Legislator Case Law & Legislation
94910545-3733-4133-804d-4c8fdacd2b2e AI generated

94910545-3733-4133-804d-4c8fdacd2b2e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 94910545-3733-4133-804d-4c8fdacd2b2e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Laimos Gerasičkinienės, JÅ«ratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „PAAS LT“ ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-36-6103, dalyje dėl dienpinigių priteisimo pripažinimo negaliojančiu.

Legislator headnote

AI generated

94910545-3733-4133-804d-4c8fdacd2b2e · Vilniaus apygardos teismas: Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų nesutikęs su pasiÅ«lytomis darbo sutarties sÄ lygomis, dėl jų vedęs derybas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kėlė ginÄÄ dėl už vasario mėnesį skirto 79,21 Lt papildomo užmokesčio. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju negalima padaryti iÅ¡vados, jog sudarant darbo sutartį buvo pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, ieÅ¡kovas naudojosi savo kaip darbdavio padėtimi, dėl ko atsakovas nebÅ«tų galėjęs derėtis dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-82-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19466-2013-1                                         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                    14.; 18.2.2.; 121.18.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 25 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Laimos Gerasičkinienės, JÅ«ratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „PAAS LT“ ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-36-6103, dalyje dėl dienpinigių priteisimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas UAB „PAAS LT“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2013-05-02 sprendimÄ , priimtÄ darbo byloje Nr. APS-36-6103, dalyje dėl 2 340 Lt dienpinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo panaikinti, o V. S. reikalavimÄ dėl dienpinigių priteisimo atmesti bei iÅ¡ jo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“, darbuotojams komandiruotėms į Latvijos RespublikÄ yra nustatyta 130 Lt dydžio dienpinigių norma.

Pagal įmonėje galiojančių darbo tvarkos taisyklių 5.4 p. darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, yra mokama 50 proc. dienpinigių normos, patvirtintos minėtu Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 116. Remiantis UAB „PAAS LT“ direktoriaus 2013-03-22 įsakymu Nr. K-4 „Dėl komandiruotės“, V. S. į komandiruotę Jūrmaloje buvo siųstas per laikotarpį nuo 2013-02-22 iki 2013-03-08 (komandiruotės trukmė – 15 dienų). 2013-03-12 įsakymu Nr. K-8 „Dėl komandiruotės“ V.

S. į komandiruotę JÅ«rmaloje buvo siųstas laikotarpiui nuo 2013-03-12 iki 2013-03-28 (komandiruotės trukmė – 17 dienų). 2013-03-29 įsakymu Nr. K-13 „Dėl komandiruotės“ V. S. į komandiruotę JÅ«rmaloje buvo siųstas laikotarpiui nuo 2013-04-02 iki 2013-04-14 (komandiruotės trukmė – 13 dienų). 2013-03-28 V. S. buvo suteikta laisva diena, už kuriÄ nebuvo mokamas darbo užmokestis. V. S. 2013-04-10 savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alinus iÅ¡ darbo vietos, minėta diena darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje buvo pažymėta kaip pravaikÅ¡ta, o už Å¡iÄ dienÄ nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. 2013-04-10 V.

S. savavališkai išvykus iš darbo vietos, jis komandiruotės nebetęsė. Darbo sutartis su V. S. buvo nutraukta 2013-04-11. Ieškovas nurodė, jog faktiškai atsakovas komandiruotėje buvo 40 dienų, todėl už šį laikotarpį jam buvo priskaičiuota 2 600 Lt dienpinigių (65 Lt x 40 d. = 2 600 Lt). Dienpinigiai darbuotojui buvo išmokėti 2013-03-01 kartu su mokamu darbo užmokesčiu (455 Lt); 2013-03-18, 2013-03-25, 2013-04-09 atsakovui sumokėta 1 625 Lt; 2013-05-14 sumokėta likusi suma – 520 Lt.

Atsakovas V. S. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad dienpinigiai atsakovui nebuvo sumokėti kartu su darbo užmokesčiu, tai patvirtina bankinių pervedimų pažymos, kuriose nurodoma, jog visų mokėjimų paskirtis yra darbo užmokestis, neiÅ¡skiriant dienpinigių ir priedo. Pagal tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ darbo sutartį buvo sulygtas fiksuotas 1 000 Lt darbo užmokestis ir piniginis priedas, kurio dydis priklausė nuo įmonės darbo rezultatų. Priedo dydis sutartyje neaptartas, o atsiskaitymo lapelių darbdavys darbuotojams neįteikinėjo, todėl mokėto priedo dydis yra pinigų suma, virÅ¡ijanti 2 000 Lt.

Atsakovui žodžiu buvo pažadėtas 4 000 Lt per mėnesį darbo užmokestis, o už 39 darbo dienas atsakovui paskaičiuota 5 895,25 Lt pinigų suma, kuri sudaro apie 75 proc. pažadėto atlyginimo, dėl to ieÅ¡kovo teiginiai, jog į ieÅ¡kovo nurodytÄ sumÄ Ä¯eina ir darbo užmokestis, ir dienpinigiai, yra aiÅ¡kiai nepagrįsti.IeÅ¡kovas pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad 2013-03-14 įsakymu buvo nustatyti darbo įkainiai, su kuriais darbuotojai buvo supažindinti. Atsakovas per darbo laikotarpį vidutiniÅ¡kai sumontavo 100,27 kv. m.

Pagal susitarimÄ , kad gautum mėnesinį darbo užmokestį, reikėjo sumontuoti 66,26 kv. m, todėl atsakovui buvo skirtas iÅ¡ viso 1 020,07 Lt priedas. PaaiÅ¡kino, jog atsakovas vasario mėnesį papildomai sumontavo 2,64 kv. m, todėl gavo 79,21 Lt priedÄ , kovo mėnesį papildomai sumontavo 31,36 kv. m, todėl jam buvo skirtas 940,86 Lt priedas, balandžio mėnesį atsakovui priedas nebuvo skirtas, nes jis neatliko papildomų darbų.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-09 sprendimu ieÅ¡kovo UAB „PAAS LT“ ieÅ¡kinį tenkino – panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimÄ Nr. DGKS-1430, priimtÄ darbo byloje Nr. APS-36-6103, dalyje dėl 2 340 Lt dienpinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovui V.

S. ir atmetė atsakovo V. S. reikalavimÄ dėl 2 860 Lt dienpinigių priteisimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju priedo atsakovui dydis nebuvo apibrėžtas konkrečia suma ar procentine iÅ¡raiÅ¡ka. Darbo sutarties 3 p. tekstinė konstrukcija nurodo, kad priedas mokamas nuo įmonės darbo rezultatų, tačiau abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimai įrodo, kad pagal įmonėje susiklosčiusiÄ tvarkÄ priedas priklausė nuo objekto kainos, pagal kurį apskaičiuojami darbų įkainiai, ir jame atliekamų darbų kiekio.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybe, kad už pagrindinį darbo užmokestį atsakovas sutiko atlikti tam tikrÄ darbų kiekį. Atsižvelgdamas į atsakovo darbo specifikÄ , teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad iÅ¡dirbio normų nustatymas yra vienas iÅ¡ bÅ«dų apskaityti atliekamÄ darbÄ , už kurį darbdavys moka atlyginimÄ , vykdyti darbuotojo pareigų kontrolę. Nurodė, kad atsakovo atstovas neigė tokį susitarimÄ , nenurodydamas jokių argumentų, neginčydamas, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡dirbio normos yra neįmanomos ar nepagrįstos, ar buvo tartasi dėl kitokių darbo apimčių pagrindiniam atlyginimui gauti.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 protokole Nr. DGP-1246 yra užfiksuota, jog darbuotojai (tarp jų ir atsakovas) nurodė, kad jie nežinojo aplinkybės dėl mokamo 50 proc. dienpinigių, jei jie tai bÅ«tų žinoję, bÅ«tų nesutikę dirbti. Ä®vertinęs ginčo esmę, teismas sprendė, jog ginčo dėl priedo skaičiavimo tvarkos ir mokėjimo sÄ lygų nebuvo. Atsakovas su Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose yra nustatyta 50 proc. dienpinigių norma, buvo supažindintas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad susitarimas dėl minimalios iÅ¡dirbio normos buvo negu nebuvo (CPK 185 str.). Taip pat teismas nustatė, kad pagal 1 020,07 Lt sumos apskaičiavimo metodikÄ ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ pažymoje nurodyta premija atitinka susitarto mokėti už produktyvumÄ ir efektyvų darbo laiko panaudojimÄ priedo esmę, kuri yra kaip papildomas uždarbis montuotojui prie nekintamosios darbo užmokesčio dalies. Atsakovo praÅ¡ymas laikyti, kad jam iÅ¡mokėtos sumos, virÅ¡ijančios 1 000 Lt (susitartÄ MMA kaip pagrindinį atlygį), yra priedas, neturi objektyvaus pagrindimo, t. y. atsakovas nepateikė įrodymų, jog susitarta dėl 4 000 Lt atlygio per mėnesį, taip pat atsakovas nenuginčijo ieÅ¡kovo nurodytų darbų apimties.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų nesutikęs su pasiÅ«lytomis darbo sutarties sÄ lygomis, dėl jų vedęs derybas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kėlė ginÄÄ dėl už vasario mėnesį skirto 79,21 Lt papildomo užmokesčio. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju negalima padaryti iÅ¡vados, jog sudarant darbo sutartį buvo pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, ieÅ¡kovas naudojosi savo kaip darbdavio padėtimi, dėl ko atsakovas nebÅ«tų galėjęs derėtis dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų.

Atsakovas pagal sutartas sÄ lygas dirbo iki 2013-04-11, tačiau į bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad jis reiÅ¡kė pretenzijas dėl priedo skaičiavimo tvarkos ir dydžio. Tai, kad mokamas darbo užmokestis neatitiko atsakovo lÅ«kesčių, nesudaro pagrindo pripažinti, jog jam iÅ¡mokėtos sumos, virÅ¡ijančios 1 000 Lt, yra priedas. Taip pat teismas nurodė, kad įstatyme nėra nurodyta, jog dienpinigių ir darbo užmokesčio sumos negali bÅ«ti sumokėtos vienu pavedimu, todėl atsakovo atstovo argumentas, kad nenurodžius atskirai sumokėtos dienpinigių dalies, laikytina, jog atsakovui buvo iÅ¡mokėtas tik darbo užmokestis, neturi teisinio pagrindimo. 2013-03-12 ir 2012-04-09 pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis „DU už vasarį mėn.“ ir „DU už kovo mėn.“ bei 2013-03-01, 2013-03-18, 2013-03-25 pavedimai – „avansas“, nesudaro pagrindo traktuoti, jog nebuvo mokami dienpinigiai.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo sudarytos pažymos, buvo mokamos sumos, apimančios ir darbo užmokestį, ir dienpinigius. Pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis nėra prilyginama mokėjimo teisiniam pagrindui, todėl atsakovui negalėjo sukelti teisėtų lÅ«kesčių. Be to, viename iÅ¡ mokėjimo dokumentų yra nurodyta mokėjimo paskirtis – „į korteles“. Nurodė, kad apie dienpinigių normos taikymÄ susitarta Darbo sutarties 10 p. Teismo vertinimu, neprotinga bÅ«tų manyti, kad įmonė nesivadovautų savo priimtais įsakymais.

Nurodė, kad sumokėtų sumų atitikimas tik patvirtina aplinkybę, jog ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ mokėti dienpinigius, bet ne priedÄ . Tai, kad ieÅ¡kovo sumokėti mokesčiai nuo iÅ¡mokėtų sumų neatitinka atsakovo pateiktos internetinės skaičiuoklės, neįrodo dienpinigių nemokėjo fakto ar neteisingo jų apskaičiavimo. Be to, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo sudarytos lentelės, atsakovui buvo taikytas kitas neapmokestinamųjų pajamų dydis, nei į skaičiuoklę įvedė atsakovo atstovas.

Be to, atsakovo atstovas įrodinėjo, kad ieÅ¡kovas neįskaičiavo atsakovo vykimo į komandiruotę laiko, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas vyko į komandiruotę kitu laiku, nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, t. y. jog tarnybinės kelionės į kitÄ vietovę laikas nėra įskaičiuotas į tos dienos darbo laikÄ . Darbo tvarkos taisyklių 4.1. p. numato, kad darbuotojai dirba pagal nustatytÄ grafikÄ , o reikalavimas pradėti darbÄ nuo 7 val. ryto keliamas tik dirbantiems Vilniuje (4.3 p.).

Taip pat atsakovo ataskaitos apie komandiruotėje turėtas faktines iÅ¡laidas ieÅ¡kovui nebuvo pateiktos, o byloje nėra jokių įrodymų, galinčių objektyviai patvirtinti nurodytÄ aplinkybę, kad atsakovas sugaiÅ¡o visÄ dienÄ vykdamas į JÅ«rmalÄ , ir Å¡i diena ar tam tikras vykimo laikas nėra pažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje ir įskaičiuoti į darbo laikÄ . Taigi teismas laikė, kad Darbo ginčų komisijos sprendime konstatuotas 44 kalendorinių dienų buvimo komandiruotėje faktas neturi objektyvaus pagrindimo.

Teismo vertinimu, suskaičiavus pažymėtÄ Å¾iniaraÅ¡tyje faktiÅ¡kai dirbtų dienų skaičių, įvertinus bylos medžiagÄ dėl laisvos dienos suteikimo, atsakovo neatvykimo į darbÄ , atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė ataskaitos apie komandiruotę, t. y. byloje neįrodžius aplinkybės dėl neteisingos darbo laiko apskaitos, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas mokėjo atsakovui ir dienpinigius, ir priedÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 520 Lt sumokėjo 2013-05-14, t. y. prievolę visiÅ¡kai atsiskaityti įvykdė iki kreipimosi į teismÄ dienos, o atsakovas įvykdymÄ priėmė.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad darbų įkainiai neskaičiuojami nuo objekto vertės, prieÅ¡ingai, darbų įkainiai savo dalimi lemia objekto sÄ matinę vertę. BÅ«tent dėl to tikriausiai teismas ir padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas už pagrindinį atlyginimÄ , numatytÄ darbo sutartyje – 1 000 Lt, sutiko atlikti tam tikrÄ darbų kiekį.

Atsakovui dirbant pilnÄ darbo savaitę, vien už visas darbe praleistas valandas darbdaviui kilo prievolė mokėti MMA, nepriklausomai nuo jokios darbo apimties ar kiekio, kuriuos atsakovas atliks per šį laikÄ . Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo rėmimasis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, kad kiekvienas montuotojas žino, kiek jis gali atlikti tam tikrų darbų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju susitariama dėl iÅ¡dirbio normų. Nesupranta, iÅ¡ ko ieÅ¡kovas kildina eilinių darbininkų pareigÄ Å¾inoti tokių normų egzistavimÄ ir jų sÄ sajÄ su atsakovo darbo sutartimi, ypač, kai į bylÄ nėra pateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Nesant aiÅ¡kiai iÅ¡dirbio normai, neįmanoma nustatyti jo virÅ¡ijimo, nes jokio susitarimo dėl minimalių iÅ¡dirbio normų, apie kurį kalba teismas, tarp Å¡alių nebuvo. Ä® bylÄ pateiktas tik įsakymas su darbų įkainiais, dėl kurio ginčo nėra. Be to, atsakovas neginčijo jam iÅ¡mokėto priedo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu tik todėl, kad ieÅ¡kovas nepateikdavo darbuotojams atsiskaitymo lapelių, kuriuose bÅ«tų nurodytos konkrečios pagrindinio darbo užmokesčio, priedo, dienpinigių ir kitų iÅ¡mokų sumos.

Mano, kad tokia prievolė darbdaviui kyla įstatymų pagrindu, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ios prievolės nevykdė. Nurodė, kad ieÅ¡kovo skaičiavimuose nurodytos atsakovui sumokėtos sumos neatitinka sumokėtų mokesčių, tačiau teismas to neįvertino, tuo tarpu ieÅ¡kovo pateiktÄ raÅ¡ytinę pažymÄ teismas priėmė be jokios abejonės net nevertinęs, ar joje pateikti skaičiavimai yra teisingi. Be to, teismas, nurodydamas, jog atsakovas komandiruotėje nedirbo nuo 7 val. ryto, nes toks darbo režimas nustatytas tik objektuose Vilniuje, nesirėmė jokiais įrodymais, kuriuos turėjo pateikti ieÅ¡kovas, ginčydamas Darbo ginčų komisijos sprendimÄ .IeÅ¡kovas UAB „PAAS LT“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad darbo sutartimi buvo sutarta dėl darbo užmokesčio dydžio, jo sudedamųjų dalių bei mokėjimo tvarkos, o priedo apskaičiavimo tvarka nurodyta įmonės vadovo 2013-03-14 įsakymu Nr. 48/PA, su kuriuo pasiraÅ¡ytinai supažindintas atsakovas. Pažymėjo, kad darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo atliekamÄ darbÄ , apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (priedus). Taigi, nagrinėjamu atveju darbo apmokėjimo sÄ lygos buvo nustatytos aiÅ¡kiai ir jas taikant nekilo Å¡alių ginčo iki paskutinio mėnesio atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo.

Tai, kad atsakovui buvo iÅ¡mokėta 2 600 Lt dienpinigių suma, įrodo į bylÄ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir sumų iÅ¡mokėjimÄ Ä¯ apelianto sÄ skaitÄ mokėjimo dokumentai. Atsakovo teiginys, jog darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo atlikti kartu negalima, nepagrįstas jokiu teisiniu pagrindu. PrieÅ¡ingai, teisės aktai nedraudžia tokių mokėjimų darbdaviui atlikti kartu, nes dienpinigių iÅ¡mokėjimas tokiu bÅ«du nepakeičia jų paskirties.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įvertinus bylos medžiagÄ , atsakovo atliktÄ darbÄ , suskaičiavus žiniaraÅ¡tyje pažymėtÄ atsakovo faktiÅ¡kai dirbtų dienų skaičių, įvertinus laisvos dienos atsakovui suteikimÄ , atsakovo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė ataskaitos apie komandiruotę, t. y. byloje neįrodžius aplinkybės dėl neteisingos darbo laiko apskaitos, teigtina, kad ieÅ¡kovo atsakovui sumokėtas sumas sudaro ir pagrindinio darbo užmokesčio, ir priedų, ir dienpinigių iÅ¡mokėjimas.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2013-02-08 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 49, kurios pagrindu atsakovas iki 2013-05-07 buvo priimtas fasadų Å¡iltintoju. Darbo sutartis buvo nutraukta 2013-04-11 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str., t. y. nepasibaigus jos terminui. Darbo sutarties 3 p. numatyta, jog atsakovas turi teisę į Lietuvos Vyriausybės patvirtintÄ MMA ir priedÄ , priklausantį nuo įmonės darbo rezultatų.

Darbo santykių su ieÅ¡kovu laikotarpiu atsakovas buvo 3 kartus siųstas į komandiruotę Latvijos Respublikoje, JÅ«rmaloje, iÅ¡ viso 40 dienų. 2013-03-27 įsakymu Nr. P-26 atsakovui suteikta laisva diena; 2013-04-10 įsakymu Nr. P-29 atsakovui paskirta drausminė nuobauda. IeÅ¡kovas Å¡ių dienų į darbo laikÄ neįskaičiavo. Atsakovas, nesutikdamas su iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, dydžiu, kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , kuri 2013-05-02 sprendimu patenkino V. S. praÅ¡ymÄ dėl 2 860 Lt dienpinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 sprendimu Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimas Nr. DGKS-1430 panaikintas ir atsakovo V. S. reikalavimas dėl 2 860 Lt dienpinigių priteisimo atmestas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesutikdamas su atsakovo V. S. argumentais, kad jam iÅ¡mokėtos sumos, virÅ¡ijančios 1 000 Lt (susitartÄ MMA kaip pagrindinį atlygį), yra priedas, nurodė, jog labiau tikėtina, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl minimalios iÅ¡dirbio normos, kuriÄ virÅ¡ijus mokamas darbuotojui atitinkamas priedas.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutikdamas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nurodo, jog atsakovui dirbant pilnÄ darbo savaitę, vien už visas darbe praleistas valandas darbdaviui kilo prievolė mokėti MMA, nepriklausomai nuo jokios darbo apimties ar kiekio, kuriuos atsakovas atliks per šį laikÄ , o nesant aiÅ¡kiai iÅ¡dirbio normai, neįmanoma nustatyti jo virÅ¡ijimo, nes jokio susitarimo dėl minimalių iÅ¡dirbio normų tarp Å¡alių nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog visos jam iÅ¡mokėtos sumos, virÅ¡ijančios 1 000 Lt (susitartÄ MMA kaip pagrindinį atlygį), yra priedas, nenurodė, kodėl, jo manymu, bÅ«tent tokios iÅ¡mokėtos sumos jam priklausė kaip priedas ir kaip Å¡is priedas turėtų bÅ«ti apskaičiuojamas.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas prieÅ¡ingai, nurodė, jog priedas priklausė nuo objekto kainos, pagal kurį apskaičiuojami darbų įkainiai, ir jame atliekamų darbų kiekio, kurį virÅ¡ijus ir mokamas atitinkamas priedas. IeÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti atsakovui iÅ¡mokėtų sumų dydžius, pateikė 2013-04-22 pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas (b. l. 11), kurioje matyti atitinkamos atsakovui iÅ¡mokėtos pagrindinio darbo užmokesčio, priedų ir dienpinigių komandiruočių metu sumos.

Pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Faktiniai duomenys nustatomi Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, jog už pagrindinį darbo užmokestį atsakovas turėjo atlikti tam tikrÄ darbų kiekį, kurį virÅ¡ijus mokamas atitinkamas priedas. Atsakovo teiginiai, kad dirbant pilnÄ darbo savaitę, vien už visas darbe praleistas valandas darbdaviui kilo prievolė mokėti MMA, nepriklausomai nuo jokios darbo apimties ar kiekio, kuriuos atsakovas atliks per šį laikÄ , yra nepagrįsti, kadangi, minėta, tokiu atveju lieka neaiÅ¡ki atsakovui priklausančio priedo skaičiavimo tvarka.

Pažymėtina, kad nors darbo sutarties 3 p. nurodyta, jog priedas mokamas nuo įmonės darbo rezultatų, tačiau, kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, abiejų Å¡alių byloje esantys paaiÅ¡kinimai įrodo, kad pagal įmonėje susiklosčiusiÄ tvarkÄ priedas priklausė nuo objekto kainos ir jame atliekamų darbų kiekio.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo dėl dienpinigių skaičiavimo tvarkos ir dydžio nėra. Ginčas tarp Å¡alių kyla tik dėl to, ar į atsakovui kaip darbo užmokestis sumokėtas sumas įeina paskaičiuoti dienpinigiai, ar ne.

Byloje nustatyta, jog atsakovui atlikti 2013-03-12 ir 2012-04-09 pavedimai, kuriuose nurodyta mokėjimo paskirtis – „DU už vasarį mėn.“ ir „DU už kovo mėn.“, bei 2013-03-01, 2013-03-18, 2013-03-25 pavedimai, nurodant „avansas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiais pavedimais pervestas sumas sudaro tik pagrindinis darbo užmokestis ir priedas, neįskaitant dienpinigių, kadangi darbdaviui nėra numatytas draudimas darbo užmokesčio sumas, įskaitant priedus, dienpinigius ir kitus mokėjimus, pervesti vienu pavedimu.

Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbdavys nepateikdavo darbuotojams atsiskaitymo lapelių, kuriuose bÅ«tų nurodytos atitinkamos darbo užmokesčio sumos, tačiau byloje nėra nustatyta, jog atsakovas, gavęs darbo užmokestį už vasario, kovo mėnesius, bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ atsakovo nurodytus mokėjimus pagrįsti ir ginčijęs atitinkamas jam mokėtinas sumas, įvertinant ir tai, jog su dienpinigių mokėjimo tvarka atsakovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai (b. l. 27). Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovo į bylÄ pateikti internetinės skaičiuoklės rezultatai nėra tinkamas įrodymas nustatyti dienpinigių nemokėjimo faktÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo pateiktÄ ieÅ¡kinį ir apeliaciniame skunde, dienpinigiai gali bÅ«ti apmokestinami (http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000110169). Be to, nagrinėjamu atveju aktualus ne mokestinės prievolės įvykdymo klausimas, bet atsakovui tiesiogiai iÅ¡mokėtų sumų dydis.Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, jog dienpinigiai atsakovui mokėtini ne už 40 dienų, o už 44 dienas, kadangi ieÅ¡kovas neįskaičiavo atsakovo vykimo į komandiruotę laiko.

Tačiau Å¡iuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas vyko į komandiruotę kitu laiku, nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, t. y. jog tarnybinės kelionės į kitÄ vietovę laikas nėra įskaičiuotas į tos dienos darbo laikÄ . Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieÅ¡kovas pagrįstai iÅ¡mokėjo atsakovui dienpinigius už 40 darbo dienų, kurie sudaro 2 600 Lt sumÄ . Taigi, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir CPK 98 str., ieÅ¡kovo UAB „PAAS LT“ naudai iÅ¡ atsakovo priteisiamos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 350 Lt iÅ¡laidų, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo V. S.. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :             Atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. ieÅ¡kovo UAB „PAAS LT“ naudai 350 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Teisėjai                                                              Laima Gerasičkinienė                                                                            Jūratė Varanauskaitė                                                                            Dainius Rinkevičius