94a6db75-8a10-48ba-965d-411bbdb42387 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr   Civilinė byla Nr. 2-124-772/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03472-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 44.1.; 44.5.1.; 116.1. (S)         ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 18 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teiso teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui D. Volkovienei, atsakovui R. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios UAB ,,Euro stogas“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

S. dėl nuostolių atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 10 255,04 Eur nuostolių atlyginimui. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2012-09-25 nutartimi iÅ¡kėlė bankroto byla BUAB ,,Euro stogas“, o administratoriumi paskyrė UAB ,,Atveika“, įgaliotas asmuo V. P..Bankroto administratorius patikrino jam perduotus bankrutuojančios įmonės finansinės apskaitos dokumentus ir sandorius bei nustatė, kad dėl atsakovo bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko R.

S. neteisėtų veiksmų įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala. Bankroto teisinių santykių specifika lemia, kad iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , visÄ Ä¯monės veiklos administravimÄ perima bankroto administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesus, kita vertus, savo veiklÄ orientuoti taip, kad bÅ«tų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai iÅ¡ esmės sutampa ir neturėtų bÅ«ti suprieÅ¡inami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Pakrijas“ v, UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-508/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v.

N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Kadangi kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas atlyginti žalÄ grindžiamas bendrosiomis juridinio asmens organo civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) ar specialiosiomis - įtvirtintomis Ä®monių bankroto įstatyme (2011-05-05 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).IeÅ¡kovas nurodė, kad 2012 m. spalio 5 d. duomenimis bendrovėje buvo apskaitomas turtas 39 110,62 Lt sumai:Ilgalaikis finansinis turtas 3 702 Lt, t.y., autotransporto priemonė VW, MULTIVAN, VALST.

Nr. (duomenys neskelbtini)Trumpalaikis turtas 35 408,62 Lt:Atsargos 8 296 Lt;Per vienerius metus gautinos sumos 27 112,62 Lt.IeÅ¡kovas nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2012-09-25 nutartimi įpareigojo UAB „Euro stogas“ vadovÄ per 15 dienų po nutarties įsiteisėjimo, perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Kadangi įmonės vadovas nevykdė Å¡ios teismo nutarties, administratorius 2012 m. spalio 11 d. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ Ä¯monės direktoriui R.

S. perduoti administratoriui įmonės apskaitÄ , įmonės registracijos pažymėjimÄ , įmonės turtÄ ir visus įmonės dokumentus, tačiau praÅ¡ymas nebuvo įvykdytas ir atsakymas negautas.Administratoriaus praÅ¡ymu Å iaulių apygardos teismas 2012-11-05 nutartimi pakartotinai įpareigojo buvusį UAB „Euro stogas“ direktorių R. S. vykdyti Å iaulių apygardos teismo 2012-09-25 nutartį.2012 m. atsakovas R. S. perdavė administratoriui dokumentus, apie kÄ buvo suraÅ¡ytas dokumentų perdavimo - priėmimo aktas.

Tuo pačiu atsakovas įsipareigojo kelių dienų laikotarpyje perduoti įmonės turtÄ , tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė.Balanse apskaitomas turtas ( per vienerius metus gautinos sumos - 27 112,62 ): 2012 m. birželio 17 d. direktorius R. S. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ serija Euro Nr. 1205/01 V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio Viržių g. 14, Å iauliai, kuria tariamai pardavė prekių už 33 112,62 Lt ir, vadovaujantis Å¡ia PVM sÄ skaita - faktÅ«ra, į kasÄ buvo įneÅ¡ti 6 000 Lt.

Kadangi balanse buvo apskaitomas debitorius, administratorius PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje nurodytu adresu iÅ¡siuntė raginimÄ susimokėti, tačiau niekas neatsiliepė. Užklausus Gyventojų registro tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, gautas atsakymas, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre asmens duomenų apie V. K. (pirkėjÄ ), gimusį 1971-06-15 nėra. Asmens kodas (duomenys neskelbtini) nerastas. Darytina iÅ¡vada, kad PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje nurodyti fiktyvÅ«s duomenys, todėl ir pati PVM sÄ skaita - faktÅ«ra yra niekinė.Atsakovas R.

S. ėjo Bendrovės administracijos vadovo (direktoriaus) pareigas nuo 2007 m. lapkričio 11 d, t.y., įmonės vadovas yra vienasmenis valdymo organas. Dėl Å¡ios priežasties R. S. kyla atsakomybė kaip Bendrovės vadovui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).Vadovaujantis generalinio delikto principu atsakovas R. S., kaip Bendrovės direktorius, turėjo pareigÄ elgtis taip, kad nebÅ«tų pažeisti ir Bendrovės kreditorių interesai. Å ias įmonės vadovo pareigas kreditoriams savo praktikoje pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas, 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ,,įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų apsaugos garantijas“ (LAT 2006 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3k-7-266/2006).

Todėl atsakovui R. S., kaip Bendrovės direktoriui, pažeidus apribojimus, nustatančius tam tikras kreditorių apsaugos garantijas, jo atžvilgiu taikytina atsakomybė prieÅ¡ Bendrovės kreditorius.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiÅ¡kia, kad įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ , jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-528/2009; kt.).Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiriant, ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų iÅ¡plėstinės kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-298/2006).Nagrinėjamu atveju, racionalu manyti, kad apdairus, rÅ«pestingas žmogus bÅ«tų įvykdęs teisės aktuose jam nustatytas pareigas, todėl atsakovas R. S. laikytinas kaltu.Be to, pagal CK 6.249 straipsnį skolininko kaltė yra preziumuojama. Atsakovas R. S., kaip Bendrovė vadovas, nevykdė imperatyvių įstatymo reikalavimų bei savo neveikimu pažeidė apribojimus, nustatančius Bendrovės kreditorių apsaugos garantijas, dėl ko pripažintina, kad atsakovo kaltė yra įrodyta.Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui). Kalbamu atveju dokumentÄ surašė ir pasirašė pats vadovas, todėl privalo atsakyti už įmonei padarytÄ Å¾alÄ .Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Pateikdamas Å¡i ieÅ¡kinį Bendrovės administratorius bÅ«tent ir gina Bendrovės kreditorių interesus.

Pažymėtina, kad tokį kreditorių interesų gynimo bÅ«dÄ pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris analogiÅ¡koje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad: įmonės bankroto administratorius gina visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; pagal Ä®BÄ® įmonės bankroto administratorius reiÅ¡kia ieÅ¡kinius veikdamas įmonės kreditorių interesais ir Å¡ioje byloje pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį administratorius praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ , kuris įmonės likvidavimo procese bÅ«tų naudojamas tokios įmonės kreditorių reikalavimams dengti (LAT 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).

Taigi galutiniai naudos gavėjai pagal ieÅ¡kinį yra ne bankrutavusi Bendrovė, o jos kreditoriai. Dėl Å¡ios priežasties pati Bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Atveika“, yra tinkamas ieÅ¡kovas CK 2.50 str. 3 d. prasme.Remdamasis tuo, kas aukščiau pasakyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246-6.249, 6.263 str.. bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 5, 29, 83 str., ieÅ¡kovas teismo prašė:1. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Lyros g. 9-61, Å iauliai, 39 110,62 Lt žalÄ BUAB „Euro stogas“, įmonės kodas 301844432, buveinės adresas - Lyros g. 9-61, Å iauliai, susiraÅ¡inėjimui administratoriaus UAB ,,Atveika“ adresas - Tilžės g. 156, Å iauliai, atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), naudai.IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.IeÅ¡kovas 2015-02-17 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , dėl atsisakymo nuo dalies ieÅ¡kinio ir sumažino ieÅ¡kinio sumÄ iki 35 408,62 Lt arba 10 255,04 Eur.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė pakartojo procesiniame dokumente nurodytus motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Papildomai nurodė, kad vertinant byloje gautus duomenis iÅ¡ kitų bendrovių ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, darytina iÅ¡vada, jog pastaroji nepaneigia ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo.

Atsakovas pateikė teismui į bylÄ atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos atsikirtimų motyvus. Teigė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka dėl sekančių aplinkybių.Ä®monės balanso sudaryto 2012-10-05 dienai kurį sudarė įmonės buhalterė D. R. matosi B. I. p Atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, suma yra 8 296 Lt ir BUAB „Euro stogas“ suma praÅ¡o prileisti iÅ¡ buvusio akcininko R. S.. Bet tai nesimato kokie įsipareigojimai balanse pateikti B.I.p. Todėl juos reikia buhalteriÅ¡kai ar iÅ¡ kitų įmonės dokumentų pagrįsti tinkamai.Taip pat yra įmonės balanse sudaryto 2012-10-05 dienai B.II.p. Per vienerius metus gautinos sumos 27 112,62 Lt.Suma t.y. 27 112,62 Lt yra susidariusi todėl, kad yra parduotos statybinės medžiagos bet už jas nėra gautos pajamos, kadangi Ä®monė pardavė medžiagas asmeniui kuris kaip jau dabar yra pagal Å iaulių miesto policijos atliktÄ tyrimo Nr. 41-1909-12 medžiagÄ matyti, kad apgavo įmonę pateikdamas suklastotus dokumentus iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija EURO Nr. 1205/01.Atsakovas teismo prašė:Atmesti ieÅ¡kinį 39 110,62 Lt sumai ir dokumentinio proceso tvarka priteisti tik ta dalį pinigų bus pagrįsta pagal įmonės pateiktÄ balansÄ .Atsakovas taip pat pateikė teismui ir papildomÄ praÅ¡ymÄ Ä¯ bylÄ dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo.Teismas tenkino šį atsakovo praÅ¡ymÄ ir pateikė paklausimus nurodytiems praÅ¡yme asmenims dėl papildomų duomenų į bylÄ pateikimo.Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį nepateikė teismui į bylÄ jokių įrodymų patvirtinančių atsiliepime nurodytus atsikirtimus.

Teismo posėdžio metu atsakovas pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, kadangi jo patenkinimui nėra teisinio pagrindo. Atskirai nurodė, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo nepagrįstumÄ Ä¯rodo ir byloje gauti duomenys. Taip pat mano, kad atsakovas negali bÅ«ti atsakingas ieÅ¡kovui dėl 35 408,62 Lt sumos, atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo parduotos nesÄ Å¾iningam pirkėjui, o kitos prekės buvo pavogtos. Laiko, kad dėl to nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų, kurių ieÅ¡kovas neįrodė, todėl prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinti.

Teigė, kad nėra pagrindo remtis UAB ,,Kečas“ atsakymu į teismo paklausimÄ , kadangi Å¡iai bendrovei už atsakovo vadovaujamÄ bendrovę atlygino A. S.Teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir 2013-05-03 nutartimi areÅ¡tavo atsakovui priklausantį turtÄ visai ieÅ¡kinio sumai.Taip pat teismas įrodymų tyrimo eigoje tenkino Å¡alių praÅ¡ymus, kurie buvo susiję su ginčo aplinkybėmis (135-136 b.l.).IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Teismas byloje plačiai pasisako dėl Å¡alių ginčo, remdamasis ne tik teismų praktika, bet ir teisės doktrina (Civilinio proceso teisė, I tomas, aut.

Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V., Justitia, V., p. 100). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismams bylos dėl kreditorių reikalavimų kylančių iš bankroto santykių, perduotos visai neseniai, atsižvelgiant į 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2011-10-01 su atskiromis išimtimis.Tarp šalių kilęs ginčas siejasi ne tik su civilinės teisės institutų taikymu, bet ir su bankroto, akcinių bendrovių įstatymo normomis, bei viešosios teisės (pvz. buhalterinės apskaitos) aktų nuostatomis, todėl teismas žemiau atskirai pasisako dėl visų paminėtų nuostatų įtakos šalių teisiniams santykiams.

Taip pat teismas atsižvelgdamas į bylos specifikÄ teismo sprendime pasisako ir dėl kitų teisinių santykių įtakos Å¡alių ginčui. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.UAB ,,Euro stogas“ nuo 2010-01-01 iki 2012-10-05 sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolių ataskaita), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), kuriuos pasirašė atsakovas (121-126 b.l.).Atsakovas kaip ieÅ¡kovo vadovas 2012-11-10 irgi pasirašė sudarytÄ bendrovės balansÄ 2012-10-05 (7 b.l.).

Pagal ieÅ¡kovo vardu 2012-05-18 iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos pajamų orderį serija E Nr. 55 iÅ¡ V. K. gauti 6 000 Lt, kuriuos priėmė atsakovas (8 b.l.). Remiantis ieÅ¡kovo (pardavėjo) atstovo vadovo R. S. 2012-08-18 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija Euro Nr. 1205/01 pirkėjui V. K. perduota prekių už 33 112,62 Lt sumÄ (9 b.l.). Nuo 2008-09-22 ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo santykiai pagal darbo sutartį (13 b.l.). Gyventojų registro 2013-07-22 pažymoje nurodyta, kad LR gyventojų registre asmens duomenų apie V.

K. nėra (14 b.l.). Ginčo Å¡alys 2012-11-22 sudarė dokumentų perdavimo priėmimo aktÄ (12 b.l.). Å iaulių apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turtinės žalos padarymo apgaule pagal LR BK 186 str. 1d., tačiau 2013-05-13 sustabdytas pagal LR BPK 3 1 str., 170 str. 4d. 2 p. (49 b.l.). Atsakovas nuo 2013-01-16 iki 2014-05-08 buvo UAB ,,Raimsta“ darbuotojas ir nuo 2014-01-25 iki 2014-02-23 bei nuo 2014-06-19 vykdo veiklÄ pagal verslo liudijimÄ ir kaip savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo (51 b.l.). 2012-05-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB ,,Euro stogas“ priklausančio turto vagystės iÅ¡ statybinio vagonėlio buvusio Draustinio g. 26, GinkÅ«nai, Å iaulių raj., kuris 2012-07-31 sustabdytas vadovaujantis LR BPK 3 1 str. 1d. 1p., 170 str. 4d. 2p. (67-95 b.l.).

IeÅ¡kovo vardu pagal 2012-05-30 iÅ¡raÅ¡ytas dvi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡ pardavėjo UAB ,,Storent“ įsigyta prekių už 11 039,24 Lt sumÄ (105, 107 b.l.). 2012-05-23 pagal priėmimo perdavimo aktÄ ieÅ¡kovui UAB ,,Storent“ nuo 2012-05-23 iki 2012-05-24 ir iki 2012-06-01 iÅ¡nuomojo statybinį inventorių. Už iÅ¡nuomojamÄ statybinį inventorių ieÅ¡kovas pagal nuomotojo pateiktÄ 2012-05-22 iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ , turėjo sumokėti pastarajam 706,64 Lt (106, 108 b.l.). 2012-05-30 nuomotojas (UAB ,,Storent“) ir nuomininkas (UAB ,,Euro stogas“) surašė netekties aktÄ 11 039,24 Lt sumai (109 b.l.).

Pardavėjas UAB ,,Kečas“ pirkėjui UAB ,,Euro stogas“ 2012-05-10 iÅ¡rašė PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija KEC Nr. 011528 6 004,99 Lt sumai už parduotas prekes ir pinigų priėmimo kvitÄ bei pateikė apyvartos žiniaraÅ¡tį kiek ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ jo prekių už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-05-30 (141-143 b.l.).Dėl atsakovo bendrovės vadovo statuso valdymo organų sistemoje.Bendrovės administracijos vadovo pareigos susijusios su didele atsakomybe. Norint tinkamai atlikti Å¡ias pareigas, reikia turėti daug žinių, sugebėjimų ir patirties.

Netinkamai vykdydamas savo funkcijas, bendrovės vadovas gali padaryti žalos ir pačiai bendrovei, ir tretiesiems asmenims. Bendrovės vadovo atsakomybė glaudžiai susijusi su bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, vieta organų sistemoje. Be to, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymÄ (ABÄ®) galima sukurti valdymo sistemÄ , kuriÄ sudarys tik visuotinis akcininkų susirinkimas ir direktorius, kuris bus vienintelis valdymo organas, turintis platesnę nuožiÅ«rÄ priimdamas sprendimus. Santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vadovas gali veikti vienas pats (ABÄ® 37 str. 8 d.).

Daugelio kitų valstybių teisė nustato bendrÄ taisyklę, kad bendrovės vadovas privalo atlyginti visÄ bendrovei padarytÄ Å¾alÄ . TokiÄ pat taisyklę įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK). Jis nurodo, kad valdymo organų nariai bendrovei padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Visų bendrovių administracijos vadovai su bendrove yra sudarę darbo sutartis (ABÄ® 37 str. 4 d.). Taip bendrovės vadovai bent jau formaliai atitinka darbuotojo požymius.

Darbuotojo ir darbdavio santykius reglamentuoja darbo įstatymai.Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 254 straipsnyje įtvirtintÄ bendrÄ taisyklę darbuotojo atsakomybė už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ ribojama trijų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu. Tik iÅ¡imtiniais atvejais darbuotojas privalo atlyginti visÄ bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , pavyzdžiui, kai žala padaroma tyčia, nusikaltimu, darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡ka materialinės atsakomybės sutartis, ir kt. (DK 255 str.).

Galiojantis ABÄ® nustato, kad su bendrovės vadovu gali bÅ«ti sudaryta jo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (ABÄ® 37 str. 4 d.). Tai nauja nuostata, palyginti su ankstesne Å¡io įstatymo redakcija. Taigi, atrodytų, kad bendrovės vadovo, jei su juo nesudaroma visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, kaip ir kiekvieno kito darbuotojo, atsakomybė už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ principo ribojama trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Tačiau tokia iÅ¡vada, teismo nuomone, nėra pagrįsta.Iki naujos ABÄ® redakcijos įsigaliojimo jau buvo susiformavusi vienoda teismų praktikÄ (LAT CBS iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartis c.b.

V. P. v. RadviliÅ¡kio rajono savivaldybė ir kt., Nr. 3K-7-760/2001, kat. 2.11,13,50), kad bendrovės vadovo statusas bendrovėje yra ypatingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administracijos vadovo veikla yra jo profesinė veikla ir pragyvenimo Å¡altinis, todėl bendrovės ir vadovo santykiams bÅ«dingas darbuotojÄ ir darbdavį siejančio darbo santykio elementas. Kita vertus, daugelis administracijos vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne darbo sutarties pagrindu.

Tai reiÅ¡kia, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai iÅ¡ esmės yra civiliniai teisiniai santykiai, o jo atsakomybė už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ nustatinėtina pagal civilinės atsakomybės taisykles, kurios numato, kad padaryta žala privalo bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir pan., siekdamas iÅ¡vengti nepriimtinų ir sunkių pasekmių nuspręstų atlygintinos žalos dydį sumažinti (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003-09-15 nutartis c. b.

AB Simega v. UAB Radix Arboris, Nr. 3K-3-807, kat. 39.9).Todėl aukščiau paminėta naujoji Akcinių bendrovių įstatymo nuostata turi bÅ«ti taikoma protingai (CK 1.5 str., 1.9 str.) ir neturėtų iÅ¡kreipti susiformavusios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Euro stogas“ juridinių asmenų registre įregistruota 2008-08-29 (37 b.l.). Å ios bendrovės vardu kaip vienasmenis valdymo organas veikė jos vadovas pagal darbo sutartį R. S. (13 b.l.). IeÅ¡kovas dėl bendrovei padarytos žalos atsakingu laiko atsakovÄ R.

S.. Teismas su tokia ieÅ¡kovo pozicija sutinka, kadangi byloje nėra duomenų dėl ko atsakingu už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti laikomas kitas asmuo. Atskirai pastebėtina, kad nuo bendrovės įkÅ«rimo kontrolinis akcijų paketas irgi priklausė atsakovui, kuris turėjo teisę ne tik priimti sprendimus dėl bendrovės valdymo, bet ir absoliučiÄ jos kontrolę (1 b.l.). Todėl pripažintina, kad bÅ«tent atsakovas R. S. yra tas asmuo, kuris trauktinas civilinėn atsakomybėn už savo veiksmais bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pagrindų.Neteisėtais vadovo veiksmais bendrovei paprastai padaroma turtinė žala. Ji pagal CK 6.249 straipsnį gali bÅ«ti tiesioginė (turto vertės sumažėjimas, turėtos iÅ¡laidos ir pan.) ir netiesioginė (negautos pajamos). Dalykinės reputacijos, kaip vienos civilinės teisės saugomų vertybių, pabloginimu juridiniam asmeniui, taip pat gali bÅ«ti padaryta ir neturtinė žala (CK 2.24 str. 8 d., 6.250 str. 1 d.). Tad bendrovės vadovui paskleidus apie bendrovę tikrovės neatitinkančias žinias turėtų bÅ«ti atlyginta ir neturtinė žala.Bendrovės administracijos vadovo civilinė atsakomybė už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ atsiranda tik tuo atveju, jei Å¡i žala yra jo neteisėtų veiksmų pasekmė.

Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bendrovei, reikia atminti, kad CK 6.247 straipsnis įtvirtina lanks­ÄiÄ priežastinio ryÅ¡io teorijÄ , faktiÅ¡kai sudarančiÄ sÄ lygas taikyti ir tiesioginio, ir ekvivalentinio, ir adekvataus priežastinio ryÅ¡io doktrinas.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiausia, bendrovės vadovas atsako tik už žalÄ , kuri atsirado dėl jo, kaip administracijos vadovo, neteisėtų veiksmų. Tad jis neatsakingas už žalÄ , kuri atsirado iki jo paskyrimo vadovu, iÅ¡skyrus atvejus, kai administracijos vadovas tęsia neteisėtus ankstesniojo vadovo veiksmus.

Antra, bendrovės vadovas asmeniÅ¡kai neatsako už darbuotojų neteisėtais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ . Tačiau jis atsakingas už darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ , jei Å¡i žala yra nepakankamos darbuotojų kontrolės ar priežiÅ«ros, netinkamo veiklos organizavimo rezultatas.Bendrovės administracijos vadovo atsakomybės pagrindus sÄ lygiÅ¡kai (CK 2.87 str.) galima suskirstyti tris grupes:a) įstatymų pažeidimas;b) bendrovės vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas;c) aplaidus elgesys, kaip bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pa­Å¾eidimas.Ä®statymų pažeidimas pareigos teikti teisingÄ informacijÄ ir duomenis pažeidimas bei bendrovės teisnumo apribojimų nesilaikymas yra numatytas ir Ä®BÄ® 8 str. 1d.Ä®statymai tiesiogiai nurodo, kad administracijos vadovas atsakingas už tai, kad bendrovė tinkamai vykdytų įstatymuose nustatytas pareigas.

CK 2.82 str. 3 dalyje nurodyta, kad valdymo organas atsako už duomenų ir dokumentų pateikimÄ Juridinių asmenų registrui. Jei vadovas neužtikrina, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir bendrovei yra taikomos sankcijos (taikomos ekonominės sankcijos, skiriama bauda, sustabdomas leidimas vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ar pan.), bendrovės vadovas privalės atlyginti bendrovės patirtÄ Å¾alÄ . Tokia situacija galima ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Tačiau bendrovės vadovo atsako­mybė bendrovei gali atsirasti ir dėl specialių CK nustatytų pareigų (fiduciarinių pareigų), kurias jis turi bendrovės ir/ar kitų bendrovės organų narių atžvilgiu, pažeidimo.Nors ABÄ® atsisakyta straipsnių, nustatančių valdymo organų narių teisių apribojimus, kuriais, galima teigti, buvo siekiama užkirsti keliÄ interesų konfliktams, tačiau klaidinga bÅ«tų manyti, kad, atsisakius Å¡ių straipsnių, tokių apribojimų nebeliko.

Pirmiausia, CK 2.87 str. 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovas privalo vengti interesų konflikto, tai yra situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti bendrovės interesams.Antra, bendrovės vadovas negali naudoti bendrovės turto ar informacijos asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai gauti be akcininkų susirinkimo, sutikimo (CK 2.87 str. 4 d.).Trečia, bendrovės vadovas privalo laikytis konfidencialumo pareigos, kuri, be kita ko, reiÅ¡kia, kad tretiesiems asmenims bendrovės vadovas negali atskleisti informacijos, kurios atskleidimas galėtų pakenkti bendrovei arba suteiktų privalumų jÄ gavusiam asmeniui.Ketvirta, administracijos vadovas, tvarkydamas bendrovės reikalus, privalo veikti sÄ Å¾inin­gai ir protingai (CK 2.87 str. 1 dalis).

Pareigos veikti sÄ Å¾iningai ir protingai turinys, galima teigti, labai panaÅ¡us į bendrosios teisės sistemos valstybių teisės doktrinų įtvirtintos bendrovės vadovo apdairumo, rÅ«pestingumo pareigos (angl. duty of good faith and due care) turinį.Tačiau aplaidus elgesys yra tik vienas CK nustatytos pareigos veikti sÄ Å¾iningai ir protingai pažeidimo atvejų. Fiduciarinė pareiga veikti sÄ Å¾iningai ir protingai yra platesnė už bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas aplaidus elgesys yra pareigos veikti sÄ Å¾iningai ir protingai pažeidimas, tačiau ne kiekvienas Å¡ios fiduciarinės pareigos pažeidimas yra aplaidus elgesys.Ginčo atveju bÅ«tina nustatyti ar vadovo veiksmai atitiko atidumo ir rÅ«pestingumo rei­kalavimus (ar galima juos laikyti protingais). Todėl nustatant, ar bendrovės vadovas veikė apdairiai ir rÅ«pestingai, yra taikomas protingo žmogaus elgesio standartas. Yra skiriami subjektyvusis ir objektyvusis elgesio standartai. CK nurodo, kad nustatant asmens kaltę, atsižvelgiama ne tik į prievolės esmę, bet ir į kitas aplinkybes (CK 6. 248 str. 3d.).

IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Lietuvoje pateisinamas subjektyviojo elgesio standarto taikymas. Pabrėžtina, kad Lietuvos teisės doktrina palaiko nuomonę, jog taikytinas subjektyvusis protingo žmogaus elgesio standartas (Abramavičius A., Mikelėnas V. Ä®monių vadovų teisinė atsakomybė. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 250-251). Be to, Å¡is standartas taikomas ir teismų praktikoje (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis, c.b. L. B. v. ADB Snoro garantas, AB bankas Snoras, Nr. 3K-3-880/2002, kat. 2.4.3.12, 2.7, 2.8, 2.11, 7.3, 7.7).

Å is standartas reiÅ¡kia, kad nagrinėjant, ar kitas rÅ«pestingas, apdairus ir protingas vadovas, esant tokiai pat situacijai, bÅ«tų pasielgęs analogiÅ¡kai, atsižvelgtina ir į individualias vadovo, kurio veiksmai vertinami savybes, pavyzdžiui, amžių, kvalifikacijÄ , profesijÄ , specialybę, sveikatÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: bendrovės veiklos pobÅ«dį, veiklos mastÄ ir pan. Lai­koma, kad vadovas elgėsi apdairiai ir rÅ«pestingai, jei vadovavosi informacija, susijusia su priimamu sprendimu (veiksmu).

Objektyvi yra tokia informacija, kuriÄ sudaro konkretÅ«s faktai, tų faktų pagrindu daromi vertinimai ir pan. Tai gali bÅ«ti turto ekspertų įvertinimas, finansų ekspertų prognozės, oficialÅ«s duomenys apie padėtį rinkoje, kompetentingų asmenų ataskaitos, nuomonės ir t. t. Su sprendimu susijusi informacija yra ta, kuriÄ tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų nagrinėjęs rÅ«pestingas ir apdairus vadovas, atsižvelgiant į individualias vadovo savybes bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Tuo pačiu teismas vertina, ar vadovo veiksmai buvo sÄ Å¾iningi (lot. bona fides) bendrovės atžvilgiu.Nagrinėjant byloje nustatytus faktus, ar vadovas (atsakovas) elgėsi bona fides, reikia tikrinti aplinkybę ar priimdamas vienokį ar kitokį sprendimÄ vadovas buvo sÄ Å¾iningai (visiÅ¡kai) įsitikinęs, kad priimamas sprendimas geriausiai atitinka bendrovės interesus.

Negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu tas vadovas, kuris turėjo žinių ar pagrįstų abejonių dėl informacijos (duo­menų), kuria jis vadovavosi, patikimumo. Kitaip tariant, sÄ Å¾iningumas draudžia tokių žinių ar pagrįstų abejonių turinčiam vadovui „slėpti galvÄ smėlyje“ ir aklai remtis iÅ¡vadomis, nuomo­nėmis, ataskaitomis ar kitokia informacija. Todėl pripažintina, kad atsakovas priimdamas sprendimÄ nesikreipti į teismÄ dėl bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iÅ¡kėlimo veikė ne pagal savo profesines žinias, ignoravo turimÄ informacijÄ ir pan., bei elgėsi ne pagal protingo žmogaus elgesio standartÄ .Pagal bylos duomenis darytina iÅ¡vada, kad vadovo (atsakovo R.

S.) veiksmai nebuvo sÄ Å¾iningi ir protingi. Tokiu atveju vadovas yra laikomas atsakingu už vienokiu ar kitokiu sprendimu ar veiksmu bei neveikimu bendrovei padarytÄ Å¾alÄ ir nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad žala atsirado dėl normalios Å«kinės rizikos.IÅ¡ byloje esančių juridinių faktų matyti, kad dėl atsakovo netinkamų veiksmų bendrovei buvo padaryta 10 255,04 Eur žala (133 b.l.).IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ atsakovo iÅ¡raÅ¡ytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ 2012-05-18 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , pagal kuriÄ pastarasis tariamai pardavė trečiajam asmeniui (pirkėjui) V.

K. statybinių medžiagų už 33 112,62 Lt sumÄ . (9 b.l.).Dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirties.Pagrindinė PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. IÅ¡ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 dalies, 13 straipsnio ir Å¡io straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 (iÅ¡dėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407) 2.1 punkto ir Å¡iuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus.

Be to, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetÄ mokėtinus mokesčius. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMÄ®) 2 str. 29 dalyje PVM sÄ skaita faktÅ«ra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMÄ® tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Todėl kalbant apie prekių tiekimÄ ir jo įforminimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra svarbus yra ir visų su Å¡iuo apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymu susijusių aplinkybių vertinimas civiliniu teisiniu požiÅ«riu.SistemiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai nagrinėjant PVMÄ® 79 str. 1 ir 2 dalis, darytina iÅ¡vada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra paprastai atsiranda jau patiekus prekes.

Taigi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis - įforminti įvykusį prekių tiekimÄ .Tuo pat metu teismas turi įvertinti ar prekių tiekimas mokestiniu atžvilgiu atspindi ir jų faktinį perdavimÄ . Tokiu atveju svarbu yra iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip suprantamas prekių tiekimas pagal PVMÄ®. Remiantis PVMÄ® 4 straipsniu prekių tiekimu dviem iÅ¡ ketverių atvejais yra laikoma kuomet:1. Prekės perduodamos kitam asmeniui ir pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkė.2.

Prekės perduodamos pagal nuomos sutartį ar kitÄ sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimÄ ir (arba) atlyginimÄ dalimis, jeigu pagal sandorio sÄ lygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai Å¡aliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas.Taigi iÅ¡ aukščiau paminėtų ir PVMÄ® 4 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad tokiu atveju prekių tiekimas siejamas su faktiniu jų perdavimu kitam asmeniui.

Kai Å¡alys nėra sudariusios raÅ¡ytinės sutarties dėl prekių tiekimo, konkrečių prekių PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMÄ® leidžia daryti prielaidÄ , kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos konkrečios prekės jam buvo perduotos.Deja, tai viso labo tik prielaida. Todėl kilus ginčui ir jį sprendžiant teisme, ji gali bÅ«ti patvirtinta arba paneigta kitomis bylos aplinkybėmis bei surinktais įrodymais, nes įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo, pvz., prekių perdavimo, teismas gali daryti iÅ¡vadÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus).

IeÅ¡kovas teigia, kad prekių tariamas trečiasis asmuo (pirkėjas) V. K. negavo, o atsakovas nurodo, kad perdavė, tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Pirmiausia, 2012-05-18 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje pasirašė ne trečiasis asmuo, o tik atsakovas. Nors pastarasis ir teigia, kad jis buvo apgautas, tačiau Å¡io fakto atsakovas leistinais įrodymais nepagrindė. Pastebėtina, kad pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAÄ®) 13 str. 6 p. apskaitos dokumente privalo bÅ«ti nurodyti asmens, turinčio teisę pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, paraÅ¡as, pareigos.

Antra, atsakovas galėjo parduoti prekes ir fiziniam asmeniui, tačiau privalėjo nustatyti Å¡io asmens tapatybę ir pasilikti jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijÄ . Be to atsakovas duodamas paaiÅ¡kinimus, painiojosi ir nepatvirtino kur konkrečiai parduotos prekės buvo perduotos (iÅ¡krautos). Trečia, kilus Å¡alių ginčui dėl sutartinių santykių ir dėl prekių kitam asmeniui perdavimo fakto, atsakovas nepateikė teismui Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti nei Å¡alių pasiraÅ¡yto prekių perdavimo - priėmimo akto, nei prekių gabenimo važtaraščio, kaip papildomų dokumentų ir tuo pačiu įrodymų, patvirtinančių, kad prekės buvo perduotos jų gavėjui tiesiogiai.

Todėl atsižvelgiant į PVMÄ® nuostatas nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pagal 2012-05-18 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsakovas perdavė neegzistuojančiam trečiajam asmeniui ieÅ¡kovo nurodytas prekes.Dėl bendrovei padarytos 2 402,69 Eur žalos ir bendrovės vadovo atsakomybės.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad nėra duomenų apie bendrovės 2012-10-05 balanse nurodytÄ 8 296 Lt atsargų sumÄ (7 b.l.). Pagal atsakovÄ Å¡Ä¯ suma tai bendrovės statybinės medžiagos ir inventorius, kurios dėl vagystės buvo pavogtos 2012-04-29 (110-111 b.l.).

Pastarasis teigė, kad į Å¡ių statybinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä Ä¯skaitytinas ir iÅ¡sinuomotas statybinis inventorius iÅ¡ UAB ,,Storento“, kuris buvo įsigytas iÅ¡ nuomotojo po vagystės (105, 107 b.l.). IeÅ¡kovo teigimu atsakovas vagystės metu nebuvo iÅ¡sinuomoto inventoriaus savininkas, dėl to neprivalėjo įsigyti Å¡ių daiktų (109 b.l.).Kaip teismas jau yra nurodęs atsakingu už bendrovėje atliekamÄ buhalterinę apskaitÄ laikytinas tik atsakovas. Nors atsakovas dėl vagystės iÅ¡ statybinio vagonėlio kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , tačiau pastarajai jis nepateikė jokių Å¡ių daiktų įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, pagal kuriuos bÅ«tų galimÄ nustatyti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡skyrus pavogtų daiktų sÄ raÅ¡Ä (79-80 b.l.).

Vėliau ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis ieÅ¡kovui padaryta 19 142,82 Lt žala (104 b.l.).Teismas sutinka su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovui dėl 8 296 Lt žalos atlyginimo, kadangi pastarasis nepateikė nei ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, nei bankroto administratoriui, o taip pat ir teismui duomenų apie balanso atsargose nurodytÄ bendrovės turtÄ ir jÄ pagrindžiančius įrodymus (pvz. sutartis ar kt. su medžiagų ir inventoriaus įsigijimu susijusius dokumentus).Pastebėtina, kad kiekvienas vadovas privalo aktyviai, profesionaliai, kvalifikuotai, apdairiai ir rÅ«pestingai dalyvauti bendrovės valdyme, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai užtikrinti bendrovės interesai.

Pagal CK 6.246 str. 1 dalį civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik už įstatymų pažeidimÄ , bet ir už bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir apdairiai nesilaikymÄ , tai yra už aplaidumÄ . Aplaidus elgesys gali bÅ«ti nepakankama problemos analizė, skubotumas, nesirÅ«pinimas, kad bÅ«tų sprendžiami bendrovės veiklos klausimai, kad tai bÅ«tų daroma laiku, ir pan. Vadinasi, kai administracijos vadovas neužtikrina, kad bÅ«tų atidžiai ir rÅ«pestingai tvarkomi bendrovės reikalai, administracijos vadovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė už aplaidų elgesį.

Aplaidumas, kaip neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kia neatsargia kaltės forma.Aplaidumas, kaip pareigos elgtis protingai ir sÄ Å¾iningai pažeidimas, gali pasireikÅ¡ti įvai­riais administracijos vadovo veiksmais. Ä®vertinus bylos duomenis paminėtini Å¡ie faktai:1) tinkamo bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo neužtikrinimas, savalaikiai nebuvo pateikti visi dokumentai Juridinių asmenų registrui ir bankroto administratoriui (121-126 b.l.);2) įsipareigojimų priėmimas tinkamai neįvertinus trečiojo asmens V.

K. tapatybės ir jo galimybių, tai yra įsiskolinimo už perduotas prekes apmokėjimo (14, 49 b.l.);3) nepakankama turimos informacijos analizė prieÅ¡ priimant sprendimÄ arba papildomo tyrimo, kuris bÅ«tinas priimant konkretų sprendimÄ , neatlikimas (nepakankamas informacijos kiekis), byloje nėra duomenų paneigiančių Å¡ias aplinkybes (109, 141-142 b.l.);4) bet koks neapdairumas ar nesidomėjimas arba nepakankamas domėjimasis bendrovės reikalais (bendrovei veikiant nuostolingai, jos vadovas nesiima priemonių, kad bÅ«tų sumažinti nuostoliai ar jų bÅ«tų iÅ¡vengta, todėl bendrovė tampa nemoki ar dar daugiau - jai iÅ¡keliama bankroto byla), tai yra byloje nėra duomenų paneigiančių Å¡ias aplinkybes.BÅ«tent ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir nurodė keletÄ iÅ¡ aukščiau paminėtų aplinkybių, kaip turinčių įtakos dėl bankroto bylos atsakovo vadovautai bendrovei iÅ¡kėlimo.

Byloje pateikta tik dalis su finansinės atskaitomybės tvarkymu bendrovėje susijusių dokumentų. Nors byloje yra pateikta dalis bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau pirma, Å¡ie įrodymai nelaikytini oficialiais, kadangi nors jie ir buvo pateikti įregistravimui Juridinių asmenų registre, tačiau juose pateikti duomenys neatitinka Å«kinių operacijų fakto (7 b.l.). Antra, tokie bendrovės dokumentai nelaikytini iÅ¡ vis įrodymais, kadangi teismui nėra pagrindo remtis juose esančia informacija, tai yra juose nėra svarbiausio įrodymų požymio sÄ sajumo.

Trečia, nustatyta, kad tik dėl bendrovės vadovų veiksmų, o bÅ«tent konkrečiai dėl R. S., buvo prarastas bendrovei priklausantis turtas (49 b.l.). Be to atsakovui R. S. tenka atsakomybė tiek tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitÄ , tiek ir realizuojant bendrovei priklausantį turtÄ . Ketvirta, nors ieÅ¡kovas pateikė teismui jam atsakovo perduotus dokumentus, tačiau iÅ¡ pateikto jų sÄ raÅ¡o matyti, kad tai tik dalis su bendrovės veiklÄ susijusių dokumentų (12 b.l.). Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į bylos duomenis ir aukščiau pateiktus faktinius bei teisinius argumentus, egzistuoja atsakovo R.

S. civilinės atsakomybės pagrindai. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kadangi kaip jau minėta bendrovės ir vadovo santykiai iÅ¡ dalies yra darbo teisiniai santykiai, tai, esant bendrovės ir jos vadovo sudarytai visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarčiai, vadovui už padarytÄ Å¾alÄ gali kilti atsakomybė darbo teisinių santykių prasme.

Jos klausimas spręstinas ne tik darbo sutarties galiojimo laiku, bet ir nutraukus darbo sutartį, jei vadovas žalÄ sukėlė darbo sutarties galiojimo metu.Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus atsakovo R. S. atsakomybė ieÅ¡kovui nepasibaigė, kuomet jo darbo santykiai su bendrove nutrÅ«ko pastarajai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Be to pastebėtina, kad atsakovas bÅ«damas tinkamai informuotas apie Å¡ios bylos iÅ¡kėlimÄ teisme nepateikė į bylÄ jokių įrodymų ar kitų duomenų atleidžiančių jį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nuo atsakomybės ieÅ¡kovui.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių bendrovei buvo padaryta žala, todėl jis nelaikytinas atsakingu ieÅ¡kovui dėl visos ar dalies ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos sumos ir turi bÅ«ti atleistinas nuo civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenis. Tačiau pastebėtina, kad toks atsakovo praÅ¡ymas atmestinas, kadangi kaip jau teismas yra nurodęs, turi bÅ«tų civilinis teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės bendrovei ar kitiems kreditoriams (CK 6. 212 str. 1d.).Taigi remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teigtina, kad, vertinant bendrovės ir jos vadovo teisinius santykius - tiek kaip civilinius, tiek kaip darbo, net ir nutraukus darbo sutartį su bendrovės vadovu, buvusiam vadovui iÅ¡lieka pareiga atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .

Tai yra bendrovės vadovo neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala bendrovei, Å¡iuo atveju sukelia naujÄ teisinį santykį, pagal kurį bendrovė, patyrusi žalÄ , įgyja teisę reikalauti atlyginti žalÄ , o jos buvęs vadovas įgyja pareigÄ atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytÄ Å¾alÄ (LAT 2002-06-19, civ. byla Nr. 3K-3-880/2002). Tačiau pažymėtina, kad tiek civilinė, tiek darbo teisės pagrindu kylanti atsakomybė asmeniui atsiranda tik tada, jeigu įrodoma, kad vadovas pasielgė neteisėtai.

Taigi asmens, Å¡iuo atveju - bendrovės vadovo, veikos neteisėtumas yra bÅ«tina sÄ lyga kilti atsakomybei, o pareiga įrodyti, kad žala atsirado dėl konkretaus asmens neteisėtų veiksmų, tenka reikalavimÄ keliančiam asmeniui. IeÅ¡kovas nurodė, kad bÅ«tent atsakovo R. S. vadovavimo bendrovei laikotarpiu pastaroji neteko turto už 10 255,04 Eur. Kadangi ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu kelia bendrovės vadovo R. S. civilinės atsakomybės klausimÄ , todėl teismas remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu žemiau pasisako ir dėl Å¡ios rÅ«Å¡ies atsakomybės taikymo atsakovui.Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų taikymo atsakovui.Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl bendrovės vadovo padaryto teisės pažeidimo, kurios viena Å¡alis - bendrovė ar trečiasis asmuo - turi teisę reikalauti atlyginti, o bendrovės vadovas privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 1 d.).Kaip jau aukščiau minėta teisės literatÅ«roje nurodoma, kad civilinės atsakomybės taikymas bendrovės vadovams įmanomas dėl to, kad egzistuoja vadovo fiduciarinės pareigos ir pats fiduciarinių pareigų institutas gali bÅ«ti tinkamai įgyvendintas tik taikant civilinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnis nustato juridinio asmens organų narių, įskaitant ir bendrovės vadovus, pareigas, kurios teisinėje literatÅ«roje ir vadinamos fiduciarinėmis pareigomis (Greičius R. Privataus juridinio asmens vadovo fiduciarinės pareigos. Vilnius. Teisinės informacijos centras, 2007.p.24). CK 2.87 str. 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys (įskaitant ir bendrovės vadovÄ ), nevykdantis fiduciarinių pareigų ar pareigų, nurodytų steigimo dokumentuose, arba netinkamai jas vykdantis, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenusta­to kitaip.Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti tik esant tam tikriems faktams, kuriuos priimta vadinti civilinės atsakomybės sÄ lygomis.

Skiriamos keturios bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žala (nuostoliai).Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimÄ , kaltė yra preziumuojama, todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.Pirmiausia, neteisėti veiksmai yra viena iÅ¡ bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Sie­kiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, nustatoma, kam ir kokias Å¡is asmuo turėjo pareigas ir ar jas pažeidė. Jau minėta, kad CK 6.246 str. 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl vadovo elgesio standarto ir nustatant, ar vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, svarbu turėti omenyje tai, kad bendrovę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, tai yra tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, santykiai (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b.

Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Tai lemia, kad visi valdymo organai, suprantama, ir vadovas, privalo veikti išimtinai bendrovės interesais. Faktui, kad bendrovės vadovas atlieka neteisėtus veiksmus, konstatuoti reikia nustatyti, kad jis pažeidžia savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas ir veikia priešingai bendrovės interesams.Vadinasi, kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo civilinė atsakomybė, reikia konstatuoti, kad buvo pažeistos vadovo fiduciarinės pareigos, įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatyme (16 str. 1 d. 5 p.), kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose (36-45 b.l.).

Todėl teismas pripažįsta, kad byloje pakanka ieÅ¡kovo pateiktų teismui įrodymų, jog atsakovas R. S. pažeidė jam įstatymo nustatytas fiduciarines pareigas bendrovei. Kita civilinės atsakomybės sÄ lyga yra susijusi su kalte. CK 6.248 str. 1 dalis nustato bendrÄ taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Lietuvos CK 6.248 str. 3 dalis įtvirtina objektyviÄ kaltės sampratÄ : laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakymas į klausimÄ , ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi bÅ«ti pateikiamas vertinant ne jo psichikos, psichologinę bÅ«klę, bet elgesį, remiantis apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rÅ«pestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip ir žalos iÅ¡vengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Å eÅ¡toji knyga.

Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 339-340).Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimÄ , kaltė yra preziumuojama, todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas yra kaltas (LAT CBS teisėjų kolegija 2009-07-31 nutartis c.b. UAB Vombatas v. A.Å Nr. 3K-3-335/2009, kat. 114.11.).Kadangi kaltė yra preziumuojama, tačiau pats bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b.

Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Bendrovės vadovas tai galėjo padaryti įvairiais bÅ«dais, pavyzdžiui: įrodydamas, kad nepažeidė savo pareigų; žalÄ padarė kiti asmenys; žalÄ bendrovei jis padarė dėl bÅ«tinojo reikalingumo, t. y. siekdamas iÅ¡vengti dar didesnės žalos, ir t. t.Tačiau atsakovas tokių duomenų į bylÄ nepateikė.Trečioji civilinės atsakomybės sÄ lyga yra priežastinis ryÅ¡ys.

Sutariama, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikram ryÅ¡iui tarp asmens veikos ir žalos. Priežastinis ryÅ¡ys leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas, todėl jÄ bÅ«tina taikyti itin kruopščiai, nes kitaip galimi neigiami padariniai: vienais atvejais atsakomybės taikymas gali reikÅ¡ti neteisingumÄ ir nesÄ Å¾inin­gumÄ skolininko atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai iÅ¡plėstos; kitais atvejais skolininko atleidimas nuo atsakomybės gali reikÅ¡ti neteisingumÄ ir nesÄ Å¾iningumÄ kreditoriaus atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai susiaurintos (V.

Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337).Lietuvos CK 6.247 straipsnyje įtvirtintas priežastinio ryšio būtinumas ir lankstaus priežastinio ryšio doktrina. Šis straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veikų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryÅ¡ys reiÅ¡kia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. CK 6.247 straipsnis nereikalauja, kad skolininko elgesys bÅ«tų vie­nintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Tačiau nuostoliai neturi bÅ«ti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys (V.

Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Å eÅ¡toji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337-338).LAT formuoja praktikÄ , kad nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę atliekant neteisėtus veiksmus numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ . Taip pat svarbi atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiÅ¡ka rizika, kitos konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingos aplinkybės (LAT CBS 2007-11-26 nutartis c.b.

L.B. ir kt. v. DNSB Medvėgalis ir kt. Nr. 3K-7-345/2007, kat. 114.8.2.; 44.2.4.1.; 2008-03-26 nutartis c.b. J.M.Å v. VÄ® Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. Dzikienė Nr. 3K-7-59/2008, kat. 44.5.2.1.;44.5.2.17).Priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ turėjo įrodyti ieÅ¡kovas. Jau pačios faktinės bylos aplinkybės patvirtina priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . Teismas pripažįsta, kad įmonės vadovo padarytas akivaizdus įstatyminių pareigų pažeidimo faktas pripažintinas pakankamu priežastinio ryÅ¡io tarp bendrovei padarytos žalos ir jo neteisėtų veiksmų įrodymu, kadangi teismas ne­nustatė kitų veiksnių, galėjusių sÄ lygoti žalos atsiradimÄ .

BÅ«tent ieÅ¡kovas ir remiasi ta aplinkybe, jog atsakovas nuo pat pradžių kuomet pradėjo vadovauti bendrovei, turėjo ir pareigÄ savalaikiai saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir finansines atskaitomybes, o to nepadaręs turi prisiimti visas iÅ¡ to kylančias pasekmes. Ketvirtoji civilinės atsakomybės sÄ lyga yra žala. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, jos tikslas - kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis c.b.

Vilniaus m. VPK ir Policijos departamentas prie VRM v. P.S. Nr. 3K-7-496/2008, kat. 38.; 44.1.;44.5.2.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis c.b. UAB Rudeta v. AB Lietuvos draudimas Nr. 3K-3-322/2008, kat. 44.2.2.;44.8.;114.9.6.2.;114.11.;116.1.).CK 6.249 str. 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, patirtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Nuostoliai, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius (negautas pajamas). Tiesioginiai nuostoliai - tai turto netekimas, sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (CK 6.249 str.). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iÅ¡ karto, tiesiogiai veikiant tam tikrÄ objektÄ , pavyzdžiui, vadovui iÅ¡ bendrovės kasos neteisėtai paėmus pinigų sumÄ savo asmeninėms reikmėms, sunaikinus ar sužalojus bendrovės turtÄ ir t. t. Negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram objektui papildomas rezultatas.

CK 6.249 straipsnis nurodo, kad negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) reiÅ¡kia negautÄ pelnÄ , t. y. kuo bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Teismų praktikoje negautos pajamos suprantamos taip pat. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, skirtos žalos prevencijai ar žalai sumažinti, su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu ar su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka susijusios iÅ¡laidos (CK 6.249 str. 4 d.), taip pat pažeidėjo gauta nauda padarius neteisėtus veiksmus (CK 6.249 str. 2 d.).Kaip jau minėta, nors atsakovas ir teigia, kad už jo vadovaujamos bendrovės 24 077,99 Lt skolÄ UAB ,,Kečas“ yra sumokėjęs A.

S., tačiau tokių duomenų byloje nėra. Todėl pripažintina, kad minėtas asmuo gali bÅ«ti bendrovės kreditoriumi bankroto byloje, o dėl padarytos žalos bendrovei laikytinas atsakingu atsakovas. Pirmiausia, iÅ¡kėlus bendrovei bankroto bylÄ ji irgi tampa kreditoriumi atsakovo atžvilgiu, bei veikia savarankiÅ¡kai, neatsižvelgiant į kitus kreditorius. Jos savarankiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tiek materialine, tiek procesine teisinių santykių prasme. Dėl to pripažintina, kad ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ nėra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino, kuris skaičiuotinas nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento (5-6 b.l.).

Antra, pastebėtina, kad nors ieÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ atsakovui veikia savarankiÅ¡kai, tačiau tuo pat metu jis veikia ir kitų bendrovės kreditorių vardu, kadangi iÅ¡ skolininko priteista skolos suma, bus paskirstoma proporcingai ir kitiems kreditoriams. Trečia, kaip jau teismas yra nurodęs, atsakovas nepateikė teismui į bylÄ jokių duomenų iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas jo atžvilgiu atmestinas ar mažintinas.Todėl remiantis aukščiau paminėtu atmestini ir atsakovo argumentai, kad ginčo atveju atsakovas tegali bÅ«ti atsakingas ieÅ¡kovui tik iÅ¡ dalies.Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė nesibaigia ir bendrovei iÅ¡kėlus bankrotÄ .

Šiuo atveju irgi taikoma bendra taisyklė - jeigu bendrovės bankrotas yra bendrovės vadovo neteisėtų veiksnių padarinys, tai jis privalo atlyginti tuo bendrovei padarytus nuostolius (Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. 2 – as leidimas. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 294).Kai kuriose užsienio valstybėse sukurta ir speciali deliktų rūšis, kai specialų ieškinį pareiškia bendrovės kreditoriai bendrovės vadovams. Tai vadinamoji neteisėtos prekybos (veiklos) (angl. wrongful trading) doktrina.

Neteisėtos veiklos taisyklės esmė: jeigu bendrovės vadovai pastebi (arba turi pastebėti), kad bendrovė nebepajėgi vykdyti skolinių įsipareigojimų, jie privalo priimti vienÄ iÅ¡ dviejų sprendimų - arba stengtis iÅ¡gelbėti verslÄ (taip pasirÅ«pinant grÄ Å¾inti skolas kreditoriams), arba imtis bendrovės likvidavimo veiksmų. Antraip vadovai tampa atsakingi kreditoriams už jų reikalavimų patenkinimÄ . Taigi, kaip nurodoma teisinėje literatÅ«roje, neteisėtos veiklos doktrina iÅ¡ esmės yra konkreti vadovų deliktinės atsakomybės už fiduciarinių pareigų pažeidimÄ kreditorių atžvilgiu versija (Didžiulis L.

Bendrovės vadovų civilinė atsakomybė kreditoriams. Justitia, 2008, Nr. 3, p. 53-65, 64). Neteisėtos veiklos taisyklė Lietuvoje taip pat egzistuoja. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ji aiÅ¡kiai įtvirtinta 2008 m., papildant Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 4 dalimi. Å ia taisykle nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis (turintys) teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonėje netinkamai buvo tvarkomÄ buhalterinė apskaitÄ , neiÅ¡saugoti dokumentai ir pan.Atskirai pastebėtina, kad įstatymas nustato aukščiau paminėtÄ pareigÄ asmenims, kurie faktiÅ¡kai vykdo ir kontroliuoja įmonės Å«kinę veiklÄ ir žino jos finansinę padėtį.

Akcininkas šiuo atveju prilyginamas faktiniam įmonės vadovui, tuo metu kai jis valdo 100 proc. įmonės akcijų.Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog jis būtų ėmęsis atitinkamų priemonių, kuomet kiti įmonės darbuotojai (pvz. buhalterė) netinkamai atlieka jai pavestas pareigas.Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų įmonės darbuotojų: pvz. bendrovės buhalterės neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas.

Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iÅ¡ vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visÄ atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. buhalterės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovei buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas.

Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldinių kontrolės ir priežiÅ«ros rezultatas.Todėl pripažintina, kad atsakovas R. S. laikytinas visiÅ¡kai atsakingu ieÅ¡kovui ir jo kreditoriams dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.Dėl atsakovo R. S. kaip bendrovės vadovo ir akcininko atsakomybės.Jau minėta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas R. S. ne tik buvo bendrovės vadovu, bet ir nurodytos bendrovės vieninteliu ir pagrindiniu akcininku (1 b.l.). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyviai už juridinio as­mens prievoles neatsako, nes:a) prievoliniame santykyje jo Å¡alimi - skolininku (CK 6.1 str.) yra pats juridinis asmuo, o ne jo dalyvis;b) juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.);c) kreditoriaus atžvilgiu juridinio asmens dalyvis yra trečiasis asmuo, kuris už juridinį asmenį prievolę gali įvykdyti tik savanoriÅ¡kai (CK 6.50 str., 6.51 str.)Tačiau Lietuvos Respublikos teisėje iÅ¡ esmės nustatytos tik dvi nurodyto bendrojo principo (kad juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako savo turtu) iÅ¡imtys:a) juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai tai numatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose (CK 2.50 str. 2 d.); irb) pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai, kai juridinis asmuo prievolės negali įvykdyti dėl dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų (CK 2.50 str. 3 d.).Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nekelia bendrovės dalyvio (atsakovo R.

S.) atsakomybės klausimo dėl jo nesÄ Å¾iningų veiksmų bendrovės atžvilgiu, tačiau byloje pakanka duomenų ir dėl tokios rÅ«Å¡ies atsakovo atsakomybės.Pastebėtina, kad CK 2.50 str. 3 dalies norma susideda iÅ¡ Å¡ių elementų:a) hipotezės - kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų;b) dispozicijos - juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų;c) sankcijos - juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Å i norma nustato papildomÄ atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie nega­lėtų, piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine at­sakomybe, tada, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia iÅ¡vengti nesÄ Å¾iningais veiksmais. Å i atsakomybė atlieka kelias funkcijas:a) užtikrina sÄ Å¾iningų kreditorių teisių apsaugÄ ;b) užtikrina vieÅ¡osios teisės įtvirtintų reikalavimų laikymÄ si;c) užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumÄ .Kalbant apie uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininko atsakomybę pažymėtina, kad tokiais atvejais akcininko veiksmai vertinami per priimamus sprendimus ar jo užimamas vadovaujamas pareigas.

Atsakovas R. S. ieÅ¡kovo bendrovėje nuo 2008-08-16 iki 2012-11-30 dirbo vadovo pareigose (13 b.l.). Be to jam kaip bendrovės vadovui priklausė ir 100 proc. bendrovės akcijų (1 b.l.). Atsakovo turimas akcijų skaičius savaime suprantama leidžia jam daryti įtaka bendrovės valdymui ir priimant sprendimus. Tokiu atveju atsakomybė jam gali kilti ir kaip akcininkui, kuris pats de facto lemia bendrovės valdymÄ ir jos turtÄ valdo bei naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Pastebėtina, kad atsakovas nepateikė teismui į bylÄ Ä¯rodymų, kad jis, kaip bendrovės akcininkas bÅ«tų priėmęs sprendimus turinčius įtakos tiek bendrovės valdymui, tiek jos santykiams su trečiaisiais asmenimis, kad bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti bendrovės bankroto ar bÅ«tų atlikti kiti veiksmai atleidžiantys jos vadovÄ nuo atsakomybės. Atsakovas R.

S. iÅ¡dirbęs ieÅ¡kovo bendrovėje daugiau kaip ketverius metus vadovu, darbo santykius nutraukė kuomet bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.Kaip jau teismas yra nurodęs kiekvienas akcininkas turintis atitinkamÄ akcijų kiekį bendrovėje privalo veikti, kad jam nekiltų atsakomybė pagal bendrovės prievoles. Juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 str. 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Å i norma nustato papildomÄ atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia iÅ¡vengti nesÄ Å¾iningais veiksmais.

NesÄ Å¾iningų veiksmų konstatavimas ir reiÅ¡kia juridinio asmens dalyvio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, bylų kategorija 21.1, UAB „Gollner Spedition v. S. B.).IeÅ¡kovas reikÅ¡damas atsakovui reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, kaip jau ne kartÄ teismas yra nurodęs, remiasi bendrosiomis įstatymų nuostatomis, o atsakovas jas paneigiančių įrodymų nepateikė. IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismui matyti, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas iÅ¡vadai, jog ir dėl nesÄ Å¾iningų juridinio asmens dalyvio (atsakovo) veiksmų gali kilti ir jo, kaip juridinio asmens dalyvio atsakomybė.Tokiu atveju juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra subsidiari.

Tačiau teismas plačiau Å¡io klausimo neanalizuoja, kadangi ieÅ¡kovas tokio reikalavimo ieÅ¡kinyje nekelia, nors kaip jau minėta ginčo atveju galima ir tokia atsakovo atsakomybės rÅ«Å¡is (LAT 2000-03-29, civ, byla Nr. 3K-3-383/2000).Dėl Å¡alių pateiktų įrodymų vertinimo.Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir juose nurodytomis žiniomis, faktiniais duomenimis apie konkrečias bylos aplinkybes, bei gautais duomenimis teismui yra pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atsto­vus pateikti) paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiÅ«rų protokolai ir ekspertų iÅ¡vados.

Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti nuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Ä®statymų leidėjas, iÅ¡vardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiÅ¡kinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.Ä®rodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesÄ byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyviÄ tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sÄ monėje.

Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. PrieÅ¡ingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrÄ ja prasme vykdymÄ teismuose, o tik apie formalios pro­cesinės teisybės pasiekimÄ pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalÅ«s įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl iÅ¡siplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iÅ¡ naujų Å¡altinių, kadangi esamos moksliÅ¡kai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai bÅ«dai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumÄ , teisingumÄ ir iÅ¡samumÄ civiliniame procese.

Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo bÅ«dus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimÄ apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , leistinumÄ , jų tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ . Ä®rodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003).

Ä®rodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. IÅ¡analizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus tenkinti jo praÅ¡ymÄ ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo R. S. 10 255,04 Eur padarytos žalos atlyginimui.Atskirai pastebėtina, kad ieÅ¡kovas negalėjo pateikti teismui į bylÄ daugiau raÅ¡ytinių įrodymų nei jis jų turi, kadangi atsakovas R.

S. tik iÅ¡ dalies įvykdė įstatyminę pareigÄ perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus (12, 15 b.l.). Tokie atsakovo veiksmai atlikus ikiteisminį tyrimÄ gali bÅ«ti įvertinti ir pagal BK 222 str. 1d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ar pagal BK 223 str. 1d. (aplaidus apskaitos tvarkymas). IeÅ¡kovo atstovas duodamas paaiÅ¡kinimus vienÄ iÅ¡ motyvų nurodė, jog dėl atsakovo atsisakymo bendradarbiauti jis negali nurodyti dalies teisinių faktų susijusių su bendrovės veikla, todėl Å¡iai aplinkybei patvirtinti jis negali pateikti ir raÅ¡ytinių įrodymų.

Todėl teismas tokius Å¡alių santykius vertina kaip dar vienÄ faktinę aplinkybę patvirtinančiÄ buvusio bendrovės vadovo R. S. didelę kaltę, tai yra tyčia siekiant pažeisti kreditoriaus (ieÅ¡kovo) interesus ar didelį neatsargumÄ pasireiÅ¡kiantį aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, kas tuo pačiu įrodo ir jo visiÅ¡kÄ atsakomybę ieÅ¡kovui dėl padarytos žalos. Tuo pačiu teismas laiko, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimui pagrįsti pakanka įrodymų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti galutinę iÅ¡vadÄ , jog ginčo atveju kyla R.

S. atsakomybė ieÅ¡kovui už savo veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ .Teismo nuomone, ieÅ¡kovas įrodė visas civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl 10 255,04 Eur ieÅ¡kinio priteisimo iÅ¡ atsakovo. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. S. buvo ne tik vienintelis ir pagrindinis UAB „Euro stogas“ akcininkų, bet ir įmonės administracijos vadovas (direktorius). Jo sprendimai buvo ypač svarbÅ«s bendrovės veikloje. Pagal UAB „Euro stogas“ įstatus, atsakovas vadovavęs bendrovei, organizavo ir vykdė bendrovės Å«kinę veiklÄ , turėjo vadovautis įstatymais, pareigybiniais nuostatais, jis atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruoÅ¡ti ir įgyvendinti finansavimo priemones, imtis priemonių bendrovės turto apsaugai ir t. t. (Ä®statų VI skirsnis, 41-42 b. l.).

ABĮ 19 str. 8 d. numato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Iš to seka, kad jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. LR ĮBĮ 2 str. 8 d. numato, kada įmonė yra laikoma nemokia.

Todėl pabrėžtina, kad administracijos vadovas privalo veikti pagal minėto įstatymo nuostatas (Ä®BÄ® 8 str. 1d.) ne tik finansinių metų eigoje, bet ir nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Esant minėtai situacijai, vėliausiai nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bendrovės vadovas irgi privalo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, o ne laukti kol už jį tai padarys vienas iÅ¡ kreditorių (103-104 b.l.).

Jeigu įmonė, turi finansinių sunkumų, ji gali inicijuoti ir įmonės restruktÅ«rizavimÄ , tačiau duomenų, kad atsakovas dėl to bÅ«tų priėmęs sprendimÄ irgi byloje nėra. Taigi, ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu, kai atsakovas R. S. ėjo direktoriaus pareigas, virÅ¡ minėti įstatymai numatė jo pareigÄ tinkamai tvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir finansines atskaitomybes pagal LR buhalterinės apskaitos, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymus ir kt. teisės aktus.

Kadangi atsakovas buvo ir bendrovės akcininkas, ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi turto, pradelstų įsipareigojimų, debitorių, žinojo ar galės atsiskaityti su kreditoriais bei dėl to nebegalės vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Atsakovas nepateikė teismui duomenų kada įmonė nebevykdė ūkinės komercinės veiklos, nenurodė, ar ėmėsi priemonių, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla.

Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas virÅ¡ minėto įstatymo jam nustatytų pareigų tinkamai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas, o galiausiai ji tapo nemoki. Teismo nuomone, minėti bylos duomenys patvirtina, kad ir tuo pasireiÅ¡kė atsakovo veiksmų neteisėtumas.Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovui savalaikiai įvykdžius minėtas pareigas, nebÅ«tų susidaręs 10 255,04 Eur kreditorinis reikalavimas vadovui.

Bylų (turima galvoje ir bankroto byla) duomenys patvirtina, kad kreditoriui VSDFV Å iaulių skyriui atsakovas mokestinių įsipareigojimų visiÅ¡kai nevykdė nuo 2012-04-01 (5-6 b.l.). Pagal Ä®BÄ® nuostatas ir balansų duomenis 2008-12-31 dienai UAB „Euro stogas“ jau tuo metu dirbo nuostolingai (5-6 b. l.). Padėtis nepasikeitė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, nes Å iaulių apygardos teismo 2012-09-25 nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ konstatuota, kad bendrovė nuo 2012-07-01 nevykdė įsipareigojimų kreditoriams ir pagal balanso duomenis įmonė yra nemoki, nes jos turto vertė virÅ¡ija pradelstus įsiskolinimus (5-6 b.l.).

Iš bankroto bylos Nr. B2-134-440/2015 įrodymų matyti, kad teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia, kad ji turto ir pajamų, debitorinių skolų, iš kurių galimas išieškojimas, neturi. Pagal bankroto byloje pateiktus duomenis, 2012-07-01 dienai (įmonei esant nemokiai) bendrovė buvo skolinga VSDFV biudžetui 56 612,83 Lt socialinio draudimo įmokų kartu su delspinigiais (2012-12-19) nutartis, bankroto bylos duomenys). CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Tačiau atsakovas neprašė teismo sumažinti priteistinų nuostolių dydžio, neteikė įrodymų tokioms aplinkybėms įrodyti ir tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovo teisinės civilinės atsakomybės pagrindÄ numato virÅ¡Â nurodytuose įstatymuose atsakovui, kaip administracijos vadovui, priskirtų pareigų savalaikis nevykdymas. Dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės remiantis trečiųjų asmenų baudžiamÄ jÄ atsakomybe.Taip pat atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo remtis atsakovo nurodytu ikiteisminiu tyrimu pagal pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ .

Kadangi pagal susiklosčiusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , civilinę bylÄ nag­rinėjantis teismas nėra saistomas baudžiamojoje byloje atliktu ikiteisminiu tyrimu ar priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie atliekant ikiteisminį tyrimÄ ar nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, nebuvo nagrinėti ir vertinti. Baudžiamojoje byloje įtariamojo asmens (teisiamojo) veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiÅ«riu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiÅ«riu.

Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. To­dėl baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali bÅ«ti teisėti, o civilinės teisės požiÅ«riu neteisėti. Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinių teisinių padarinių. Teismas atmeta atsakovo motyvus dėl tariamo nesÄ Å¾iningo pirkėjo V.

K., kadangi pirmiausia, kyla paties atsakovo, o tik po to V. K. atsakomybė ieÅ¡kovui. Todėl atskirai pastebėtina, kad atsakovui ginant savo subjektinę teisę, jam iÅ¡lieka teisė reikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ tiek minėtam trečiajam asmeniui V. K., tiek ir kitam asmeniui (ims) dėl bendrovės turto vagystės, esant teisiniam pagrindui. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.IeÅ¡kovas nereiÅ¡kia atsakovui reikalavimo priteisti bendrovei ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, todėl jis plačiau neanalizuotinas (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistinas žyminis mokestis, kadangi ieÅ¡kovas buvo atleistas nuo jo mokėjimo (CPK 93 str. 1d.).

Tokiu atveju iÅ¡ atsakovo priteistina 308,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinos 7,14 Eur iÅ¡laidos už procesinių dokumentų įteikimÄ , kadangi jų dydis virÅ¡ija įstatyme nustatytos sumos (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo). Priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ dėl 3702 Lt (arba 1 072,17 Eur) priteisimo už ilgalaikį finansinį turtÄ , kadangi autotransporto priemonė VW Multivan v.n. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui.

Teismas, vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 270 str.,n u s p r e n d ž i a :1. Ieškovo BUAB ,,Euro stogas“ ieškinį atsakovui R. S. tenkinti visiškai.2. Priteisti ieškovui BUAB ,,Euro stogas“ (į.k. 301844432) iš atsakovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 10 255,04 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 4 euro ct) žalos atlyginimui.

3. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 308,00 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus) žyminio mokesčio ir 7,14 Eur (septynis eurus 14 euro ct) iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ , iÅ¡ viso: 315,14 Eur (tris Å¡imtus penkiolikÄ eurų 14 euro ct).4. Priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ dėl 1 072,17 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovo už ilgalaikį finansinį turtÄ ir bylÄ dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                         Jonas Stubrys                          Â