2020-10-07 Nr. AB-18526-3-61-3-04564-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1919-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04564-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. (K. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. K. (K. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. buvo laikomas neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto normos (4 kv. m), neįskaitant kameroje buvusių baldų ir kito inventoriaus. Jam nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių, siekiant į nustatytas veiklas įtraukti pareiškėją ir tuo sumažinti neigiamą kalėjimo poveikį dėl netinkamų sąlygų. Taip pat nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti ir pan.

3. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema (signalizacijos mygtukai); buvo suteikiamas tik vienos valandos pasivaikščiojimas; pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų; pasivaikščiojimo kiemelių stogus dengiančiame šiferyje, sienose, kanalizacijoje buvo asbesto, keliančio pavojų sveikatai; neužtikrintas gryno oro kiekis dėl ant langų esančių grotų; kameros neatitiko higienos normų reikalavimų (buvo drėgna, tamsu, netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, netinkama temperatūra, veisėsi parazitai, pelėsis ir grybelis, sienų dažai atsilupę, sienos nepritaikytos jas valyti); nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne (neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių; čiužiniai nebuvo tinkamai dezinfekuojami); nesudarytos sąlygos džiovinti skalbinius; nebuvo pakankamai išduodama sanitarinių bei higienos reikmenų: tualetinio popieriaus, dantų pastos, muilo, skalbimo miltelių, skysčio indams plauti ir kitų sanitarinių reikmenų; sanitarinis mazgas neužtikrino privatumo; sanitariniame mazge nebuvo įrengta ventiliacija; dažnai duše nebūdavo šilto (karšto) vandens, dėl ko negalėjo naudotis dušu; dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų (nešvaru, praustuvai sulaužyti, nebuvo guminių kilimėlių, veidrodžių); nesudaryta galimybė pasinaudoti dušu papildomai; dušuose nebuvo pertvaros privatumui užtikrinti; tiekiamas atšalęs maistas, jame daug kartų rado pašalinių daiktų (medinių įrankių nuolaužų, akmenukų, plaukų ir pan.), maistas buvo dalinamas nesilaikant higienos reikalavimų; nebuvo užtikrinta tinkama maisto energetinė vertė; buvo verčiamas dirbti elektriko darbą, neturint tinkamo išsilavinimo, nesuteikiant darbo priemonių ir įrankių, dažnai buvo verčiamas dirbti naktį, darbo laiko neįskaičiuojant į darbo valandas.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Lukiškių TI-K nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog nurodytu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Kai kuriose gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Teigia, kad kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengtas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.7 punkto reikalavimais.

Teigė, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr.V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkte. Oro temperatūra Lukiškių TI-K atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema.

Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami tik jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K administracija buvo gavusi vieną pareiškėjo prašymą išduoti jam higienos priemones. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas gaudavo pinigines perlaidas į savo asmeninę sąskaitą, todėl drabužių, avalynės ir higienos priemonių galėjo nusipirkti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje.

Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje ir tai atitinka HN 134:2015 41 punktą. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkina, t. y. dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudoti netinkamas minkštas inventorius yra pakeičiamas.

Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punktu ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), 107 punktu, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.

Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė kartą per savaitę iki 15 min. nusiprausti duše. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, t. y. yra įrengti ventiliatoriai, taip pat įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia.

Lukiškių TI-K dušinėse yra skystas muilas ir plaukų šampūnas (įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai), kuriais suimtieji ir nuteistieji naudojasi laikantis asmens higienos. Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Pasivaikščiojimo kiemai įrengti, vadovaujantis Eksploatavimo taisyklėmis, kuriose nėra numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.

Dėl asbesto nurodo, kad Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Atkreipia dėmesį į tai, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimui Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“.

Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Ginčo laikotarpiu visi asmenys, laikomi Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, jis buvo informuojamas apie paskirto darbo pobūdį, jo keitimo perspektyvas ir pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės atlikimą bei režimo reikalavimus.

Nuteistasis, kuriam netinka įstaigos administracijos siūlomas darbas, nėra verčiamas atlikti jam pavestų pareigų, jis bet kuriuo momentu gali atsisakyti siūlomo darbo ir, parašęs prašymą, išvykti iš Lukiškių TI-K į pataisos namus tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti. Paaiškino, kad nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, yra sudaryta atskira Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. N-61 patvirtinta dienotvarkė. Vadovaujantis nustatyta dienotvarke, nuteistieji darbo dienomis keliasi 6 val. (poilsio ir švenčių dienomis – 7 val.), jiems yra skiriamas 10 min. laikas pasinaudoti tualetu bei susitvarkyti savo miegamąją vietą.

Pusryčių dalinimas korpusuose yra numatytas nuo 6.10 val. iki 7 val. (poilsio ir švenčių dienomis nuo 7.10 val. iki 8.40 val.). Po maisto dalinimo korpusuose nuo 7 val. iki 7.30 val. (poilsio ir švenčių dienomis – nuo 7.40 val. iki 8.30 val.) nuteistiesiems yra skiriamas laikas pusryčiams. Pažymėjo, kad nuteistiesiems sudaromas slenkantis išeiginių grafikas. Tie, kas dirbdavo išeiginėmis, gaudavo laisvas dienas kitomis savaitės dienomis. Teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo K. K. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. sausio 17 d., išvyko 2018 m. rugpjūčio 2 d.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus 4 kv. m plotas, kurį mažino kameroje esantys baldai ir sanitarinis mazgas, nurodė, jog ginčo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Įsakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 papunktyje, kuriame nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K reikalavimo dėl Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktyje nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi visą ginčo 2018 m. sausio 17 d. – 2018 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpį. Įvertinęs atsakovo atstovo nurodytus kamerų Nr. 111, 123, 254, 323, 368, bei 1-osios ir 2-osios sekcijų plotus (atitinkamai: 7,45 kv. m, 7,42 kv. m, 34,71 kv. m, 7,75 kv. m, 6,50 kv. m, 105,14 kv. m, 105,27 kv.

m) ir kameroje (sekcijoje) buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, jog pareiškėjui būnant minėtose kamerose bei sekcijose vienam ar laikomam kartu su kitais asmenimis visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m (nuo 3,86 kv. m iki 7,75 kv.

m) gyvenamojo ploto, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą. Dėl pareiškėjo motyvo, jog nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi CPT rekomendacija (CPT/Inf (2014) 19), pagal kurią visuose pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuose būtina padidinti gyvenamojo ploto normą bendrabučio tipo patalpose vienam nuteistajam iki 4 kv. m (neįskaitant kameroje esančių tualeto patalpų užimamo ploto ir baldų), teismas nurodė, jog tai yra rekomendacinio, o ne imperatyvaus (privalomo) pobūdžio nurodymas.

Teismas pažymėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) išaiškino, kad turi būti laikomasi 3 kv. m daugiavietėse kamerose minimalaus standarto. Teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu galiojo Įsakymas Nr. V-124, kuriuo, be kita ko, nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų.

9. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Lukiškių TI-K nepakankamai užtikrino suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimą, socialinių poreikių tenkinimą, nepakako kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečiai renginių jam trūko, kokiuose ir kada renginiuose nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti. Todėl teismas minėtus pareiškėjo teiginius vertino kaip abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinančius jo teisių pažeidimo.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad buvo netinkamai įrengtos (neįrengtos) pareigūno iškvietimo sistemos gyvenamosiose kamerose ir dušuose, atkreipė dėmesį, jog priešingai, nei nurodo pareiškėjas, teisinis reguliavimas laisvės atėmimo vietų įstaigų neįpareigoja įrengti aliarminius mygtukus dušo patalpose. Teismas atsižvelgė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą patvirtino, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, bet suimtieji ir nuteistieji neretai gadina šią signalizaciją. Taigi teismas padarė išvadą, kad kameros, kuriose laikytas pareiškėjas ir kuriose buvo neveikianti aliarminio iškvietimo sistema, neatitiko minėtų Eksploatavimo taisyklių 14.4 papunkčio reikalavimų, tačiau pareiškėjas nepagrindė, jog ginčo laikotarpiu būtent dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečius neigiamus išgyvenimus, sveikatos sužalojimą, jam būtų buvęs konkretus poreikis pasinaudoti šia sistema ginčo laikotarpiu kameroje ir pan. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą būtent minėtų netinkamų kalinimo sąlygų (pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo) poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo kamerose ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

11. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad Lukiškių TI-K suteikdavo vienos valandos pasivaikščiojimą, nors turėjo suteikti ne mažiau kaip 8 valandas praleisti lauke, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, kiemelių stoguose, pastatų sienose ir kanalizacijoje yra asbesto, pavojingo sveikatai, teismas nurodė, jog pareiškėjas neįvardijo jokių imperatyvaus (privalomo) pobūdžio teisės aktų, kurie jam suteiktų teisę į ilgesnį, nei vienos valandos pasivaikščiojimo laiką, taip pat EŽTT sprendimų, kuriuose toks pasivaikščiojimo laikas būtų buvęs pripažintas nesuderinamu su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K administracijos sprendimu pareiškėjui būtų buvęs pailgintas pasivaikščiojimo laikas (kaip paskatinimas arba dėl jo sveikatos būklės pagal gydytojo išvadą). Be to, pareiškėjas neginčija, jog jam buvo suteikta galimybė vieną valandą per dieną pasivaikščioti lauke, todėl teismas sprendė, kad atsakovo atstovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, neteisėtumo nėra. Teismas pareiškėjo argumentus, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukas sulaužytas, sienos pasidengusios pelėsiu, dulkės nelaistomos, vertino kaip abstrakčius, nes jis nekonkretizavo, kada konkrečiai, kuriame kiemelyje (pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose) nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukas sulaužytas, sienos pasidengusios pelėsiu, dulkės nelaistytos. Teismas vertino, kad nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius, taigi pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Lukiškių TI-K administraciją dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių yra nepagrįsti.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad pasivaikščiojimo kiemelių šiferinis stogas, sienos, kanalizacija, kuriuose yra asbesto, sukėlė pavojų pareiškėjo sveikatai, nustatė, jog Lukiškių TI-K pastatas ir jo pasivaikščiojimo kiemai įrengti iki 2003 m. sausio 1 d., byloje nėra duomenų, kad šiferio lakštai būtų laužomi, dėl ko asbestas išsiskirtų į aplinką ir keltų pavojų sveikatai, taip pat byloje nėra duomenų, jog įstaigoje buvo vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo. Todėl teismas minėtus pareiškėjo argumentus vertino kaip abstrakčius ir nesudarančius pagrindo pripažinti, jog pasivaikščiojimo kiemai, sienos, kanalizacija kėlė pavojų jo sveikatai.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: buvo drėgna (dėl ko rūdijo lovos ir puvo čiužiniai), tamsu, netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, netinkama temperatūra, veisėsi parazitai, pelėsis ir grybelis, sienų dažai atsilupę, sienos nepritaikytos jas valyti, nebuvo užtikrintas gryno oro kiekis dėl ant langų esančių grotų, konstatavo, jog pareiškėjas minėtų teiginių visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma HN 134:2015 14, 15, 16, 17, 20, 35, 39 punktuose nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra bei apšvietimas, veisėsi pelėsis, grybelis ir parazitai, nuo sienų luposi dažai, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl higienos sąlygų kamerose nesikreipė. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras), nustatė, kad HN 134:2015 pažeidimai ginčo 2018 m. sausio 17 d. – 2018 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpiu pareiškėjui būnant kamerose Nr. 111, 123, 254, 323, 368, bei 1-oje ir 2-oje sekcijose, nustatyti nebuvo. Iš Centro Vilniaus departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akto matyti, kad, 2018 m. birželio 7 d. atlikus patikrinimą, be kita ko, kameroje Nr. 368, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., santykinė oro drėgmė, vėdinimas bei patalpų tvarka atitiko HN 134:2015 16, 17 ir 35 punktų reikalavimus, o dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 368 neatitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimų. Šį trūkumą Lukiškių TI-K pašalino ir pareiškėjo buvimo minėtoje kameroje laikotarpiu dirbtinė apšvieta atitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimus. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginius dėl Lukiškių TI-K nevykdomų dezinsekcijos, deratizacijos darbų paneigia byloje pateikta šių darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopija. Todėl teismas nurodytus nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginį, kad ant langų esančios grotos neužtikrino gryno oro kiekio, sprendė, jog grotų ir apsauginių tinklų įrengimas ant laisvės atėmimo vietų langų atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

15. Įvertinęs pareiškėjo teiginį, kad jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, t. y. Lukiškių TI-K neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, be to, nebuvo pakankamai išduodama sanitarinių bei higienos reikmenų: tualetinio popieriaus, dantų pastos, muilo, skalbimo miltelių, skysčio indams plauti ir kitų sanitarinių reikmenų, teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėjas su 2018 m. vasario 20 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K išduoti higienos priemones; Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 26 d. raštu jo netenkino, nes pareiškėjas per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; minėto atsisakymo pareiškėjas neskundė Departamento direktoriui. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų ginčijamu aspektu, ir pažymėjo, jog atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas gaudavo pinigines perlaidas į savo asmeninę sąskaitą, disponavimą sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis patvirtina ir byloje esantys duomenys. Taigi teismas sutiko su atsakovo atstovo pozicija, jog higienos priemonių pareiškėjas galėjo nusipirkti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje. Teismas taip pat sprendė, kad nors pareiškėjas teigė, jog jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, nes jam nebuvo išduotas užvalkalas užklotui ir rankšluosčiai, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu vykdyti Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos nuostatas ir išduoti užvalkalą užklotui bei rankšluosčius, o administracija į tai nereagavo. Todėl teismas minėtus pareiškėjo teiginius dėl jų nekonkretumo vertino kaip abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinančius jo teisių pažeidimo.

16. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo atstovas nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų bei nuteistųjų teisę pasinaudoti drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugomis, nes pareiškėjas neginčija, jog Lukiškių TI-K nevykdė nurodytų teisės aktų reikalavimų, o abstraktus teiginys dėl teisių pažeidimo siekiant džiovinti išsiskalbtus drabužius negali suponuoti išvados, kad jo minėta teisė buvo pažeista.

17. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas savo teiginių dėl šilto vandens nebuvimo duše, netvarkos ir jame nebuvusio kilimėlio bei veidrodžio nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada duše nebuvo šilto vandens, kada ir kuriose dušo patalpose buvo nešvaru ar nebuvo kilimėlio ar veidrodžio, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į administraciją su nusiskundimais dėl šilto vandens nebuvimo duše (prašymu suteikti galimybę pasinaudoti dušu dėl to, kad juo nebuvo pasinaudota dėl šilto vandens duše nebuvimo, taip pat pasinaudoti dušu papildomai), nešvaros duše ar jame nesančių priemonių. Teismas akcentavo, kad nesant pareiškėjo nusiskundimų Lukiškių TI-K administracijai, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl juos pripažino neįrodytais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, pareiškėjas patvirtino, jog tokią galimybę jis turėjo, todėl teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad naudojantis dušu buvo pažeistas jo privatumas, nurodė, jog pertvarų dušo patalpose neįrengimas ar dušo patalpų įrengimas tokiu būdu, kad besimaudantis duše nuteistasis (suimtasis) yra (gali būti) stebimas pareigūnų per duryse įrengtą stebėjimo langą, sudaro pagrindą pripažinti, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško asmens privatumo buvimo. Teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, sprendė, jog asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Atsakovo atstovui nepateikus teismui duomenų ir įrodymų apie Lukiškių TI-K įrengtas dušo patalpas, vien pertvarų duše įrengimas, nesant galimybės bent iš dalies nuo duryse įrengto stebėjimo lango užsidengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas per duryse įrengtą stebėjimo langą būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Be to, byloje nėra duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu buvo užtikrinta. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad dušo kabinos buvo įrengtos taip, jog pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, susijusių su privatumo stoka, šiuo atveju pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad sanitariniai mazgai įrengti gyvenamojoje kameroje, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas, be to, sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, įvertinęs teisinį reguliavimą sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl sanitarinio mazgo įrengimo bei jame neįrengtos oro šalinimo sistemos. Teismas, atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, kuriose gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, taip pat kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Lukiškių TI-K įrengė užuolaidas, uždengiančias sanitarinio mazgo matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse, kurią užsitraukti turi patys suimtieji ir nuteistieji, pareiškėjas neginčijo, kad kamerose esančiame sanitariniame mazge buvo įrengta užuolaida, sprendė, jog pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis užuolaida nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas.

20. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl maisto energetinės vertės ir kokybės, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, manydamas, jog jis neturi tinkamos kvalifikacijos, be to, jo teigimu, verčiamas dirbti prievarta, turėjo teisę atsisakyti dirbti jam siūlomą darbą. Todėl teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

21. Teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pareiškėjo argumentus, kad jis dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė psichologinius išgyvenimus, socialinę įtampą, privatumo nebuvimą, sveikatos sutrikimus, kančią, baimę ir nevisavertiškumo jausmą, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, dėl kurių patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nustatė, jog į bylą pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija paneigia pareiškėjo teiginius, kad dėl Lukiškių TI-K tiesioginių pareigų nevykdymo jis sirgo peršalimo ligomis. Teismas taip pat iš asmens sveikatos istorijos išrašo nustatė, kad pareiškėjas nesikreipė į medikus dėl jo nurodytų sveikatos sutrikimų (slogos, gerklės ir galvos skausmų, kosulio, pakilusios temperatūros). Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos yra nepagrįsti ir nesusieti su konkrečiais atsakovo atstovo veiksmais. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjo kalinimo, pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais duše, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, jog pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs laikomas nepažeidžiant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais duše.

22. Atsižvelgdamas į EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, jo pobūdį, trukmę ir intensyvumą, teismas konstatavo, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais pagal CK 6.250 straipsnį ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl teismas konstatavo, kad nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu.

III. 23. Pareiškėjas K. K. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas yra neobjektyvus, priimtas ne visiškai įvertinus bylos medžiagą ir vadovaujantis neteisingais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Pažymi, kad pateiktas baldų, kameros dydžių išmatavimas neatitinka tikrovės. Tualeto užimamas plotas yra 1,80 kv. m, praustuvės užimamas plotas – 1 kv. m. Vertina, kad vienam asmeniui kameroje teko 2,30–2,45 kv. m laisvo ploto.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl nekonstatuotų pažeidimų dėl privatumo naudojantis tualetu ir oro šalinimo sistemos neįrengimo sanitariniame mazge. Teigia, kad žemos pertvaros ir užuolaida neužtikrinimo privatumo, todėl teismas turėjo vertinti, kad buvo pažeistas privatumas ne tik naudojantis dušu, bet ir tualetu.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad darbo sąlygos buvo tinkamos. Teigia, kad jam buvo liepiama atlikti elektros remonto darbus, kuriems atlikti jis neturėjo reikiamo elektriko išsilavinimo. Be to, nebuvo duodami įrankiai šiems darbams atlikti. Teismas nepagrįstai neišsireikalavo reikiamų duomenų. Vertina, kad teismas taip pat nepagrįstai nepripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimų dėl drėgmės, pelėsio, grybelio, oro temperatūros, vėdinimo ir kitų higienos normų pažeidimų, nors atsakovo atstovas nepaneigė jų.

27. Pareiškėjas nesutinka su jo pažeistų teisių pripažinimu kaip pakankama satisfakcija, manydamas, jog dėl to, kad atsakovo atstovas sąmoningai vengė objektyviai vykdyti savo pareigas, teikė neteisingus duomenis į bylą, šiuo atveju adekvatus priteistinos neturtinės žalos dydis yra 20 000 Eur.

28. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovo atstovas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl vertina, jog nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo, atlyginimo.

31. Teismas skundžiamu 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo K. K. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., konstatavęs, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais pagal CK 6.250 straipsnį, ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nepriteistos žalos pinigine išraiška.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

35. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

36. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais buvo paneigtos minėtos pareiškėjo pretenzijos, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. kamerose Nr. 111, 123, 254, 323 ir 368. Atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,86 kv. m iki 7,75 kv. m ploto. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas. Padarytą išvadą apie ploto pakankamumą patvirtina byloje esanti medžiaga (b. l. 25–26, 42). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą, o jo argumentas, kad atsakovo atstovas pateikė į bylą neteisingus duomenis, baldų ir kameros dydžių išmatavimus, vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas, nes byloje nenustatytos priežastys, dėl kurių reikėtų nesivadovauti oficialiais atsakovo atstovo duomenimis.

38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Taigi darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą, pagrįstai neišskaičiavo baldų užimamo ploto.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nusiskundimais dėl drėgmės, pelėsio, grybelio, oro temperatūros, vėdinimo. Apeliantas taip pat abstrakčiai teigia, kad darbo sąlygos Lukiškių TI-K buvo netinkamos, jam buvo liepiama atlikti elektros remonto darbus, kuriems atlikti jis neturėjo reikiamo elektriko išsilavinimo, nebuvo duodami įrankiai šiems darbams atlikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, o savo apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrindė, kodėl netinkamai buvo įvertinti jo nusiskundimai minėtais aspektais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis dėl drėgmės, pelėsio, grybelio, oro temperatūros, vėdinimo, t. y. nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl minėtų nusiskundimų.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimu, vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko, įskaitant) Konvencijos 8 straipsnyje, naudojantis tualetu Lukiškių TI-K kamerose pažeidimą. Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenimis nepaneigta, kad ši teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta visą jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį.

Pažymėtina, kad EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)). Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad žemos pertvaros ir užuolaida neužtikrino privatumo, todėl teismas turėjo vertinti, jog šiuo atveju buvo pažeistas privatumas ne tik naudojantis dušu, bet ir tualetu.

Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad kamerose esančiame sanitariniame mazge buvo įrengta užuolaida (b. l. 73–78), tačiau patalpos atitvėrimas tik 1,5 m aukščio pertvara pagal susiklosčiusią teismų praktiką nėra pakankamas. Įvertinusi pateiktus Lukiškių TI-K duomenis apie pareiškėjo laikymą įstaigoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjas buvo laikomas iš esmės visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (197 dienas).

41. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neįrengtos atskiros oro šalinimo sistemos Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose esančiuose sanitariniuose įrenginiuose, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nėra nustatyti reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams.

Iki 2015 m. lapkričio 11 d. tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Jos 21 punkte buvo nurodyta, kad sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskirose patalpose, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), turi būti atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.

Atkreiptinas dėmesys į HN 76:2010 2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.

Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-442/2020). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo atstovas neįvykdė pareigos užtikrinti pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl yra pagrindas oro šalinimo sistemos neįrengimą taip pat pripažinti kaip pareiškėjo teisių pažeidimą.

42. Vertinant argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

43. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinant jo privatumo naudojantis dušu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pareiškėjo teisių pažeidimą dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir atskiros oro šalinimo sistemos neįrengimo.

44. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui turi būti priteisiama neturtinė žala pinigais dėl atsakovo atstovo padarytų pažeidimų.

45. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati ir proporcinga suma yra 900 Eur. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (Lukiškių TIK neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

46. Pareiškėjas prašo priteisti jam 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis.

47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pripažįsta, kad pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai iš dalies pagrįsti, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių TIK), 900 Eur neturtinę žalą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. (K. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui K. K. (K. K.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinę žalą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė