Legislator Case Law & Legislation
9498705b-7100-47cd-9e0d-e08ba6cd43e0 AI generated

9498705b-7100-47cd-9e0d-e08ba6cd43e0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9498705b-7100-47cd-9e0d-e08ba6cd43e0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai D. K. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, teisėjai D. K., kuriuo prašė: - pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D. K., LR Generalinė ProkuratÅ«ra ir LR Teisingumo ministerija yra kriminalinės, antikonstituciÅ¡kai veikiančios institucijos, nes pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-840/2013; - priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt žalos atlyginimÄ , sprendimo vykdymÄ pavedant atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai.

Legislator headnote

AI generated

9498705b-7100-47cd-9e0d-e08ba6cd43e0 · Lietuvos apeliacinis teismas: Anot apelianto, nutartyje netinkamai taikomi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 444 straipsnio reikalavimai, nes pažeidžiama teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos nuo kriminalinių, antikonstitucinių institucijų veiklos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr       Civilinė byla Nr. 2-566/2014        Procesinio sprendimo kategorija: 106.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Å ernas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovas A. B. įpareigotas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2824-781/2014 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai D. K. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, teisėjai D. K., kuriuo prašė: - pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D. K., LR Generalinė ProkuratÅ«ra ir LR Teisingumo ministerija yra kriminalinės, antikonstituciÅ¡kai veikiančios institucijos, nes pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-840/2013; - priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt žalos atlyginimÄ , sprendimo vykdymÄ pavedant atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D. K. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013; pasiÅ«lė ieÅ¡kovui dalyje dėl pareikÅ¡to reikalavimo - priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt žalos atlyginimÄ - paÅ¡alinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus.  Teismas nutartyje nurodė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigė, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D.

K., nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 2-3495-464/2013, pažeidė jo teises, dėl to jam atsirado teisė į atlyginimÄ , kurį privalo sumokėti atsakovas Lietuvos Respublika - priteistina žala sudaro 5 500 000 Lt (5 000 000 Lt turtinė ir 500 000 Lt neturtinė žala). Teismas nutartyje konstatavo, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti materialiniai reikalavimai pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D. K. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013 reiÅ¡kia faktų pripažinimÄ - teismo tvarka faktai nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikÅ¡mę (paprastai Ypatingosios teisenos tvarka).

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tais reikalavimais prašė teismo nustatyti faktus, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, t. y. prašė pripažinti egzistuojant jo reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes. Teismas sprendė, jog tokio pobÅ«džio reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, Å¡ie faktai yra betarpiÅ¡kai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Neteisėti (ieÅ¡kovo nuomone) tiek teismų veiksmai (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013 yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintÄ jų apskundimo tvarkÄ .

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindÄ bei dalykÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad minėtas ieÅ¡kovo reikalavimas teisme nenagrinėtinas, dėl ko šį reikalavimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti. Teismas nutartyje taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovas prašė, nustačius aptartus faktus priteisti jam iÅ¡ Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt teisingo atlyginimo. Teismas sprendė, kad Å¡is pareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas yra su trÅ«kumais.

Pažymėjo, jog asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos turi bÅ«ti realizuojama CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka - ieÅ¡kovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus privalėjo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. nurodyti, kas ir kokiu bÅ«du turi atlyginti žalÄ , nurodyti konkrečius veiksmus dėl kurių atsirado žalos atlyginimas, pagrįsti nurodomų veiksmų neteisėtumÄ , nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, įrodymus, iÅ¡ ko susideda turtinė žala ir kokie įrodymai jÄ patvirtina (CPK 115 str. 2 d.). Be to, iÅ¡ suformuluoto praÅ¡ymo teismas nustatė, kad reikalavimas reiÅ¡kiamas ir LR Generalinei ProkuratÅ«rai bei LR Teisingumo ministerijai, tačiau Å¡ios institucijos į bylÄ nėra įtrauktos, todėl sprendė, kad Å¡is trÅ«kumas Å¡alintinas.Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovui nustatytinas 7 d. terminas paÅ¡alinti nutartyje nurodytus trÅ«kumus - jeigu trÅ«kumai bus paÅ¡alinti nustatytu terminu, ieÅ¡kinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ .

PrieÅ¡ingu atveju, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui. II. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2824-781/2014 ir perduoti klausimÄ kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apelianto įsitikinimu, pažeistas CPK 2l straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis, nes yra pažeidžiama apelianto teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir nepriklausomÄ teisėtos sudėties teismÄ .2.

Anot apelianto, nutartyje netinkamai taikomi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 444 straipsnio reikalavimai, nes pažeidžiama teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos nuo kriminalinių, antikonstitucinių institucijų veiklos.

3. Apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 2 dalį, taip pažeisdamas CPK 115 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. III. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis paliktina nepakeista. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D.

K. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013 bei pasiÅ«lyta ieÅ¡kovui dalyje dėl pareikÅ¡to reikalavimo - priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt žalos atlyginimÄ - paÅ¡alinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.).

Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų keliÄ asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismÄ . Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvieno kreipimosi į teismÄ atveju turi bÅ«ti pradėtas teismo procesas. IeÅ¡kinys bus priimtas ir civilinė byla iÅ¡kelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas.

Taigi, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Tačiau Å¡iÄ teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ gali bÅ«ti iÅ¡kelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismÄ teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali bÅ«ti iÅ¡kelta, o iÅ¡kelta byla turi bÅ«ti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.).

Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieÅ¡kovas nesilaikė teisės kreiptis į teismÄ tinkamo realizavimo sÄ lygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieÅ¡kinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieÅ¡kinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115, 138 str.).Vertinant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį (ieÅ¡kinio reikalavimÄ ) kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) reikia atskleisti santykį tarp Å¡ių atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindų bei svarbu teisingai nustatyti, ar ginčas yra kilęs dėl teisės, ar jis priskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ar nėra kitų procesinių kliūčių, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje netinkamai taikomi CPK 115 straipsnio 2 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų bei 444 straipsnio reikalavimai, nes pažeidžiama teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos nuo kriminalinių, antikonstitucinių institucijų veiklos.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D. K., nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 2-3495-464/2013, pažeidė jo teises, dėl to jam atsirado teisė į žalos atlyginimÄ , kurį privalo sumokėti atsakovas Lietuvos Respublika - priteistina žala sudaro 5 500 000 Lt (5 000 000 Lt turtinė ir        500 000 Lt neturtinė žala) (3-4 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti materialiniai reikalavimai pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D.

K. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013, reiÅ¡kia faktų pripažinimÄ . Teismo tvarka faktai nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikÅ¡mę; ieÅ¡kovas pareikÅ¡tais reikalavimais prašė teismo nustatyti faktus, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, t. y. prašė pripažinti egzistuojant jo reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes. Pažymėtina, jog, ieÅ¡kovo nuomone, neteisėti teismų veiksmai (tiek ir materialinės, tiek ir procesinės teisės prasme) Vilniaus apygardos teismo (teisėja D.

K.) 2013 m. lapkričio 26 d. iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013 yra tikrinami specialia instancine tvarka, t. y. apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintÄ jų apskundimo tvarkÄ . Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pagrindÄ bei dalykÄ ir esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas ieÅ¡kovo reikalavimas teisme nenagrinėtinas, dėl ko šį reikalavimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pagrįstai.

IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jis įpareigotas patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo jį paÅ¡alinti minėtus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nes pateiktame ieÅ¡kinyje yra aiÅ¡kiai nurodytos faktinės aplinkybės, kad nustačius faktus, jog atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D. K., nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 2-3495-464/2013, pažeidė jo teises, jam privalo bÅ«ti priteistas iÅ¡ Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt teisingas atlyginimas.Pažymėtina, jog asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos turi bÅ«ti realizuojama CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi ieÅ¡kovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime privalėjo nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tai yra nurodyti, kas ir kokiu bÅ«du turi atlyginti žalÄ , nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti Å¡ių veiksmų neteisėtumÄ , nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, bei įrodymus, iÅ¡ ko susideda 5 000 000 Lt turtinė žala ir kokie įrodymai jÄ patvirtina (CPK 115 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, spręsdamas pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , tinkamai nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus bei netikslumus, kurie reikÅ¡mingi nustatant bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui atsikertant į pareikÅ¡tus reikalavimus, todėl teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Teismas, nustatęs tam tikrus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieÅ¡kovÄ patikslinti ieÅ¡kinį bei aiÅ¡kiai nurodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ bei nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praÅ¡ydamas priteisti turtinę bei neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius praÅ¡omÄ priteisti turtinę bei neturtinę žalÄ , kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieÅ¡kinį nebuvo padaryta. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad Å¡ių įrodymų jis negali gauti, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ juos pateikti. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas pagrindžiančiais nutarties motyvais. Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , klausimÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Todėl apelianto praÅ¡ymas perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti kitos apygardos teismui iÅ¡ naujo nenagrinėjamas.

Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                           Donatas Å ernas                                                                                                                                                            Â