2024-09-04 Nr. AB-12592-3-61-3-07512-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-63-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07512-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.9.4; 60.1; 60.2; 60.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023 pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 23S97143 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo V. K. skundą, panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 23S97143 ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Migracijos departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD), nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pateikė apeliacinius skundus, prašydami teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023 tenkino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – atmetė pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. rugpjūčio 26 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023 pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo, jis sulaukė skambučio, kurio metu asmuo, prisistatęs VSD specialistu, pakvietė pareiškėją atvykti pokalbiui dėl VSD nustatytų aplinkybių, tačiau pareiškėjas, suabejojęs skambučio tikrumu ir manydamas, kad tai sukčiavimo schema, nurodė, kad pageidauja, jog jam asmeniškai būtų įteiktas oficialus kvietimas ir tik tada jis su atstovu atvyktų duoti paaiškinimų, tačiau pareiškėjas taip ir nesulaukė VSD kvietimo. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendime tik formaliai nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. buvo kviečiamas pokalbiui į VSD, tačiau jis kategoriškai atsisakė tą daryti, perrašęs šį argumentą iš VSD išvados.

Pareiškėjo atstovas 2024 m. liepos 30 d. pateikė VSD prašymą dėl vizito, kuriame nurodė, kad nagrinėjant bylas teisme ir sprendimuose buvo konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjas atsisakė būti pakviestas į apklausą VSD, kuri, be kita ko, buvo nurodyta ir VSD išvadoje, todėl VSD, priimdamas išvadą dėl pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui neturėjo galimybės pabendrauti su pareiškėju ir išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis grindžiama VSD išvada, nors šis faktas turėjo įtakos priimant galutinį sprendimą byloje. Nagrinėjant bylą teisme pasitvirtino, jog 2022 m. lapkričio mėn. pareiškėjui iš tikrųjų skambino VSD atstovas, norėdamas jį pakviesti į pokalbį, tačiau dėl įvykusio nesusipratimo pareiškėjas negalėjo to padaryti. Pareiškėjas detaliau susipažinęs su VSD išvada nustatė, kad dalis šioje išvadoje nurodytų faktų yra netikslūs arba neatitinkantys tikrovės, todėl jis nori, esant galimybei, patikslinti minėtas aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus VSD, todėl paprašė sudaryti galimybę jam pateikti paaiškinimus dėl visų jam žinomų aplinkybių ir pakviesti jį į VSD pokalbiui.

VSD, susipažinęs ir atsakydamas į pareiškėjo prašymą dėl vizito, 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsakyme Nr. 18-7449 nurodė, kad VSD išvada nėra nuginčyta ir yra galiojanti, be to, jokio turinio pareiškėjo paaiškinimai išvados nepakeistų. Pareiškėjo vertinimu, VSD atsisakymas iškviesti pareiškėją pokalbiui, konstatuojant, kad VSD išvada yra galiojanti, turi juridinę galią, ir, kad pokalbis yra netikslingas, nepaisant kokio turinio būtų pareiškėjo paaiškinimai, vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą. Ši aplinkybė, anot pareiškėjo, turi esminės reikšmės bylos galutiniam rezultatui ir tikėtina, kad jis būtų kitoks, jeigu teismas sistemiškai įvertintų šią aplinkybę kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, pareiškėjo manymu, tokia VSD pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei joje akcentuotai teisei būti išklausytam prieš priimant migracinį statusą įtakojantį sprendimą.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad Migracijos departamentas jo atžvilgiu 2023 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 23S98382, kuriuo uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesiams (2,5 metams), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024, panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 23S98382, motyvuodamas tuo, kad Sprendime nevertintas pareiškėjo šeiminių ryšių stiprumas su Lietuva, pastangos integruotis į Lietuvos visuomenę, nėra pasisakyta dėl kitų pareiškėjo privataus gyvenimo aspektų (gyvenimo Lietuvoje trukmės, pateikto prašymo suteikti pilietybę), neatsižvelgta į tai, jog visi pareiškėjo šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Taigi, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas būti Lietuvoje pažeidžia jo teisę į asmeninio bei šeimos gyvenimo gerbimą, ši išvada yra svarbi ir esminė nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento priimto sprendimo panaikinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nebuvo praleistas, nes naujos aplinkybės paaiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. birželio 12 d. priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024 ir VSD 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikus atsakymą į pareiškėjo prašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui paduotas 2024 m. rugpjūčio 26 d., t. y. po beveik 9 mėnesių nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015).

Kaip jau minėta, pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu, numatančiu, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015, 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad: i) teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; ii) teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą; iii) esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; iv) jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; v) tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; vi) įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

Pareiškėjas teismui, kartu su prašymu pateikė 2024 m. liepos 30 d. prašymą, adresuotą VSD „Dėl kvietimo vizitui“ ir VSD 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsakymą Nr. 18-7449 „Dėl 2024 m. liepos 30 d. prašymo“, tvirtindamas, kad aplinkybes, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio 12 d., gavęs VSD atsakymą. Be to, kitas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui nustatytu draudimu atvykti į Lietuvos Respubliką, jis sužinojo tik 2024 m. birželio 12 d. teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija, iš pareiškėjo pateikto prašymo VSD dėl kvietimo vizitui ir VSD atsakymo nustatė, kad juose nėra dėstomos jokios naujai paaiškėjusios aplinkybės apie kurias pareiškėjas teigia sužinojęs 2024 m. rugpjūčio 12 d. ir kurios jam nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, bylos duomenis patvirtina, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo kvietimu į VSD pokalbiui, buvo žinomos pareiškėjui dar teisminio bylos nagrinėjimo metu, to neneigia ir pats pareiškėjas, o tai, kad VSD atsisakė po teismo sprendimo priėmimo apklausti pareiškėją, motyvuodamas tuo, kad VSD išvada yra galiojanti, nenuginčyta ir, kad pareiškėjo paaiškinimai nepakeis padarytų išvadų, neturi esminės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumui, be to, pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nenurodo, kodėl jis neturėjo galimybės kreiptis anksčiau į VSD dėl vizito pokalbiui, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme arba po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, o tą padarė praėjus beveik 8 mėnesiams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl pareiškėjo prašyme nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su Migracijos departamento priimtu sprendimu uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir šio sprendimo panaikinimu apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės, kaip ir anksčiau nurodytos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl to, kad šios ir išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-1566-502/2024 faktiniai ir teisiniai pagrindai skiriasi. Vienu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kitu atveju – dėl pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra susijusios su administracinės bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, įrodinėjimo dalyku.

Pareiškėjo nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie aplinkybes, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir apie kurias jis sužinojo 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 12 d., laikytinos subjektyviomis, nesudarančiomis pagrindo spręsti, kad paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir pareiškėjo nurodytu būdu skaičiuoti prašymo padavimo terminą.

Kadangi pareiškėjas prašyme nepateikė argumentų, pagrindžiančių ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023 pateiktas praleidus 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo apeliacinės instancijos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino aspektu nagrinėjamu atveju reikšminga ABTĮ 159 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. ABTĮ 159 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo terminas yra naikinamasis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, praleidęs ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, šio termino atnaujinti neprašė. Todėl, dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 159 str. 1 ir 2 d., 161 str. 1 d.).

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjas už prašymą atnaujinti procesą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti pareiškėjo prašymą, pareiškėjui grąžintina jo sumokėta žyminio mokesčio suma. Pareiškėjui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. K. (V. K.) prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023.

Grąžinti pareiškėjui V. K. (V. K.) už prašymą atnaujinti procesą sumokėtą žyminį mokestį – 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis

Milda Vainienė