94a12119-351d-42e2-9916-e9ce342d0623 · Utenos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr   Nr. 2-60-335/ 2012 m.Proc.Nr.2-30-3-00707-2011-6 (S) Proc.spr.kat. 22.4.;30.5.;44.5.2.8.;116.1.                                         SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012m. gruodžio 21d.           Molėtai                                                                                                 Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Astai Kanapienienei,dalyvaujant ieškovo atst.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorei Ugnei Arlauskaitei-Rinkevičienei,atsakovų atst. V. Ž., L. B., A. K.-Ž., adv. Pauliui Bružui ir V. S., 3-jo asm. R. U., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui, V.

S. ir J. S.,3-jam asmeniui R. U. dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo nugriauti statinį ir n u s t a t ė: prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas: Pripažinti negaliojančiu 2005-06-30 Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokolÄ Nr. P2-22-2, kuriuo pritarta 2005 metais A. P. firmos „Oikos“ parengtam gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) projektui.Pripažinti negaliojančiu 2005-07-05 Molėtų rajono savivaldybės statytojui R.

U. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. P5-60 ir 2008-05-22 perraÅ¡ytÄ V. S. vardu (Nr.P5-95).Panaikinti gyvenamojo namo, esančio Molėtų rajone, JoniÅ¡kio sen. Skardžių kaime, (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) teisinę registracijÄ .4. Ä®pareigoti statytojus V. S. ir J. S. jų abiejų, Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis per teismo nustatytÄ terminÄ statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.IeÅ¡kinyje ir teismo posėdyje prokurorė pažymėjo, kad 2005-06-07 R.

U. buvo iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. P4-l26, kuriuo jam buvo leista žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Molėtų rajone Skardžių kaime, projektuoti ir statyti gyvenamÄ jį namÄ . Molėtų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2005-06-30 posėdžio protokolu Nr. P2-22-2 suderino 2005 metais A. P. firmos „Oikos“ parengtÄ projektÄ dėl gyvenamojo namo statybos (b.l. 69-70, t.1). 2005-07-05 Molėtų rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė R.

U. statybos leidimÄ Nr. P5-60 jam statyti (b. l. 73-74, t.1).2005-07-28 R. U. su sutuoktine R. U. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ -2,25ha, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), pardavė J. S. ir V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b.l. 79-80, t.1). Pasikeitus Å¡io žemės sklypo savininkams, 2005-07-05 Molėtų rajono savivaldybės administracija iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. P5-60 2008-05-22 sprendimu perrašė V. S. vardu (b.l. 98-99, t. 1).Teigiama, kad nurodyti administraciniai aktai, t.y.

Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2005-06-30 posėdžio protokolas Nr. P2-22-2, 2005-07-05 Molėtų rajono savivaldybės iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. P5-60, kuriuo buvo leista statyti gyvenamÄ jį namÄ ir 2008-05-22 sprendimu perraÅ¡ytas statybos leidimas V. S. vardu (Nr. P5-95), taip pat 2008-10-13 Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento statytojui V. S. iÅ¡duota pažyma Nr. l14M-53 apie statinio statybÄ (rekonstravimÄ , kapitalinį remontÄ ) be esminių nukrypimų nuo projekto, kurios pagrindu savininkų vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į nebaigtÄ statyti statinį yra neteisėti, kadangi prieÅ¡tarauja Å¡ių administracinių aktų priėmimo metu galiojusiems teisės aktų reikalavimams, draudžiantiems statybÄ miÅ¡ko žemėje.             Todėl iÅ¡ pamatinių blokų atsakovų V. ir J.

S. įrengti pamatai 11,5 x 8 m su prieangiu 3,5 x 2 m., esantys maždaug 150 m nuo Arino ežero atstumu esÄ yra pastatyti neteisėtai ir nugriautini, nes miÅ¡ko žemėje leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius. O kaltė dėl neteisėtos statybos ieÅ¡kovo atstovės teigimu tenka ne tik minėtoms institucijoms, bet ir dėl minėtų leidimų besikreipusiems ir tokiÄ statybÄ vykdantiems asmenims V. S. ir J. S., nes žemės sklypas įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir ir nebaigtas statinys, kurio baigtumas sutinkamai su V.

S. iÅ¡duota pažyma Nr. l14M-53 yra 8%, sukurtas jiems gyvenant santuokoje nuo 1991-09-21.              Atsiliepimu į ieÅ¡kinį Molėtų rajono savivaldybės administracija ieÅ¡kinį laikė nepagrįstu ir atmestinu dėl skundžiamų administracinių aktų apskundimo terminų pažeidimo. Akcentavo, kad statybos leidimo 2005-07-05 iÅ¡davimÄ tuo metu reglamentavo LR statybos įstatymo 23 str. ir Statybos techninis reglamentas STR1.07.01:2002, patvirtintas LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218. 2005-06-30 Molėtų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija, susidedanti iÅ¡ projektavimo sÄ lygas iÅ¡davusių institucijų atstovų, patikrino pateiktus dokumentus bei parengtÄ projektÄ ir nustatė, kad statinio projektas parengtas laikantis iÅ¡duotų projektavimo sÄ lygų bei rekomendavo iÅ¡duoti statytojui statybos leidimÄ .

Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktu statybos leidimÄ iÅ¡duodavo savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius gavęs Nuolatinės statybos komisijos rekomendacijÄ iÅ¡duoti leidimÄ , jį statytojui R. U. ir iÅ¡davė, kadangi nebuvo teisinio pagrindo jo neiÅ¡duoti.              Nei iÅ¡duodant projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , nei tikrinant projektÄ Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ar jo atstovai nepareiÅ¡kė jokių pastabų ar prieÅ¡taravimų dėl dokumentų neatitikimo teisės aktams.

Å iuo atveju esÄ nėra nei vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 29 dalyje nurodytų pagrindų, kuriais remiantis bÅ«tų galima panaikinti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Be to, Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje nestabdė ginčijamų aktų ir nesikreipė dėl jų sustabdymo ar panaikinimo, kas įrodo, kad ginčijami aktai priimti teisėtai (b l. 175-179, t. 1).              Atsiliepimu į ieÅ¡kinį LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamentas (toliau-departamentas) taip pat prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ tvirtindamas, kad teises ir pareigas statytojui sukėlė bÅ«tent statybos leidimas, iÅ¡duotas ne departamento, o vietinės savivaldos institucijos.

Teigė, kad pirminis leidimas yra teisėtas, nes iÅ¡duotas laikantis jo iÅ¡davimo metu galiojusio teisinio reguliavimo, 2008 05 22 perraÅ¡ytas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas jau nedalyvaujant departamentui, todėl jis nėra atsakingas už kitos institucijos neteisėtus veiksmus (b.l. 172-173, t. 1).             Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius ieÅ¡kinį palaikė. Pažymėjo, kad minėto žemės sklypo specialiosios naudojimo sÄ lygos buvo žinomos ar turėjo bÅ«ti žinomos ir naujiesiems savininkams-V.

S. ir J. S., kuriems teko pareiga ir jų laikytis. Pažymėjo, jog galimybė statyti Å«kininko sodybÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklype nerengiant detaliojo plano pagal įstatymo iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės yra numatyta bÅ«tent Å«kininkams, t.y. kai fizinis asmuo vienas ar su partneriais verčiasi žemės Å«kio veikla ir miÅ¡kininkyste, o jo Å«kis įregistruotas Ūkininkų Å«kių registre. Gi statytojas V. S. nei parengė detaliojo plano, nei yra Å«kininkas, todėl pripažinus statybos leidimÄ neteisėtu, tokia statyba irgi pripažintina neteisėta, dėl ko panaikintinos ir neteisėtų administracinių aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės-(pradėtas statyti gyvenamasis namas) bei turi bÅ«ti atkurta buvusi padėtis (b.l.187-191, t.1).             Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas V.

S. ir J. S. iÅ¡dėstė analogiÅ¡kÄ pozicijÄ ir be kita ko, akcentavo bÅ«tinumÄ nagrinėjant ginÄÄ paisyti teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, garantuojant teisinį tikrumÄ bei saugumÄ , principo. EsÄ yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento iki kreipimosi į teismÄ , per kurį jie kaip savininkai pagrįstai tikėjęsi, kad jų teisės jau tvirtai saugomos tiek pagrindinio Å¡alies įstatymo, tiek kitų teisės aktų.

Todėl laikė, kad teismas turėtų atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir taikyti senaties terminÄ (b.l. 180-182, t. 1).              Atsiliepimu į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų R. U. ieÅ¡kinio reikalavimus laikė esant atmestinais, nes teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir lÅ«kesčių (b.l. 183-186, t.1). Jo parduotas sklypas yra žemės Å«kio paskirties ir statybos leidimas jo nuomone yra iÅ¡duotas sklypui, o ne asmeniui.

Teismo posėdyje pažymėjo, jog gerai išmano su statybomis susijusius įstatymus ir mano, jog jie nebuvo pažeisti, statyba miško laukymėje galima.               Teismo posėdyje šalių atstovai ir tretysis asmuo nuosekliai laikėsi savo pozicijos.Ieškinys tenkinamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas-tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio teismo 2005-05-13 nutarimas).

Todėl visi žemės sklypų, miÅ¡kų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natÅ«ralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinkÄ ir pan.      Teismas nustatė sekančias bylos aplinkybes: atsakovai V.ir J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 2.2500 ha žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ kurio 0.9700ha yra miÅ¡ko žemė, o žemės Å«kio naudmenų dalis-1.2800ha, esantį Skardžių k.

Molėtų rajone, įgytÄ 2005-07-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.4247 iÅ¡ sutuoktinių R.R. U. (b.l. 79-83, t. 1). Pastarieji jį atsakovams pardavė vos tik 2005 07 05 Molėtų rajono savivaldybės administracija neteisėtai iÅ¡davė R. U. (jį realiai gavo 2005 07 07), neva kaip Å«kininkui, statybos leidimÄ gyvenamajam namui statyti, nors įstatyminio pagrindo tam aiÅ¡kiai nebuvo. Pirkimo-pardavimo sutarties 9p. pažymėta, jog pirkėjui V. S. buvo paaiÅ¡kinta, kad žemės sklypui taikomi miÅ¡ko naudojimo apribojimai-0,97ha, tačiau to nepaisant, jis 2008 06 19 gavęs 2008 05 22 Molėtų rajono savivaldybės administracijos perraÅ¡ytÄ jo vardu statybos leidimÄ Nr. P5-60, (b.l. 77-78, t.1), ėmėsi gyvenamojo namo statybos darbų savo įgytame žemės sklype, esančiame bÅ«tent miÅ¡ke prie Arino ežero, maždaug 150 m nuo jo atstumu ir 2008 09 22 jau buvo atlikti kadastriniai matavimai (b.l. 13-17, t. 1).

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2010 12 08 suraÅ¡ytas aktas patvirtina, kad tuo laiku V. S. iÅ¡ pamatinių blokų buvo įrengęs pamatus namui 11,5 x 8 m su prieangiu 3,5 x 2 m (b.l. 86-87, t.1) ir siekdamas atlikti teisinę registracijÄ gavo 2008 10 13 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. 114M-53, kurioje nurodytas statinio baigtumas-8% (b.l. 84, t. 1). Byloje neginčijamai nustatyta, kad statinys pradėtas statyti miÅ¡ko žemėje, laukymėje, kÄ patvirtina Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktas miÅ¡kų žemėlapio fragmentas (b.l.91-93, t.

1) ir iÅ¡ jo grafinio pavaizdavimo akivaizdžiai matyti, jog statinys yra miÅ¡ko žemėje (miÅ¡ko naudmenose), kur statyba pagal LR MiÅ¡kų įstatymo 2str. 3d. (galiojusį statybos leidimo iÅ¡davimo metu) yra negalima, iÅ¡skyrus medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius. V. ir J. S. praÅ¡ymas Valstybinei miÅ¡kų tarnybai patikslinti jų sklypo duomenis, nes esÄ dalis teritorijos, apie 0,20 ha neatitinka miÅ¡ko žemei keliamų reikalavimų, netenkintas pažymėjus, kad jis atitinka miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo tikslinti kadastro duomenis (b.l. 87, 107, t. 2).

Ir nors V. ir J. S. ir jų atstovas teismui atkakliai teigė, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės Å«kio, kurioje esÄ gali bÅ«ti statomos Å«kininkų sodybos ir žemės Å«kio veiklai reikalingi statiniai, teismui yra visiÅ¡kai akivaizdu, jog tai tėra deklaratyvaus pobÅ«džio, bet realybės neatitinkantys ir įstatymų reikalavimams prieÅ¡taraujantys teiginiai. IÅ¡ tikrųjų priimant ginčijamus administracinius aktus, kuriais remdamasis atsakovas M.

S. be pagrindo savo pradėtas statybas laiko esant teisėtomis (nes esÄ pradėtomis vykdyti su statybos leidimu), buvo pažeistos imperatyios teisės aktų nuostatos, draudžiančios statybÄ miÅ¡ko žemėje. VisiÅ¡kai sutiktina su ieÅ¡kovo teisiniais argumentais, kad 2006-03-14 nutarimu LR Konstitucinis teismas, nagrinėdamas statybų miÅ¡ko žemėje klausimus, pripažino, jog LR Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento (toliau-Reglamentas) 2 punkto nuostata, numačiusi galimybę miÅ¡ko žemėje ir kitose ypač vertingose teritorijose statyti naujus gyvenamuosius namus, prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 94str. 2, 7 p., LR MiÅ¡kų įstatymo 2str. 3d., LR Žemės įstatymo 26str. 1d. 3p. bei konstatavo, jog pagal LR MiÅ¡kų įstatymÄ ir Žemės įstatymÄ miÅ¡ko žemėje galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius.

Gi kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar statiniai gali būti miško žemėje nėra. Atliktoje Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo analizėje padarytos išvados apie tai, kad juose nustatyti apribojimai naudojantis gamtos ištekliais yra proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, pabrėžiant, jog savininkų teisės nevaržomos labiau negu įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Kadangi teisinis reglamentavimas nesuteikė atsakovui V.

S. teisės vykdyti statybÄ jam priklausančiame žemės sklype, jis negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių realizuoti statytojo teises. Kaip kiekvienas atidus ir rÅ«pestingas Lietuvos Respublikos pilietis jis privalėjo suprasti, kad jo siekiamas tikslas miÅ¡ko žemėje statyti gyvenamÄ jį namÄ prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir minėtiems įstatymams. Teismas sprendžia, kad bent jau R. U., pats bÅ«damas architektu ir susiprojektavęs gyvenamÄ jį namÄ (b.l. 19, 53-68), tai gerai suprato, tad vos gavęs 2005-07-07 statybos leidimÄ , sklypÄ tuoj pat pardavė.   Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-10-25 nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ voka „sprendimas“ reiÅ¡kia tokį vadovaujantis teisės aktu priimtÄ valinį aktÄ , kuriuo sukuriamos įvairios teisinės pasekmės, kaip antai: sukuriamos, pakeičiamos, nesuteikiamos (apribojamos) ar panaikinamos konkretaus asmens teisės, pareigos, teisinis statusas. Todėl atsakovui V. S. 2005-07-05 perraÅ¡ytas statybos leidimas negalėjo bÅ«ti realizuojamas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo 2006-03-14 priėmimo.

Tačiau iš byloje esančios Techninės priežiūros vykdymo sutarties Nr. 10 (b.l.75, t.

1) matyti, kad atsakovai S. namo statybos darbų pradžiÄ numatė 2008m. birželio mėnesį, t.y. po dvejų metų nuo Å¡io nutarimo paskelbimo. Tai dar kartÄ patvirtina, kad jie negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių realizuoti statytojų teises, tad pripažintina, kad neapdairiai veikė savo rizika, pasirÅ«pino elektros energijos įvado pajungimu ir 2008-05-16 atsiskaitė už jo įrenginių prijungimÄ prie statomo objekto (b.l. 52-56, t. 2).Be kita ko pažymėtina, kad draudimas statyti su miÅ¡ku nesusijusius statinius buvo nustatytas dar 1994-11-22 LR MiÅ¡kų įstatyme, įsigaliojusiame nuo 1995-01-01, t.y. iki jam su sutuoktine įgyjant žemės sklypÄ .

Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , savo reikalavimus grindė bÅ«tent Å¡io įstatymo 2str. 3d. Todėl akivaizdu, kad priimant minėtus sprendimus ir administracinius aktus dėl statybos leidimo iÅ¡davimo R. U. tuo metu, o vėliau jį perraÅ¡ant V. S., buvo bÅ«tina vadovautis specialiuoju LR MiÅ¡kų įstatymu, bet ne Statybų privačioje žemėje reglamentu (kuriuo „prisidengia“ atsakovai). TÄ dalinai patvirtino ir atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija, atsiliepime iÅ¡ esmės pripažinusi, kad nesivadovavo Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymu (kaip nepalankiu).

Taigi, organizuojant bÅ«simÄ statybÄ miÅ¡ko žemėje, kuri niekaip nesusijusi su miÅ¡ko veikla, buvo pažeista teisės aktų hierarchija ir konstatuotina, kad Å¡iuo atveju valstybės ir savivaldybės institucijos nesilaikė pareigos užtikrinti, kad jų priimami administraciniai aktai nepažeistų aukÅ¡tesnės galios teisės aktų. Dėl to daroma iÅ¡vada, kad minėti administraciniai aktai (nuolatinės statybų komisijos protokolas ir statybos leidimas) yra neteisėti ir iÅ¡duoti neįsigilinus į teisės aktų reikalavimus, o jų pagrindu pradėta vykdyti statyba yra neteisėta.

LR MiÅ¡kų įstatymo 2012 11 06 priimtas 4,11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, įsigaliosiantis nuo 2013 01 01, ateityje taip pat nesuteikia atsakovams S. teisės miÅ¡ko žemėje vykdyti ginčijamÄ statybÄ , todėl vadovaujantis Å¡iuo metu galiojančio (su pataisomis) LR Statybos įstatymo 281str. 2d. 1p. ir LR CK 4.103str. nuostatomis nors ir ne savavaliÅ¡kai pradėtas statyti gyvenamasis namas-8% baigtumo turi bÅ«ti per nustatytÄ terminÄ nugriautas ir sutvarkyta statybvietė jo statytojų, Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento bendromis lėšomis.IeÅ¡kovų argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo nepriimtini dėmesin, nes terminas nėra praleistas: ieÅ¡kinys teismui pateiktas per vienÄ mėnesį, kai Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje 2011 11 02 buvo gautas Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus kreipimasis dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (b.l. 6-12, t. 1).Kadangi ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis turi bÅ«ti priteistas žyminis mokestis, kuris ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ buvo 139 Lt (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.), taip pat 62,79 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (LR CPK 88str. 1d. 3p.)Todėl vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir remdamasis LR CPK 185, 259, 270str., teismas n u s p r e n d ž i a:                                                 ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančiu 2005-06-30 Molėtų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokolÄ Nr. P2-22-2, kuriuo pritarta 2005 metais A.

P. firmos „Oikos“ parengtam gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) projektui.Pripažinti negaliojančiais 2005-07-05 Molėtų rajono savivaldybės statytojui R. U. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. P5-60 ir 2008-05-22 perraÅ¡ytÄ V. S. vardu (Nr.P5-95).Ä®pareigoti atsakovus V. S. ir J. S. savo, taip pat Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti nebaigtÄ statinį: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Molėtų raj., JoniÅ¡kio sen.

Skardžių k., žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini).Panaikinti Å¡io gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) teisinę registracijÄ .Pritesti lygiomis dalimis iÅ¡ V. S. ir J. S., Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 201,79Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, Å¡iÄ sumÄ sumokant į VMI sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30d. gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                           Roma Rimkienė