94b697d7-75f1-42e3-8c75-5acbb1c8eb95 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                               Civilinės bylos Nr. 2-1555-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00482-2010-2       Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.3; 75.8, 99.1, 99.7, 116.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė,sekretoriaujant Virginijai Kostenko ir Rimai Svirobovičienei,dalyvaujant ieškovui A.

R. J.,ieÅ¡kovo atstovei advokatei D. P.,atsakovei J. J.,atsakovės atstovei advokatei I. K.,trečiajam asmeniui notarei L. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. R. J. ieÅ¡kinį atsakovėms J. J. ir B. J., tretieji asmenys notarės L. M. ir D. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas A. R. J. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia 2007-11-09 J. J. ir A. R. J. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, registro Nr. 10300, dalyje dėl 0,1502 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2007-12-06 J.

J. ir B. J. sudarytÄ dovanojimo sutartį Nr. 11003 dėl 0,1502 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovių J. J. ir B. J. solidariai 201 500 Lt; priteisti procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakove J. J. jis susituokė 2000-02-12, įsivaikino jos dukrÄ G. B. iÅ¡ pirmos santuokos, jiems iki santuokos gimė dukra N. K., o po santuokos - sÅ«nus J. C.. IeÅ¡kovo teigimu, jis visada buvo vienintelis Å¡eimos maitintojas, vienas pats iÅ¡laikė visÄ Å¡eimÄ , o J.

J. niekada nedirbo ir prie materialinės Å¡eimos gerovės neprisidėjo. EsÄ Å¾monos J. J., apgaulingai manipuliavusios ir nuslėpusios tikruosius savo ketinimus, įtikintas 2007-11-09 jis pasirašė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurios pagrindu nekilnojamojo turto objektai, įgyti santuokos metu iÅ¡ ieÅ¡kovo uždirbtų lėšų ir buvę bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atiteko J. J. asmeninės nuosavybės teise. Vienas tokiu bÅ«du perleistų objektų - 0,1502 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 336 521 Lt.

Netrukus po pastarosios sutarties pasiraÅ¡ymo J. J. 2007-12-06 tariamai perleido visÄ sutartimi įgytÄ turtÄ savo motinai, o 2008-07-07 kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovo teigimu, 2007-11-09 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis yra sudaryta apgaule, todėl naikintina. EsÄ J. J. nuolatos siekė valdyti Å¡eimos finansus ir, 2007-06-13 baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00062-05 apribojus ieÅ¡kovo teises į dalį jo nekilnojamojo turto, J. J. nuolatos spaudė ir skatino ieÅ¡kovÄ perleisti turtÄ , teigdama, kad tokiu bÅ«du bus užtikrintas turto saugumas ir kad jis bus naudojamas visos Å¡eimos poreikių tenkinimui.

EsÄ J. J. grasino, kad prieÅ¡ingu atveju ji iÅ¡siskirs su ieÅ¡kovu. Todėl esÄ ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir bÅ«damas įsitikinęs, kad tai daro Å¡eimos labui ir kad turtas toliau liks Å¡eimoje ir bus bendrai naudojamas, pasirašė ginčijamÄ sandorį. IeÅ¡kovas teigia, kad ginčo sutartimi jis siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , o jo žmona – atvirkščiai – siekė pasipelnyti ir nutraukti santuokÄ . EsÄ , tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs tokius savo sutuoktinės siekius, turto jai nebÅ«tų perleidęs. IeÅ¡kovo teigimu, jo nurodytas aplinkybes patvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-10-01 raÅ¡tas Nr. S14-684-(1.9).

EsÄ J. J. apgaulę patvirtina ir tas faktas, kad nepraėjus nei mėnesiui po ginčijamo sandorio pasiraÅ¡ymo – 2007-12-06 J. J. visus įgytus nekilnojamojo turto objektus dovanojimo sutartimi perleido savo motinai B. J.. Toks sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, todėl jis yra negaliojantis. Å ios sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ liudija tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ B. J. pasirašė įgaliojimÄ J. J., kuriuo suteikė jai teisę disponuoti visu perleistu turtu. Be to, ginčo sutartyje nėra sutuoktinių turto pasidalijimo sutarčiai bÅ«dingų elementų – sutartimi joks sutuoktinių turtas nedalijamas – ieÅ¡kovui nepaskirtas joks turtas ir nenumatyta jokia kompensacija.

IeÅ¡kovo vertinimu, ginčo sutartis atitinka dovanojimo sutarties turinį, todėl ji naikintina ir tuo pagrindu, kad apdovanotoji atliko prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ veiksmus, kurie yra griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad perleistame žemės sklype stovi moderniai įrengtas gyvenamasis namas, kurio vertė siekia 250 000 Lt. B. J. 2009-09-14 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi 0,1502 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 336 500 Lt pardavė tretiesiems asmenims L.

K. ir V. K.. Atsižvelgdamas į tai, kad turtas yra perleistas sÄ Å¾iningiems asmenims, ieÅ¡kovas jo iÅ¡reikalauti natÅ«ra nepraÅ¡o, tačiau praÅ¡o priteisti Å¡io turto ½ dalies didžiausiÄ vertę – 201 500 Lt, atsižvelgiant į tai kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis Å¡io turto vertė siekia 403 000 Lt (b. l. 12-18).Atsakovė J. J. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas nurodo melagingus duomenis apie jų gyvenimo Å¡eimoje aplinkybes.

EsÄ ji visÄ laikÄ , iÅ¡skyrus motinystės atostogas, dirbo. Tuo tarpu pats ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai nedirbo. Be to ieÅ¡kovė nurodė, kad, sudariusi santuokÄ su ieÅ¡kovu, realizavo asmeninį nekilnojamÄ jį turtÄ , o iÅ¡ gautų pajamų Å¡eima gyveno, o likusi dalis buvo investuota į kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovės teigimu, ginčijamos turto pasidalijimo bei dovanojimo sutartys buvo sudarytos ne jos, o ieÅ¡kovo iniciatyva, nes 2007-06-14 jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Todėl galimam nusikalstamu bÅ«du padarytos žalos atlyginimo užtikrinimui daliai sutuoktiniams bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančiam turtui buvo uždėtas areÅ¡tas. 2007-06-15 ieÅ¡kovui buvo pritaikyta ir kardomoji priemonė – suėmimas. EsÄ atsakovė pasiskolino pinigų ir sumokėjo už ieÅ¡kovÄ užstatÄ , kad jis bÅ«tų paleistas nepasibaigus suėmimo terminui. IeÅ¡kovas, grįžęs iÅ¡ suėmimo vietos, ėmė labai piktnaudžiauti alkoholiu, didesnę laiko dalį praleisdavo loÅ¡imų salonuose.

IeÅ¡kovė teigia dėl to iÅ¡gyvenusi nuolatinę įtampÄ ir nežinomybę. 2007 metų rugpjūčio viduryje ieÅ¡kovas pasiÅ«lė sudaryti turto pasidalijimo sutartį, nurodydamas, kad taip bus ramiau, kadangi jam nekils jokių pagundų šį turtÄ užstatyti už skolas, kurios gali atsirasti, loÅ¡iant azartinius žaidimus, be to, kad dar neaiÅ¡ku, kaip baigsis baudžiamoji byla. IeÅ¡kovas nuvyko į notarinę kontorÄ ir pats užsakė sandoriams reikalingas pažymas, be to 2007-08-22 kreipės į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių sutikimo dovanoti ant valstybinės žemės stovintį nekilnojamÄ jį turtÄ .

EsÄ sutuoktiniai buvo susitarę, kad turto pasidalijimo sutartyje nenurodytas turtas lieka ieÅ¡kovui, o ginčijama sutartimi atsakovei atitekęs turtas buvo pasirinktas todėl, kad (duomenys neskelbtini) esančio sklypo įsigijimui pinigus davė jos mama, be to jis ribojasi su žemės sklypu, kuriame stovi gyvenamasis Å¡eimos namas. (duomenys neskelbtini) esantis turtas buvo paliktas atsakovei tam, kad ji galėtų su vaikais važiuoti poilsiauti. Atsakovė nurodė, kad po turto pasidalijimo sutarties sudarymo padėtis Å¡eimoje ir toliau blogėjo, 2007 metų lapkričio pradžioje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad jis turi skolų V.

K., todėl jam už skolas reikia perleisti žemės sklypÄ . Atsakovės teigimu, bijodama sutuoktinio smurto ir agresijos, ji sutiko perleisti nurodytam asmeniui žemės sklypÄ , įformino pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau jokių pinigų negavo. Dar vėliau ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė pagal padalinimo sutartį jai tekusį turtÄ privalo perleisti savo mamai, iÅ¡ kurios keletÄ kartų buvo pasiskolinęs po keliasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų. Atsakovė nesutinka, kad jos nesÄ Å¾iningus ketinimus patvirtina Vaiko teisių apsaugos 2008-10-01 raÅ¡tas, nes esÄ jis suraÅ¡ytas tik iÅ¡ ieÅ¡kovo žodžių, raÅ¡to suraÅ¡ymo aplinkybės nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2007 metų rudenį, o Vaiko teisių apsaugos raÅ¡tas suraÅ¡ytas tik po 2008 metų spalio mėnesio. Atsakovė nurodė, kad 2008 metų kovo mėnesį ji kreipėsi Vilniaus rajono apylinkės teismÄ dėl separacijos, nes siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Tačiau tolimesnis ieÅ¡kovo elgesys privertė jÄ pakeisti ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ praÅ¡yti nutraukti santuokÄ . Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovui jokios sunkios aplinkybės nebuvo susidėjusios, nes piktnaudžiavimas alkoholiu, agresija ir nuolatiniai azartiniai loÅ¡imai, dėl kurių iÅ¡iro Å¡eima, nelaikytini sunkiomis aplinkybėmis.

Be to, jau santuokos nutraukimo proceso metu atsakovei tapo žinoma apie ankstesnius ieÅ¡kovo teistumus. IeÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad jis buvo apgautas. IeÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo atsakovė teigia nurodžiusi, kad visas nekilnojamasis turtas, kuris nėra nurodytas turto pasidalijimo sutartyje, yra paliktinas sutuoktiniui. Savo prieÅ¡ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamojoje byloje atsakovas nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma santuokoje įgyto turto pasidalijimo tvarka, o tai patvirtina, kad ginčijamas sandoris atitiko jo valiÄ (b. l. 105-109).Atsakovė B.

J. prašė tesimo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad ji nedalyvavo ginčijamo sandorio sudaryme, todėl jokiu bÅ«du neįtakojo jo Å¡alių valios. Teigia, kad jai tik yra žinoma, kad dukra J. J. buvo sutuoktinio skriaudžiama tiek moraliÅ¡kai, tiek fiziÅ¡kai. EsÄ apie tai ji sužinodavusi iÅ¡ anÅ«kų, nes dukra slėpė nuo aplinkinių tokias aplinkybes. EsÄ B. J. visada kiek įmanydama stengėsi padėti vienintelei dukrai ir jos Å¡eimai, atidavė praktiÅ¡kai visas santaupas ir Anglijoje uždirbtus pinigus. 2007 metų lapkritį dukra pasakė, kad nori padovanoti jos vardu įregistruotÄ turtÄ , paaiÅ¡kindama, kad taip bus ramiau.

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas jos atžvilgiu neturi jokios reikalavimo teisės, jis neįrodė, kad egzistuoja bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos (b. l. 101-102).IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys netenkintinas.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-11-09 tarp atsakovės J. J. ir ieÅ¡kovo A. R. J. buvo sudaryta santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto pasidalijimo sutartis (toliau – Turto pasidalijimo sutartis), kurios pagrindu J. J. asmeninės nuosavybės teise atiteko trys nekilnojamojo turto objektai, jų tarpe – ginčo objektas - 0,1502 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

Turto pasidalijimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad A. R. J. kompensacijos už savo turto dalį iÅ¡ sutuoktinės J. J. atsisakė (t. 1, b. l. 29-31). 2007-12-06 sutartimi (toliau – Dovanojimo sutartis) J. J. Žemės sklypÄ padovanojo savo motinai B. J. (t. 1, b. l. 36-38). 2009-09-14 sutartimi B. J. Žemės sklypÄ pardavė L. K. ir V. K. už 336 500 Lt (t. 1, b. l.48-52). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-09-04 sprendimu nutraukė J. J. ir A. R. J. santuokÄ bei iÅ¡sprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tame tarpe ir santuokinio turto padalijimo klausimÄ (t. 1, b. l. 112-127).IeÅ¡kovas reikalavimÄ pripažinti negaliojančia Turto pasidalijimo sutartį grindė aplinkybėmis, esÄ sutartį jis sudarė apgaulės įtakoje – atsakovei įtikinus jį perleisti dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusio turto jai asmeninės nuosavybės teise ir grasinant, kad prieÅ¡ingu atveju nutrauks santuokÄ .Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį (CK 1.91 str.).

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Suklaidinimas gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbių aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudingÄ sandorį. Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos Å¡alies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos Å¡alies valiai susiformuoti. Nagrinėjant reikalavimÄ dėl apgaule sudaryto sandorio, turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesÄ Å¾iningus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieÅ¡kovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo.

Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi bÅ«ti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sÄ lygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų Å¡alių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryÅ¡ys ir reikÅ¡mė, aiÅ¡kinami visi sutarties Å¡alių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 straipsnis) ir vertinami, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007).

Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 4 dalis sampratÄ â€žrealus grasinimas“ apibrėžia kaip kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieÅ¡ sandorio Å¡alį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius ar kitus artimuosius Å¡alies giminaičius, arba jų turtÄ ar reputacijÄ nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindÄ manyti, kad gali bÅ«ti padaryta žalos Å¡iems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir Å¡aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį.

Grasinimas tokiu atveju turi bÅ«ti realus. Nelaikytina grasinimu ketinimas kreiptis į teismÄ dėl kitai Å¡aliai priklausančių teisių įgyvendinimo.Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Å is principas, detalizuotas Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, teisės principai, gera moralė.

Kai yra ginčas dėl sutarties turinio ir jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (LR CK 6.193 straipsnis). AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Tai reiÅ¡kia, kad sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo dėl vienos iÅ¡ Å¡alių.IÅ¡ Turto pasidalijimo sutarties turinio matyti, kad ieÅ¡kovas patvirtino, jog sutarties tekstÄ jis perskaitė, suprato ir, kaip atitinkantį jo valiÄ , priėmė ir pasirašė (t. 1, b. l. 31). Å iÄ sutartį patvirtinusi notarė L. M. paaiÅ¡kino, kad ji prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ Å¡alių valiÄ tikrino ir mano, kad A. R. J. suprato sandorio esmę, suprato, kad perraÅ¡o sutuoktinei dalį turto (t. 2, b. l. 143-145).

Turto pasidalijimo sutarties turinys nesukelia jokių abejonių dėl jos Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡kos, nes Å¡alių valia iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai, detaliai, suteikiant kiekvienai Sutarties sÄ lygai aiÅ¡kiÄ reikÅ¡mę, kuri turi bÅ«ti adekvačiai suprantama kiekvieno sÄ Å¾iningo ir atidaus asmens analogiÅ¡komis sÄ lygomis. IeÅ¡kovas nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad jo protinis gebėjimas suprasti pasiraÅ¡omos sutarties sÄ lygas bÅ«tų buvęs apribotas kažkokių paÅ¡alinių veiksnių, todėl teismas sprendžia, kad jis privalėjo sutarties sÄ lygoms suteikti tokiÄ pat prasmę, kokiÄ joms tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki ieÅ¡kovui protingi asmenys.

Ieškinio pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis ieškovas patvirtino, kad ginčo sutarties sudarymo metu jis aiškiai suprato, jog trys nekilnojamojo turto objektai, sutuoktiniams priklausę bendrosios jungtinės nuosavybės teise, asmeninės nuosavybės teisėmis atiteks sutuoktinei J. J.. Taip pat ieškovas patvirtino, kad, sudarydamas Turto pasidalijimo sutartį, jis veikė savo valia, tikėdamas, kad tokiu būdu bus pagerinti jo ir atsakovės tarpusavio santykiai ir užtikrintas santuokos tęstinumas.

IeÅ¡kovo pateiktas Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-10-01 raÅ¡tas Nr. S14-684-(1.9) patvirtina tai, kad jau nuo 2007 metų kovo mėnesio J. Å¡eimoje buvo konfliktinė situacija, sÄ lygota nesutarimų dėl vaikų elgesio, turto ir pačių sutuoktinių elgesio. Užfiksuotos aplinkybės, kad J. J. kėlė reikalavimÄ savo sutuoktiniui dėl dalies turto perleidimo, jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad ji atliko veiksmus, kuriuos galima kvalifikuoti, kaip tyčinį ieÅ¡kovo suklaidinimÄ dėl esminių sandorio aplinkybių.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Å¡io raÅ¡to turinio matyti, kad ieÅ¡kovui buvo žinomi sutuoktinės kaltinimai jam dėl pomėgio lankytis kazino ir galimo turto praradimo, elgesio su vaikais, kad pats ieÅ¡kovas kaltino savo sutuoktinę vaikų nustatinėjimu prieÅ¡ jį ir ribojimu jam bendrauti su vaikais iÅ¡ ankstesnės santuokos, atsivežti juos į namus, kad sutuoktinė yra jam atskleidusi savo ketinimus iÅ¡situokti (t. 1, b. l. 65-68). Apie J. Å¡eimÄ iÅ¡tikusiÄ krizę liudija ir 2007-04-12 įraÅ¡as Socialinio darbuotojo darbo su klientais registracijos žurnale (t. 1, b. l. 141-142).

Apie sutuoktinių nesutarimus, J. J. ketinimÄ iÅ¡situokti ir giminaičių pastangas juos sutaikyti patvirtino byloje liudytojais apklausti V. S. J. bei V. G. (t. 2, b. l. 119, 134). Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovui dar gerokai prieÅ¡ ginčijamo sandorio sudarymÄ buvo žinoma apie atsiradusiÄ jo santuokos tęstinumo grėsmę, žinomos sutuoktinių konflikto priežastys ir sutuoktinės siekis dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto įgyti asmeninės nuosavybės teisėmis bei tokio turto teisinio režimo pasikeitimo pasekmės. Todėl ieÅ¡kovas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, turėjo visas galimybes įvertinti rizikÄ ir apsispręsti, ar jis siekia atitinkamo sandorio sudarymo.

Sprendžiant apie ieÅ¡kovo A. R. J. ketinimus sudarant sandorį ir jo valios atitikimÄ Å¡io sandorio turiniui, ypač svarbus yra ieÅ¡kovo elgesys J. iÅ¡tuokos bylos procese. Kaip matyti iÅ¡ įsiteisėjusio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-723/2009, Å¡io proceso metu A. R. J. prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodė (t. 1, b. l. 157-171), kad sutinka su ieÅ¡kovės J. J. ieÅ¡kiniu siÅ«loma santuokoje įgyto turto pasidalijimo tvarka, t. y. su jos siÅ«lymu, atsižvelgiant į tai, kad 2007-00-09 Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarė L.

M. patvirtino Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, likusį nepasidalintÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomÄ turtÄ priteisti A. R. J. (t. 1, b. l. 112-127). Akivaizdu, kad tuomet, kai ieÅ¡kovui tapo žinoma, jog santuokos iÅ¡saugoti nepavyks, procese, kurio metu yra privalomai sprendžiami visi sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimai, jis klausimo dėl Turto padalijimo sutartimi padalinto turto nekėlė ir Å¡io sandorio neginčijo. Todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡reikÅ¡damas sutikimÄ su atsakovės siÅ«loma turto padalijimo tvarka, dar kartÄ patvirtino, jog jo valia, iÅ¡reikÅ¡ta Turto padalijimo sandoriu, atitiko jo tikruosius ketinimus.

Ginčijamo sandorio galiojimui esminės įtakos aplinkybės, kad galimai ieÅ¡kovo valiÄ sÄ lygojo atsakovės pažadas nesikreipti dėl santuokos nutraukimo, neturi. Teismo vertinimu, santuokos, kaip santykio, specifiÅ¡kumas lemia tai, kad santuoka negali bÅ«ti vertinama kaip nekintanti bÅ«sena ir baigtinis rezultatas. Todėl ir iÅ¡tuokÄ skirtingais laikotarpiais gali sÄ lygoti visiÅ¡kai skirtingo pobÅ«džio priežastys, kurių negalima prognozuoti ir dėl kurių nėra galimas iÅ¡ankstinis susitarimas.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ginčijama Turto pasidalijimo sutartis buvo sudaryta 2007-11-09, o atsakovė J. J. į teismÄ dėl separacijos nustatymo kreipėsi 2008-02-20, t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams, be to, siekdama ne iÅ¡tuokos, o gyvenimo skyrium patvirtinimo. Liudytoja S. N. teisme liudijo, kad sutuoktiniai buvo susitaikę, tačiau tai truko trumpai, ieÅ¡kovas pastoviai lošė kazino, grasino sutuoktinei, nenakvodavo namuose (t. 2, b. l. 122). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, ieÅ¡kovas ir pats ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime pripažino, kad Turto pasidalijimo sutarties sudarymo klausimas iÅ¡ esmės iÅ¡kilo tuomet, kai 2007-06-13 baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00062-05 buvo apribotos ieÅ¡kovo teisės į dalį nekilnojamojo turto.

Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieÅ¡kovo elgesiu jų bendram turtui keltÄ rizikÄ â€“ užsiėmimÄ azartiniais loÅ¡imais (t. 1, b. l. 173). Todėl pripažinti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tik todėl, kad atsakovė žadėjo gyventi santuokoje, nėra pagrindo.Be to, ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė privertė jį pasiraÅ¡yti ginčijamÄ sandorį, grasindama iÅ¡tuoka, jokiu bÅ«du nesudaro apgaulei bÅ«dingo turinio ir galėtų bÅ«ti pripažįstamos nebent grasinimu.

Tačiau pagal Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 4 dalis sampratÄ , grasinimu ketinimas kreiptis į teismÄ dėl kitai Å¡aliai priklausančių teisių įgyvendinimo nepripažįstamas, todėl ir atsakovės ketinimas kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo negali bÅ«ti kvalifikuojamas grasinimu, sudarančiu pagrindÄ pripažinti negaliojančiu ginčijamÄ sandorį.IeÅ¡kovo argumentas, kad ginčo sutartyje nėra sutuoktinių turto pasidalijimo sutarčiai bÅ«dingų elementų, nes ieÅ¡kovui nepaskirtas joks turtas ir nenumatyta jokia kompensacija, nesudaro pagrindo Turto pasidalijimo sutartį pripažinti negaliojančia ar vertinti, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta dovanojimo sutartis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nurodė, kad jis reiÅ¡kia tai, jog sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, jie turi lygias teises ir vienodÄ civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais Å¡eimos gyvenimo klausimais. Å is principas reiÅ¡kia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Atsižvelgiant į tai, sutuoktiniai savo turto dalijimo sutartyje, sudaromoje nenutraukiant santuokos, gali numatyti padalyti savo turtÄ tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis. Taip pat jie gali susitarti padalyti visÄ turtÄ , jo dalį ar kokį nors turto objektÄ . Tuo atveju, kai Å¡alių santuoka nenutraukiama, dalis sutuoktinių turto gali likti jų bendra jungtine nuosavybe ir tai neturi įtakos turto, dėl kurio padalijimo jie susitaria, dalijimo teisėtumui. Aplinkybė, kad įstatymai nedraudžia sutuoktiniams susitarimu dalijantis bendrÄ turtÄ nukrypti nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo turto padalijimo sutartyje, nuosekliai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005, 2009 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009, 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011).

Todėl ir nagrinėjamuoju atveju, nustačius, kad atitinkamÄ ginčijamÄ sandorį lėmė Å¡alių tarpusavio santykiai bei jų asmeniniai interesai ir juo buvo iÅ¡reikÅ¡ta laisva Å¡alių valia, nėra pagrindo konstatuoti sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimo.Nors ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ir bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė aplinkybes, kad ginčo žemės sklype buvo pastatytas pastatas, Å¡ios aplinkybės detaliau nenagrinėtinos, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo ribas – ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti negaliojančiais sandorius dėl ginčo žemės sklypo perleidimo ir priteisti Å¡io turto ½ dalies didžiausiÄ vertę – 201 500 Lt, atsižvelgiant į tai kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypo vertė siekia 403 000 Lt.IeÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2007-12-06 J.

J. ir B. J. sudarytÄ dovanojimo sutartį Nr. 11003 dėl 0,1502 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nepagrįstas. IeÅ¡kovas teigė, kad Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, todėl ji yra negaliojanti. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ - iÅ¡lygÄ , jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-06-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-667/2003; 2005-06-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-341/2005).

Sudarydamos tokį sandorį Å¡alys paprastai siekia sukurti tik iÅ¡orinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdÄ . Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju- turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).

Tokiu atveju ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti, kad sandorio dalyvės realiai neįgijo atitinkamų teisių ir pareigų bei kad ginčijamas sandoris neatitiko jo Å¡alių tikrosios valios. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas tokios pareigos neįvykdė: J. J. ir B. J. teismui patvirtino, kad jos siekė Dovanojimo sutarties tikslų – J. J., norėdama užsitikrinti turto apsaugÄ ir mamos paramÄ kokios nors nesėkmės atveju, B. J. – tenkindama vienintelės dukters valiÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2009-09-14 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties turinio, Dovanojimo sutarties pagrindu į dovanotÄ Å¾emės sklypÄ buvo įregistruotos B.

J. nuosavybės teisės, kurias ji vėliau perleido L. K. ir V. K. (t. 1, b. l. 48-52), todėl akivaizdu, kad B. J. dovanotÄ turtÄ valdė kaip savo asmeninę nuosavybę. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, reikalavimas pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia netenkintinas.Teismui netenkinus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų pripažinti ginčo turto sandorius negaliojančiais, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovių J. J. ir B. J. solidariai 201 500 Lt, t. y. perleisto turto ½ dalies didžiausiÄ vertę.Tokiu bÅ«du, atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieÅ¡kovas A.

R. J. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (CPK 178 str.).2010-03-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismas atidėjo ieÅ¡kovui A. R. J. 5 030 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 91-92).Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieÅ¡kinį atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, neatleisto nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo.

Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. J. į valstybės biudžetÄ priteistini 5 030 Lt žyminio mokesčio ir 98 Lt teismo iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 273 straipsniais,n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovo A. R. J. ieÅ¡kinio netenkinti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. J. valstybei 5 128 Lt (penkis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Vilniaus apygardos teismo 2010-03-09 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovių J.

J. ir B. J. atžvilgiu palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Aldona Tilindienė