2016-12-20 Nr. BB-5428-1-45-1-00310-2014-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-454-222/2016 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00310-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1;

1.1.6.2; 2.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutarties.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje priimtas nuosprendis R. L., kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir byla nutraukta BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. L. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. L. ir dviem nenustatytais asmenimis, 2014 m. kovo 16 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kūno kultūros ir sporto centro sporto komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini), krepšinio varžybų tarp komandų „A“ ir „B“ metu, varžybų dalyvių ir žiūrovų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t. y. panaudodamas smurtą, niekindamas elementarias moralės bei elgesio taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai; ketvirtojo varžybų kėlinio pabaigoje kilus žodiniam konfliktui tarp „B“ komandos žaidėjų ir nukentėjusiojo, komandos „A“ trenerio G. B., du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį, iš žiūrovų tribūnos į krepšinio aikštelę išbėgęs R. L. tyčia parvertė G. B. ant grindų ir kartu su komandos „B“ žaidėju L. S. bei minėtais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais ir spardant į įvairias kūno vietas ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam G. B.; taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (odos nubrozdinimus kaktoje, šlaunyje, poodinę kraujosruvą kaklo srityje) ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis L. S. ir jo gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendį, kuriuo L. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartį, kuria nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas, ir bylą nutraukti.

2.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų, taip pažeidė ir dvigubo baudimo negalimumo principą (non bis in idem), teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurias patvirtintų įrodymai, atskiri bylos duomenys nepagrįstai pripažinti įrodymais, nepašalinti prieštaravimai, o nuteistojo kaltė grįsta prieštaringais įrodymais ir neatsižvelgiant į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismų išvadas.

2.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje aktualus skirtingų teisinės atsakomybės rūšių atribojimo klausimas, nes L. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už veiksmus per krepšinio varžybas, kai kilo konfliktas tarp komandos „B“ žaidėjų ir komandos „A“ trenerio G. B., kartu L. S. pritaikytos sankcijos ir pagal (duomenys neskelbtini) krepšinio lygos nuostatus. Kasatoriai cituoja FIBA krepšinio taisykles (39.1 paragrafą), kuriose peštynės apibrėžiamos kaip fizinė sąveika tarp dviejų ar daugiau asmenų (žaidėjų, trenerių, trenerių asistentų, atsarginių žaidėjų ir komandos palydovų).

Kasatorių manymu, šiuo klausimu nurodytą apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo formaliai, neišanalizavęs teisės aktų, už kurių pažeidimą buvo nubaustas L. S. (ir komanda „B“), nuostatų. Kasatoriai atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-324/2013) poziciją dėl nepritarimo praktikai, kada asmens elgesys, esant išskirtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas.

Anot kasatorių, sporto organizacijos turi savo atsakomybės procedūras, krepšinio federacijos taikomos prievartos priemonės (diskvalifikavimas, draudimas žaisti tam tikrą rungtynių skaičių, baudos) sportininkams yra efektyvios, todėl baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma, kai „nusikaltimo laipsnis pakankamai aukštas“, nusikaltimas akivaizdus, nemažareikšmis. Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad pagal 2013/2014 metų sezono (duomenys neskelbtini) krepšinio lygos nuostatų 58 punktą už grasinimą, bauginimą, įžūlų, chuliganišką elgesį, smurtinius veiksmus prieš teisėjus ar sekretoriatą prieš rungtynes, rungtynių metu, po jų, skiriama 100 Eur bauda žaidėjui bei trijų rungtynių diskvalifikacija ir/arba pašalinimas iš čempionato.

Kasaciniame skunde pažymima, kad konfliktai tarp dviejų komandų paprastai sprendžiami vadovaujantis krepšinio lygos nuostatais, į tokią praktiką atkreipė dėmesį ir liudytojas R. D. (rungtynių teisėjas). Iš (duomenys neskelbtini) miesto krepšinio teisėjų asociacijos pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) krepšinio lygos vadovybė konstatavo, jog komandos „B“ žaidėjai grubiai pažeidė sportinio principo taisyklę ir FIBA krepšinio taisyklių 39 punktą bei jame nurodytas sąlygas; komandai „B“ skirtas techninis pralaimėjimas, o žaidėjams pritaikytos sankcijos, iš jų L.

S. – 100 Lt dydžio bauda ir diskvalifikacija dvejoms rungtynėms (jis iš visų žaidėjų buvo nubaustas švelniausiai, nors yra vienintelis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn).

2.3. Kasatoriai teigia, kad teismai, spręsdami L. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį klausimą, neįvertino realaus ir konkretaus padarytos veikos pavojingumo, L. S. taikytų Krepšinio federacijos sankcijų griežtumo. Kasatoriai pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog jei veika turi konkrečios nusikalstamos veikos požymių, tačiau nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams, nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorių, neatsižvelgė į tai, kad L. S. nebuvo konflikto iniciatorius, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo G. B. elgesys (konfliktas kilo po jo išsakytos replikos „B“ komandos žaidėjams, pavadinus juos „banditais“). Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai vertindamas bylos duomenis, šio teismo išvados neparemtos bylos įrodymais, todėl pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šiame kontekste cituojamos teismo nutartyje padarytos išvados apie tai, jog pats nuteistasis L. S. su savo krepšinio komandos „B“ nariais rungtynių metu prieš nusikaltimo padarymą žaidė pažeisdami krepšinio taisykles, provokavo priešininkų komandos „A“ narius ir nukentėjusįjį konfliktuoti, siūlė jiems „į dantis“, koneveikė krepšinio rungtynių teisėjus ir kitaip elgėsi nepriimtinai ir dėl to L. S. bei jo krepšinio komandai buvo pritaikytos piniginės sankcijos, keli žaidėjai buvo diskvalifikuoti, komandai įskaitytas techninis pralaimėjimas, nebuvo skirti taškai turnyrinėje lentelėje. Pasak kasatorių, nė vienas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė, jog L. S. taip elgėsi rungtynių metu (iki to momento, kol G. B. pasakė frazę „banditai“). Iš bylos duomenų matyti, kad L. S. piniginė sankcija pritaikyta už vėlesnius veiksmus, smurtavimą varžybų metu ir tai patvirtina (duomenys neskelbtini) miesto krepšinio teisėjų asociacijos išduota pažyma, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos bylos duomenis ignoravo.

2.4. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino viešosios vietos specifikos ir reikšmės. Kasacinėje praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir kitose panašiose vietose, o sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171-788/2015). Krepšinio rungtynių metu, pasak kasatorių, sirgaliai ir žaidėjai įprastai elgiasi emocingai, triukšmingai; atsižvelgiant į tai, vertintina ir L. S. veika, kuri nebuvo pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo bei kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga jį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Pasak kasatorių, bylos aplinkybės leidžia L. S., įvertinus jo veiksmus kaip mažareikšmius, taikyti BK 37 straipsnį. Priešingu atveju būtų pažeistas ir dvigubo nubaudimo negalimumo principas.

3. Atsiliepimu į nuteistojo L. S. ir jo gynėjo advokato Ž. Rutkausko kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo kasacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė L. S. BK 37 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. L. S. viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. B., jį sužalojo, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką; dėl ypač įžūlaus nusikalstamos veikos pobūdžio, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto intensyvumo (jam sudavus rankomis ir kojomis), visiško elementarių moralės bei elgesio taisyklių niekinimo, panaudojus smurtą viešoje vietoje krepšinio varžybų dalyvių ir žiūrovų akivaizdoje, BK 37 straipsnio nuostatų taikymui nebuvo teisinio pagrindo.

3.2. Anot prokuroro, nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai dėl dvigubo nubaudimo, pripažinus L. S. kaltu dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir (duomenys neskelbtini) krepšinio lygos vadovybei paskyrus jam drausminę nuobaudą – 100 Lt baudą ir dviejų rungtynių diskvalifikaciją, nes drausminė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis su savo komandos „B“ nariais krepšinio rungtynių metu pažeidė krepšinio taisykles, provokavo priešininkų komandos „A“ narius ir nukentėjusįjį konfliktuoti, siūlė jiems „į dantis“, koneveikė krepšinio rungtynių teisėjus, kitaip nepriimtinai elgėsi, ir tai įvyko iki nusikaltimo, už kurį nuteistas, padarymo. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį L. S. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. L. ir kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, niekindami elementarias moralės bei elgesio taisykles, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. krepšinio varžybų metu, varžybų dalyvių ir žiūrovų akivaizdoje, bendrai sudavė rankomis ir įspyrė kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam G. B. į galvos sritį ir įvairias kūno vietas bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Vadinasi, L. S. buvo nuteistas už nusikalstamus veiksmus, kurie jam nebuvo inkriminuoti nagrinėjant drausminę bylą dėl nesportinio elgesio.

3.3. Taip pat kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinio skundo neišnagrinėjimo ir motyvuotų išvadų nepateikimo, prokuroro nuomone, yra deklaratyvūs, nes apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu. Tai, kad Panevėžio apygardos teismas nuteistojo apeliacinio skundo argumentus vertino ne taip, kaip jis norėjo ir priėmė nepalankų sprendimą, nėra pagrindas teigti, kad apeliacinis skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas.

4. Nuteistojo L. S. ir jo gynėjo advokato Ž. Rutkausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų

4.1. Kasatoriai, prašydami L. S. bylą nutraukti, tai grindžia nepagrįstu BK 37 straipsnio netaikymu ir dvigubo baudimo negalimumo principo pažeidimu. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad esminiai argumentai susiję su tuo, jog L. S., kasatorių manymu, už tuos pačius veiksmus buvo nubaustas ir baudžiamąja tvarka (t. y. nuteistas), ir pagal Krepšinio lygos nuostatus – jam, kaip žaidėjui ir varžybų dalyviui, pritaikytos sankcijos (100 Lt bauda ir diskvalifikacija dvejoms rungtynėms). Kita dalis argumentų – tai teiginiai apie tai, kad esą sprendžiant L. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismai neįvertino padarytos veikos pavojingumo, o ją kasatoriai laiko mažareikšme. Pažymėtina tai, kad kasaciniame skunde taip ir nesuformuluotas aiškus bylos nutraukimo pagrindas, juolab skunde, nors ir deklaratyviai, keliami klausimai ir dėl L. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo – teigiama, kad teismų išvados neatitinka faktinių aplinkybių, kurias patvirtintų įrodymai, kad apeliacinės instancijos teismas šališkai vertino bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad L. S. nebuvo konflikto iniciatorius, o veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas G. B. elgesys. Beje, aplinkybė dėl G. B. elgesio (jei tokia būtų buvusi nustatyta) turėtų kitokią teisinę reikšmę L. S. veiksmų vertinimui, nei tai suformuluota kasaciniame skunde prašant bylą nutraukti.

4.2. Pirmiausia pažymėtina tai, kad bylos įrodymų vertinimas ir faktinių aplinkybių nustatymas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 369 straipsnio nuostatas žemesnių instancijų teismų sprendimų (nuosprendžių, nutarčių) apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK pažeidimai. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, sprendžiama pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Taigi, šio kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija nagrinėja tiek, kiek jie susiję su teisės taikymu ir kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindais. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija neprivalo atsakyti į argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti, neatitinkantys aiškių teisės nuostatų bei (ar) susiformavusios teismų praktikos ir nesusiję su atitinkamų teisės normų taikymu.

4.3. Kasacinio skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis) pažeidimų yra bendro pobūdžio ir deklaratyvūs, jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių įrodinėjimą reglamentuojančių BPK normų pažeidimų buvimą, nenurodyta, iš esmės pateikiama tik kasatorių nuomonė. Teiginys, kad buvo pažeistos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos (teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje), apskritai niekuo neparemtas. Pažymėtina ir tai, kad pirmiau minėti kasatorių teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą, kuriame taip pat buvo keliami klausimai dėl BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymams reikalavimų laikymosi, šiuos klausimus išnagrinėjo, t. y. patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, faktinių aplinkybių, inkriminuotų L. S., nustatymo teisingumą ir dėl to pateikė motyvuotas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimų yra nepagrįsti, todėl atmestini.

4.4. Byloje nustatyta ir teismų sprendimuose nurodyta, kad L. S. viešoje vietoje, sporto komplekse, kur vyko krepšinio varžybos tarp komandų „A“ ir „B“, matant varžybų dalyviams ir žiūrovams, varžybų pabaigoje kilus žodiniam konfliktui tarp „B“ komandos žaidėjų ir komandos „A“ trenerio G. B., kartu su kitais asmenimis (nuteistuoju R. L. ir dar dviem, kurie nenustatyti), kai G. B., parverstas R. L., gulėjo ant grindų, G. B. sudavė smūgius kumščiais ir rankomis į įvairias kūno vietas ir taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat šiuo įžūliu, niekinančiu elementarias moralės bei elgesio taisykles elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl to buvo nutrauktos varžybos. Iš įrodytų pripažintomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių akivaizdu, kad L. S. veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančius požymius. Kasatorių teiginiai, kuriais keliamos abejonės dėl tokios veikos pavojingumo, prieštarauja BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos esmei ir turiniui. Tiek nuteistojo L. S. smurtinis elgesys viešoje vietoje, matant daugeliui aplinkinių, tiek sukelti realūs viešosios tvarkos sutrikdymo padariniai, akivaizdžiai rodo jo padarytos veikos pavojingumą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, kuri ir taikyta. Tai visiškai atitinka ir susiformavusią teismų praktiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134/2014, 2K-377/2010, 2K-34/2008). Taigi, L. S. veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

4.5. Nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam L. S. BK 37 straipsnį, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nėra jokio pagrindo. Pagal šio BK straipsnio nuostatas padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Tokių aplinkybių šioje byloje teismai nenustatė, jų iš esmės nenurodoma ir kasaciniame skunde. Nei pagal objektyviuosius kriterijus (pvz., nepadaryta reikšminga žala įstatymo saugomoms vertybėms), nei pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į kaltininko tyčios kryptingumą, motyvus ir pan.) sąlygų pripažinti L. S. veiką mažareikšme (BK 37 straipsnis) nėra.

4.6. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, nurodytų BK 2 straipsnio 6 dalyje, yra tai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Konstitucinio dvigubo nebaudžiamumo principo esmė yra ta, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus baudžiamąja ar panašia, pavyzdžiui, administracine, tvarka. Baudžiamojo įstatymo norma (šiuo atveju – BK 284 straipsnio 1 dalis) valstybė per įstatymo leidėją įtvirtino pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už pavojingą veiką (nusikaltimą).

Tokią veiką padariusiam L. S. priimtas nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė – valstybės prievartos priemonė. Pažymėtina, kad atskirose veiklos srityse, pavyzdžiui, sporto srityje, galimas reguliavimas, nustatantis tam tikras taisykles, reikalavimus, keliamus toje veikloje dalyvaujantiems asmenims, iš esmės – specialiems subjektams. Lietuvos krepšinio federacijos teisėjų asociacija yra nustačiusi Oficialias krepšinio taisykles (patvirtintas FIBA centrinės valdybos 2014 m. vasario 2 d.), kurios taikomos komandoms, žaidėjams ir kt. (duomenys neskelbtini) krepšinio lygos nuostatai (58 punktas) numato drausmines nuobaudas žaidėjams, varžybų metu pažeidusiems tarptautinių krepšinio varžybų taisykles; pagal šias nuostatas L.

S., kaip žaidėjas, ir buvo nubaustas, t. y. jam, kaip varžybų dalyviui (žaidėjui) ir komandos „B“ nariui, (duomenys neskelbtini) krepšinio lygos vadovybės sprendimu paskirta 100 Lt bauda ir diskvalifikavimas dvejoms rungtynėms. Tokios drausminės nuobaudos taikymas nurodytam subjektui dar nereiškia, kad negalima baudžiamoji atsakomybė už padarytą nusikaltimą, kurios pagrindas – baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika (BK 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Taigi, L. S. (be to, ir kiti „B“ komandos žaidėjai bei komanda) nubaustas kaip žaidėjas taikant drausminę atsakomybę už tai, kad rungtynių metu grubiai pažeidė krepšinio taisykles (39.1 punktas), kurios netoleruoja nesportinio elgesio, draudžia smurtinius veiksmus, peštynes ir pan.

Šiuo atveju taikymas žaidėjui drausminės atsakomybės niekaip negali šalinti ir nešalina baudžiamosios atsakomybės, kai padaromas nusikaltimas, o susidariusioje situacijoje nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas dvigubo nubaudimo negalimumo (in dubio pro reo) principas BK 2 straipsnio 6 dalies prasme, t. y. kad L. S. nubaustas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

4.7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, ir, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, jie paliktini galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo L. S. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Vytautas Piesliakas

Dalia Bajerčiūtė