9497cf7a-e6d4-4d3e-93bb-7b5310b2597a · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1166-642/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09811-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-689-1032/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Lanteka“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R.

G. 14 613,75 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lanteka“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o įmonės valdymo organams buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti įmonės bankroto administratorei įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę bei įmonės dokumentus, tačiau jokie įmonės dokumentai ir turtas nėra perduoti bankroto administratoriui iki Å¡iol.

Pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, UAB „Lanteka“ vadovas nuo 1996 m. liepos 12 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo atsakovas. Taigi atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – IBÄ®) 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. UAB „Lanteka“ dar prieÅ¡ susidarant kreditorių reikalavimams jau buvo nemoki, nes neturėjo jokio turto, į kurį kreditoriai galėjo nukreipti savo reikalavimus, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro 14 613,75 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2019 m. kovo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lanteka“ iÅ¡ atsakovo R. G. 14 613,75 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 14 613,75 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. spalio 24 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; atmetė atsakovo R. G. praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Pagrindiniai sprendimo motyvai: 3.1. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, nustatė, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorės teisė kreiptis dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo atsirado tik 2018 m. birželio 25 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Lanteka“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Teismas pažymėjo, kad kreditorių reikalavimų pagrindas, jų dydis bei įmonės turimas turtas, iÅ¡ kurių bankroto administratorė gali spręsti apie bendrovės vadovo nesikreipimÄ laiku dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, galėjo tapti žinomos tik iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kai bankroto administratorė pradėjo tikrinti bendrovės dokumentus, veiklÄ .

IeÅ¡kovės įrodinėjami atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), neperduodant bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, taip pat tapo žinomi bankroto administratorei tik iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir suėjus teismo nustatytam terminui perduoti turtÄ ir dokumentus bankroto administratorei bei atsakovui nurodytos pareigos tinkamai neįvykdžius. Tiek taikant bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, tiek tęstinio pobÅ«džio pažeidimams taikomÄ specialiÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino nustatymo taisyklę, ieÅ¡kovė įstatymu nustatyto trejų metų senaties termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nepažeidė. 3.2.

Dėl atsakovo argumentų, kad jo nesant Klaipėdoje, įmonei vadovavo kiti įmonės darbuotojai, kurie ir yra atsakingi už įmonės turto bei dokumentų neiÅ¡saugojimÄ , teismas pažymėjo, kad atsakovas nenuginčytais juridinių asmenų registro duomenimis yra UAB „Lanteka“ vadovas. Teismo vertinimu, atsakovas, ėjęs įmonės vadovo pareigas, negali pateisinti savo, kaip įmonės vadovo, netinkamo pareigų vykdymo tuo, kad įmonės buhalteriniai dokumentai bei turtas, atsakovo teigimu, buvo prarasti ne dėl jo kaltės. 3.3.

Teismas nustatė, kad Ä®BÄ® prasme įmonė buvo nemoki jau nuo 2007 metų pabaigos, atsakovui bÅ«nant įmonės vadovu, tačiau atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalÄ , inter alia pažeisdamas pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis (atsakovas) – turi pareigÄ jÄ atlyginti. Å iuo atveju žala yra padaryta kreditoriams, kurių reikalavimus yra patvirtinęs Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 9 d. bei 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimis. 3.4.

Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas konstatavo, kad atsakovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Lanteka“, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams susidarė atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu ir padidėjo 14 613,75 Eur suma. 3.5. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo UAB „Lanteka“ vadovas, todėl turėjo įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalėjo atitinkamai veikti.

Byloje esantys duomenys (kreditorei UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ adresuoti laiÅ¡kai bei atsakovo susiraÅ¡inėjimo su kita įmonės darbuotoja dėl įsiskolinimų padengimo medžiaga) patvirtina, kad atsakovui buvo žinomi įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų dydis ir tai, kad įmonės turimų lėšų nepakako pradelstoms skoloms padengti, tačiau atsakovas sÄ moningai laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) sukėlė žalos kreditoriams atsiradimÄ . 3.6.

Teismas vertino, kad nustačius atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ), lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė Å¡iuo atveju preziumuojama. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių Å¡iÄ prezumpcijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mo 2019 m. kovo 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-689-1032/2019 ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti apeliantui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Apeliantas pažymi, kad žalos dydžiui nustatyti turi bÅ«ti nustatomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis. IÅ¡augimas įprastai reiÅ¡kia padidėjimÄ , t. y. kiek tam tikras dydis tapo didesnis lyginant su jo pradine reikÅ¡me. Å iuo atveju turėtų bÅ«ti lyginamas bendras įmonės skolų dydis tarp pradinės ir galutinės skolų apimties, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi.

Teismas nepagrįstai fiksuoja įmonės skolų padidėjimÄ , vien tik kaip po 2007 m. gruodžio 31 d. susidariusių skolų sumÄ , neatsižvelgdamas, ar nebuvo sumažinta iki tos datos susidariusi skola, grÄ Å¾inant ankstesnes skolas kreditoriams. 4.2. Å ioje byloje susidarė situacija, kai ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo – prieÅ¡ingai, nepadengta skolų dalis sumažėjo nuo nemokumo momento iki kreditinių reikalavimų patvirtinimo momento. 4.3.

Apeliantas nurodo, kad nustatydamas pradinę skolų apimtį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nemokumo atsiradimo momentu įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34 922,96 Eur (120 582 Lt), tačiau prie bendro nemokumo momentu buvusio skolų dydžio nepridėjo po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 54 912 Eur (189 600 Lt). Bendra skolų suma tuo metu buvo 89 835 Eur. 4.4. Patvirtinti kreditiniai reikalavimai – t. y. galutinė skolų apimtis – sudaro 14 613,75 Eur, tuo tarpu nemokumo momentu įmonės skolų suma buvo 89 835 Eur (teismo konstatuota suma 34 922,96 Eur).

Padidėjimas tarp pradinės ir galutinės skolų apimties yra neigiamas (–75 211 Eur, arba remiantis teismo patvirtinta mažesne suma – 20 309 Eur), t. y. bendra įmonės skola faktiÅ¡kai sumažėjo. Å ie faktai, apelianto nuomone, įrodo, jog vadovo sprendimas tęsti veiklÄ ne pablogino, o žymiai pagerino įmonės ir kartu kreditorių padėtį, todėl žalos nebuvo padaryta.

5. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , netenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų ir jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. IeÅ¡kovės BUAB „Lanteka“ bankroto administratorė pažymi, kad joks įmonės turtas bei dokumentai bankroto administratorei nėra perduoti iki atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikimo teismui momento. 5.2. 2007 m. UAB „Lanteka“ veikloje atsirado žymÅ«s veiklos sutrikimai, atsirado pradelsti mokėjimai kreditoriui, UAB „Nacionalinis komunikacijų tinklas“ inicijavo sutarčių nutraukimÄ , tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kė pajamų ir klientų sumažėjimÄ Ä¯monės veikloje. 5.3.

Aplinkybes, kad UAB „Lanteka“ neturėjo jokio turto, pripažįsta ir pats atsakovas 2018 m. lapkričio 5 d. praneÅ¡ime bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, jame nurodo, kad „ilgalaikio ar trumpalaikio turto perduoti nėra, nes iÅ¡ likvidaus turto (piniginių lėšų) buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, o ilgalaikis turtas (kompiuterinė ir ryÅ¡io įranga) – visiÅ¡kai nudėvėtas“. 5.4. Nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. gegužės 12 d. nuo banko sÄ skaitos pinigines lėšas pradėjo nuraÅ¡inėti antstolis A.

S.. SÄ lyginai nedideles pervedamas sumas (nuo keliasdeÅ¡imt iki kelių Å¡imtų) antstolis priverstinai nurašė lėšas iÅ¡ banko sÄ skaitos 148 atvejais. 5.5. Po to, kai antstolis baigė nuraÅ¡inėti pinigines lėšas, banko sÄ skaitoje jau buvo pateikiami valstybinio socialinio draudimo debeto mokėjimo nurodymai (nuo 2010 m. gegužės 25 d. ir vėliau). Visos įplaukiančios piniginės lėšos buvo nuraÅ¡omos antstolio A. S., Mokesčių inspekcijos, antstolio G. J.. Tokiu atveju jau negalima teigti, kad įmonė vykdė įprastÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , nes įmonė iÅ¡ esmės jau veikė nuostolingai ir tęsė nuostolingÄ veiklÄ iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Å ių faktų atsakovas apeliaciniame skunde visiÅ¡kai neaptaria, tik nurodydamas, kad įmonė grÄ Å¾ino skolos dalį kreditoriams, tačiau kokiomis aplinkybėmis, yra nutylima. 5.6. 2018 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra patvirtinti 12 971,02 Eur kreditorių kreditiniai reikalavimai, 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi 1 642,73 Eur reikalavimas. 5.7. IeÅ¡kovė byloje pateiktais įrodymais įrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygÄ â€“ neteisėtus veiksmus (nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pasiekus nemokumo bÅ«senÄ ), todėl atsakovas privalo atlyginti dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovei atsiradusiÄ Å¾alÄ (kreditiniai reikalavimai, atsiradę tuo metu. kai įmonė jau buvo nemoki, atsakovo faktinio vadovavimo įmonei metu).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Ä®vertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ atsakovo priteistas 14 613,75 Eur žalos atlyginimas, todėl analizuojamas Å¡ios sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Žalos dydį ieÅ¡kovė tapatina su teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų bankroto byloje dydžiu, atsakovui laiku neinicijavus bankroto bylos, t. y. byloje kilo ginčas dėl to, ar buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas padarė ir turi atlyginti bendrovei žalÄ , jeigu pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Dėl ginčo esmės 9. Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

10. Ä®monės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose, todėl ieÅ¡kovės pareiga yra įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

11. Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas prisiima rizikÄ dėl pareigos padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis).

12. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Ä®BI 8 straipsnio 1 dalis).

Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , įmonės vadovas, esant Å¡ios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sÄ lygoms, privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas – įmonės nemokumas, kuris pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytinas bÅ«tent Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas kriterijus.

13. Ä®monės nemokumas yra nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama, kai, teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-567/2014).

14. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, pagal valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro duomenis, UAB „Lanteka“ paskutinį kartÄ finansinės atskaitomybės duomenis pateikė už 2007 metus (t. 1, el. b. l. 42–51). IÅ¡ pateiktos juridinio asmens pelno (nuostolių) ataskaitos už 2007 metus matyti, kad 2007 m. įmonė turėjo ilgalaikio turto už 22 327,10 Eur, jos trumpalaikis turtas sudarė 75 404,31 Eur, o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34 922,96 Eur (t. 1, el. b. l. 40, 41). UAB „Lanteka“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui vėliau (nuo 2008 metų) teikiami nebebuvo. Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „Lanteka“ nuo 2007 metų pabaigos buvo nemoki Ä®BI prasme.

15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. Nr. eB2-543-479/2019 pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) ieškinį atsakovei UAB „Lanteka“ dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad VĮ „Regitra“ ir Registrų centro duomenimis, UAB „Lanteka“ vardu yra registruota transporto priemonė, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas, kito registruoto turto nėra. Minėtoje civilinėje byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Lanteka“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nėra teikiami nuo 2008 metų.

Iš įmonės 2007 metų balanso matyti, kad įmonė turėjo ilgalaikio turto už 22 327,10 Eur, jos trumpalaikis turtas sudarė 75 404,31 Eur, o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34 922,96 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonėje nuo 2014 m. liepos 1 d. apdraustųjų nėra, todėl akivaizdu, kad bendrovė veiklos nevykdo ir 2007 metų balanso duomenys neatitinka realios įmonės turtinės padėties.

16. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės pradinę skolų apimtį, konstatavo, kad nemokumo atsiradimo momentu įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34 922,96 Eur (120 582 Lt), tačiau prie bendro nemokumo momentu buvusio skolų dydžio nepridėjo po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 54 912 Eur (189 600 Lt). Atsakovo nuomone, bendra skolų suma tuo metu buvo 89 835 Eur.

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais, pažymėdamas, kad, kaip minėta anksčiau, Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. BÅ«tent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.), o ne po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (kaip Å¡iuo atveju nurodo atsakovas – 54 912 Eur), kurie dar nėra pradelsti, patenka į vertinimo kriterijų, nustatant įmonės nemokumÄ Ä®BÄ® prasme.

18. Atsižvelgiant byloje esančius ir teismo sprendime aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įmonė buvo nemoki Ä®BÄ® prasme jau nuo 2007 metų, atsakovui bÅ«nant įmonės vadovu, tačiau atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalÄ , inter alia pažeisdamas pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis (atsakovas) – turi pareigÄ jÄ atlyginti. Å iuo atveju žala yra padaryta kreditoriams, kurių reikalavimus yra patvirtinęs Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 9 d. bei 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimis.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus atsakovo argumentus, kad patvirtinti įmonės kreditiniai reikalavimai sudaro 14 613,75 Eur, tuo tarpu įmonės skolų suma, anot atsakovo, – 89 835 Eur (teismo sprendime konstatuota suma – 34 922,96 Eur). Todėl, atsakovo teigimu, skirtumas tarp pradinės ir galutinės skolų apimties yra neigiamas, t. y. bendra įmonės skola faktiÅ¡kai sumažėjo, o tai rodo, kad vadovo sprendimas tęsti veiklÄ ne pablogino, o žymiai pagerino įmonės ir kartu kreditorių padėtį, todėl žalos nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovo argumentais, kad nuo 2007 metų, kai įmonė jau buvo nemoki, iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovas tęsė įprastÄ Ä¯monės Å«kinę-komercinę veiklÄ , siekdamas sumažinti skolų apimtį ir nepadarydamas žalos. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti visiÅ¡kai prieÅ¡ingas iÅ¡vadas – UAB „Lanteka“ vykdė iÅ¡ esmės nuostolingÄ veiklÄ ir tęsė nuostolingÄ veikla iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo, banko sÄ skaitose buvo pateikiami valstybinio socialinio draudimo debeto mokėjimo nurodymai, visos įplaukiančios piniginės lėšos buvo nuskaičiuojamos antstolių, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

20. Teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės nurodytais teiginiais, kad atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jis jokios žalos kreditoriams nedarė, nes grÄ Å¾ino dalį skolų, visiÅ¡kai neaptaria, kokiomis aplinkybėmis jis tai padarė, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad įmonė veikė pelningai ir kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas iki Å¡iol nevykdo pareigos po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ ; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali bÅ«ti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ iÅ¡lieka, o Å¡ios pareigos pažeidimas gali lemti jÄ pažeidusio asmens civilinę atsakomybę; pareiga inicijuoti bankroto bylÄ , esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, Ä®BÄ® apibrėžiama Å¡ios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylÄ , nei civilinės atsakomybės už Å¡ios pareigos nevykdymÄ ; vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingÄ , tačiau Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė, negali paÅ¡alinti įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

22. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje yra įrodytos visos bÅ«tinosios atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iÅ¡ atsakovo 14 613,75 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys).

23. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Dėl procesinės bylos baigties 24. Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, apibendrindamas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės ir proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimÄ keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 25. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

26. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

27. Duomenų apie ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikta, dėl to klausimas dėl Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų nenagrinėtinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė Danutė Žvinklytė