Legislator Case Law & Legislation
2019-02-20 Nr. AB-4912-3-61-3-00207-2019-4 AI generated

2019-02-20 Nr. AB-4912-3-61-3-00207-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-02-20 Nr. AB-4912-3-61-3-00207-2019-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl išvados, įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2019-02-20 Nr. AB-4912-3-61-3-00207-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas dalyje panaikinti NŽT 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. lSS-2542-(l0.5) iš esmės atitinka ABTĮ 23, 24 ir 35 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-161-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00207-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl išvados, įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. atsakymą Nr. lSS-2542-(l0.5); 2) paskirti jam nuosavybės teise priklausančio 21,84 ha bendro ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), Kupiškio r. sav„ ribų, kurias atliekant kadastrinius matavimus nustatė ir pažymėjo uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Lukieva“, ekspertinį tyrimą (arba ekspertizę), pavedant tai atlikti Teismo paskirtam nepriklausomam ekspertui (ekspertams); 3) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) išnagrinėti jo 2017 m: gegužės 12 d. prašymą dėl laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo, kuris yra prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), ilgalaikės nuomos su galimybe jį iš valstybės išsipirkti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalis dėl 1) pareiškėjo reikalavimo paskirti teismo ekspertą, kad šis įvertintų, ar pagrįstai UAB „Lukieva“ atlikdama pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 21,84 ha bendro ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), Kupiškio r. sav, kadastrinius matavimus, teisingai nustatė ir pažymėjo šio sklypo ribas; 2) pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą NŽT išnagrinėti jo 2017 m. gegužės 12 d. prašymą dėl prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), esančio laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo ilgalaikės nuomos su galimybe jį iš valstybės išsipirkti nes iki šiol jo prašymas atsakovo ignoruojamas ir nenagrinėjamas. Teismas nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl jo reikalavimo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. atsakymą Nr. lSS-2542-(l0.5).

Įvertinęs skundo ir jo priedų turinį, teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir kitų gretimų žemės sklypų ribų teisingumo bei valstybinės žemės sklypo suformavimo. NŽT 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. lSS-2542-(l0.5), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis (skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai), pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą.

Vertindamas pareiškėjo prašymą skirti ekspertizę tam, kad būtų nustatytos jo ir kitų gretimų žemės sklypų teisingos ribos, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 62 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Dėl ekspertizės būtinybės spręstina kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reiškiamų reikalavimų ir ginčijamų sprendimų turinį. Įvertinęs šią ABTĮ nuostatą, padarė išvadą, kad skundo reikalavimas skirti ekspertizę yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. lSS-2542-(l0.5) pagrįstumo įrodymui ir bylos išnagrinėjimui eksperto išvada nėra būtina, nes sprendžiat byloje klausimą dėl ginčijamo rašto teisėtumo ir pagrįstumo, nebus reikalingos išimtinai specialios žinios. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, skundą dalyje dėl 2 reikalavimo atsisakyta priimti.

Pareiškėjas trečiuoju reikalavimu prašė įpareigoti atsakovę NŽT išnagrinėti jo 2017 m. gegužės 12 d. prašymą dėl prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo ilgalaikės nuomos su galimybe jį iš valstybės išsipirkti, nes iki šiol jo prašymas atsakovės ignoruojamas ir nenagrinėjamas. Kaip matyti pareiškėjas nori, kad jo 2017 m. gegužės 12 d. prašymą išnagrinėtų NŽT, tačiau prie skundo pateiktas pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. prašymas yra skirtas NŽT Kupiškio skyriui, o ne NŽT. Teismas atkreipė dėmesį, kad NŽT Kupiškio skyrius 2017 m. liepos 5 d. raštu išnagrinėjo pareiškėjo prašymą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundą dalyje dėl 3 reikalavimo atsisakyta priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas dalyje panaikinti NŽT 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. lSS-2542-(l0.5) iš esmės atitinka ABTĮ 23, 24 ir 35 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas.

III. Pareiškėjas D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria atisakyta priimti pareiškėjo skundo dalis. Pareiškėjas taip pat prašo įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Lukieva“ (pažymėti apie tai Lietuvos teismų informacinėje sistemoje).

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl pareiškėjo prašymo atlikti jo sklypo ribų nustatymo ekspertizę, nurodo, kad teismo motyvai nebuvo nuoseklūs, tarpusavyje prieštaraujantys. Nurodo, kad teismas skiria ekspertizę atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kita vertus, teigia, kad šis procesinio pobūdžio reikalavimas netenkintinas dėl to, kad reikalavimui dėl ginčijamam atsakovo sprendimo panaikinimo išnagrinėjimo netikslinga skirti ekspertizę.

Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į NŽT Kupiškio skyrių ir NŽT su skundais dėl jo žemės sklypo, jam į jo prašymus ir skundus buvo atsakyta pagal institucijų kompetenciją, įvertinus pareiškėjo keliamus klausimus teisės aktų nustatyta tvarka. Prašo netenkinti pareiškėjo prašymo įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Lukieva“, nes jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, o NŽT skundžiamas sprendimas adresuotas tik pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą skirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar teisingai nustatytos pažymėtos sklypo ribos atlikus kadastrinius matavimus ir skundo reikalavimą įpareigoti NŽT atsakyti į jo 2017 m: gegužės 12 d. prašymą.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nekvestionuoja 2019 m. sausio 16 d. pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NŽT atsakyti į pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. prašymą dėl valstybinės žemės nuomos, todėl dėl šios teismo nutarties dalies nebus pasisakoma.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, o tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius ( žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Pažymėtina ir tai, kad asmuo, pateikdamas skundą teismui, jame gali formuluoti ne tik materialinio, bet ir procesinio pobūdžio reikalavimus ( skirti ekspertizę, išreikalauti įrodymus, kviesti ir apklausti asmenis ir pan.), tačiau pastarieji reikalavimai yra skirti teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui užtikrinti, o ne tiesiogiai apginti asmens teises ar teisėtus interesus. Tokių reikalavimų tenkinimo ar atmetimo klausimas yra paliekamas nagrinėjančio bylą teismo diskrecijai, paprastai nesinaudojant ABTĮ numatytu atsisakymo priimti skundą ar atskirą skundo reikalavimą institutu ir nepatenka į atskiruoju skundu skundžiamų teismo nutarčių ratą. Proceso šalis, kurios procesinio pobūdžio reikalavimo teismas netenkino, gali nesutikimą su tokia teismo pozicija išsakyti paduodamas apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje teisingai aptarė pareiškėjo skundo reikalavimo skirti ekspertizę pobūdį, tačiau šio reikalavimo atžvilgiu taikė ABTĮ 33 straipsnyje numatytą tvarką, kuri skirta atsisakymui priimti materialinį teisinį skundo reikalavimą. Be to, įvertinus pareiškėjo skundo struktūrą bei atskirojo skundo motyvus, matyti, jog pareiškėjas reikalavimą skirti teismo ekspertizę taip pat priskiria materialiniams teisiniams reikalavimams, kuriuos turėtų teismas nagrinėti ir pasisakyti dėl jų teismo sprendime.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenutraukia apeliacinio proceso dėl pareiškėjo paduoto atskirojo skundo ir nagrinėja, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl ekspertizės skyrimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad skundo reikalavimas skirti ekspertizę yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio. Vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti tokį reikalavimą, kaip materialinį teisinį reikalavimą. Kita vertus, nėra pagrįsta skundo priėmimo stadijoje skirti teismo ekspertizę, nes teismas ekspertizę skiria įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytus faktinius duomenis, jų prieštaravimus, specialių žinių poreikį tam tikroje srityje. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo klausimu iš esmės pagrįsta ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui jo skundo nagrinėjimo iš esmės metu pakartotinai prašyti teismo skirti ekspertizę pagal ABTĮ 52 straipsnio nuostatas, jei tokios ekspertizės poreikis išliks.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Lukieva“ abstrakčiai nurodydamas, kad šio asmens dalyvavimas byloje būtinas teisingam bylos išnagrinėjimui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teikdamas skundą, jame trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė UAB „Lukieva“. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB „Lukieva“ nėra įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu administracinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesprendė klausimo dėl UAB „Lukieva“ neįtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmenimi, todėl pagal bendrą taisyklę UAB„Lukieva“ turėtų būti laikoma šioje byloje proceso dalyviu ir apie tai turėtų būti pažymėta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administraciniam teismui siūlytina atlikti atitinkamą procesinį veiksmą dėl UAB „Lukieva“ įtraukimo/neįtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmenimi nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl ekspertizės skyrimo , o klausimo dėl UAB „Lukieva“ procesinės padėties skundžiama nutartimi nesprendė, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra netenkinamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius