2022-04-20 Nr. AB-9383-3-61-3-00212-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2145-567/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00212-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Neringos Švedienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 5 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), todėl pradėjo sulaukti grasinimų. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Departamentas neužtikrino pareiškėjo teisės būti betarpiškai išklausytam. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą.

3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašydamas jį atmesti.

4. Nurodė, kad nei surinkta kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleido identifikuoti tariamo persekiotojo ir tikėtinų motyvų bei tikslų persekioti pareiškėją. Pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, abstraktus, neišsamus, nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais. Nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

5. Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymo) 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti veiksmai, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

6. Žodinis bylos nagrinėjimas ikiteismine tvarka numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Departamento Komisija nusprendžia, kad tai yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Departamento Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.

7. Ginčijamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų. Pareiškėjo veiksmai vertintini, kaip keliantys nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti 5 metų laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies – pakeisti Departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip: „3. Uždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 5 d. sprendimo (duomenys neskelbtini)dalį; likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. vykusios apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis, paskutinė gyvenamoji vieta kilmės šalyje – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvyko 2019 m. vasario mėn. Kitose valstybėse dėl prieglobsčio nesikreipė, nors ketino (duomenys neskelbtini), bet kai pamatė, kokia (duomenys neskelbtini) padėtis, prarado norą.

10. Departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11. Departamento Sprendime nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas rėmėsi plačiai žinomais faktais apie kilmės valstybę, o pats prieglobsčio prašytojas negalėjo nurodyti jokių individualių aplinkybių ar pateikti faktinių duomenų, dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų tai, kad (duomenys neskelbtini) kilmės šalyje, ir kad (duomenys neskelbtini) galimai kilo grėsmė. Departamento atliko tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

12. Teismas konstatavo, kad Departamento pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje, įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

13. Pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai. 2021 m. lapkričio 12 d. apklausos metu pareiškėjas persekiojimą daugiausiai siejo su įvykiais, kurie susiję su jo motina. Pareiškėjas persekiotojus įvardijo abstrakčiai, nenurodė persekiojimo priežasties, motyvų bei tikslų būtent jį persekioti. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis naujausia prieinama informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Tyrimo metu nustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) teritorijoje nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. Pareiškėjas iki atvykimo į Lietuvą gyveno (duomenys neskelbtini). Departamentas, tirdamas prieglobsčio prašytojo individualią situaciją, rėmėsi tiek oficialiais šaltiniais – (duomenys neskelbtini), tiek neoficialia, bet aktualia ir naujausia informacija (įvairiais straipsniais), atsižvelgė į informaciją apie (duomenys neskelbtini) skirtingais laikotarpiais.

14. Teismas pažymėjo, kad, suteikiant pabėgėlio statusą, turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo persekiojimo grėsmės, nors tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje.

15. Teismo vertinimu, Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimo turinį, jo nenuoseklumą, neišsamumą, nelogiškumus, tai, kad nebuvo nustatyti tikėtini persekiotojų tikslai ir motyvai persekioti pareiškėją, pareiškėjo nenorą kreiptis į policiją ir ieškoti pagalbos savo šalyje, pagrįstai įvertino kaip turintį rimtų trūkumų, todėl pasakojimui nebuvo taikytas abejonės privilegijos principas. Pareiškėjo nurodoma informacija yra bendro pobūdžio ir nepatvirtina individualios grėsmės pareiškėjui jo kilmės valstybėje atsiradimo tikimybės. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.

16. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo aplinkybes ir kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo pasakojimo detalumas nesudarė pagrindo vertinti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gali susidurti ir (ar) jau susidūrė su persekiojimais, grasinimais ar kankinimais. Pareiškėjas, kaip vienišas vyras, priskirtinas socialinėms grupėms, kurios galimai pažeidžiamesnės tiek ekonomiškai, tiek socialiai, tačiau individualiai pareiškėjo atžvilgiu diskriminaciniai ar panašaus pobūdžio pažeidimai nenustatyti.

17. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis turėjo skubiai išvykti, nes pajuto didelį pavojų, tačiau nepateikė konkrečių paaiškinimų dėl aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, Departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Pareiškėjo pasakojimai buvo be konkrečių detalių, tikslumo, pasakojime nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje kilo realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

18. Teisinis reglamentavimas neįpareigoja Departamento komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Pareiškėjo skundą nagrinėjusi Departamento Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas Departamento vykdytose apklausose, jose jam buvo sudaryta galimybė išsakyti visas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, pateikti žodinius paaiškinimus, atsakyti į užduodamus klausimus. Pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs atsakovas, teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, tokie įrodymai nebuvo pateikti ir teismui. Departamentas pagrįstai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

20. Pareiškėjas prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų, todėl, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, nes iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjas nebuvo pareiškęs noro savanoriškai išvykti, todėl Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta.

21. Teismas nurodė, kad Departamento Sprendimas dalyje, kurioje uždrausta pareiškėjui penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo, nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Nors pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgiant į Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Tvarka) nuostatas (pavyzdinius kriterijus) ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Neįrodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje galėtų sukelti grėsmę visuomenės saugumui, todėl pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

22. Teismas nurodė, kad, pakeitus Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, kuri buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija), Įstatymo, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), Tvarkos nuostatomis.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

25. Pareiškėjas nurodė, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, t. y. kad kilmės šalyje pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

26. Teismas neatsižvelgė, kad Departamento ir Komisijos sprendimai buvo priimti neužtikrinant pareiškėjo tiesioginio ir betarpiško dalyvavimo procese.

27. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių, surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjas Departamentui buvo nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

28. Pareiškėjui nepagrįstai nesuteikta papildoma apsauga. Pareiškėjo baimė, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, yra pagrįsta. Taigi, yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, jog yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi teismas, yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei, pareiškėjo pasakojimui.

29. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti.

30. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimai apie situaciją kilmės šalyje nesudarė pagrindo taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko ir įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybėje. Atsakovas nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Pareiškėjas prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

33. Teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Bylos šalių pozicija taip pat yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti paaiškinimų neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime nelaikytina motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 34. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 19 d. Sprendimo ir Komisijos 2022 m. sausio 5 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminą.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog jis neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

38. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

39. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka pabėgėlis apibrėžia asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.

40. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

41. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

43. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta, remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

45. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

46. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

47. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

48. Byloje nustatyta, kad užsienietis, kuris yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje grindžia argumentais, jog (duomenys neskelbtini).

49. Pagal Tvarkos aprašo nuostatas prieglobsčio prašytojo skundas Komisijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Komisija nenustatė ir pareiškėjas nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo skundas turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka.

50. Apelianto argumentai, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas yra nepagrįsti, nes jo nurodytos aplinkybės nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, o deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas negalėjo nurodyti individualių aplinkybių ar pateikti faktinių duomenų, dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų tai, kad jo (duomenys neskelbtini), buvo susijusi su jo nurodytais įvykiais ir dėl to jų šeimai galimai kyla grėsmė. Pareiškėjas nenurodė, kas konkrečiai jam kelia grėsmę. Pareiškėjas 2019 m. vasario mėn. išvyko iš kilmės šalies ir 2 metus gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau per tą laiką niekur nesikreipė dėl prieglobsčio ar pagalbos. Pareiškėjas, kaip vienišas vyras, priskirtinas socialinėms grupėms, kurios galimai pažeidžiamesnės ekonomiškai ir socialiai, tačiau individualiai pareiškėjo atžvilgiu diskriminaciniai ar panašaus pobūdžio pažeidimai nenustatyti.

51. Apeliantas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nenustatyta, kad kilmės valstybėje jam gresia kankinimai arba mirties bausmė. Bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė. Nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus.

52. Departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, nes prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimo objektas yra individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjo poreikis dėl tarptautinės apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatyme įtvirtintų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ar papildomos apsaugos taikymo.

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visiškai pagrįstos baimės samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021).

54. Nagrinėjamu atveju nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali grėsmė sveikatai ir gyvybei.

55. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Departamentas, priimdamas sprendimą ir tirdamas pareiškėjo individualią situaciją, rėmėsi oficialiais šaltiniais (duomenys neskelbtini), įvairiais straipsniais, atsižvelgė į informaciją apie (duomenys neskelbtini) skirtingais laikotarpiais. Tyrimo metu surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šiuo metu karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjo gyvybei, nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Akivaizdu, kad pareiškėjo pasakojimas nepaneigia kompetentingų institucijų pateiktos informacijos apie kilmės valstybę.

56. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog jam gresia persekiojimas ar kankinimai, yra tik subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nepateikė informacijos, patvirtinančios, kad jis atitinka Įstatyme nustatytą prieglobsčio suteikimo pagrindą, o nustatytos faktinės aplinkybės bei kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjui tariamai gresiančio persekiojimo tikimybės, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė nėra pagrįsta. Departamento pirmosios instancijos teismui pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta pavojingi ginkluoti konfliktai, kurie keltų grėsmę pareiškėjo sveikatai ar gyvybei.

57. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jam grėsmė kilmės valstybėje kyla dėl (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo pasakojimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nepateikė jokių specifinių aplinkybių, kurios galėtų būti patikrintos. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis asmeniškai patyrė persekiojimą, buvo sulaikytas.

58. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija ir pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamų persekiotojų, jų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokia jam kyla grėsmė kilmės šalyje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui būtinas tarptautinės apsaugos poreikis dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra aiškios, todėl nėra pagrindo spręsti, jog kilmės šalyje pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl kokių nors individualių savybių (aplinkybių).

59. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo kilmės valstybė negalėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo galimo persekiojimo, ar, kad apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, hipotetiniais pasvarstymais, kurie nepagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjo argumentai nepatvirtina, kad jis kilmės šalyje gali patirti padidintą persekiojimo grėsmę ar yra pažeidžiamas asmuo.

60. Departamentas, vertindamas papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo šalyje šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

61. Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką yra pagrįstas, nes pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

62. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė