9498705b-7100-47cd-9e0d-e08ba6cd43e0 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisÄjai D. K. dÄl žalos atlyginimo, n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas A. B. kreipÄsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, teisÄjai D. K., kuriuo praÅ¡Ä: - pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja D. K., LR GeneralinÄ ProkuratÅ«ra ir LR Teisingumo ministerija yra kriminalinÄs, antikonstituciÅ¡kai veikianÄios institucijos, nes pažeidÄ jo teises civilinÄje byloje Nr. 2-3495-464/2013 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-840/2013; - priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt žalos atlyginimÄ , sprendimo vykdymÄ pavedant atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai.
Legislator headnote
AI generated9498705b-7100-47cd-9e0d-e08ba6cd43e0 · Lietuvos apeliacinis teismas: Anot apelianto, nutartyje netinkamai taikomi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 444 straipsnio reikalavimai, nes pažeidžiama teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos nuo kriminalinių, antikonstitucinių institucijų veiklos.
Full text
CivilinÄ byla Nr       CivilinÄ byla Nr. 2-566/2014        Procesinio sprendimo kategorija: 106.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Donatas Å ernas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovas A. B. įpareigotas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, priimtos civilinÄje byloje Nr. 2-2824-781/2014 pagal ieÅ¡kovo A.
B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisÄjai D. K. dÄl žalos atlyginimo, n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas A. B. kreipÄsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, teisÄjai D. K., kuriuo praÅ¡Ä: - pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja D. K., LR GeneralinÄ ProkuratÅ«ra ir LR Teisingumo ministerija yra kriminalinÄs, antikonstituciÅ¡kai veikianÄios institucijos, nes pažeidÄ jo teises civilinÄje byloje Nr. 2-3495-464/2013 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-840/2013; - priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt žalos atlyginimÄ , sprendimo vykdymÄ pavedant atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja D. K. pažeidÄ jo teises civilinÄje byloje Nr. 2-3495-464/2013; pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovui dalyje dÄl pareikÅ¡to reikalavimo - priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt žalos atlyginimÄ - paÅ¡alinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus.  Teismas nutartyje nurodÄ, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigÄ, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja D.
K., nagrinÄdama civilinÄ bylÄ Nr. 2-3495-464/2013, pažeidÄ jo teises, dÄl to jam atsirado teisÄ Ä¯ atlyginimÄ , kurį privalo sumokÄti atsakovas Lietuvos Respublika - priteistina žala sudaro 5 500 000 Lt (5 000 000 Lt turtinÄ ir 500 000 Lt neturtinÄ Å¾ala). Teismas nutartyje konstatavo, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti materialiniai reikalavimai pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja D. K. pažeidÄ jo teises civilinÄje byloje Nr. 2-3495-464/2013 reiÅ¡kia faktų pripažinimÄ - teismo tvarka faktai nustatinÄjami, jeigu jie turi juridinÄ reikÅ¡mÄ (paprastai Ypatingosios teisenos tvarka).
Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tais reikalavimais praÅ¡Ä teismo nustatyti faktus, kurie reikalingi jo ginÄui sprÄsti, t. y. praÅ¡Ä pripažinti egzistuojant jo reikalavimus pagrindžianÄias faktines aplinkybes. Teismas sprendÄ, jog tokio pobÅ«džio reikalavimas negali bÅ«ti nagrinÄjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, Å¡ie faktai yra betarpiÅ¡kai nagrinÄjami ir nustatinÄjami byloje, kurioje sprendžiamas ginÄas dÄl teisÄs. NeteisÄti (ieÅ¡kovo nuomone) tiek teismų veiksmai (ir materialinÄs, ir procesinÄs teisÄs prasme) nagrinÄjamoje civilinÄje byloje Nr. 2-3495-464/2013 yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintÄ jų apskundimo tvarkÄ .
Teismas taip pat pažymÄjo, kad ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybÄs sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minÄtoje civilinÄje byloje pagrindÄ bei dalykÄ . Esant Å¡ioms aplinkybÄms, teismas konstatavo, kad minÄtas ieÅ¡kovo reikalavimas teisme nenagrinÄtinas, dÄl ko šį reikalavimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakÄ priimti. Teismas nutartyje taip pat nurodÄ, jog ieÅ¡kovas praÅ¡Ä, nustaÄius aptartus faktus priteisti jam iÅ¡ Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt teisingo atlyginimo. Teismas sprendÄ, kad Å¡is pareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas yra su trÅ«kumais.
PažymÄjo, jog asmens teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos turi bÅ«ti realizuojama CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka - ieÅ¡kovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus privalÄjo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinanÄius įrodymus, t. y. nurodyti, kas ir kokiu bÅ«du turi atlyginti žalÄ , nurodyti konkreÄius veiksmus dÄl kurių atsirado žalos atlyginimas, pagrįsti nurodomų veiksmų neteisÄtumÄ , nurodyti aplinkybes, lÄmusias žalos atsiradimÄ bei pateikti teismui tai patvirtinanÄius įrodymus, įrodymus, iÅ¡ ko susideda turtinÄ Å¾ala ir kokie įrodymai jÄ patvirtina (CPK 115 str. 2 d.). Be to, iÅ¡ suformuluoto praÅ¡ymo teismas nustatÄ, kad reikalavimas reiÅ¡kiamas ir LR Generalinei ProkuratÅ«rai bei LR Teisingumo ministerijai, taÄiau Å¡ios institucijos į bylÄ nÄra įtrauktos, todÄl sprendÄ, kad Å¡is trÅ«kumas Å¡alintinas.Teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovui nustatytinas 7 d. terminas paÅ¡alinti nutartyje nurodytus trÅ«kumus - jeigu trÅ«kumai bus paÅ¡alinti nustatytu terminu, ieÅ¡kinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ .
PrieÅ¡ingu atveju, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui. II. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 2-2824-781/2014 ir perduoti klausimÄ kitos apygardos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apelianto įsitikinimu, pažeistas CPK 2l straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis, nes yra pažeidžiama apelianto teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ ir nepriklausomÄ teisÄtos sudÄties teismÄ .2.
Anot apelianto, nutartyje netinkamai taikomi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 444 straipsnio reikalavimai, nes pažeidžiama teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos nuo kriminalinių, antikonstitucinių institucijų veiklos.
3. Apelianto teigimu, teismas netinkamai taikÄ CPK 115 straipsnio 2 dalį, taip pažeisdamas CPK 115 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. III. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis paliktina nepakeista. NagrinÄjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja D.
K. pažeidÄ jo teises civilinÄje byloje Nr. 2-3495-464/2013 bei pasiÅ«lyta ieÅ¡kovui dalyje dÄl pareikÅ¡to reikalavimo - priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt žalos atlyginimÄ - paÅ¡alinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Å is klausimas nagrinÄjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nÄra absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). AbsoliuÄių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidÄjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginÄus dÄl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima sprÄsti teisme (Konstitucijos 30 str.).
Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų keliÄ asmeniui, mananÄiam, kad jo teisÄs ar laisvÄs pažeistos, kreiptis į teismÄ . TeisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos, kaip ir kiekviena subjektinÄ teisÄ, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. TeisminÄs gynybos prieinamumas savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvieno kreipimosi į teismÄ atveju turi bÅ«ti pradÄtas teismo procesas. IeÅ¡kinys bus priimtas ir civilinÄ byla iÅ¡kelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos.
Civilinis procesas pagrįstas Å¡alių disponavimu joms suteiktomis procesinÄmis teisÄmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiÅ¡kia, jog civilinÄ byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik ieÅ¡kovo iniciatyva, tik jis turi teisÄ pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikÅ¡ti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikÅ¡ti, kokiomis aplinkybÄmis grįsti pareikÅ¡tus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinÄti iÅ¡dÄstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinÄti ieÅ¡kovui, kokius reikalavimus jis turi reikÅ¡ti, kad ieÅ¡kinys, teismo nuomone, įgytų prasmÄ ir galÄtų bÅ«ti patenkintas.
Taigi, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinÄ teisÄ. TaÄiau Å¡iÄ teisÄ jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinÄ byla pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ gali bÅ«ti iÅ¡kelta. Teismui nustaÄius, kad nÄra bent vienos teisÄs kreiptis į teismÄ teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinÄ byla negali bÅ«ti iÅ¡kelta, o iÅ¡kelta byla turi bÅ«ti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.).
Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieÅ¡kovas nesilaikÄ teisÄs kreiptis į teismÄ tinkamo realizavimo sÄ lygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieÅ¡kinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieÅ¡kinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokÄtas žyminiu mokesÄiu, teismas skiria terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115, 138 str.).Vertinant, ar teismas pagrįstai atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį (ieÅ¡kinio reikalavimÄ ) kaip nenagrinÄtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) reikia atskleisti santykį tarp Å¡ių atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindų bei svarbu teisingai nustatyti, ar ginÄas yra kilÄs dÄl teisÄs, ar jis priskirtinas nagrinÄti civilinio proceso tvarka, ar nÄra kitų procesinių kliÅ«Äių, dÄl kurių teismas turÄtų atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje netinkamai taikomi CPK 115 straipsnio 2 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų bei 444 straipsnio reikalavimai, nes pažeidžiama teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos nuo kriminalinių, antikonstitucinių institucijų veiklos.
NagrinÄjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja D. K., nagrinÄdama civilinÄ bylÄ Nr. 2-3495-464/2013, pažeidÄ jo teises, dÄl to jam atsirado teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , kurį privalo sumokÄti atsakovas Lietuvos Respublika - priteistina žala sudaro 5 500 000 Lt (5 000 000 Lt turtinÄ ir        500 000 Lt neturtinÄ Å¾ala) (3-4 b. l.). ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti materialiniai reikalavimai pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja D.
K. pažeidÄ jo teises civilinÄje byloje Nr. 2-3495-464/2013, reiÅ¡kia faktų pripažinimÄ . Teismo tvarka faktai nustatinÄjami, jeigu jie turi juridinÄ reikÅ¡mÄ; ieÅ¡kovas pareikÅ¡tais reikalavimais praÅ¡Ä teismo nustatyti faktus, kurie reikalingi jo ginÄui sprÄsti, t. y. praÅ¡Ä pripažinti egzistuojant jo reikalavimus pagrindžianÄias faktines aplinkybes. PažymÄtina, jog, ieÅ¡kovo nuomone, neteisÄti teismų veiksmai (tiek ir materialinÄs, tiek ir procesinÄs teisÄs prasme) Vilniaus apygardos teismo (teisÄja D.
K.) 2013 m. lapkriÄio 26 d. iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje Nr. 2-3495-464/2013 yra tikrinami specialia instancine tvarka, t. y. apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintÄ jų apskundimo tvarkÄ . Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybÄs sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minÄtoje iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje pagrindÄ bei dalykÄ ir esant Å¡ioms aplinkybÄms, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, minÄtas ieÅ¡kovo reikalavimas teisme nenagrinÄtinas, dÄl ko šį reikalavimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakÄ priimti pagrįstai.
IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jis įpareigotas patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , pateikti tai pagrindžianÄius įrodymus. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo jį paÅ¡alinti minÄtus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nes pateiktame ieÅ¡kinyje yra aiÅ¡kiai nurodytos faktinÄs aplinkybÄs, kad nustaÄius faktus, jog atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja D. K., nagrinÄdama civilinÄ bylÄ Nr. 2-3495-464/2013, pažeidÄ jo teises, jam privalo bÅ«ti priteistas iÅ¡ Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt teisingas atlyginimas.PažymÄtina, jog asmens teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos turi bÅ«ti realizuojama CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi ieÅ¡kovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime privalÄjo nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinanÄius įrodymus, tai yra nurodyti, kas ir kokiu bÅ«du turi atlyginti žalÄ , nurodyti konkreÄius veiksmus, dÄl kurių atsirado žala, pagrįsti Å¡ių veiksmų neteisÄtumÄ , nurodyti aplinkybes, lÄmusias žalos atsiradimÄ bei pateikti teismui tai patvirtinanÄius įrodymus, bei įrodymus, iÅ¡ ko susideda 5 000 000 Lt turtinÄ Å¾ala ir kokie įrodymai jÄ patvirtina (CPK 115 str. 2 d.).
Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, sprÄsdamas pateikto ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ , tinkamai nustatÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumus bei netikslumus, kurie reikÅ¡mingi nustatant bylos nagrinÄjimo ribas, atsakovui atsikertant į pareikÅ¡tus reikalavimus, todÄl teisÄtai ir pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Teismas, nustatÄs tam tikrus procesinio dokumento netikslumus, turÄjo teisÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ patikslinti ieÅ¡kinį bei aiÅ¡kiai nurodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ bei nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad praÅ¡ydamas priteisti turtinÄ bei neturtinÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus, patvirtinanÄius praÅ¡omÄ priteisti turtinÄ bei neturtinÄ Å¾alÄ , kas nagrinÄjamu atveju pateikiant ieÅ¡kinį nebuvo padaryta. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui nepateikÄ duomenų, pagrindžianÄių, kad Å¡ių įrodymų jis negali gauti, todÄl teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ juos pateikti. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡mingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisÄtumui bei pagrįstumui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas pagrindžianÄiais nutarties motyvais. Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , klausimÄ dÄl bylos perdavimo nagrinÄti iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. TodÄl apelianto praÅ¡ymas perduoti ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ nagrinÄti kitos apygardos teismui iÅ¡ naujo nenagrinÄjamas.
Å ioje nutartyje iÅ¡dÄstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.). ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .
TeisÄjas                                                                                           Donatas Å ernas                                                                                                                                                            Â