94a037b5-e73e-4e86-ac08-7bcfdef5e2aa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                   Civilinė byla Nr.2A-127-392/2012(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15457-2009-9)             Procesinio sprendimo kategorija: 63. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gegužės 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos narių Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2416-129/2010 pagal ieÅ¡kovo M.

A. ieÅ¡kinį atsakovui S. R. dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė: IeÅ¡kovas M. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. 80 000 Lt skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 80 000 Lt. T.y. 1999-09-02 paskolos sutartimi ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 6 500 JAV dolerių, tai sudarė 26 000 Lt. 1999-09-06 paskolos sutartimi ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 4 000 JAV dolerių, tai sudarė 16 000 Lt. 1999-09-26 ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 5 500 JAV dolerių, tai sudarė 22 000 Lt. 1999-09-30 ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 4 000 JAV dolerių, tai sudarė 16 000 Lt.

Atsakovas pinigus įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 1999-12-31. Pagal oficialiai skelbiamÄ Lietuvos banko statistikÄ , 1999-09-06 lito ir JAV dolerio santykis buvo 1:4. IÅ¡ viso ieÅ¡kovas atsakovui pagal minėtas paskolos sutartis paskolino 80 000 Lt. Atsakovas savo įsipareigojimų ieÅ¡kovui neįvykdė ir paskolintų pinigų nei nustatytais terminais, nei iki Å¡iol negrÄ Å¾ino.Atsakovas S. R. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pinigus skolinosi ne iÅ¡ ieÅ¡kovo, o iÅ¡ jo tėvo M. A. ir visus juos grÄ Å¾ino su procentais 2000 metais.

Gaudamas pinigus suraÅ¡ydavo pakvitavimus, o pinigus grÄ Å¾inęs pakvitavimus paimdavo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 80 000 Lt skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis buvo sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo.

Paskolos raÅ¡teliuose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti pasiskolintas sumas iki 1999-12-31, taigi minėta piniginė suma jam buvo paskolinta. Atsakovas teismui nepateikė tinkamų raÅ¡ytinių įrodymų, kad pinigai buvo atiduoti, o iÅ¡ byloje esančių liudytojų parodymų yra neaiÅ¡ku, kaip ir kada buvo suraÅ¡yti paskolos raÅ¡teliai, kodėl nėra patvirtinančių kvitų dėl paskolos grÄ Å¾inimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje esantys suteiktų paskolų raÅ¡telių originalai yra pakankamas įrodymas, kad pinigai buvo perduoti atsakovui, tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tÄ faktÄ , kad jis ieÅ¡kovui pinigines sumas grÄ Å¾ino.

Å alių ir liudytojų parodymai tik patvirtino patį paskolos sutarties buvimo faktÄ , tačiau nepatvirtino paskolos atidavimo fakto. Paskolos raÅ¡teliuose, kuriais ieÅ¡kovas įrodinėjo ginčo Å¡alių paskolos santykių buvimÄ , pinigų perdavimo paskolos davėjui faktas yra užfiksuotas, t. y. skolos dokumentas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl teismas preziumavo, jog paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui (atsakovui).

Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pinigų perdavimo faktÄ pripažino, paskolos sutarčių neginčijo, sutartis surašė savo ranka, tačiau pinigų grÄ Å¾inimo fakto neįrodė. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas tinkamai įrodė tarp Å¡alių esančius paskolos teisinius santykius, nes sudarant sandorį laikėsi įstatymo nustatytos formos reikalavimų bei įrodė tÄ faktÄ , kad buvo susitarta dėl esminių paskolos sutarties sÄ lygų. Kadangi visos sutartys buvo suraÅ¡ytos atsakovo ranka, atsakovo teiginį, kad ieÅ¡kovo paraÅ¡ai ant paskolos lapelių atsirado tik prieÅ¡ paduodant į teismÄ , atmetė kaip nereikÅ¡mingÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pripažino, jog atsakovas pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus bei ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Atsakovas S. R. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad tam, kad tarp Å¡alių atsirastų teisiniai paskolos santykiai yra bÅ«tinas ir paskolos dalyko, Å¡iuo atveju – pinigų, perdavimas paskolos gavėjui. Paskolos gavėjas pateikė į civilinę bylÄ keturias paskolos sutartis, kuriose nurodyta, kad ieÅ¡kovas skolina atsakovui tam tikras pinigų sumas JAV doleriais, o atsakovas įsipareigoja pinigus grÄ Å¾inti iki 1999-12-31.

Nors pirmosios instancijos teismas ir laikė, jog byloje esantys suteiktų paskolų raÅ¡telių originalai yra pakankamas įrodymas, kad pinigai buvo perduoti atsakovui, tačiau atsakovo manymu teismas nepagrįstai pateiktas paskolos sutartis laikė skolos dokumentu, patvirtinančiu paskolos dalyko (pinigų) perdavimo faktÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas teismui pateikė paskolos sutartis, o ne paskolos raÅ¡telius, pakvitavimus ar kitus dokumentus patvirtinančius pinigų perdavimÄ . Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo bei liudytojų parodymus, kad be paskolos sutarčių buvo suraÅ¡omi ir pakvitavimai, kuriais buvo patvirtinamas pinigų perdavimo faktas.

Dokumentai, patvirtinantys pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktÄ , grÄ Å¾inus paskolÄ buvo grÄ Å¾inti atsakovui, tačiau pastarasis Å¡ių dokumentų neiÅ¡saugojo, nes nuo paskolos sutarties sudarymo bei paskolos grÄ Å¾inimo buvo praėję gana didelis laiko tarpas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo bei liudytojų parodymus apie tai, kad realiai paskolos santykiai pagal teismui pateiktas paskolos sutartis egzistavo ne tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo, o tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo tėvo M. A. Atsakovas nurodė, kad pinigus 1999 metais visada skolindavosi iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvo M.

A.. Liudytojai S. A. ir A. B. taip pat tvirtino, kad grÄ Å¾inami pinigai buvo perduodami ieÅ¡kovo tėvui. Pirmosios instancijos teismas nepilnai iÅ¡tyrė ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su teismui pateiktų paskolos sutarčių sudarymu. Tiek atsakovas, tiek jo atstovas nagrinėjant bylÄ nurodė, kad grÄ Å¾inus visus pasiskolintus pinigus ieÅ¡kovo tėvas M. A. paskolos sutarčių negrÄ Å¾ino, nes Å¡ios paskolos sutartys su kitais dokumentais buvo pavogtos iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvo M. A. buto. Atsakovo atstovas teikė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ policijos medžiagÄ apie vagystę iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvo M.

A. buto, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas, taip pat neįvertino fakto, kad ieÅ¡kovo parodymai dėl to, kaip atsirado jo paraÅ¡as ant paskolos sutarčių, bylos nagrinėjimo metu buvo prieÅ¡taringi. 2010-04-08 vykusio posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad paskolos sutartyse jis pasiraÅ¡ydavo paskolos sutartyse nurodytÄ paskolos sudarymo dienÄ . Atsakovas duodamas parodymus teigė, kad ieÅ¡kovas paskolos sutartyse galėjo pasiraÅ¡yti vėliau, prieÅ¡ paduodant ieÅ¡kinį teismui, kai ieÅ¡kovui po tėvo mirties galėjo likti paskolos sutarčių originalai.

Siekiant patvirtinti Å¡iuos teiginius atsakovo prašė skirti ekspertizę, kad bÅ«tų nustatytas laikas, kada ieÅ¡kovas galėjo pasiraÅ¡yti paskolos sutartyse. Tačiau prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl ekspertizės skyrimo, ieÅ¡kovas pakeitė parodymus, teigdamas, kad jis jau nebeatsimena, kada pasirašė paskolos sutartyse. Dėl tokios ieÅ¡kovo pozicijos ekspertizės skyrimas tapo negalimu, nes ieÅ¡kovui nenurodžius paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo laiko nebuvo galima tiksliai suformuluoti klausimo ekspertui.

Teismas taip pat neatsižvelgė į kitas aplinkybes, kurios yra svarbios nagrinėjant ginčo dalykÄ . IeÅ¡kovo teigimu 1999 metais pagal teismui pateiktas paskolos sutartis jis paskolino atsakovui 20 000 JAV dolerių ir ieÅ¡kinio pateikimo metu paskola nebuvo grÄ Å¾inta. Atkreipė dėmesį į tai, kad kadangi ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas ieÅ¡kinio metu buvo negrÄ Å¾inęs suteiktų paskolų, tai apie Å¡ias suteiktas ir nesusigrÄ Å¾intas pinigines lėšas ieÅ¡kovas turėjo nurodyti savo turto deklaracijoje, kuriÄ jis turėjo pateikti iki 2005-05-01. 2005-05-01 ieÅ¡kovas nurodė, kad jokių deklaracijų jis mokesčių inspekcijai neteikė, todėl atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad pats ieÅ¡kovas pripažino faktÄ , jog 2003-12-03 duomenimis atsakovas jam nebuvo skolingas.

Be to, nurodo, kad net pripažinus, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl paskolos grÄ Å¾inimo yra pagrįstas, teismas priteisė ieÅ¡kovui didesnę pinigų sumÄ , negu priklausytų pagal teisės aktus. Pažymėjo, kad pagal paskolos sutartis buvo skolinami JAV doleriai, tuo tarpu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė jo naudai priteisti paskolos sumÄ litais pagal 1999 metais galiojusį JAV dolerio ir lito santykį. Tačiau, kadangi paskolos sutartis buvo vykdoma JAV doleriais, t. y. valiuta, kuri nėra teisėta atsikaitymo priemone Lietuvoje, tai negrÄ Å¾inta paskolos dalis, iÅ¡reikÅ¡ta JAV doleriais, turėjo bÅ«ti perskaičiuota pagal ieÅ¡kinio pateikimo metu galiojantį JAV dolerio ir lito santykį.

IeÅ¡kinio pateikimo dienÄ 1 JAV doleris buvo lygus 2,3993 Lt, todėl teismas galėjo priteisti ne 80 000 Lt, o tik 47 986 Lt. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 1999-09-02 paskolos sutartimi ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 6 500 JAV dolerių, tai sudarė 26 000 Lt.

Atsakovas paskolintÄ piniginę sumÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 1999-12-31 (b. l. 39). 1999-09-06 paskolos sutartimi ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 4 000 JAV dolerių, tai sudarė 16 000 Lt. Atsakovas jam paskolintÄ piniginę sumÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 1999-12-31 (b. l. 37). 1999-09-26 paskolos sutartimi ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 5 500 JAV dolerių, tai sudarė 22 000 Lt (b. l. 38). Atsakovas jam paskolintÄ piniginę sumÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 1999-12-31 (b. l. 38). Taip pat, 1999-09-30 paskolos sutartimi ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 4 000 JAV dolerių, tai sudarė 16 000 Lt.

Atsakovas jam paskolintÄ piniginę sumÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 1999-12-31 (b. l. 37). Taigi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovas atsakovui minėtomis paskolų sutartimis paskolino 20 000 JAV dolerių. Pagal oficialiai skelbiamÄ Lietuvos banko statistikÄ , 1999-09-06 lito ir JAV dolerio santykis buvo 4:1 (b. l. 13 – 14). Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteista skola paskolų sutarčių pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia tuo argumentu, jog ieÅ¡kovas teismui pateikė paskolos sutartis, tačiau ne atitinkamus pakvitavimus ar kitus dokumentus, patvirtinančius pinigų perdavimo faktÄ .

Dokumentai, patvirtinantys pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktÄ , grÄ Å¾inus paskolÄ buvo grÄ Å¾inti atsakovui, tačiau pastarasis Å¡ių dokumentų neiÅ¡saugojo, nes nuo paskolos sutarties sudarymo bei paskolos grÄ Å¾inimo buvo praėjęs gana didelis laiko tarpas. Taip pat, nurodė, kad pagal suteiktas paskolas, paskolos sutartiniai teisiniai santykiai egzistavo ne tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, bet tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo tėvo – M. A. Pažymėjo, kad 1999 metais pinigai buvo pasiskolinti ieÅ¡kovo tėvo ir jam grÄ Å¾inti.

Tačiau, net ir pripažinus, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl paskolos grÄ Å¾inimo yra pagrįstas, teismas priteisė ieÅ¡kovui didesnę pinigų sumÄ , negu priklausytų pagal teisės aktus. Kadangi paskolos sutartis buvo vykdoma JAV doleriais, t. y. valiuta, kuri nėra teisėta atsikaitymo priemone Lietuvoje, tai negrÄ Å¾inta paskolos dalis, iÅ¡reikÅ¡ta JAV doleriais, turėjo bÅ«ti perskaičiuota pagal ieÅ¡kinio pateikimo metu galiojusį JAV dolerio ir lito santykį. IeÅ¡kinio pateikimo dienÄ 1 JAV doleris buvo lygus 2,3993 Lt, todėl teismas turėjo priteisti ne 80 000 Lt, o tik 47 986 Lt.

Su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iÅ¡ dalies. Viena iÅ¡ civilinių teisinių kreditavimo formų yra paskolos sutartis. Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui.

Dėl to tuo atveju, jei Å¡alis, iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ perduoti paskolos dalykÄ , vis dėlto jo neperduos, arba kita Å¡alis Å¡io dalyko nepriims, reiÅ¡kia, jog paskolos sutartis nesudaryta. Kartu tai reiÅ¡kia, kad ir paskolos gavėjas neįsipareigoja paskolos davėjui grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ . Paskolos sutartis taip pat yra vienaÅ¡alė sutartis, nes iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančios pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ ir sumokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos dalyku tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas Å¡ios sutarties pagrindu įgyja reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolinto turto ekvivalentÄ su atlygiu už paskolÄ arba be jo.

Taigi esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grÄ Å¾inti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui.

Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikÅ¡mė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi aiÅ¡kiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pats atsakovas pirmosios instancijos teisme vykusiuose teismo posėdžiuose pripažino pinigų pagal auksčiau minėtas paskolų sutartis perdavimo - gavimo faktÄ (b. l. 51, 58, 66). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susije su pinigų perdavimo fakto patvirtinimu, laikytini nepagrįstais. Taip pat, atsakovas teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu teigė, jog visos paskolos sutarčių pagrindu perduotos sumos yra grÄ Å¾intos dar 2000 metais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnis nustato Å¡alių pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nors atsakovas teisminio proceso metu nurodė, kad kai grÄ Å¾indavo atitinkamas pinigines sumas, jam bÅ«davo atiduodamas atitinkamas pakvitavimas (b. l. 66), tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, motyvuodamas aplinkybėmis, jog nuo paskolos sudarymo bei grÄ Å¾inimo yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas ir jis tokių dokumentų nėra iÅ¡saugojęs. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog atsakovas neįrodė pinigų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui fakto.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pagal suteiktas paskolas, paskolos sutartiniai teisiniai santykiai egzistavo ne tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, bet tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo tėvo – M. A.. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir vertina juos itin kritiÅ¡kai. IÅ¡ byloje pateiktų paskolų sutarčių, matyti, kad atsakovas S. R. sudarė paskolos sutartis bÅ«tent su ieÅ¡kovu M. A., nes sutartyje nurodytas jo asmens kodas. Be to, atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių tÄ aplinkybę, jog paskoliniai santykiai susiklostė ne tarp jo ir ieÅ¡kovo.

Todėl minėti atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priteisė ieÅ¡kovui didesnę pinigų sumÄ , negu priklausytų pagal teisės aktus. Kadangi paskolos sutartis buvo vykdoma JAV doleriais, t. y. valiuta, kuri nėra teisėta atsiskaitymo priemone Lietuvoje, tai negrÄ Å¾inta paskolos dalis, iÅ¡reikÅ¡ta JAV doleriais, turėjo bÅ«ti perskaičiuota pagal ieÅ¡kinio pateikimo metu galiojantį JAV dolerio ir lito santykį. IeÅ¡kinio pateikimo dienÄ 1 JAV doleris buvo lygus 2,3993 Lt, todėl teismas galėjo priteisti ne 80 000 Lt, o tik 47 986 Lt.

Su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iÅ¡ dalies. CK 6.36 straipsnio, reglamentuojančio piniginių prievolių valiutÄ , 1 dalyje nustatyta, kad piniginės prievolės turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos pinigų iÅ¡leidimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad, iÅ¡leidus nacionalinius pinigus, litai ir centai Lietuvos Respublikoje tampa vienintele teisėta atsiskaitymo ir mokėjimo priemone.

Užsienio valiuta gali bÅ«ti naudojama tik Å¡alių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o Europos SÄ jungos valiuta euras – ir grynaisiais pinigais (Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta iÅ¡reikÅ¡tos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti Å¡iÄ sumÄ užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursÄ , galiojantį mokėjimo dienÄ (CK 6.36 str. 3 d.).

Taip pat, CK 6.36 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu piniginė prievolė iÅ¡reikÅ¡ta valiuta, kuri negali bÅ«ti teisėta atsiskaitymo priemone, tai skolininkas privalo apmokėti prievolę ta valiuta, kuri yra teisėta atsiskaitymo priemonė, pagal valiutų kursÄ , galiojantį mokėjimo metu prievolės įvykdymo vietoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad JAV doleris, kaip valiuta negali bÅ«ti laikoma teisėta atsiskaitymo priemonė grynais pinigais Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tačiau paskolų mokėjimo metas Å¡iuo atveju laikytinas ne ieÅ¡kinio pateikimo, o Å¡ios nutarties priėmimo diena. Be to ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ , JAV dolerio vertė lito atžvilgiu buvo didesnė, todėl ieÅ¡kinį tenkinant litais ir taikant šį kursÄ , ieÅ¡kovas jo paskolintų 20 000 JAV dolerių už atsakovo apeliaciniame skunde nurodomÄ sumÄ negalėtų įsigyti. Pagal Lietuvos banko nustatytÄ oficialų lito ir JAV dolerio kursÄ , 2012 m. gegužės 14 d. 1 JAV doleris lygus 2,6727 Lt, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinÄ sumÄ sudaro ne 80 000 Lt, kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 53 454 Lt (CK 6.36 str. 4 d.).Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Sumažinus priteistinÄ sumÄ , iki 1 003,62 litų mažintina iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina teismo iÅ¡laidų suma.

Kadangi atsakovas nuginčijo teismo sprendimÄ 26 546 litų dalyje, jam iÅ¡ S. R. priteistina 796,38 litai žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teismas n u t a r ė: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ pakeisti. Sumažinti M. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ 80 000 Lt sumÄ iki  53 574 (penkiasdeÅ¡imt trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt keturių) litų, o valstybei priteistÄ sumÄ nuo 1 800 litų iki 1 007,22 litų.  KitÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš M. A. 796,38 litus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų S. R.. Teisėjai                                                    Virginijus Kairevičius                                                                                                                                  Jadvyga Mardosevič                                                                  Vilija Mikuckienė