijampolės PN pertvaros dušinėse įrengtos nuo 2018 m. liepos 10 d. Nuteistieji gali naudotis skalbyklos paslaugomis, skalbiniai grąžinami nuteistiesiems išdžiovinti. Patys nuteistieji gadina inventorių, Marijampolės PN deda pastangas, kad nuteistieji turėtų džiovykles. Pasimatymų kambariai skirti šeimoms, todėl absurdiškas teiginys, kad viena lova nereikalinga.

Jokių didelių tarpų durų apačioje nėra, jokie teisės aktai nereglamentuoja dušų galvučių skaičiaus ilgalaikių pasimatymų patalpose, taip pat nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo. Nuteistieji gali naudotis net 100 internetinių svetainių. Yra patvirtintas lankymosi bibliotekoje ir skaitykloje grafikas, kurio metu galima naudotis biblioteka ir skaitykla. 2019 m. spalio 25 d. Marijampolės PN su UAB „Pontem“ sudarė nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugų teikimo sutartį, 2 priede patvirtintos metinės produktų kainos, 3 priede – kainų keitimo tvarka.

Pareiškėjas atliko bausmę bendrabučio tipo patalpose, po kurias galėjo judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val. Bendrabučio tipo patalpose nėra numatytos rūkymo patalpos. Marijampolės PN 8, 10, 15 būriuose yra įrengtos rūkymo vietos, kiekvienas nuteistasis raštiškai yra supažindintas su Tabako kontrolės įstatymu, jog gyvenamosios patalpose rūkyti draudžiama. Pareiškėjas buvo žodžiu supažindintas su įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, kadangi atsisakė pasirašyti. Patalpose iškabinti rūkyti draudžiantys ženklai. Visuose koridoriuose, laiptinėse iškabinti ženklai, nurodantys atsarginį žmonių evakavimo kelią.

Marijampolės PN visų pastatų evakavimo planai vis atnaujinami. Marijampolės PN priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba periodiškai atlieka priešgaisrinį techninį patikrinimą. Mobiliojo ryšio slopinimo įranga neskleidžia tokių stiprių dažnių, dėl kurių galėtų kilti pavojus žmogaus sveikatai, kadangi aplink yra daug gyvenamųjų daugiabučių. Pareiškėjui negalėjo būti sukelti jokie galvos skausmai, kaip teigia pats pareiškėjas. Iš aplinkinių gyventojų nėra gauta nusiskundimų dėl įrangos neigiamo poveikio sveikatai. Dėl mobiliojo ryšio slopinimo įrangos sukelto galvos skausmo pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN dirbančius medikus.

Jokie teisės aktai nereglamentuoja sporto salės ploto ir neįpareigoja institucijos užtikrinti galimybės nuteistiesiems užsiimti boksu, imtynėmis ar karate, todėl institucijos atsakomybė už tai, kad smūginės technikos lavinimas netoleruojamas, negali kilti. Atliekant planines ir neplanines kratas, Marijampolės PN pareigūnai galėjo tikrinti „Žaliąją oazę“, jeigu turėjo pagrindo manyti, kad nuteistieji ten gali slėpti draudžiamus turėti pataisos namuose daiktus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas naudojantis bendromis dušo patalpomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.

6. Teismas, nustatęs, kad atsakovas prašo skundo reikalavimams taikyti ieškinio senatį, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios konkrečiose patalpose, nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, suvokė galimą savo teisių pažeidimą, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, turėjo galimybę kreiptis į Marijampolės PN administraciją, kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Marijampolės PN ar kitų institucijų. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo galimybę sužinoti nuo kalinimo pradžios, t. y. 2011 m. birželio 23 d., tačiau skundą surašė tik 2020 m. rugpjūčio 10 d. Teismas sprendė, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjas žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir dėl to praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo daugiau nei už trejus metus iki kreipimosi į teismą. Pareiškėjui buvo žinoma apie patirtą žalą jo bausmės atlikimo metu. Teismas, nenustatęs praleisto termino atnaujinimo pagrindų, skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. taikė ieškinio senatį ir atmetė šią skundo reikalavimo dalį.

7. Teismas, spręsdamas dėl valstybės atsakomybės už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas bei nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN 10 būrio ir 8 būrio patalpose.

8. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl neužtikrintos ploto normos minėtose patalpose pagrįstumo, nurodė, kad, pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie patalpų (8 ir 10 būriai), kuriuose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, plotą ir laikomų asmenų skaičių, kurių pareiškėjas neginčijo, pabrėždamas, kad plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuojamas į bendrą kameros (gyvenamosios patalpos) plotą, sprendė, kad pareiškėjo teisė į minimalias ploto normas buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl jam tenkančio ploto yra subjektyvaus pobūdžio. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl gyvenamosios patalpos perpildymo ir ploto trūkumo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

9. Teismas nurodė, kad bylai aktualios 8 ir 10 būrio sanitarinių mazgų patalpų sąlygos. Pareiškėjas dėl 10 būrio sanitarinių mazgų kiekio ir būklės nenurodė jokių konkrečių argumentų, todėl teismas nekonstatavo neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo aspektu. Iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad 8 būryje yra 3 klozetai ir 1 pisuaras, t. y. iš viso yra 4 sanitariniai mazgai. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad 8 būryje buvo iki 50 nuteistųjų, tai reiškia, kad 1 sanitariniu mazgu galėjo naudotis apie 12–13 nuteistųjų (50/4), o tai nepažeidžia aprūpinimo sanitariniais įrenginiais normų reikalavimo. Net ir esant maksimaliam 8 būrio patalpų apgyvendinimui (8 būrys turi du iš esmės vienodo ploto kambarius, kuriuose apgyvendinama iki 24 nuteistųjų), galima daryti išvadą, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko nustatytus reikalavimus, nes vienas klozetas arba pisuaras tenka 12 asmenų net ir maksimalaus apgyvendinimo atveju (48/4). Atsižvelgiant į tai, kad 8 būryje buvo 4 sanitariniai mazgai, o kiekvienu iš jų gali naudotis maksimaliai po 15 asmenų, reiškia, kad maksimalus besinaudojančių sanitariniais mazgais asmenų skaičius gali būti net 60, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami, nes pats pareiškėjas nurodo, kad gyveno iki 50 nuteistųjų. Teismas akcentavo, kad teisės aktuose nėra nustatyta sanitarinių mazgų komplektacija. Pareiškėjo nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl privatumo neužtikrinimo nėra aktuali, nes 8 būrio gyvenamoji patalpa ir tualetų patalpos iš esmės yra atskirtos (visiškai skirtingose patalpose), tarp visų klozetų yra tvirtos pertvaros ir jie visi atskirti mūrine sienele nuo prausyklos kriauklių ir dušo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui 8 būrio patalpoje buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos ir nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

10. Teismas, nenustatęs, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, atmetė skundo argumentus šiuo aspektu. Teismas nustatė, kad būriuose yra prausyklos, kuriose yra įrengta dušo patalpa, tai reiškia, kad po sporto nuteistieji iš esmės turi galimybę apsiprausti ne dušo patalpose. Jei pareiškėjui dėl tam tikrų priežasčių (pvz., sveikatos ir kt.) kilo būtinybė papildomai nusiprausti duše, jis galėjo kreiptis į įstaigos administraciją su prašymu, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs valią dėl papildomo prausimosi duše.

11. Teismas, nenustatęs pareiškėjo prastų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu, taip pat pareiškėjui turint galimybę naudotis dušu būriuose įrengtose prausyklose, kuriose yra pertvaros ir užuolaidos, sprendė, kad nėra sąlygų, sudarančių pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą bei neturtinės žalos padarymo faktą. Be to, atsakovas pateikė duomenis, kad nuo 2018 m. liepos 10 d. dušo patalpoje įrengtos pertvaros.

12. Teismas iš pateiktų nuotraukų nustatė, kad dušuose yra įrengta vedinimo sistema (oro ištraukimo angos), ir vertino kaip subjektyvius pareiškėjo argumentus šiuo aspektu. Akcentavo, kad nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipėsi į Marijampolės PN administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamo dušo patalpos vėdinimo ar apšvietimo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktai patvirtina, kad jokių higienos normos pažeidimų dėl dušo patalpų įrengimo ir sąlygų jose Marijampolės PN nebuvo nustatyta. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl dušo patalpose netinkamos vėdinimo sistemos, silpno apšvietimo.

13. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, sprendė, kad jie nepatvirtina, jog buvo užtikrintas tinkamas ir pakankamas inventorius bendro dušo patalpose. Kilimėliai ir medinės grotelės yra ne kiekvienoje dušo patalpoje, ne prie kiekvienos persirengimo vietos. Atsakovui nepaneigus pareiškėjo argumentų, teismas konstatavo neteisėtus Marijampolės PN veiksmus, neužtikrinant pareiškėjui saugios gyvenamosios aplinkos. Pažymėjo, kad pareiškėjas, įvertinęs tai, kad dušo patalpose sušlapusios grindys paprastai tampa slidžios, pats turi būti itin atsargus ir / ar pats imtis apsaugos priemonių (pvz. dėvėti gumines šlepetes). Pareiškėjas nenurodė, jog jam yra būtina naudotis dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę dėl sveikatos būklės, byloje nėra ginčo dėl to, kad jam buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę naudotis dušu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

14. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl 15 būrio patalpų, nes laikotarpis, kai pareiškėjas gyveno 15 būrio patalpose, nepatenka į nagrinėjamam ginčui aktualų laikotarpį dėl taikytos ieškinio senaties.

15. Teismas nenagrinėjo skundo argumentų dėl 15 būrio patalpose neįrengtos priešgaisrinės gesinimo sistemos dėl taikytos ieškinio senaties. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktų pažymų gaisrinės saugos klausimu turinį, be to, nustatęs, kad nuteistųjų sektoriuje nuolat būna budintis asmuo ar kiti pareigūnai, kurie atsakingi už nuteistųjų (suimtųjų) saugumą, teismas atmetė pareiškėjo abstraktaus pobūdžio argumentus dėl priešgaisrinės saugos neužtikrinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta baimė dėl galimo gaisro ir galimo jo nepastebėjimo yra subjektyvaus pobūdžio.

16. Teismas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja lokalinio sektoriaus kiemelių ir / ar sporto salės dydžių, taip pat tiesiogiai nenustato, kad nuteistiesiems turi būti leista įsigyti priemones, kurios yra susijusios su smūginės technikos lavinimu, todėl nepripažino atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Teismas sutiko su atsakovu, kad tokioje specifinėje vietoje kaip pataisos namai pavojinga leisti nuteistiesiems propaguoti kovinių veiksmų įgūdžius lavinančias sporto šakas, nes tokie įgūdžiai gali būti panaudoti neteisėtiems veiksmams santykiuose tarp nuteistųjų bei kelti grėsmę priežiūrą vykdantiems pareigūnams, kilus konfliktams su nuteistaisiais. Kadangi pasivaikščiojimo kiemeliuose numatytas 1,5 val. pasivaikščiojimo laikas, tai reiškia, kad nuteistieji gali atlikti tam tikrus mankštos pratimus.

17. Teismas įvertino pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimus nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais aspektu, taip pat iš bylos duomenų nustatė, kad būriuose yra iškabinti rūkymą tam tikrose patalpose draudžiantys ženklai, būriuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo zonos. Pažymėjo, kad

nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą ir informavęs apie neteisėtai rūkančius nuteistuosius, dėl kitų asmenų rūkymo gyvenamosiose patalpose, pasyvaus rūkymo jam padaryta žalą, taip pat tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų režimo reikalavimų pažeidimus. Teismas vertino pareiškėjo teiginius šiuo aspektu kaip deklaratyvius, todėl nepripažino neteisėtų atsakovo veiksmų.

18. Dėl ilgalaikio pasimatymo patalpų, dušo, tualeto teismas nurodė, kad reikalavimas įrengti sanitarinį mazgą kiekvienam kambariui taikomas tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms minėtas reikalavimas netaikomas. Todėl negalima konstatuoti Marijampolės PN neteisėto neveikimo šiuo atžvilgiu, nes minėti patalpų įrengimo reikalavimai yra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o, nesant tokių galimybių, teisės aktai nedraudžia įrengti bendro naudojimo sanitarinį mazgą ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Teisės aktuose nėra reglamentuotas pasivaikščiojimo kiemelių ar rūkymo zonų įrengimas prie ilgalaikių pasimatymų patalpų. Nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų patalpų būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, kad būtų patyręs nepatogumus. Pareiškėjo teiginius dėl ilgalaikio pasimatymo kambaryje esančios vienos, iš dviejų, lovos nereikalingumo, durų nesandarumo teismas vertino kaip abstrakčius ir deklaratyvius, kuriuos paneigia pateiktos nuotraukos, todėl sprendė, jog nėra pagrindo atsakovo veiksmus / neveikimą pripažinti neteisėtais.

19. Dėl skundo argumentų veikiančių mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių poveikio pareiškėjo sveikatai aspektu teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nustatė, kad nedraudžiama pataisos namuose naudoti mobiliojo ryšio blokavimo priemones. Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog Marijampolės PN nebuvo nustatę įrenginio žalingo poveikio. Akcentavo, kad nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių sukeltų pasekmių būtų kreipęsis į administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl galimai neteisėtų veiksmų ir padarytų pažeidimų (dėl kurių jis galimai patyrė sveikatos sutrikimus) jis kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą. Teismas pažymėjo, kad pats faktas, kad Marijampolės PN leista naudoti aptariamą įrangą, nors greta yra gyvenamieji namai, patvirtina, jog ji yra saugi ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Be to, pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai nėra priežastiniame ryšyje su pareiškėjo akcentuojamu pažeidimu, pareiškėjo sveikatos sutrikimų neįrodo ir bylos medžiaga. Pareiškėjo nurodyti jam kilę sveikatos sutrikimai niekuo neišsiskiria nuo laisvėje gyvenančių žmonių patiriamų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, teismas nepripažino atsakovo veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu.

20. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog kainų didėjimas yra neteisėtų Marijampolės PN veiksmų padarinys, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė, kokiu konkrečiai laikotarpiu įvyko kainos pokytis, nenurodė ir nepateikė įrodymų, kada pirko, kiek sumokėjo už skunde minimas prekes ir pan. (pirkimo kvitai, iš kurių būtų matyti laikotarpis). Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nurodė duomenis apie kainų pokytį nuo 2011 m. iki 2020 m., darė išvadą, kad per pareiškėjo nurodytą laikotarpį (beveik 9 metus) šalyje dėl ekonominių ir politinių veiksnių bei rinkos dėsnių natūraliai vyko / vyksta kainų pokytis ir prekių / paslaugų rinkoje kainos tendencingai didėja visoje šalyje, todėl tai vyksta ir Marijampolės PN parduotuvėje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją su skundais, pretenzijomis dėl nepagrįstai per didelių prekių kainų, todėl tai patvirtina, kad jis suvokė kainų didėjimą kaip natūralų ekonomikos procesą ir nevertino to kaip netesėtų Marijampolės PN veiksmų. Pareiškėjas šiuo aspektu

neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neturi pareigos pirkti prekes Marijampolės PN parduotuvėje. Kainų nustatymas nėra viešasis administravimas ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu neturinei žalai priteisti.

21. Dėl naudojimosi internetu teismas nurodė, kad teisės aktai nenustato, kad pataisos įstaiga privalo joje esantiems asmenims užtikrinti galimybę naudotis internetu, naudojant įstaigos ar asmens nustatyta tvarka įgytą asmeninį kompiuterį. Tai priklauso pataisos įstaigos administracijos diskrecijai. Suteikdama galimybę naudotis interneto prieiga, įstaiga nustato ir naudojimosi internetu tvarką, kurios privalo laikytis asmenys. Jie gali naudotis riboto interneto prieiga, laikydamiesi tik tose interneto svetainėse, kurios yra įtrauktos į leistinų interneto svetainių sąrašą. Atsakovo atstovas vidaus teisės aktais yra nustatęs galimybę nuteistiesiems naudotis ribotu internetinių svetainių kiekiu. Tai, kad apsilankymo bibliotekoje ir skaitykloje momentu pareiškėjui dėl nepakankamo kompiuterių kiekio nepavyksta pasinaudoti interneto prieiga tiek, kiek jis nori, negali būti laikoma atsakovo neteisėtais veiksmais. Be to, pataisos įstaigoje yra numatyta galimybė pratęsti naudojimosi internetu trukmę pagal nuteistojo prašymą, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tokį prašymą būtų teikęs ir jis būtų atmestas, todėl pareiškėjas neįrodė, kad jo teisė naudotis internetu buvo nepagrįstai ribojama. Teismas, įvertinęs pataisos įstaigos vidaus teisės aktus, nustatė, kad nuteistasis, be naudojimosi bibliotekoje esančiais kompiuteriais pagal nustatytą apsilankymo bibliotekoje grafiką, turi teisę turėti ir asmeninį kompiuterį ir juo naudotis iki 3 val. per parą. Pataisos įstaigų administracijai suteikta diskrecijos teisė nustatyti ir ilgesnį nei 3 val. per parą naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų siekęs pats įgyvendinti savo teises ir teikęs administracijai prašymus dėl galimybės naudotis asmeniniu kompiuteriu suteikimo 3 ar daugiau valandų. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

22. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nurodytų veiksmų dėl „Žaliojoje oazėje“ iškirstų tujų ir eglių vertinimas nėra susijęs su atsakovo viešojo administravimo įgyvendinimu. Apželdinimo veikla yra atsakovo diskrecijos teisė. Be to, medžiai buvo iškirsti kratos metu, turint pagrindo manyti kad nuteistieji gali slėpti draudžiamus turėti pataisos namuose daiktus. Siekis užkirsi kelią galimai neteisėtiems nuteistųjų veiksmams nėra neteisėti Marijampolės PN veiksmai. Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti iš atsakovo leidimus iškirsti valstybei priklausantį turtą bei aplinkos apsaugos leidimus teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas iš esmės rodo pareiškėjo siekį ginti viešąjį interesą, tačiau viešojo intereso gynimas, kuris siejamas su globaliu situacijos vertinimu, nėra žalos, kuri siejama išimtinai su konkretaus asmens psichologiniais ir emociniais išgyvenimais, atsiradimo pagrindas. Teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

23. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai. Tačiau teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl netinkamų dušo patalpų sąlygų (duše nėra kilimėlių, medinių grotelių prie visų sėdimų vietų), šio pažeidimo trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis dėl vieno nustatyto pažeidimo, nesant įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, įvertinęs, kad nustatytas pažeidimas pasireiškė tik vieną kartą per savaitę naudojantis bendromis dušo patalpomis, sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. Pareiškėjo teigimu, jo skundo reikalavimui netaikytinas ieškinio senaties terminas, nes Konvencijos 3 straipsnis nenustato tokio termino. Negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, nes tarptautiniai aktai nebuvo išversti į lietuvių kalbą, todėl iš jų negalėjo sužinoti apie tai, kad turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme, be to, kreipimosi į teismą atveju iš pataisos įstaigos pareigūnų buvo sulaukęs grasinimų taikyti drausmines nuobaudas, perkelti į kitas patalpas. Atitinkamai turėjo būti vertinamas atsakovo veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui minimalaus ploto, bei išreikalauti įrodymai iš atsakovo atstovo šiuo aspektu už visą ginčo laikotarpį. Taip pat aktualu tai, kad teismas vadovavosi netiksliais, tikrovės neatitinkančiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamąjį plotą, nes buvo atliktas patalpų remontas, dėl to patalpų plotas buvo sumažintas, be to, gyvenamąjį plotą mažino radiatoriai ir vamzdžiai. Todėl tikslinga išreikalauti iš atsakovo atstovo duomenis apie atliktus remontus ir vamzdžių išdėstymą.

26. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas nepaneigė įrodymais jo nurodytų argumentų dėl sanitarinių mazgų skaičiaus 15 ir 20 būriuose ir privatumo naudojantis jais neužtikrinimo. Nepagrįsti teismo argumentai, kad teisės aktai nenustato reikalavimų klozetų komplektacijai. Šiuo aspektu tikslinga kreiptis į NVSC, kuris galėtų pateikti šiai skundo daliai reikšmingus išaiškinimus. Taip pat teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl pareiškėjo privatumo bendrabučio tipo tualeto patalpose bei dušo patalpose neužtikrinimo. Atsakovo atstovui nepaneigus skundo argumentų dėl džiovyklos 15 būryje neįrengimo bei privalomo inventoriaus rašytiniais įrodymais, konstatuotinas pareiškėjo teisių šiais aspektais pažeidimas. Atsakovo atstovo 2020 m. balandžio 9 d. pažymoje, kuria vadovavosi teismas, yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija dėl priešgaisrinės saugos. Be to, pasivaikščiojimo kiemelyje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m plotas, tačiau atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie kiemelių plotą ir nuteistųjų skaičių, tokiu būdu nepaneigė skundo argumentų dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su Tabako kontrolės įstatymu, pataisos įstaigos būriuose nėra rūkymui skirtų patalpų, pataisos įstaigos administracija nesiėmė jokių veiksmų, siekdama apsaugoti nerūkančius asmenis nuo rūkančiųjų, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į sveiką aplinką. Atsakovo atstovas nepateikė NVSC atliktų patikrinimų dėl mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių poveikį sveikatai, todėl tikslinga išreikalauti iš atsakovo atstovo minėtų įrenginių eksploatavimo taisykles bei atsižvelgti į mokslininkų atliktus tyrimus, kad galima būtų įvertinti jų naudojimo tinkamumą. Taip pat tikslinga išreikalauti iš atsakovo atstovo pataisos įstaigos parduotuvėje parduodamų prekių kainoraštį ir šio kainoraščio pakeitimus už visą ginčo laikotarpį, kurie patvirtintų skundo argumentus dėl kainų, kurios viršija leistinas normas. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl prieigos prie interneto pagrįstumą, formaliai vadovavosi teisės aktais, neatsižvelgė į praktinį aspektą bei į tai, kad ne visi nuteistieji pagal finansines galimybes gali turėti asmeninį kompiuterį.

27. Pareiškėjo vertinimu, jo nurodyti ir teismo pripažinti pažeidimai sudaro pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų / neveikimo kreipėsi į psichologą, jam buvo skirti raminamieji vaistai, tačiau atsakovo atstovas nenurodė šios aplinkybės atsiliepime į skundą.

28. Atsakovo atstovas palaiko pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją ir akcentuoja, kad kalinimo sąlygos nesukėlė pareiškėjui neigiamų išgyvenimų ir pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo atstovo Marijampolės PN neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., kalinant jį Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

30. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – atmetė skundo dalį, kuria pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., suėjus ieškinio senaties terminui, ir tenkino iš dalies pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., pripažinęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN, atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl netinkamų dušo patalpų sąlygų (duše nėra kilimėlių, medinių grotelių prie visų sėdimų vietų). Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti jam 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundą tenkinti – priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio senaties termino, gyvenamojo ploto, sanitarinių mazgų kiekio, privatumo jais naudojantis neužtikrinimo, jų komplektacijos, džiovyklos, pasivaikščiojimo kiemelių ploto, rūkančių asmenų atskyrimo nuo nerūkančių asmenų, mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių, priešgaisrinės saugos, kainų pataisos įstaigos parduotuvėje, prieigos prie interneto. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš atsakovo atstovo ir kitų kompetentingų institucijų bylai išspręsti reikšmingus įrodymus. Pareiškėjo teigimu, netinkamos kalinimo sąlygos sudaro pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo negalimumo, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-520/2020 ir kt.).

34. EŽTT pripažįsta, jog nacionalinėje teisėje nustatyta senatis savaime nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 str.), nacionalinėje teisėje gali būti nustatytas senaties institutas (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)).

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas surašė skundą 2020 m. rugpjūčio 10 d., skundas buvo išsiųstas teismui 2020 m. rugpjūčio 14 d., taigi pareiškėjas padavė skundą pasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam trejų metų ieškinio senaties terminui reikšti reikalavimą dėl dalies ginčo laikotarpiu patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas taiko ieškinio senatį tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovo atstovas Marijampolės PN prašė taikyti ieškinio senatį.

36. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-520/2020). Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt pažeistas savo teises. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygas, įskaitant teisės aktus, reglamentuojančius pataisos įstaigose laikomų asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, yra viešai skelbiami. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis nesikreipė į teismą anksčiau dėl to, kad jam buvo grasinama, laikytini abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nedetalizavo, kokie pareigūnai ir kada jam grasino.

37. Nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą pasibaigus ieškinio senaties terminui dėl dalies skunde išdėstytų reikalavimų ir nėra svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą pareiškėjo skundo reikalavimams dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų / neveikimo nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., atlyginimo ir atmetė šią pareiškėjo skundo dalį.

38. Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti į bylą įrodymus pažymėtina, kad byla nagrinėjama iš esmės pirmojoje teismo instancijoje. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundo reikalavimus, pareiškėjo prašymą išreikalauti įrodymus, 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimis įpareigojo atsakovą pateikti teismui su skundo dalyku susijusius dokumentus. Marijampolės PN, vykdydami teismo įpareigojimą, 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. spalio 6 d. pateikė teismui su skundo dalyku susijusią medžiagą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teismo sprendimui priimti, todėl pareiškėjo prašymas išreikalauti į bylą papildomus įrodymus atmestinas.

39. Pareiškėjo teigimu, teismas, spręsdamas dėl minimalaus gyvenamojo ploto, vadovavosi netiksliais, tikrovės neatitinkančiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamąjį plotą. Pareiškėjas nurodo, kad buvo atliktas patalpų remontas, dėl to patalpų plotas sumažėjo, be to, gyvenamąjį plotą mažino radiatoriai ir vamzdžiai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktais duomenimis apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra abstraktaus pobūdžio ir vertinami kaip pareiškėjo tik apeliacinės instancijos teisme pasirinkta gynybine pozicija, kadangi aplinkybės dėl remonto įtakos patalpų plotui ir vamzdžių ir radiatorių, kurie, pareiškėjo teigimu, mažino patalpų plotą, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Akcentuotina, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-525/2021, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl sanitarinių įrenginių netinkamo skaičiaus 15 ir 20 būriuose, džiovyklos 15 būryje neįrengimo. Pritaikius ieškinio senatį skundo reikalavimų daliai, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių kiekio ir džiovyklos 15 būryje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 26 d., nenagrinėtini. Akcentuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 8 ir 10 būriuose, nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas 20 būryje, todėl pareiškėjo argumentai dėl neužtikrinto sanitarinių įrenginių kiekio 20 būryje nevertinami. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl netinkamos klozetų 8 būryje komplektacijos. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad 8 būryje 2 klozetai iš 3-jų turi dangčius. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nenustato klozetų komplektacijos, t. y. jų būtinų sudedamųjų dalių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atstovas neveikė pagal teisės aktų reikalavimus.

41. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl privatumo bendrabučio tipo tualeto patalpose neužtikrinimo aktuali yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri suformuota analogiško pobūdžio bylose sprendžiant dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinimo Marijampolės PN. Pagal suformuotą praktiką, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros minimaliai užtikrina privatumą, nes sanitariniai mazgai įrengti specialiai tam skirtose vietose, kurios visiškai atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų. Tokiu atveju pripažįstama, jog buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos pažeidimui konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu iki 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Nagrinėjamu atveju Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pertvaros dušinėse buvo įrengtos nuo 2018 m. liepos 10 d. bei pateikė šią aplinkybę patvirtinančias fotonuotraukas. Taigi byloje nepaneigti pareiškėjo argumentai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. liepos 10 d. buvo pažeista jo teisė į privatumą, nesant dušo patalpose įrengtų pertvarų.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pasivaikščiojimo kiemų ploto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18–21 punktuose išdėstyti reikalavimai nustatyti pasivaikščiojimų kiemams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Taisyklių nuostatas, pagrįstai pažymėjo, kad Taisyklės nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemo ploto normos, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, pataisos įstaigos administracijai nesiimant jokių veiksmų, siekiant apsaugoti nerūkančius asmenis nuo rūkančių asmenų, nepagrįsti. Taip pat atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo atstovas nesupažindino pareiškėjo su Tabako kontrolės įstatymu. Šiuo aspektu aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).

Taip pat atsižvelgiama į tai, ar pataisos įstaigos administracija tinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, t. y. ar įstaiga uždraudė rūkyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar įrengta rūkymo vieta, ar imamasi priemonių užtikrinti, kad būtų rūkoma specialioje tam skirtoje vietoje lauke ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, kad kiti kartu su juo laikomi asmenys rūko ar rūko ne tam skirtose bendrų patalpų vietose.

Bylos duomenys, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad būriuose yra iškabinti rūkymą tam tikrose patalpose draudžiantys ženklai, būriuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo zonos. Be to, NVSC 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktu patvirtinta, kad laikomų asmenų apgyvendinimas Marijampolės PN organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, lauko teritorijoje yra ženklais „Rūkymo vieta“ pažymėtos vietos su stogeliais. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu.

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis dėl veikiančių mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių ir jų poveikio sveikatai ir atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus šiuos aspektu. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas NVSC 2018 m. spalio 29 d. patikrinimo aktas patvirtina, jog Marijampolės PN buvo atlikta kontrolė, siekiant įvertinti galbūt netinkamas kalinimo sąlygas dėl mobilaus ryšio blokatorių galimo neigiamo poveikio sveikatai. Atlikus patikrinimą, Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ ir HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10kHz-300 GHz radijo dažnis juostoje“ pažeidimai nenustatyti.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra pakankamai duomenų, paneigiančių pareiškėjo skundo argumentus dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų Marijampolės PN neužtikrinimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu, vadovavosi Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. pažymomis. Teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi prašė atsakovo atstovo pateikti šiose pažymose nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsakovo atstovas įvykdė teismo įpareigojimą iš dalies, pateikdamas nuotraukas, iš kurių matyti patalpose iškabinti dūmų detektoriai, tačiau nepateikė pažymose nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų dėl įstaigoje periodiškai atliekamų priešgaisrinių techninių patikrinimų ir jų rezultatų, gaisro gesinimo priemonių techninio aptarnavimo duomenų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas atsakovo atstovo neteisėtas neveikimas, užtikrinant priešgaisrinę saugą Marijampolės PN.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje prekių kainų, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo su UAB „Pontem“ 2019 m. spalio 25 d. sudarytą Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 27/10-142. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo minėtos sutarties nuostatas dėl įkainių ir kainodaros, kurios nustato kainų keitimo procedūrą ir pagal kurias kainos nėra keičiamos sutarties šalies nuožiūra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo argumentai dėl per didelių kainų iš esmės yra abstraktaus pobūdžio, nes pareiškėjas nenurodė, kokiu konkrečiu laikotarpiu įvyko kainos pokytis, nepateikė įrodymų, kada pirko prekes, kiek už prekes sumokėjo, be to, kainų pokyčiui turi įtakos ir ekonominiai šalies rodikliai. Pabrėžtina, kad kreipimosi į įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar įstaiga, žinodama apie pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją su skundais, pretenzijomis dėl per didelių prekių kainų, todėl nėra pagrindo pripažinti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu.

48. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl naudojimosi internetu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisiniu reglamentavimu, tačiau nevertino šio teisinio reguliavimo vykdymo praktinio aspekto, dėl kurio pareiškėjo naudojimosi internetu teisės yra suvaržytos. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01)). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)).

49. Dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

50. Teismo sprendimu taikant teisės pažeidimo pripažinimą, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

51. Nagrinėjamu atveju nustatytos netinkamos dušo patalpų sąlygos (duše nėra kilimėlių, medinių grotelių prie visų sėdimų vietų) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., taip pat nustatyta, kad šiuo laikotarpiu nebuvo tinkamai užtikrintas priešgaisrinės saugos organizavimas. Byloje taip pat konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. liepos 10 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis dušu kartą per savaitę, nesant pertvarų.

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 51 punkte nurodytus kalinimo sąlygų pažeidimus, vien tik šių pažeidimų pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

53. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų pažeidimų trukmę, taip pat tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. liepos 10 d. turėjo teisę pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, atsižvelgusi į ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, kad jis dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjui pakankama ir atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams proporcinga suma yra 200 Eur.

55. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatavus netinkamas Marijampolės PN dušo patalpų sąlygas (duše nėra kilimėlių, medinių grotelių prie visų sėdimų vietų) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., apeliacinės instancijos teismo kolegija papildomai konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės PN nebuvo pakankamas priešgaisrinės saugos užtikrinimo organizavimas, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. liepos 10 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis dušu kartą per savaitę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad už nustatytus pažeidimus pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo A. M. skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė