2022-05-18 Nr. AB-13052-3-61-3-01556-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 6K-191; 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. sausio 12 d. skundą „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21M38672 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“.
Legislator headnote
AI generated2022-05-18 Nr. AB-13052-3-61-3-01556-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujami įstatyminių atstovų (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 21M38672 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-411-624/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01556-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujamų įstatyminių atstovų, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujami įstatyminių atstovų (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 21M38672 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Pareiškėjai taip pat prašė atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Nurodė, kad su skundžiamu Sprendimu pareiškėjai susipažino 2022 m. sausio 7 d. Sprendimą skundė Migracijos departamentui, tačiau pastarasis atsisakė nagrinėti skundą ikiteismine tvarka. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, kreipėsi į teismą. Teismas, išnagrinėjęs skundą, 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3223-391/2022 nusprendė, kad šiuo atveju netaikoma skundų dėl Migracijos departamento sprendimų privaloma ikiteisminė tvarka, skundas tiesiogiai pateikiamas apygardos administraciniam teismui.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2021 m. lapkričio 5 d. ir pareiškėjai su juo supažindinti 2022 m. sausio 7 d. Pareiškėjai skundą dėl Sprendimo panaikinimo teismui padavė 2022 m. balandžio 14 d., praleidę įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.
Vertindamas argumentus, kad pareiškėjai terminą praleido, nes pasinaudojo ikiteismine tvarka, nors pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą to daryti nereikėjo ir tą patvirtino bylą išnagrinėjęs teismas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjai, kurie buvo ir yra atstovaujami profesionalaus atstovo, laiku tinkamai supažindinti su skundžiamu sprendimu, patys nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo, aktyvumo, atidumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Nors pareiškėjai skunde nurodo, jog jie nežinojo, kad nebereikia kreiptis į Migracijos departamentą ikiteismine tvarka, tačiau gavę aiškų Migracijos departamento išaiškinimą, kad jie turi kreiptis į teismą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, pastarieji kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti jų skundą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo. Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-3223-394/2022 teismas nustatė, kad aplinkybės, lėmusios ginčijamo Sprendimo termino praleidimą, yra pasirinkta gynybinė pozicija. Pareiškėjai turėjo galimybę ir tikslinti skundo reikalavimus nurodytoje administracinėje byloje, kuo nepasinaudojo. Be to, kad kiti užvesti šalies teisminiai procesai neatleidžia nuo procesinių terminų kituose teismo procesuose laikymosi.
III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjai nusprendė teikti skundą dėl Migracijos departamento atsisakymo jų skundą nagrinėti ikiteismine tvarka vadovaudamiesi apygardos administracinių teismų, atsisakančių priimti ikiteismine tvarka nenagrinėtus skundus dėl Migracijos departamento sprendimų prieglobsčio byloje, įstatymo aiškinimo praktika, taip pat siekdami išnaudoti teisės aktų numatytą galimybę pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus Migracijos departamentui. Ši praktika buvo pakeista tik 2022 m. vasario mėnesio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais.
Pareiškėjai savo teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai ir tokiais būdais bei priemonėmis, kurie jiems prieinami. Prieglobsčio prašytojo interesų vertinimas šiuo atveju turėtų būti prioritetinis.
Be to, būtina įvertinti ir aplinkybes, kad pareiškėjams buvo apribotas judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo, šiuo atveju, priklausė nuo Migracijos departamento darbuotojų, sprendimas įteiktas praėjus 2 mėnesiams nuo jo priėmimo, pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas. Patys pareiškėjai tinkamai ir aiškiai išreiškė valią teikti skundą dėl Sprendimo. Pareiškėjai buvo aktyvūs ir pareigingi, t. y. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir siekė laiku paduoti skundą. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas identiškoje situacijoje kitoje byloje tenkino pareiškėjų prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, be kita ko, kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, nes, atstovaujami profesionalaus atstovo, tinkamai supažindinti su Sprendimu, nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo, aktyvumo, atidumo reikalavimų bei operatyvumo standarto; gavę aiškų Migracijos departamento išaiškinimą, kad jie turi kreiptis į teismą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, pastarieji kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti jų skundą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo. Be to, teismo teigimu, aplinkybės, lėmusios ginčijamo Sprendimo termino praleidimą, yra pasirinkta gynybinė pozicija. Pareiškėjai turėjo galimybę ir tikslinti skundo reikalavimus kitoje administracinėje byloje, kuo nepasinaudojo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę; 3) uždrausti pareiškėjams (nepilnamečių pareiškėjų atstovams) atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimą pareiškėjams (nepilnamečių pareiškėjų atstovams) atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) neuždrausti nepilnamečiams pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką. Iš Sprendime esančio prierašo matyti, kad pareiškėjai su Sprendimu susipažino 2022 m. sausio 7 d. Pažymėtina, kad Sprendime taip pat nurodyta, kad „Jeigu jūs nesutinkate su šiuo sprendimu, jūs galit kreiptis su skundu į Migracijos departamentą per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo. Skundas gali būti pateiktas ir el. paštu <...>“.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, administracinėje byloje Nr. eI3-3223-394/2022 prašydami:
1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 6K-191; 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. sausio 12 d. skundą „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21M38672 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėju skundą atmetė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 18 straipsniu, pažymėjo, kad juo buvo pripažintas netekęs galios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties IX1 skyrius, kuriame buvo įtvirtinta skundų dėl Migracijos departamento sprendimų privaloma ikiteisminė tvarka.
Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinęs įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo tvarką ir siekdamas atsisakyti skundų dėl Migracijos departamento sprendimų privalomos ikiteisminės tvarkos, nustatė tokius skundus nagrinėjančiam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui įgaliojimus, kurie padėtų sklandžiai pereiti prie naujoje Įstatymo redakcijoje įtvirtintos skundų nagrinėjimo tvarkos. Pagal Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį šis kolegialus organas užbaigia nagrinėti užsieniečių skundus, paduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pagal Įstatymo redakciją, galiojusią iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.
Kadangi šiam kolegialiam organui nenumatyta įgaliojimų nagrinėti skundus, gautus po Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, teismas darė išvadą, kad tokiems skundams taikoma apskundimo tvarka numatyta Įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. pateikiant skundą tiesiogiai apygardos administraciniam teismui.
Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai: (i) pareiškėjų atžvilgiu 2021 m. lapkričio 5 d. buvo priimtas Migracijos departamento Sprendimas nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; (ii) su Sprendimu pareiškėjai buvo supažindinti tik 2022 m. sausio 7 d., kai jau buvo įsigaliojusi nauja Įstatymo redakcija, nenumatanti ikiteisminės Migracijos departamento sprendimų apskundimo tvarkos, tačiau pareiškėjai, pirmiausiai, kreipėsi į Migracijos departamento komisiją, prašydami panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Komisija 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą laikė nepaduotu; (iii) pareiškėjai kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl Migracijos departamento komisijos sprendimo, kuriuo jų skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo buvo laikytas nepaduotu, tačiau teismas jų skundą 2022 m. balandžio 13 d. atmetė; (iv) pareiškėjai su skundu dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo 2022 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris konstatavo, kad pareiškėjai praleido terminą pateikti skundui dėl Sprendimo panaikinimo, todėl jų skundą atsisakė priimti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).
Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.).
Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybių, susijusių su skundo padavimo termino praleidimu, visumą, taip pat tai, kad pareiškėjų galimybės tinkamai ir laiku įgyvendinti savo procesines teises dėl kalbinių ir kultūrinių skirtumų yra ribotos, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo naikinama, pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti.
Atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21M38672 paduoti, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan