2025-11-26 Nr. AB-20427-4-16-3-00579-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2896-556/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00579-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

nedalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai K. K.

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios K. K. atstovei advokatei I. Š.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios K. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios K. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę K. K. (toliau – ir Užsienietė) VSAT iki 2026 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau nei ji bus išsiųsta į kilmės šalį.

2. Centras paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. Užsienietė kartu su grupe kitų asmenų buvo sulaikyta vykstanti per Lietuvos teritoriją be asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, ji buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje, kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei. 2025 m. spalio 8 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnyba informavo, kad Užsienietės Lenkijos Respublika nepriims. Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 22 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies ir skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. netoli Kauno buvo sustabdytas automobilis, vairuojamas Estijos Respublikos piliečio. Automobiliu kaip keleivė, tarp kitų 16 asmenų, vyko Užsienietė, kuri jokių asmens tapatybę, pilietybę ir / ar teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų neturėjo, todėl Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu.

5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, nes Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jokių ryšių Lietuvoje neturi.

6. Teismas nurodė, kad šiuo atveju Užsienietei yra taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, kuri yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog, laisvai judėdama, Užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jos teisinės padėties.

III. 7. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimą, paskirti jai kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietė nurodo, kad ji yra prieglobsčio prašytoja. Byloje nėra duomenų, jog ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Užsienietės laisvė yra suvaržyta jau nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d.

9. Užsienietės teigimu, jai pritaikyta priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams ir nėra būtina. Ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Iš savo šalies išvyko ir atvyko neteisėtai į Europos Sąjungos teritoriją, nes jos kilmės valstybėje yra nesaugu. Todėl vien tai, kad ji atvyko neteisėtai, nėra pagrįstas pagrindas riboti asmens judėjimo laivę tokiais griežtais suvaržymais.

10. Užsienietė pažymi, kad jai taikoma laisvės ribojimo priemonė prilygsta sulaikymui, nors šiuo atveju nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą vien dėl to, jog asmuo buvo Lietuvoje neteisėtai. Nors šiuo metu ji yra prieglobsčio prašytoja, Centras dėl jai taikomos priemonės persvarstymo į teismą nesikreipė.

11. Užsienietė pažymi, kad, įvertinus, jog ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra nustatyta, jog ji nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) ji išvyko dėl savo nesaugumo, jai neturėtų būti taikomas judėjimo ribojimas.

12. Centras pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13. Centras pažymi, kad Užsienietė 2025 m. spalio 29 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė 2025 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 25S225698, kuriuo nuspręsta nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. 2025 m. lapkričio 14 d. Užsienietė apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros Vilniaus priėmimo centre. 2025 m. lapkričio 20 d. Priėmimo ir integracijos agentūra informavo VSAT, kad Užsienietė pasišalino iš apgyvendinimo vietos.

14. Centras nurodo, kad Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, be kita ko, siekiant priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

15. Centras pažymi, kad, apgyvendinus Užsienietę Priėmimo ir integracijos agentūroje, ji nėra atskirta nuo kitų Agentūros gyventojų, jos judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, taigi jai taikomas judėjimo laisvės apribojimas nėra prilyginamas sulaikymui.

16. Centro teigimu, nagrinėjamu atveju Užsienietės judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema ES valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

17. Centras nurodo, kad aplinkybė, jog Užsienietė 2025 m. lapkričio 20 d. pasišalino iš laikinojo apgyvendinimo vietos, patvirtina, kad ji nėra linkusi laikytis nustatytų įpareigojimų, nepaiso teisės aktų reikalavimų ir, turėdama galimybę, vengia valstybės institucijų kontrolės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietės sulaikymo VSAT iki 2026 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jos tapatybė nenustatyta, bei įvertinęs, jog išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog, laisvai judėdama, Užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, Centro prašymą tenkino iš dalies ir skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

20. Užsienietė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra nustatyta, jog ji nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, todėl prašo netaikyti jai judėjimo laisvės ribojimo.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietė šiuo metu turi prieglobsčio prašytojos statusą.

22. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.).

23. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

25. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietė apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jai paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, tik pažymi, kad jai neturėtų būti taikomas judėjimo laisvės ribojimas.

27. Byloje nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. netoli Kauno buvo sustabdytas automobilis, vairuojamas Estijos Respublikos piliečio, kuriuo, kaip keleivė, tarp kitų 16 asmenų, vyko Užsienietė, kuri jokių asmens tapatybę, pilietybę ir / ar teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų neturėjo. Užsienietė buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje, kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei. 2025 m. spalio 8 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnyba informavo, kad Užsienietės Lenkijos Respublika nepriims. Užsienietė 2025 m. spalio 29 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuris priimtas nagrinėti iš esmės.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietės tapatybė nenustatyta, ji į Lietuvą atvyko neteisėtai, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino reikšmingas aplinkybes (Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ji jokių ryšių Lietuvoje neturi), ir pagrįstai taikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę trims mėnesiams, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, konstatavęs, kad tai yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdama Užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jos teisinės padėties.

29. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti Užsienietės sulaikymo pagrindai, kiti Užsienietės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra nustatyta, jog ji nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius