2016-12-19 Nr. BB-5520-1-07-1-00205-2010-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-450-697/2016

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00205-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1; 2.1.16.2.18. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. ir nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendis pakeistas: A. Z. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija) (34 500 Lt legalizavimas) perkvalifikuota į 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) ir paskirta 180 MGL (6778,8 Eur) bauda. A. Z., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (vekselio ir prašymo suklastojimas), paskirta 70 MGL (2636,2 Eur) bauda, o pagal 225 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) – 180 MGL (6778,8 Eur) bauda.

Taip pat A. Z. nusikalstama veika iš BK 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. redakcija) perkvalifikuota į 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) ir paskirta 140 MGL (5272,4 Eur) dydžio bauda. A. Z., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 MGL (2259,6 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. Z. paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams bausme bausmių apėmimo, visiško ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 250 MGL (9415 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2010 m. kovo 10 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. Z. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės 1332,25 Eur žalos atlyginimas, nustatant vienerių metų žalos nukentėjusiajam S. M. atlyginimo terminą. Taip pat A. Z. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. T. nusikalstama veika iš BK 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija) (34 500 Lt legalizavimas) perkvalifikuota į 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) ir paskirta 150 MGL (5649 Eur) bauda. V. T., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirta 45 MGL (1694,7 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. T. paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams bausme bausmių apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams su 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2010 m. vasario 26 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, V. T. paskirtos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nustatyta, kad nusikalstamu būdu gauti 9991,89 Eur iš A. Z. konfiskuojami vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Taip pat skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendis, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal 216 straipsnio 1 dalį (34 500 Lt legalizavimas ) – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 300 straipsnio 1 dalį (vekselio ir prašymo klastojimas) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 225 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 216 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos su kitomis paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (34 500 Lt legalizavimas), 225 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. Z. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. Z. konfiskuoti nusikalstamu būdu gauti 34 500 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 216 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. T. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Priteista iš A. Z. nukentėjusiajam S. M. 4600 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos.

Į bausmės laiką A. Z. įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2010 m. kovo 10 d., o V. T. – nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2010 m. vasario 26 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. Z. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas įgaliojimus, savo naudai netiesiogiai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą ir netiesiogiai jį priėmė, o būtent A. Z., dirbdamas antstolio A. Z. kontoroje antstoliu, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, vykdydamas įgaliojimus – išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro 2009 m. sausio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 636 541,87 Lt išieškojimo solidariai iš UAB „T“ ir S. M., išieškotojui UAB „T“ 2009 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. 0017/09/00115 sustabdė bankuose AB SEB, AB „Hansabankas“, Nordea Bank PLC ir Ūkio banke esančių UAB „T“ piniginių lėšų išmokėjimą. Tuoj po to 2009 m. vasario 4 d., dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje sporto klube „Forma“, esančioje Klaipėdoje, Šaulių g. 48, S. M. dėl to, kad, antstolio A. Z. patvarkymu sustabdžius bankuose esančių UAB „T“ piniginių lėšų mokėjimą, jo vadovaujama UAB „T“ visiškai nebegalėjo vykdyti jokios ūkinės veiklos, kreipėsi į V. T. ir paprašė, kad jis padėtų S. M. išspręsti iškilusias problemas su antstoliu A. Z. dėl banke esančių UAB „T“ piniginių lėšų mokėjimo sustabdymo. Po to, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, V. T. kreipusis į A. Z. dėl to, kad šis panaikintų minėtą patvarkymą, A. Z., bendrininkaudamas su V. T., šiam padedant, susitarė, kad V. T. pareikalaus iš S. M. perduoti jo – A. Z. – naudai didesnės nei 250 MGL vertės – 10 000 Eur (34 528 Lt) kyšį už teisėtą veikimą, t. y. už tai, kad jis – A. Z. panaikintų savo 2009 m. vasario 4 d. patvarkymą dėl AB SEB, AB „Hansabankas‘‘, Nordea Bank PLC ir Ūkio bankuose esančių UAB „T“ piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo.

Tada V. T., vykdydamas susitarimą ir padėdamas A. Z., 2009 m. vasario 5 d., dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, minėtoje kavinėje pareikalavo iš S. M. 10 000 Eur (34 528 Lt) kyšio A. Z. naudai už tai, kad būtų panaikintas 2009 m. vasario 4 d. minėtas patvarkymas, taip A. Z. netiesiogiai per V. T. pareikalavo iš S. M. perduoti jam kyšį. Po to nukentėjusysis S. M., vykdydamas A. Z. ir V. T. neteisėtą reikalavimą, 2009 m. vasario 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje „Laikraštis“, esančioje Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 4, perdavė V. T. 34 500 Lt kyšį, kuris šią sumą tuoj po to, tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A. Z., kuris taip netiesiogiai iš S. M. priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį.

Taip pat A. Z. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas įteisinti gautus pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, veikdamas bendrininkų grupe, aiškiai neteisingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, ir tam tikslui pagamino netikrus dokumentus, o būtent, A. Z., žinodamas, kad 10 000 Eur (34 500 Lt) yra jo 2010 m. vasario 5 d. per kitą asmenį V. T. įsigyti nusikalstamu būdu kaip kyšis, priimtas iš S. M., nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 24 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su V.

T., siekdamas įteisinti šią nusikalstamu būdu gautą pinigų sumą, susitarė su V. T. pagaminti netikrus dokumentus: neprotestuotiną paprastąjį vekselį, sudaryti tariamą sandorį – 2008 m. gruodžio 12 d. paprastojo vekselio išdavimą V. T. vardu, nurodant jame aiškiai neteisingus duomenis, jog V. T. 2009 m. sausio 29 d. privalo sumokėti A. Z. 10 000 Eur, iš viso 1 egzempliorių; 2009 m. vasario 4 d. V. T. prašymą dėl to, kad nori grąžinti A. Z. 10 000 Eur skolą pagal minėtą 2008 m. gruodžio 12 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, o A.

Z. ant jo pasirašys, kad gavo šį prašymą ir grąžintą skolą 2009 m. vasario 5 d., iš viso 1 egzempliorių. Tuoj po to A. Z., vykdydamas minėtą susitarimą, nuo 2009 m. vasario 4 d. iki 2010 m. vasario 24 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su V. T., tęsdamas pradėtą veiką, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, panaudodami nenustatytą kompiuterį ir kompiuterinį spausdintuvą, pagamino – parašė tekstus ir atspausdino netikrus dokumentus: 2008 m. gruodžio 12 d. paprastąjį vekselį, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog V.

T. 2008 m. gruodžio 12 d. iš A. Z. pasiskolino 10 000 Eur, iš viso 1 egzempliorių, o V. T. po juo pasirašė; 2009 m. vasario 4 d. V. T. prašymą dėl to, kad nori grąžinti A. Z. 10 000 Eur skolą pagal minėtą 2008 m. gruodžio 12 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurį pasirašė V. T., o A. Z. ant jo pasirašė ir nurodė, kad 2009 m. vasario 5 d. gavo šį V. T. prašymą ir grąžintą skolą, iš viso 1 egzempliorių. Tuoj po to, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje A. Z. šiuos dokumentus perdavė V. T., kuris šiuos netikrus dokumentus parsigabeno į savo butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir laikė, kol juos 2010 m. vasario 24 d. kratos metu paėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Taip pat A. Z. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas savo įgaliojimus, savo naudai tiesiogiai reikalavo kyšio už teisėtą veikimą ir tiesiogiai jį priėmė, taip pat, siekdamas nuslėpti savo pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansinę operaciją, tam tikslui suklastojo netikrus ir tikrą dokumentus, juos laikė ir panaudojo, o būtent, A. Z., dirbdamas antstolio A. Z. kontoroje antstoliu, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, vykdydamas įgaliojimus – išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro 2009 m. sausio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 636 541,87 Lt išieškojimo solidariai iš UAB „T“ ir S. M., išieškotojui UAB „T“ siekdamas padengti apskaičiuotą likusią dalį – 25 892, 87 Lt vykdymo išlaidų šioje byloje, 2010 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. 0017/09/00115 iš karto areštavo AB SEB banke esančias UAB „T“ pinigines lėšas ir minėtam bankui nurodė pervesti šią sumą į jo – antstolio A.

Z. depozitinę sąskaitą. Tuoj po to UAB „T“ direktoriui S. M. 2010 m. vasario 12 d. pranešimu nesutinkant su antstolio A. Z. kontoros apskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu ir prašant bendrovei „T“ grąžinti neteisėtai nuskaitytas lėšas, taip pat S. M. 2010 m. vasario 18 d., apie 09.38 val., minėtoje antstolių kontoroje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), paprašius A. Z. perskaičiuoti šios bylos vykdymo išlaidas, sumažinant jų dydį, A. Z., vykdydamas įgaliojimus, įvedęs į elektroninę skaičiavimo mašinėlę skaičių 6000 ir skaičiavimo mašinėlės ekraną su šiuo įvestu skaičiumi parodęs S. M., taip tiesiogiai pareikalavo iš jo 6000 Lt kyšio, nurodydamas perduoti šį kyšį jam – A.

Z. per kitą asmenį – V. T., už teisėtą veikimą, t. y. kad S. M. ir UAB „T“ būtų atleisti nuo likusios dalies, t. y. 25 892,87 Lt, vykdymo išlaidų ir pažadėjo grąžinti į įmonės sąskaitą pagal 2010 m. vasario 8 d. patvarkymą nurašytą 9688,15 Lt sumą, kurią ir grąžino 2010 m. vasario 18 d. sąlyginiu debeto mokėjimo nurodymu Nr.

66. Tada 2010 m. vasario 23 d., nuo 15.55 iki 16.15 val., minėtoje kontoroje S. M., kuris veikė kaip nusikalstamą veiką imituojantis asmuo, paminėjus A. Z., kad šio reikalaujamą kyšio sumą per V. T. perduoti nesutinka, nes V. T. nepasitiki, A. Z., tęsdamas pradėtą veiką, sutiko reikalaujamą kyšį priimti pats, parodydamas S. M. šioje kontoroje esančioje virtuvėje spintelės stalčių, į kurį S. M., atnešęs reikalaujamą 6000 Lt kyšį, turės įdėti. Tuoj po to A. Z., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario mėn., nuo 23 d. 16.15 val. iki 24 d. 9.17 val., tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas nuslėpti 6000 Lt kyšio reikalavimą ir būsimą šios kyšio sumos priėmimą iš S. M., minėtoje kontoroje esančiu kompiuteriu ir kompiuteriniu spausdintuvu pagamino – parašė tekstą ir atspausdino netikrus dokumentus: 2010 m. vasario 3 d.

UAB „T“ prašymą, adresuotą jam – antstoliui A. Z., jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog solidarūs skolininkai UAB „T“ ir S. M. prašo jo – antstolio A. Z. atleisti juos nuo likusios nesumokėtų vykdymo išlaidų dalies – 25 893 Lt, juos užantspaudavo spaudu, kad šis prašymas gautas minėtoje kontoroje 2010 m. vasario 23 d., ir užrašė registracijos numerį „4R-967“, iš viso 2 egzempliorius; antstolio A. Z. 2010 m. vasario 23 d. patvarkymą Nr. 0017/09/00115 „Dėl 2010 m. vasario 23 d. pateikto skolininko „Prašymo“, jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tenkina UAB „T“ prašymą ir atleidžia solidarius skolininkus UAB „T“ ir S. M. nuo likusios nesumokėtų vykdymo išlaidų dalies – 25 893,00 Lt, jį pasirašė ir užantspaudavo asmeniniu antspaudu „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 2 egzempliorius.

Tuoj po to paminėtus suklastotus netikrus dokumentus A. Z. laikė minėtoje kontoroje iki 2010 m. vasario 24 d. 9.17 val., kai toliau tęsdamas pradėtą veiką, S. M. pateikė pasirašyti po šiais jo – A. Z. pagamintais netikrais dokumentais – 2010 m. vasario 3 d. UAB „T“ prašymu ir antstolio A. Z. 2010 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. 0017/09/00115 „Dėl 2010 m. vasario 23 d. pateikto skolininko „Prašymo“, patvirtinant, jog šį patvarkymą S. M. iš jo gavo. S. M. vykdant A. Z. neteisėtą prašymą ir pasirašius po šiais suklastotais netikrais dokumentais, A.

Z. šiuos netikrus dokumentus toliau laikė minėtoje kontoroje ir juos panaudojo minėtoje vykdomojoje byloje, o po vieną iš netikrų dokumentų egzempliorių tuoj pat neteisėtai perdavė naudotis S. M. Tuo pačiu metu nuo 09.17 iki 09.26 val. toje pačioje vietoje, tęsdamas pradėtą veiką, siekdamas nuslėpti iš S. M. gaunamą 6000 Lt kyšį, nusikalstamu būdu gaunamus pinigus, atliko su šia gaunama pinigų suma finansinę operaciją, tai yra įrašė aiškiai neteisingus duomenis į tikrą dokumentą 2010 m. vasario 24 d. antstolio kvitą, serija USA Nr. 7393093, jog jis 2010 m. vasario 24 d. iš S. M. priėmė 20 000 Lt, ir šį kvitą pasirašė, taip šį dokumentą suklastojo, po to toje pačioje vietoje tuo pat metu savo naudai priėmė iš S. M. 6000 Lt kyšį.

Suklastotą 2010 m. vasario 24 d. antstolio kvitą, serija USA Nr. 7393093, antstolio kontoroje laikė ir naudojo jos buhalterinėje apskaitoje, kol šį kvitą tą pačią dieną kratos metu rado ir paėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Tuo pačiu nuosprendžio V. T. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, vykdančiam įgaliojimus, savo naudai netiesiogiai reikalauti didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą ir netiesiogiai jį priimti, o būtent, 2009 m. vasario 4 d., dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje-sporto klube „Forma“, esančioje Klaipėdoje, Šaulių g. 48, S. M. kreipėsi į V. T. ir paprašė, kad šis padėtų jam išspręsti iškilusias problemas su antstoliu A. Z., kuriam dirbant antstolio A. Z. kontoroje antstoliu, t. y. būnant valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir valstybės įgaliotu asmeniu, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, šiam vykdant įgaliojimus – išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro 2009 m. sausio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 636 541,87 Lt išieškojimo solidariai iš UAB „T“ ir S. M. išieškotojui UAB „T“ ir 2009 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. 0017/09/00115 sustabdžius AB SEB, AB banke „Hansabankas“, Nordea Bank PLC ir Ūkio bankuose esančias UAB „T“ pinigines lėšas, S. M. vadovaujama UAB „T“ visiškai nebegalėjo vykdyti jokios ūkinės veiklos. Po to V. T., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje kreipėsi į A. Z. dėl to, kad šis panaikintų minėtą patvarkymą. Tuoj po to, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje V. T., bendrininkaudamas su A. Z. ir šiam padėdamas, susitarė, kad jis – V. T. pareikalaus iš S. M. perduoti A. Z. naudai didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 10 000 Eur (34 528 Lt) už teisėtą veikimą, t. y. už tai, kad A. Z. panaikintų savo 2009 m. vasario 4 d. patvarkymą dėl AB SEB, AB banko „Hansabankas“‘, Nordea Bank PLC ir Ūkio bankuose esančių UAB „T“ piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo.

Po to V. T., vykdydamas susitarimą su A. Z., 2009 m. vasario 5 d., dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, minėtoje kavinėje pareikalavo iš S. M. 10 000 Eur (34 528 Lt) kyšio A. Z. naudai ir tokiu būdu padėjo A. Z. netiesiogiai, per jį – V. T. reikalauti iš S. M. kyšio už tai, kad būtų panaikintas minėtas 2009 m. vasario 4 d. patvarkymas. Tuoj po to, S. M. vykdant V. T. reikalavimą, 2009 m. vasario 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje „Laikraštis“, Klaipėdoje, esančioje Herkaus Manto g. 4, perdavus jam 34 500 Lt kyšį, jis tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje perdavė šį kyšį A. Z. ir taip padėjo A. Z. netiesiogiai priimti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį iš S. M.

Taip pat V. T. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas įteisinti kito asmens pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, veikdamas bendrininkų grupe, melagingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, ir tam tikslui pagamino, gabeno ir laikė netikrus dokumentus, o būtent, V. T., žinodamas, kad 34 500 Lt yra įsigyti nusikalstamu būdu – 2009 m. vasario 5 d. A. Z. priimti kaip kyšis iš S. M., nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 24 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su A.

Z., siekdamas įteisinti šią nusikalstamu būdu A. Z. gautą pinigų sumą, susitarė su A. Z. pagaminti netikrus dokumentus: neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir taip sudaryti tariamą sandorį – 2008 m. gruodžio 12 d. paprastojo vekselio išdavimą jo – V. T. vardu, nurodant jame aiškiai neteisingus duomenis, jog V. T. iki 2009 m. sausio 29 d. privalo sumokėti A. Z. 10 000 Eur, iš viso 1 egzempliorių; 2009 m. vasario 4 d. V. T. prašymą dėl to, kad nori grąžinti A. Z. 10 000 Eur skolą pagal minėtą 2008 m. gruodžio 12 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, o A.

Z. ant jo pasirašys, kad gavo šį prašymą ir grąžintą skolą 2009 m. vasario 5 d., iš viso 1 egzempliorių. Tuoj po to V. T., vykdydamas minėtą susitarimą, nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 24 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. Z., tęsdamas pradėtą veiką, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, panaudodami nenustatytą kompiuterį ir kompiuterinį spausdintuvą, pagamino – parašė tekstus ir atspausdino netikrus dokumentus: 2008 m. gruodžio 12 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog V.

T. 2008 m. gruodžio 12 d. iš A. Z. pasiskolino 10 000 Eur, iš viso 1 egzempliorių, o V. T. po juo pasirašė; 2009 m. vasario 4 d. V. T. prašymą dėl to, kad nori grąžinti A. Z. 10 000 Eur skolą pagal minėtą 2008 m. gruodžio 12 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurį pasirašė V. T., o A. Z. ant jo pasirašė, kad 2009 m. vasario 5 d. gavo šį V. T. prašymą ir grąžintą skolą, iš viso 1 egzempliorių. Tuoj po to, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, A. Z. šiuos dokumentus perdavus jam, šiuos netikrus dokumentus V. T. parsigabeno į savo butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir juos laikė, kol šiuos suklastotus dokumentus 2010 m. vasario 24 d. kratos metu paėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

2.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 256 straipsnyje nustatytos kaltinimo keitimo tvarkos. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, jeigu kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota. Tuo tarpu kasatorius sužinojo, kad jo veika perkvalifikuota iš BK 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija) į 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) tik paskelbus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą. Dėl šio pažeidimo turėtų būti panaikintas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.2. Kasatorius mano, kad baudžiamasis persekiojimas prieš jį vyko neteisėtai, todėl jis nuteistas nepagrįstai. Pažymėtina, kad jeigu nebūtų buvęs pradėtas neteisėtas procesas prieš kitą nuteistąjį šioje byloje – A. Z., kasatorius taip pat nebūtų nuteistas. Vertinant baudžiamojo proceso teisėtumą, reikšminga yra tai, ar iki pradedant ikiteisminį tyrimą buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, ar nebuvo. Byloje yra duomenys, kad STT Klaipėdos valdybos pareigūnai dar 2009 m. domėjosi ne tik kito nuteistojo A. Z., bet ir jo brolio Z. Z., taip pat sutuoktinės V. V. nekilnojamuoju turtu (2009 m. gegužės 8 d. ir 2009 m. birželio 18 d.). Tokia teisėsaugos pareigūnų veikla prilygsta operatyviniams veiksmams, kurie, pasak pareigūnų S. S. ir V. G., nebuvo atliekami. Todėl jeigu baudžiamasis procesas prieš nuteistąjį A. Z. buvo pradėtas neteisėtai, tuomet ir visas asmenų baudžiamasis persekiojimas bei nuteisimas buvo nepagrįsti.

2.3. Kasatorius teigia, kad S. M., veikusiam pagal NVIV, nepagrįstai buvo taikyta BK 227 straipsnio 5 dalis ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikytasi BK 227 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Viena iš tokių sąlygų yra kyšio reikalavimas iš tokio asmens ar provokavimas duoti kyšį. Anot kasatoriaus, jis niekuomet neprovokavo ir nereikalavo iš S. M. jokio kyšio nei antstolio A. Z., nei kokio kito asmens naudai, be to, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pasisakoma, kad kasatorius veikė kaip padėjėjas ir jokios naudos iš tokių veikų neturėjo. Kita BK 227 straipsnio 5 dalyje įstatyme būtinoji sąlyga yra per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms. Kasatoriaus teigimu, šios sąlygos taip pat nesilaikyta, nes pagal paties S. M. pateiktą pirminę versiją, nuo jo perduoto kyšio praėjo daugiau negu metai, o tai negali būti laikoma „įmanomai trumpiausiu laiku“. Nesant BK 227 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų atleisti S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, jo procesinis statusas turėjo būti įtariamojo, tačiau jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas netgi nepranešus apie įtarimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu, kai S. M. veikė kaip nusikalstamą veiką imituojantis asmuo, nebuvo išspręstas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl esą per kasatorių perduoto kyšio, o prokuroro nutarimu S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas tik 2010 m. kovo 2 d. Be to, prokuroras netinkamai nurodė, kad S. M. nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, nes jam toks tyrimas nebuvo pradėtas. Kasatorius pabrėžia, kad tuo metu, kai S. M. veikė pagal NVIV, jis buvo įtariamasis kituose ikiteisminiuose tyrimuose, tačiau teismai šiais duomenimis nesivadovavo, jų nevertino. Manytina, kad S. M. buvo itin suinteresuotas šioje baudžiamojoje byloje, nes anksčiau buvo ne vieną kartą teistas už panašaus pobūdžio veikas, dėl kurių padarymo buvo kaltinamas kasatorius ir A. Z.

2.4. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad S. M. elgėsi nesąžiningai ir kitose civilinėse bylose, o tai verčia abejoti tokio asmens parodymų patikimumu. Nors baudžiamojoje byloje S. M. teigė, kad nuteistojo antstolio A. Z. veiksmai lėmė jo valdomos įmonės UAB „T“ nemokumą (dėl ko įmonės akcijos buvo parduotos Ispanijos piliečiui, o lizingo bendrovei priklausančios transporto priemonės taip ir nebuvo grąžintos), tačiau civilinėje byloje S. M. parodė, kad jo įmonė patyrė 3 000 000 Lt nuostolį, todėl nuo 2009 m. įmonės padėtis buvo sunki. Be to, 2009 m. gegužės-birželio mėnesiais „SEB lizingas“ su UAB „T“ svarstė skolų restruktūrizavimo galimybę, o 2009 m. rugsėjo 28 d. S. M. pasirašė laidavimo sutartį, kurią po to teismuose ginčijo civilinio proceso tvarka. Nors S. M. bandė paduoti apeliacinį skundą civilinėje byloje ir nurodė esąs sunkios turtinės padėties, tačiau tokiu jo teigimu nepatikėjo nei Vilniaus apygardos, nei Lietuvos apeliacinis teismas, kurio 2012 m. liepos 19 d. nutartimi konstatuota, kad S. M. turi ne vieną atsiskaitomąją sąskaitą bankuose, kitų galimybių sumokėti 9500 Lt žyminį mokestį, tačiau to nepadarė. Be to, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas S. M. siekė paslėpti transporto priemones, kurios tuo metu priklausė lizingo bendrovei ir dėl to netgi buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kas matyti iš į civilinę bylą pateiktos pažymos. Nepaisant to, toks asmuo ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ir NVIV sankcionuojančiam ikiteisminio tyrimo teisėjui atrodė vertas pasitikėjimo, o žemesniųjų instancijų teismai tokio asmens parodymus vertino kaip nekeliančius abejonių, taikė jiems tokius pačius patikimumo kriterijus, kokie taikytini neutralaus, nesuinteresuoto asmens parodymams.

2.5. Byloje nustatyta, kad S. M., kaip NVIV dalyvavęs asmuo, buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. vasario 20 d. nutartimi tik 2010 m. vasario 23 d. Tai reiškia, kad tuo metu, kada jis atliko NVIV, jis nebuvo supažindintas nei su NVIV sankcionuojančia nutartimi, nei su NVIV ribomis, nei išreiškęs savo sutikimą dalyvauti tokiuose veiksmuose, todėl tokie veiksmai nebuvo atlikti teisėtai ir jų metu gauti duomenys negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais byloje.

2.6. Anot kasatoriaus, S. M., atlikdamas NVIV, naudojosi teisėsaugos pareigūnų jam suteiktu garso įrašymo įrenginiu „Gnom-P“. Tai rodo, kad didelė tikimybė, jog jis vykdė teisėsaugos institucijų užduotį dar iki NVIV sankcionavimo, nors jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai (pagal ankstesnį teisinį reguliavimą – operatyviniai veiksmai) nebuvo atliekami, taigi provokavo kasatorių padaryti nusikalstamą veiką. Taip buvo pažeistas principas venire contra factum proprium, reiškiantis, kad valstybės institucijos negali elgtis prieštaringai – skatinti padaryti nusikalstamą veiką, o paskui už ją bausti. Be to, 2014 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akte, kurį patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė J. D., nustatyta, kad nors kategoriškai identifikuoti konkretų garso įrašymo įrenginį negalima, tačiau visi įrašai būdingi garso įrašams, padarytiems „Gnom-P“.

2.7. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BK 66 straipsnį, nes neįskaitė suėmime išbūto laiko. Pasak kasatoriaus, jis ne tik buvo laikinai sulaikytas nuo 2010 m. vasario 24 iki 26 d., bet ir suimtas penkias dienas nuo 2010 m. vasario 26 d.

3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas Raimundas Jurka prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Kasatorius teigia, kad nuteistasis A. Z. S. M., veikusio su teisėsaugos pareigūnų žinia, buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, todėl nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – NVIV) buvo atlikti neteisėtai.

3.2. Anot kasatoriaus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 159 straipsnio 3 dalies nuostatas, visiškai nesivadovavo kasacine praktika dėl provokacijos požymių atliekant NVIV, o bylos aplinkybes vertino paviršutiniškai. Nė vienas teismas nevertino, ar S. M. veiksmai iki pradedant ikiteisminį tyrimą ir po tyrimo pradėjimo nebuvo provokaciniai. S. M. jau nuo 2009 m. vasario palaikė ryšį su A. Z. ir rinko apie jį duomenis, nors teisėsaugos institucijoms nebuvo jokio faktinio pagrindo pradėti prieš A. Z. operatyvinį tyrimą pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą visiškai nebuvo. Prieš A. Z. dar nuo 2009 metų vidurio galimai buvo prasidėjęs provokacijos požymių turintis teisėsaugos institucijų veikimas, kurį lėmė paties S. M., nepatenkinto dėl antstolio veiksmų, iniciatyva. Tai tęsėsi iki 2010 m. vasario, kada oficialiai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

3.3. Kasatorius mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis yra neteisėta. Šia nutartimi S. M. buvo leista atlikti veiksmus pagal BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalis – pažadėti, susitarti ar perduoti kyšį antstoliui A. Z. tiesiogiai ar per tarpininkus, t. y. atlikti NVIV ir kontroliuoti telekomunikacijos tinklais perduodamą informaciją, ją kaupti ir pan. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atliekant NVIV buvo siekiama ne užfiksuoti tariamas nusikalstamas veikas, bet surinkti duomenų apie buvusius įvykius ir perteikti šioje byloje juos kaip pagrindžiančius A. Z. bei V. T. neva padarytas nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad bylai reikšmingi duomenys buvo gauti tik nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. vasario 24 d., taigi Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2010 m. vasario 20 d. nutartį, neturėjo baudžiamojoje byloje nustatyta tvarka užfiksuotų ir atitinkama procesine forma, kaip tai nustato BPK 179 straipsnis, įformintų duomenų ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje, o tai verčia abejoti šios nutarties teisėtumu. Tik 2010 m. kovo 9 d. bylai reikšmingi duomenys buvo oficialiai fiksuoti BPK nustatyta tvarka (daiktų apžiūros protokolu): apžiūrėta kompaktinė plokštelė, kurią pareiškėjas S. M. pateikė kartu su 2010 m. vasario 19 d. pareiškimu, kuriame yra garso įrašas dėl 2010 m. vasario 18 d. pokalbio, įvykusio tarp S. M. ir A. Z.

3.4. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dar 2010 m. vasario 19 d. buvo gauti duomenys, jog A. Z. siūlo S. M. padaryti Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnyje numatytą veiką, todėl prokuroras turėjo pagrindą kreiptis pas ikiteisminio tyrimo teisėją leidimo atlikti NVIV, o ikiteisminio tyrimo teisėja 2010 m. vasario 20 d. tokią nutartį priėmė. Anot kasatoriaus, tuo metu byloje buvo tik S. M. pareiškimas, apklausos protokolas bei garso įrašas, kuriame užfiksuotas jo ir A. Z. pokalbis; jokių kitų duomenų tuo metu byloje nebuvo.

3.5. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad yra nereikšminga, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. vasario 20 d. nutartyje buvo nurodytas ne BPK 159, bet 158 straipsnis. Skirtumas tarp BPK 158 ir 159 straipsnių yra tas, kad pagal kodekso 158 straipsnį NVIV gali atlikti tik savo tapatybės neatskleidžiantys pareigūnai, o ne asmuo, kuriam buvo siūloma daryti nusikalstamą veiką ar dalyvauti ją darant. Taigi, nors S. M. teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartimi ir buvo leista atlikti NVIV, tačiau jis veikė ne BPK 158 straipsnio 1 ir 6 dalių pagrindu, bet realiai 159 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau pastaruoju straipsniu teismas, sankcionuodamas NVIV, nesirėmė. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi sankcionuodamas NVIV ir leisdamas veikti S. M., kuriam buvo siūloma daryti nusikalstamą veiką, nutartį priėmė ne tik neturėdamas pakankamo faktinio pagrindo tai daryti, bet ir ne tuo teisiniu pagrindu. Tai taip pat daro minėtą teismo nutartį neteisėta.

3.6. Kasatorius teigia, kad teismai byloje surinktus įrodymus vertino atsietai, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir padarė nepagrįstą išvadą dėl provokacijos nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, kodėl 2009 m. gegužės 8 d. bei 2009 m. birželio 18 d. VĮ Registrų centro duomenų bazėje STT tikrino duomenis apie A. Z. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad STT vadovaujasi tvarka, kuriais atvejais STT pareigūnas gali peržiūrėti asmens duomenis VĮ „Registrų centro“ registre. Tokiai peržiūrai teisinis pagrindas gali būti pradėtas ikiteisminis arba operatyvinis tyrimas tikrinamojo asmens atžvilgiu, arba pareigūnui gali būti išduotas STT direktoriaus raštiškas pavedimas. Apklausti STT pareigūnai parodė, kad duomenis apie A. Z. nekilnojamąjį turtą VĮ „Registrų centro“ registre 2009 m. gegužės 8 d. ir 2009 m. birželio 18 d. tikrino pareigūnas S. S., o tokio tikrinimo teisinis pagrindas – atliekama operatyvinė veikla. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nors STT Klaipėdos valdybos pareigūnas Ž. Ž. parodė, jog prieš A. Z. pradėtame ikiteisminiame tyrime nebuvo jokių duomenų apie iki tol vykdytą operatyvinę veiklą, tačiau tiek 2012 m. birželio 19 d. ekspertizės akte, tiek 2014 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akte nustatyta, kad S. M. 2010 m. vasario 18 d. garso įrašą atliko ne su savo turima buitine garso įrašymo priemone „MPI“ (kaip kad jis teigė), bet su specialia garso įrašymo technine priemone „Gnom-P“, kuri priskiriama prie specialių teisėsaugos institucijų naudojamų priemonių, kurių naudojimas yra ribotas. Tai patvirtina, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios S. M. veikė su teisėsaugos pareigūnų žinia ir provokavo A. Z. padaryti nusikalstamą veiką.

3.7. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ir interpretavo S. M. ir E. R. susitikimo Palangoje aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad šis susitikimas ir garso įrašų darymas buvo ne paties S. M. asmeninė iniciatyva, o iš anksto suderintas su STT pareigūnais, kurie S. M. pateikė specialią techninę įrangą. S. M. parodymai, duoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apie susitikimo su E. R. aplinkybes, iš esmės skiriasi: apeliacinės instancijos teisme S. M. teigė, kad su E. R. susitiko atsitiktinai, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme parodė, jog kad dar iki jam kreipiantis į STT Klaipėdos valdybą šis ne kartą bendravo ir konsultavosi su E. R. kaip ir ką daryti.

3.8. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes plačiau nepasisakė dėl S. M. procesinių veiksmų ribų viršijimo. S. M., veikdamas pagal NVIV, atliko veiksmus, kuriais viršija procesinio veikimo ribas ir savo parašu prisidėjo prie dokumentų klastojimo. Kasatorius abejoja, kodėl S. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl dokumentų klastojimo, nors A. Z. dėl to nuteistas. Pažymėtina, kad teismas leido S. M. atlikti NVIV, numatytus Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bet ne veiksmus, numatytus BK 300 straipsnyje. Be to, S. M., pasirašydamas minėtus dokumentus, pats provokavo antstolį A. Z. juos pasirašyti, t. y. klastoti, nes S. M. nepasirašius šių dokumentų, jų nebūtų vėliau pasirašęs ir antstolis A. Z.

3.9. Kasatorius pažymi, kad S. M. nebuvo laiku supažindintas su ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. vasario 20 d. nutartimi. Tai buvo padaryta tik 2010 m. vasario 23 d., kas reiškia, kad tuo metu, kada jis atliko NVIV, jis nebuvo supažindintas nei su NVIV sankcionuojančia nutartimi, nei su NVIV ribomis, nei išreiškęs savo sutikimą dalyvauti tokiuose veiksmuose. Todėl tokie veiksmai, kada veikiama pagal NVIV neišaiškinus S. M. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties turinio, nesupažindinus jo su NVIV ribomis, su draudimu provokuoti, negalėjo būti atlikti teisėtai, todėl ir procesas negali būti laikomas teisėtu.

3.10. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik S. M. parodymais, juos laikė patikimais ir nuosekliais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duodamas parodymus civilinėje byloje S. M. buvo nurodęs, kad antstoliui prašymą atleisti nuo vykdymo išlaidų jis 2010 m. vasario 24 d. pateikė savo iniciatyva, tačiau duodamas parodymus baudžiamojoje byloje jis jau teigė priešingai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas piniginių lėšų judėjimą UAB „T“ sąskaitose, padarė prielaidomis grįstą išvadą, kad tik po to, kai S. M. per V. T. perdavė A. Z. 34 500 Lt kyšį, apribojimai bendrovės piniginių lėšų išmokėjimui buvo panaikinti. Teismai netinkamai vertino 6000 Lt kaip kyšio dalyko įnešimo į antstolio depozitinę sąskaitą aplinkybes ir ignoravo Sprendimų vykdymo instrukcijos 81 straipsnyje reglamentuotą antstolių kontorose gaunamų grynųjų pinigų pagal vykdomuosius dokumentus apskaitos tvarką. 2010 m. vasario 24 d. A. Z., laikydamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 81 straipsnio nuostatos, S. M. įmokėtą 6000 Lt dydžio pinigų sumą perdavė buhalterei V. M., nurodydamas, kad tai UAB „T“ įmokėtos vykdymo išlaidos. Kitą dieną, t. y. 2010 m. vasario 25 d., A. Z. buhalterė V. M. pagal įprastą antstolio kontoros tvarką šią S. M. sumokėtą 6000 Lt dydžio pinigų sumą įnešė į antstolio depozitinę sąskaitą banke. Taigi su S. M. įmokėta 6000 Lt dydžio grynųjų pinigų suma buvo pasielgta taip, kaip ir numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 81 straipsnis. Be to, S. M. antstoliui sumokėti 6000 Lt buvo ne kyšis, o jam teisėtai priklausiusi vykdymo išlaidų dalis. Todėl S. M. teiginys, kad A. Z. reikalavo 6000 Lt kyšio už tai, kad solidarūs skolininkai UAB „T“ ir S. M. būtų pilnai atleisti nuo likusių antstoliui nesumokėtų vykdymo išlaidų – 25 893 Lt, prieštarauja logikai: A. Z. paėmus tik 6000 Lt, jis dar turėtų sumokėti valstybei nesumokėtus mokesčius nuo 25 893 Lt sumos (virš 6000 Lt).

3.11. Kasatorius teigia, kad byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 216 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. Z. veiksmus nurodė, kad nuteistasis tiek vekselyje, tiek ir prašyme bei pinigų priėmimo kvite įrašydamas žinomai neteisingus faktus siekė įteisinti nusikalstamai gautus pinigus, nepagrindė šio fakto ir neatskleidė kaltininko tyčios padaryti minėtą nusikaltimą turinio. Antstolio pinigų priėmimo kvite nurodžius nusikalstamu būdu gautus pinigus savaime šis veiksmas netampa pinigų plovimo procesu baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes byloje nustatyta tik tai, kad tokiu būdu kaltininkas siekia apskaityti pinigus, bet ne juos legalizuoti. Sprendžiant apie tai, pagal kokius įstatymus (civilinius ar baudžiamuosius) vertinti A. Z. veiksmus gaunant 6000 Lt ir pinigų priėmimo kvito išrašymą, būtina atsižvelgti į paties S. M. suvokimą. Antai pirmosios instancijos teisme jis negalėjo atsakyti, kaip vertinti jo sumokėtus 6000 Lt – kaip kyšį ar kaip sumokėtas vykdymo išlaidas. Tuo tarpu S. M. civilinėje byloje išsakyta pozicija, kad jis pats kreipėsi į antstolį A. Z. dėl atleidimo nuo vykdymo išlaidų rodo, jog antstolio veikoje nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų kyšio reikalavimo ir nusikalstamu būdu gautų pinigų legalizavimo požymių.

4. Atsiliepimu į nuteistojo V. T. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis prašo kasacinį skundą iš dalies tenkinti.

4.1. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus argumentai, jog keičiant jo veikos kvalifikaciją iš BK 226 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisė į gynybą, yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas, paskelbdamas nuosprendį, pažymėjo, kad V. T. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 24 d. Tuo metu, taip pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, galiojo 2004 m. sausio 29 d. BK 216 straipsnio įstatymo redakcija ir šio straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Tačiau 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymu, kuris įsigaliojo 2014 m. sausio 8 d., buvo padaryti BK 216 straipsnio 1 dalies pakeitimai, taip pat ir šio straipsnio sankcijoje numatant baudą. Toks įstatymas pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas turi grįžtamąją galią, nes palengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, suteikdamas galimybę teismui skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, todėl gali būti taikomas V. T. Apeliacinės instancijos teismas nustatė bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nuteistajam V. T. gali būti pasiekti ir neizoliuojant pastarojo nuo visuomenės, todėl jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo pagal 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) ir pagal šį įstatymą jam paskyrė baudą. Taigi apeliacinės instancijos teismas V. T. nusikalstamą veiką perkvalifikavo tik tam, kad galėtų paskirti švelnesnę bausmę. Visiškai nepagrįstas nuteistojo V. T. argumentas dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 226 straipsnio 1 dalies į 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, nes susipažinus su bylos medžiaga darytina išvada, jog jau nuo pat baudžiamojo proceso pradžios jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje, todėl V. T. turėjo visas teisines galimybes teisme gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

4.2. Taip pat nepagrįsti V. T. kasacinio skundo argumentai dėl baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal BPK 159 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – NVIV) gali būti taikomi esant informacijai, kad konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Bylos faktiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad 2010 m. vasario 19 d. S. M. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu, kad antstolis A. Z. reikalauja iš jo 6000 Lt kyšio, taip pat pareiškime nurodytoms aplinkybėms patvirtinti pateikė kompaktinį diską su 2010 m. vasario 18 d. vykusio pokalbio tarp jo ir A. Z. garso įrašu. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2010 m. vasario 19 d. S. M. buvo apklaustas kaip liudytojas ir šios apklausos metu nurodė tiek 6000 Lt kyšio reikalavimo, nurodant perduoti jį per V. T., tiek ir ankstesnio įvykio, t. y. 35 400 Lt kyšio reikalavimo ir priėmimo A. Z. naudai per V. T., aplinkybes. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis V. T., prokuroras, gavęs tokią informaciją, turėjo motyvuotą procesinį pagrindą kreiptis pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti NVIV, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – priimti nutartį, leidžiančią tokius veiksmus atlikti.

4.3. Taip pat deklaratyvūs V. T. teiginiai apie tai, kad teismai, vadovaudamiesi S. M. parodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes asmens, kuris baudžiamąją tvarka persekiojimas keliuose procesuose, parodymus reikia vertinti itin atidžiai. Atsiliepime pažymima, kad vien tai, kad teismai įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, dar kartą apklausė S. M., išanalizavo ir įvertino jo parodymus, sugretino juos su kitais bylos duomenimis, tarp jų ir gautais taikant procesines prievartos priemones. Apeliacinis teismas motyvuotai atmetė tiek nuteistojo V. T., tiek ir kito nuteistojo apeliacinių skundų argumentus dėl S. M. parodymų turinio, argumentuotai nurodydamas, kodėl jie laikomi patikimais, teisingais ir atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą V. T. lėmė ne vien S. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, bet bylos įrodymų visuma: liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokolai, garso įrašo apžiūros protokolas, NVIV atlikimo protokolai, kratos protokolai, ekspertizės aktai ir t. t.

Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad S. M. veikė vykdydamas teisėsaugos institucijų užduotį dar iki NVIV sankcionavimo, nes pokalbį įrašė su teisėsaugos institucijų naudojamu įrenginiu „Gnome-P“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad fonoskopinės ekspertizės akte konstatuota, jog tikėtina, kad visi tiriamieji garso įrašai padaryti naudojant skaitmeninį garso įrašymo įrenginį „Gnome-P“, tačiau kategoriškai atsakyti negalima; taip pat negalima kategoriškai atsakyti, ar S. M. pateiktas garso įrašas, įvardintas „Nr. 1“, yra padarytas naudojant to paties tipo skaitmeninį įrenginį. Todėl Klaipėdos apygardos teismas neturėjo pagrindo netikėti S. M. parodymais, kad garso įrašą, kurį jis pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, jis įrašė savo diktofonu. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus, papildomai apklausė liudytojus bei ekspertus ir konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog 2010 m. vasario 18 d. pokalbio garso įrašas buvo padarytas su STT pareigūnų žinia bei jų parūpinta garso įrašymo įranga.

4.5. Tačiau nuteistasis V. T. kasaciniame pagrįstai skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas į jam paskirtą galutinę bausmę neįskaitė pirmosios instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. vasario 26 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo penkioms dienoms, todėl jam šis terminas turėtų būti įskaitytas skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 26 d.

5. Atsiliepimu į nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis prašo kasacinį skundą atmesti.

5.1. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus argumentas, jog S. M. veiksmus kontroliavo teisėsaugos pareigūnai, yra nepagrįstas. Faktinis kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) tyrimo pagrindas šioje byloje buvo 2010 m. vasario 19 d. S. M. pareiškimas Specialiųjų tyrimų tarnybai apie tai, kad iš jo reikalaujama duoti kyšį. Situacijos, kaip į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siūloma, ar iš jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai žodinę informaciją, arba taip pat ir savo paties padarytus garso įrašus, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų tyrimo atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, 2K- 241-693/2015). Todėl 2010 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria trims mėnesiams sankcionavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, imituojančius veiksmus, t. y. S. M. pažadėti, susitarti ar perduoti kyšį antstoliui A. Z. tiesiogiai ar per tarpininką V. T., ar kitus asmenis. Taigi, ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis patvirtina buvus teisinį pagrindą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus dėl A. Z. galimai vykdomos nusikalstamos veikos. Remdamiesi nuosekliais liudytojų S. M., E. R., V. G., A. P. ir kt. parodymais, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad S. M. susitikus su antstoliu A. Z. ir suvokus, jog iš jo yra reikalaujama kyšio, jis po minėto pokalbio, būdamas Palangoje, atsitiktinai susitikęs E. R. (kurį žinojo, nes šis anksčiau dirbo Palangoje kriminalistu) papasakojo apie antstolio A. Z. veiksmus. Būtent E. R. patarė A. Z. kreiptis į STT ir pateikti garso įrašą, ką S. M. ir padarė. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kartu su fonoskopinės ekspertizės metu gautais duomenimis, pagrindžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytą motyvuotą išvadą, kad minėtų S. M. veiksmų nekontroliavo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Tai, kad S. M. pakalbį įrašė naudodamas garsą įrašantį įrenginį „Gnome-P“, kurį naudoja ir teisėsaugos institucijos, nepatvirtina, kad S. M. veiksmus Specialiųjų tyrimų tarnyba kontroliavo dar iki NVIV sankcionavimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad fonoskopinės ekspertizės akte konstatuota, jog tikėtina, kad visi tiriamieji garso įrašai padaryti naudojant skaitmeninį garso įrašymo įrenginį „Gnome-P“, tačiau kategoriškai atsakyti negalima; taip pat negalima kategoriškai atsakyti, ar S. M. pateiktas garso įrašas, įvardintas „Nr. 1“, yra padarytas naudojant to paties tipo skaitmeninį įrenginį. Dėl šio klausimo taip pat pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas, kuris, papildomai apklausęs liudytojus ir ekspertus konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad 2010 m. vasario 18 d. pokalbio garso įrašas buvo padarytas su STT pareigūnų žinia.

Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo A. Z. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais, visi jie aptarti ir įvertinti, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iškeltos gynybos versijos motyvuotai atmestos. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog NVIV surinktą informaciją apie A. Z. padarytas nusikaltimas veikas, patvirtina ir kiti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gauti duomenys, t. y. liudytojų E. R., A. P., A. M., V. G. ir kitų asmenų, ekspertų parodymai, fonoskopinės, vaizdų ir informacinių technologijų ekspertizių aktai, kita bylos rašytinė medžiaga. Tai, kad įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados motyvuotos, į visus esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, o pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu, o nuteistojo A. Z. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 1 ir 3 dalis, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad S. M. prieš A. Z. atliekant NVI veiksmus, BPK 159 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos – nuteistasis A. Z. nebuvo provokuojamas ir (ar) spaudžiamas daryti nusikaltimą.

Taip pat atmestinas kasatoriaus argumentas dėl netinkamo BK 216 straipsnio taikymo. Teismams nekilo abejonių, kad A. Z. jam inkriminuotais veiksmais siekė nuslėpti tikrąją pinigų, gautų iš S. M. kaip kyšį, kilmę ir juos įteisinti, visa tai suvokė ir būtent to siekė. Konstatuotina, kad žemesnieji teismai, motyvuotai kvalifikavę kasatoriaus A. Z., padarytą veiką pagal BK 216 straipsnį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Nuteistojo A. Z. gynėjo advokato R. Jurkos kasacinis skundas atmestinas, nuteistojo V. T. kasacinio skundo dalis dėl suėmimo įskaitymo į bausmę – tenkintina.

Dėl kasaciniuose skunduose nurodytų operatyvinės veiklos įstatymo, baudžiamojo proceso įstatymo paržeidimų bei A. Z. ir V. T. veikų kvalifikavimo

7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, tinkamai vadovavosi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis bei BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įpareigojančiomis teismą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir įrodymus įvertinti vadovaujantis įstatymu. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodyti tie patys apskundimo pagrindai, keliami tie patys klausimai, į kuriuos atsakyta apeliaciniame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo atskirai nėra kvestionuojamos, todėl kasacinės instancijos teisėjų kolegija į kasacinio skundo argumentus atsako glaustai.

7.1. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrino ne tik išnagrinėdamas ir įvertindamas pagal skundų argumentus bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme gautus duomenis, bet ir vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi pats atlikdamas įrodymų tyrimą. Tenkinant nuteistųjų V. T. ir A. Z. bei jų gynėjų prašymus buvo apklausta daugelis liudytojų, dalis jų buvo apklausiami nuteistųjų prašymu jiems norint pagrįsti iškeltas gynybines hipotezes dėl pinigų gavimo, V. T. ir A. Z. tarpusavio kreditinių santykių bei kitus teiginius, kuriais grindžiamos jų gynybinės pozicijos.

Taip pat buvo apklausti ekspertas, specialistas, prie bylos pridėti nuteistų pateikti finansiniai, antstolio veiklos dokumentai bei kitokie raštai. Procesas apeliacinės instancijos teisme tęsėsi beveik trejus metus, buvo paskirta keliolika posėdžių. Visi šie duomenys patvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas nešališkai nagrinėjo bylą, ėmėsi visų baudžiamajame procese numatytų priemonių nustatyti byloje tiesą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą. Nuteistojo V. T. kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 256 straipsnyje nustatytos kaltinimo keitimo tvarkos kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 216 straipsnio 1 dalies naująją redakciją ir perkvalifikuodamas jo veiką iš BK 226 straipsnio 1 dalies į 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį.

Kasatoriaus argumentai, jog keičiant jo veikos kvalifikaciją iš BK 226 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir jo teisė į gynybą, yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio motyvuose, pažymėjo, kad V. T. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 24 d. Tuo metu, taip pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, galiojo 2004 m. sausio 29 d. BK 216 straipsnio įstatymo redakcija ir šio straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. 2013 m. gruodžio 19 d.

įstatymu, kuris įsigaliojo 2014 m. sausio 8 d., buvo padaryti BK 216 straipsnio 1 dalies pakeitimai, greta laisvės atėmimo bausmės šio straipsnio sankcijoje numatant alternatyvią bausmę – baudą. Toks įstatymas pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas turi grįžtamąją galią, nes palengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, suteikdamas galimybę teismui skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, todėl gali būti taikomas V. T. Apeliacinės instancijos teismas nustatė bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nuteistajam V.

T. gali būti pasiekti ir neizoliuojant pastarojo nuo visuomenės, todėl jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo pagal 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) ir pagal šį įstatymą jam paskyrė baudą. Taigi apeliacinės instancijos teismas V. T. nusikalstamą veiką perkvalifikavo tik tam, kad galėtų paskirti švelnesnę bausmę, todėl nebuvo pagrindo taikyti BPK 256 straipsnio nuostatų.

8. Niekuo nepagrįstas nuteistojo V. T. argumentas dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 226 straipsnio 1 dalies į 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, nes jau nuo pat baudžiamojo proceso pradžios jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje, todėl kaltinimas V. T., kaip nurodoma skunde, nebuvo keičiamas, jis turėjo visas teisines galimybes teisme gintis nuo pareikšto kaltinimo.

9. Nuteistieji kasaciniuose skunduose nurodo, jog byloje yra duomenys, kad STT Klaipėdos valdybos pareigūnai dar 2009 m. domėjosi ne tik nuteistojo A. Z., bet ir jo brolio Z. Z., taip pat sutuoktinės V. V. nekilnojamuoju turtu (2009 m. gegužės 8 d. ir 2009 m. birželio 18 d.). Tokia teisėsaugos pareigūnų veikla prilygsta operatyviniams veiksmams, taip pat neišsiaiškinta, ar S. M. veiksmai iki pradedant ikiteisminį tyrimą ir po tyrimo pradėjimo nebuvo provokaciniai. Nesutiktina su šiais kasacinių skundų teiginiais. Aiškinantis šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas buvo apklaustas S. S., kuris 2009 metais dirbo Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus specialistu ir kuris patvirtino, kad 2009 m. gegužės 8 d. bei 2009 m. birželio 18 d.

VĮ Registrų centro duomenų bazėje tikrino duomenis apie A. Z. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šis liudytojas parodė, kad pirmiau paminėti jo veiksmai buvo atlikti vykdant tiesiogines pareigas, tačiau nei su šia baudžiamąja byla, nei su S. M. nėra susiję. Joks operatyvinis tyrimas dėl A. Z. tarnyboje tuo metu taip pat nebuvo atliekamas, bet buvo gauta daug piliečių skundų dėl šio antstolio veiksmų ir būtent skunduose nurodytoms aplinkybėms ištirti buvo renkama atitinkama informacija. Kasaciniuose skunduose akcentuojama NVIV teisėtumo klausimas, keliamos abejonės dėl S. M. parodymų patikimumo, jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus šiuos klausimus ir pateikė argumentuotas išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas atliko išsamią ir chronologišką visų S. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, analizę. Šios analizės pagrindu padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas nepagrįstais aukščiau paminėtus teiginius, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo S. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, kurie nuosekliai patvirtina, kad po to, kai 2009 m. sausio 22 d.

UAB „T“ pateikė antstoliui išieškojimo vykdymui vykdomąjį raštą dėl 636 541,87 Lt išieškojimo solidariai iš S. M. vadovaujamos UAB „T“ ir jo paties, kaip laiduotojo, išieškojimą vykdantis antstolis A. Z. areštavo minėtos įmonės ir S. M. turtą bei sąskaitas. Dėl šių veiksmų kilo UAB „T“ sunkumų dėl atsiskaitymų vykdant savo veiklą. Apie iškilusią problemą S. M. išsikalbėjo su V. T., pastarasis pasakė, kad gerai pažįsta antstolį A. Z., ir pažadėjo pasikalbėti su juo dėl įmonės sąskaitų arešto.

Kito pokalbio metu V. T. S. M. pasakė, jog už paslaugą, t. y. už tai, kad antstolis A. Z. atblokuotų sąskaitas, reikės sumokėti 10 000 Eur, kuriuos jis turi paduoti V. T., o šis juos perduos A. Z. V. T. įvardijus minėtą sumą, S. M. kilo abejonės dėl sumos dydžio, tačiau V. T. jam paaiškino, kad į tai bus atsižvelgta ir antstolis sumažins vykdymo išlaidas. Perdavus V. T. 34 500 Lt (10 000 Eur), sąskaitos areštai buvo panaikinti, įmonė vėl galėjo vykdyti veiklą. Tačiau po to, kai 2009 m. gruodžio 31 d. buvo visiškai atsiskaityta su kreditoriumi UAB „T“, antstolis A.

Z. UAB „T“ priskaičiavo sumokėti 44 709,30 Lt vykdymo išlaidų. Dalį jų – 18 816,43 Lt – antstolis atskaičiavo vykdymo metu, o 2010 m. vasario 8 d. patvarkymu pasiūlė sumokėti vykdymo išlaidų likutį – 25 892,87 Lt, vėl areštavo įmonės banko sąskaitas ir iki 2010 m. vasario 18 d. į antstolio depozitinę sąskaitą nurašė 9688,15 Lt. Sužinojęs apie tai, 2010 m. vasario 18 d. ryte S. M. nuvyko pas antstolį sužinoti, kodėl šis jam priskaičiavo mokėti dar 25 892,87 Lt, nors per V. T., kai jam buvo sumokėta 34 500 Lt, žadėjo vykdymo išlaidas sumažinti.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina S. M. pateikto pokalbio su A. Z. įrašas. Šis įrodymas patvirtina pirmiau išdėstytus S. M. parodymus dėl pokalbio su V. T. ir tolesnę įvykių raidą S. M. bendraujant su A. Z.

10. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėtas visas S. M. pokalbių su A. Z. turinys ir padaryta pagrįsta išvada, kad užfiksuoti pokalbiai iš esmės patvirtina ir kitus S. M. parodymus, t. y. kad 2010 m. vasario 23 d. jam nuvykus pas A. Z. ir paaiškinus, jog V. T. nepasitiki, todėl A. Z. reikalaujamo kyšio per jį neperduos, bei paprašius antstolio nurodyti jam kitą galimą kyšio perdavimo variantą, A. Z. sutiko kyšį priimti pats ir parodė nukentėjusiajam vietą antstolių kontoroje, kur šis turės palikti pinigus. Kitą dieną, t. y. 2010 m. vasario 24 d., S. M. atvykus į antstolių kontorą, A. Z. jam pateikė pasirašyti jau paruoštus dokumentus – 2010 m. vasario 23 d. UAB „T“ vardu surašytą prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies vykdymo išlaidų bei antstolio patvarkymą, priimtą dėl šio prašymo, taip pat antstolio kvitą, kuriame buvo įrašyta, kad S. M. sumokėjo 20 000 Lt. S. M. pradėjus aiškintis, ką ši suma reiškia, A. Z. jam nurodė į tai nesigilinti, paaiškino, kad tai yra jo garantas, o nukentėjusiajam – kad jis su antstoliu atsiskaitė. Apeliacinės instancijos teismas detaliai aptarė S. M. parodymų nesutapimus dėl kyšio reikalavimo datos, 2010 m. vasario 24 d. įvykių sekos, pagrįstai rėmėsi jo paaiškinimais, kad areštas buvo taikomas ne vieną kartą, todėl gali klysti. Minėtų įvykių seka yra nustatyta objektyviais faktiniais duomenimis – A. Z. paruoštų dokumentų, t. y. 2010 m. vasario 23 d. UAB „T“ prašymo atleisti nuo nesumokėtos vykdymo išlaidų dalies ir 2010 m. vasario 24 d. antstolio A. Z. patvarkymo dėl šio prašymo tenkinimo, pasirašymo, antstolio kvito išrašymo ir pinigų perdavimo eiliškumu.

10.1. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo A. Z. pateiktą lingvistinę išvadą dėl pokalbio įrašo reikšminio turinio ir padarė pagrįstas išvadas, jog vertinant kartu su kitų bylos įrodymų duomenimis ir kontekstu šio įrašo turinys yra aiškus, nepaneigiantis S. M. nurodytų aplinkybių, o atskiromis detalėmis atitinka kitus įrodymus bei juos papildo.

11. Kasaciniuose skunduose taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmiau aptarti byloje užfiksuoti pokalbiai tarp S. M. ir A. Z. bei V. T. neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, t. y. gauti neteisėtu būdu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šiuos teiginius atmetė, nurodydamas, jog pagal BPK 159 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti taikomi esant informacijai, kad konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad rėmėsi teismų praktika, kad situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siūloma ar iš jo reikalaujama, ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai žodinę informaciją arba taip pat ir savo paties padarytus garso įrašus, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo.

11.1. Bylos dokumentai patvirtina, jog 2010 m. vasario 19 d. S. M. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu, kad antstolis A. Z. reikalauja iš jo 6000 Lt kyšio, taip pat pareiškime nurodytoms aplinkybėms patvirtinti pateikė kompaktinį diską su 2010 m. vasario 18 d. pokalbio tarp S. M. ir A. Z. garso įrašu. Pradėjus ikiteisminį tyrimą 2010 m. vasario 19 d. S. M. buvo apklaustas kaip liudytojas ir šios apklausos metu nurodė tiek 6000 Lt kyšio reikalavimo, nurodant perduoti jį per V. T., tiek ir ankstesnio įvykio, t. y. 35 400 Lt kyšio reikalavimo ir priėmimo A. Z. naudai per V. T., aplinkybes. Taigi, jau 2010 m. vasario 19 d. buvo gauta duomenų, kad A. Z., reikalaudamas kyšio ir nurodydamas perduoti jį per V. T., S. M. siūlo padaryti BK 227 straipsnyje numatytą veiką, todėl šiuo atveju prokuroras, gavęs tokią informaciją, turėjo pagrindą kreiptis pas ikiteisminio tyrimo teisėją leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o ikiteisminio tyrimo teisėja – priimti nutartį, leidžiančią tokius veiksmus atlikti. Kasaciniuose skunduose keliami klausimai dėl S. M. supažindinimo su NVIV taikymo ribomis bei galimu provokavimu padaryti nusikalstamą veiką yra hipotetiniai, nes buvo prisijungta prie pradėtos nusikalstamos veikos, jokių duomenų dėl sankcionuotų veiksmų viršijimo ar provokavimo bylos proceso metu negauta. Dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą užfiksuotas pokalbio turinys, tiek ir vėliau, nukentėjusiajam imituojant nusikalstamus veiksmus, užfiksuotų pokalbių turinys niekaip nepatvirtina, kad A. Z. buvo lenkiamas reikalauti kyšio ar jį priimti bei klastoti dokumentus S. M. prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai.

12. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad S. M. dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą bendradarbiavo su Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnais, kuriems kontroliuojant bei parūpinus įrašymo įrangą, buvo padarytas 2010 m. vasario 18 d. vykusio pokalbio garso įrašas. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šiuos teiginius ir pagrįstai atmetė, nurodydamas, kad S. M., duodamas parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, ne kartą pabrėžė, kad tiksliai visų 2010 m. vasario mėnesio įvykių neprisimena ir detaliai įvykių eigos nurodyti negali, tačiau nukentėjusysis viso teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad savo asmeniniu garso įrašymo įrenginiu jis padarė vieną pokalbio su A. Z. garso įrašą. Tai, kad šį įrašą S. M. padarė savarankiškai, patvirtina ir liudytojo E. R. parodymai, kitų duomenų, paneigiančių šiuos įrodymus, proceso metu nebuvo gauta, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl profesionalios ar buitinės paskirties įrašymo technikos panaudojimo, apeliacinės instancijos teismo pagrįstai buvo atmestos išdėstant argumentuotas išvadas remiantis šios srities ekspertės bei specialisto paaiškinimais.

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, kad apygardos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis jais, padarė pagrįstas išvadas ir teisingai kvalifikavo veiką, kad A. Z., dirbdamas antstoliu (būdamas subjektu, atitinkančiu BK 230 straipsnyje nurodytus kriterijus) ir vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) solidariai iš UAB „T“ ir S. M. savo naudai, padedant V. T., netiesiogiai reikalavo 10 000 Eur kyšio už teisėtą veikimą, ir padedant V. T., netiesiogiai priėmė 34 500 Lt didelės vertės kyšį iš S. M. Siekdami šį A. Z. priimtą kyšį įteisinti, A. Z. ir V. T. susitarė ir pagamino netikrus dokumentus – 2008 m. gruodžio 12 d. paprastąjį vekselį ir 2009 m. vasario 4 d. V. T. prašymą dėl skolos pagal jį grąžinimo, tokiu būdu aiškiai neteisingai nurodydami, kad 34 500 Lt gauti iš teisėtos veiklos. Šiuos bylos proceso metu nustatytus A. Z. nusikalstamus veiksmus teismai teisingai kvalifikavo atitinkamai pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o V. T. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo BK 230 straipsnyje numatytu subjektu, tačiau atliko padėjėjo vaidmenį padarant šią veiką, taip pat ir už BK 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą. Veika padaryta A. Z. ir V. T. bendrininkaujant, tai rodo jų suderinti veiksmai priimant kyšį bei pagaminant netikrus dokumentus.

14. Teismai taip pat pagrįstai konstatavo, kad A. Z., dirbdamas antstoliu ir vykdydamas išieškojimą toje pačioje vykdomojoje byloje, savo naudai tiesiogiai reikalavo iš S. M. 6000 Lt kyšio už teisėtą veikimą – už solidarių skolininkų atleidimą nuo likusios dalies, t. y. 25 892,87 Lt, vykdymo išlaidų bei pagal 2010 m. vasario 8 d. patvarkymą nurašytų 9688,15 Lt grąžinimo į įmonės sąskaitą, ir tiesiogiai šį kyšį iš S. M. priėmė. Siekdamas nuslėpti minėto kyšio reikalavimą ir priėmimą, jis pagamino netikrus dokumentus: 2010 m. vasario 23 d. UAB „T“ prašymą atleisti juos nuo likusios nesumokėtų vykdymo išlaidų dalies bei antstolio A. Z. 2010 m. vasario 24 d. patvarkymą dėl minėto prašymo tenkinimo, kuriuos laikė ir po vieną egzempliorių neteisėtai perdavė naudotis S. M. Be to, siekdamas nuslėpti iš S. M. priimtą 6000 Lt kyšį, su šia pinigų suma atliko finansinę operaciją – į tikrą dokumentą, t. y. antstolio kvitą, įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad jis 2010 m. vasario 24 d. iš S. M. priėmė 20 000 Lt, ir šį kvitą pasirašė, tokiu būdu šį dokumentą suklastojo ir jį naudojo buhalterinėje apskaitoje, kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu.

15. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad sprendimas įnešti į A. Z. sąskaitą 6000 Lt kaip UAB „T“ sumokėtas vykdymo išlaidas, kuris buvo priimtas jau po kratos atlikimo ir A. Z. sulaikymo, nepaneigia byloje ištirtais įrodymais nustatytų šios pinigų sumos sumokėjimo aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pagrįstumo, o vertintinas kaip artimų jam asmenų siekis padėti A. Z. išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus.

16. Nuteistasis V. T. kasaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas į jam paskirtą galutinę bausmę neįskaitė pirmosios instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. vasario 26 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo penkioms dienoms, apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, nors ir pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį iš naujo paskyrė bausmes ir jas subendrino.

16.1. BK 66 straipsnio 1 dalis numato, kad skiriant bausmę kardomasis kalinimas privalo būti įskaitytas į paskirtos bausmės laiką. Todėl šis terminas turėtų būti įskaitytas į V. T. paskirtą bausmę, skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 26 d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą atmesti.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendį, kuriuo pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalis dėl kardomojo kalinimo įskaitymo. Įskaityti į V. T. atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką penkių dienų suėmimo terminą. Kitos nuosprendžių dalies nekeisti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Armanas Abramavičius

Alvydas Pikelis