2015-10-16 Nr. AB-20051-3-61-3-03944-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2015-10-16 Nr. AB-20051-3-61-3-03944-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Teismas nurodė, kad skundo reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo negali būti nagrinėjamas, kol privaloma išankstine ikiteismine tvarka tokio reikalavimo nėra išnagrinėjusi VSDFV. Teismas padarė išvadą, kad VSDFV atsisakymas nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 28 d. prašymą nelaikytinas šios įstaigos priimtu sprendimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. VSDFV iš esmės nepasisakė dėl pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėjai.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-1220-520/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03944-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) atnaujinti terminą apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies taikymo; 2) įpareigoti VSDFV nurodyti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius papildomai priskaičiuotų ir išmokėtų pareiškėjai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kuri buvo sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, 3 262,78 Eur nepriemoką.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad skundo reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo negali būti nagrinėjamas, kol privaloma išankstine ikiteismine tvarka tokio reikalavimo nėra išnagrinėjusi VSDFV. Teismas padarė išvadą, kad VSDFV atsisakymas nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 28 d. prašymą nelaikytinas šios įstaigos priimtu sprendimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. VSDFV iš esmės nepasisakė dėl pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėjai.
Teismas pareiškėjai pasiūlė patikslinti skundo reikalavimus: prašyti teismo atnaujinti 3 metų terminą skundui dėl pensijos nepriemokos priteisimo paduoti, pateikiant įrodymais pagrįstą bei motyvuotą prašymą dėl to panaikinti VSDFV 2015 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3683 ir 2015 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4520, kaip sukeliančius pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, bei įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 28 d. prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės.Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 19 d. padavė patikslintą skundą, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl negautos pensijos dalies dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad sprendimą dėl skundo dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų padavimo termino atnaujinimo priima VSDFV direktorius ar jo pavaduotojas ir padarė išvadą, kad pareiškėja patikslinto skundo reikalavimu iš esmės prašo, jog teismas atliktų viešojo administravimo institucijai priskirtą funkciją, tačiau tokia funkcija įstatymu nėra priskirta administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas – atnaujinti terminą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo – nenagrinėtinas teismų.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta teisė skųsti VSDFV 2015 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4520 dėl praleisto termino neatnaujinimo, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo ir nepareiškė reikalavimo panaikinti šį VSDFV sprendimą.
III. Pareiškėja R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria klausimas būtų išspręstas iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl negautos pensijos dalies dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo, panaikinti VSDFV 2015 m. liepos 2 d. ir 2015 m. liepos 13 d. sprendimus bei priimti kitus sprendimus, kad pareiškėja galėtų atgauti neteisėtai nusavintą pensiją – 3 262,78 Eur.
Pareiškėja nurodo, kad jos reikalavimas yra suprantamas, o tai, kaip jis turi būti suformuluotas – ar panaikinant VSDFV sprendimą, ar kitaip, to ji teismui nurodyti negali. Pareiškėja teigia, kad jos nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui apskųsti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Šioje byloje spręstinas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos R. V. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą padaręs išvadą, jog pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas – atnaujinti terminą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo – nenagrinėtinas teismų, nes sprendimą dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo termino atnaujinimo priima VSDFV direktorius ar jo pavaduotojas.
Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad jos patikslinto skundo reikalavimas yra suprantamas ir ji negali nurodyti teismui kokiu būdu jį patenkinti – ar panaikinus VSDFV sprendimus, ar kitu būdu, todėl jos patikslintas skundas turėjo būti priimtas. Teisėjų kolegija su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat yra įtvirtinta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
Dėl pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad pagal įstatymus teismas, iš pateikto skundo supratęs, kokio rezultato pareiškėja siekia – t. y. kad būtų pašalintos kliūtis jai kreiptis į teismą dėl susidariusios senatvės pensijos nepriemokos priteisimo – turėjo jos skundą priimti ir savo iniciatyva nuspręsti kokiu būdu apginti pareiškėjos pažeistas teises. Kaip jau minėta, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu, o ABTĮ 39 straipsnyje nurodyta pareiga už teismui pateiktą skundą sumokėti žyminį mokestį, išskyrus ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose numatytas išimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 23, 24, 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjai pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą.
Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjai buvo pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus, kad jį būtų galima priimti ir nagrinėti teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nutartis yra aiški ir suprantama – teismas pareiškėjai nurodė, kodėl negali būti nagrinėjamas jos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo išmokėti pensijos nepriemoką, taip pat detaliai, papunkčiui, pareiškėjai nurodyta kokius reikalavimus ji turi pareikšti, kad jos skundas būtų priimtas. Pažymėtina, jog teismas pareiškėjai pakankamai konkrečiai nurodė, kad reikalavimas atnaujinti terminą turi būti reiškiamas kartu su kitais reikalavimais – t. y. reikalavimais panaikinti VSDFV 2015 m. birželio 1 d. ir 2015 m. liepos 2 d. sprendimus bei įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 28 d. prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo patvarkymu, nes pareiškėjai patikslinus skundą pirmosios instancijos teismo nurodytu būdu, ir nustačius, kad nėra kitų atsisakymo priimti skundą pagrindų (skundas paduotas nepraleidus skundo padavimo termino), toks skundas galėtų būti priimtas ir nagrinėjamas.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas VSDFV kompetencijai priskyrė teisę atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas neteisminėje institucijoje, vykdančioje viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-805-492/2015). Todėl pareiškėjos patikslintame skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokos mokėjimo paduoti negali būti nagrinėjamas administracinio teismo ir tokį reikalavimą atsisakoma priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teisumo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1004-146/2015).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja nesuformulavo skundo dalyko (skundo reikalavimo), t. y. nesuformulavo jo taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, nes skundo pagrindo (ir dalyko) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti administracinės bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti pareiškėjos advokatu ir už ją suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.
Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja aplinkybes, jog valstybė nepagrįstai iki šiol jai negrąžino neteisėtai sumažintos senatvės pensijos dalies. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, vadovaujantis kuriuo be kita ko nustatoma senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai nepatikslinus skundo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jos patikslintą skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas Stasys Gagys Dalia Višinskienė