2020-04-22 Nr. AB-8441-3-64-3-01442-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-637-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01442-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose buvo laikoma po 4–8 asmenis, todėl nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamosios patalpos plotas. Taip pat nebuvo vykdomos užimtumo programos, nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliai buvo purvini, jautėsi nemalonus kvapas. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, kamerose taip pat buvo karšta, tvanku, ant sienų ir lubų matėsi pelėsis, trūko natūralios ir dirbtinės šviesos, neužtikrintas privatumas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo laikomas įstaigos kamerose Nr. 41 ir Nr. 27, kameroje buvo 2–6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,85 kv. m iki 7,92 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

5. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Nusiskundimų dėl kamerų būklės nebuvo. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, užimtumo programos, kurios yra savanoriškos, vykdomos. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2016 m. gegužės 2 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 27 pelėsio yra, 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 41 dirbtinė apšvieta per žema, yra pelėsio. Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Atsakovas neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo G. R. skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo G. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms iš dalies yra patvirtintas bylos medžiaga, nustačius, jog kameroje Nr. 41, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nepilną dieną, dirbtinis apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, o kameroje Nr. 27 buvo pelėsis, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje.

8. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog nors pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo karšta, tačiau jis Šiaulių TI buvo pavasarį, ne vasaros, kai didžiausi karščiai, laikotarpiu. Vertindamas tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Teismui pateiktoje Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelės kamerose, kur buvo pareiškėjas, buvo 2 m 332 cm aukščio, todėl privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatė, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog teismui nepateikta duomenų, kada jos buvo įrengtos, abejones vertino pareiškėjo naudai. Teismui pateikti įrodymai, jog kiemeliai švarūs. Teismas taip pat pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ar inventoriaus juose buvimo. Iš pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog užimtumo programos yra vykdomos, pareiškėjo buvimo kamerose laikomi asmenys jose dalyvavo.

9. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti pilnai.

11. Pareiškėjas nurodo, kad teismas buvo šališkas, gynė atsakovo interesus, neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsakovas, pareiškėjo nuomone, teikia klaidingą informaciją apie pareiškėjo pažeistas teises Šiaulių TI. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais nuteistaisiais, kameroje nebuvo dirbtinio oro ventiliatoriaus, turėdamas sveikatos problemų miegojo antrame lovos aukšte.

12. Atsakovas Šiaulių TI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Pareiškėjas teigia, kad teismui pateikti duomenys neatitinka realybės, tačiau, kaip teigia atsakovas, nenurodo konkrečių duomenų, kurie leistų tai pagrįsti. Atsakovas nurodo, kad teismui pateikti duomenys yra teisingi, o pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nepagrįsti. Taip pat atsakovas pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nenurodė aplinkybių, kad buvo kalinamas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis, todėl dėl šių klausimų nepasisako. Atsakovo nuomone, pareiškėjas iš esmės nepateikė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., atlyginimo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, kameroje nebuvo dirbtinio oro ventiliatoriaus, turėdamas sveikatos problemų miegojo antrame lovos aukšte.

16. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, jog turėjo sveikatos problemų, tačiau buvo paguldytas antrame lovos aukšte, prašė prie bylos pridėti gydytojo išduotą pažymą. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad yra nerūkantis, tačiau vis tiek buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo papildomai pirmosios instancijos teismui pateiktų paaiškinimų turinį, sprendžia, jog, nežiūrint šio procesinio dokumento formos, pareiškėjas šiuo dokumentu tikslino savo skundo pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą).

18. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalis numato, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas.

19. ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė pareiškėjo papildomų paaiškinimų priėmimo klausimo, o priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino šiame dokumente pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys