94a1ca6b-72d2-449a-ab31-e5a90f729396 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-647-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04448-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjoms J. Å ., V. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. Å ., V. T., R. Ž., M. Å ., M. J., O. G. ir D.

P. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :I 1. PareiÅ¡kėjos J. Å ., V. T., R. Ž., M. Å ., M. J., O. G. ir D. P. su 2013 m. rugsėjo 30 d. skundu kreipėsi į teismÄ (b. l. 1–6), praÅ¡ydamos priteisti:1.1. J. Å ., V. T., M. Å ., M. J., D. P. iÅ¡ atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, ir Tarnyba) dėl pripažintų prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) ir jį keitusių įstatymų nuostatų taikymo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.1.2.

R. Ž. iÅ¡ atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos FNTT, FNTT ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NMA, ir AgentÅ«ra) dėl pripažintų prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai Ä®statymo ir jį keitusių įstatymų nuostatų taikymo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.;1.3.

O. G. iÅ¡ atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos FNTT, FNTT ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolės) dėl pripažintų prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai Ä®statymo ir jį keitusių įstatymų nuostatų taikymo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos, FNTT valstybės tarnautojos (be to, R.

Ž. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), O. G. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai.

Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjoms nepagrįstai 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis.             2.

Atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ (b. l. 13–15) nurodė, kad neginčydama pareiÅ¡kėjų teisės reikalauti iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, FNTT, neskyrus jai asignavimų kompensacijų iÅ¡mokėjimui, neturėtų realių galimybių tai padaryti. Be to, klausimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo Tarnyba turės teisę spręsti tik tada, kai bus priimtas minėtas įstatymas, reglamentuojantis kompensavimo mechanizmÄ .             3.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl pareiÅ¡kėjos O. G. reikalavimo (b. l. 42–44) nurodo, kad su O. G. reikalavimu priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Valstybės kontrolė taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu. Nurodė, kad Valstybės kontrolė Konstitucinio Teismo pripažintų prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai Seimo priimtų teisės aktų priėmime nedalyvavo.

Valstybės kontrolė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių O. G. buvo sumažintas darbo užmokestis, todėl nėra pagrindo susidariusiÄ neapskaičiuotÄ darbo užmokesčio dalį priteisti iÅ¡ Valstybės kontrolės.

4. Atsakovė AgentÅ«ra, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl pareiÅ¡kėjos R. Ž. reikalavimo (b. l. 55–57) nurodo, kad AgentÅ«ra darbo užmokestį R. Ž. apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo nepažeisdama teisės normų, todėl tenkinti skundo reikalavimÄ priteisti R. Ž. nurodytÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, pateikia iÅ¡ esmės tokius argumentus. AgentÅ«ra yra biudžetinė institucija, finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto, savo veikloje privalanti vadovautis galiojančiomis teisės nuostatomis, todėl skaičiuodama R.

Ž. mokėtinÄ darbo užmokestį, negalėjo nukrypti nuo nustatyto teisinio reguliavimo. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjos nuomone, neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis priteistinas už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., t. y. už 3 m. ir 10 mėn., tačiau, anot, AgentÅ«ros pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 301 straipsnio imperatyvÄ darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus, taigi, R.

Ž. Å¡ioje byloje neturi materialinės teisės į su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimÄ daugiau kaip už 3 m. II Teismo posėdyje dalyvavę pareiÅ¡kėjos J. Å . bei V. T. prašė skundÄ tenkinti, paaiÅ¡kino, kad nesutinka su paskutiniais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais darbo užmokesčio nepriemokos apskaičiavimo duomenimis. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J. Å ., V. T., R. Ž., M. Å ., M. J., O. G. ir D. P. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjoms neiÅ¡mokėtÄ tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 16-40, 48, 59-61, 119-120, 122). Pabrėžtina, kad atlyginimai buvo sumažinti įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu.Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminÄ , kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi GrÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjos dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimų priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokiÄ pozicijÄ formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiÅ¡kėjas ėjo pareigas, todėl iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl Å¡io motyvo.Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjų J.

Š. ir V. T. pareikštas nesutikimas su neišmokėtos darbo nepriemokos dydžiu kol kas nėra ir negali būti ginčo objektu teisme, nes pareiškėjos nereiškė pretenzijų darbovietei. Tik pareiškus pretenzijas darbovietei galėtų kilti ginčas, nagrinėtinas teisme. Šis teismo sprendimas neužkerta kelio galimam pareiškėjų ir jų darbovietės ginčui dėl neišmokėtos nepriemokos dydžio ateityje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjų J. Å ., V. T., R. Ž., M. Å ., M. J., O. G., D. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                 Ernestas Spruogis