2022-01-13 Nr. BB-476-1-03-2-00434-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-6299/2021

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00434-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo P. L. gynėjo advokato Aido Venckaus kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo P. L. gynėjas advokatas A. Venckus prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą P. L. nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neatskleidė nuteistojo kaltės (tiesioginės tyčios) ir nusikaltimo motyvo klastoti dokumentus turinio, nepateikė tai patvirtinančios įrodymų analizės, padarė įrodymų vertinimo klaidų, išvadas grindė prielaidomis ir spėjimais; taip teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį) ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Kasatorius taip pat nurodo, kad netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 228 straipsnio 1 dalis) nustatant neturtinės žalos valstybei dydį. Nuteistojo veiksmais padaryta neturtinė žala buvo pripažinta didelė dėl to, kad atlikdamas inkriminuojamus veiksmus jis padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą, kasatoriaus nuomone, nepagrįstai pripažintas kaltu. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kad V. J. leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus buvo išduotas dar 2007 m., taip pat nevertino V. J. elgesio keičiant gydymo įstaigas prieš kiekvieną privalomą jo sveikatos patikrinimą. Kasatoriaus teigimu, nurodyti pažeidimai (nesurinko visos galimos informacijos apie V. J. sveikatos būklę prieš gydytojų konsultacinei komisijai duodant išvadą) gal ir galėtų būti vertinami tik kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų neatlikimas dėl neatsargumo, bet ne kaip tyčiniai veiksmai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde dėstoma teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimo kritika, nuteistajam palankia linkme interpretuojami liudytojų V. J., I. A. parodymai (esą šių liudytojų bei nuteistojo duoti parodymai tarpusavyje sutampa, keliama versija, kad medicininė forma Nr. 027/a buvo užpildyta ir pridėta prie V. J. medicininių dokumentų, bet ji nenustatytu būdu ir laiku dingo iš VšĮ „J“) ir teigiama, kad vertinant įrodymus padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, o P. Laimutis nuteistas nepagrįstai.

Pažymėtina, kad tokie teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu, pateikiant savas versijas, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas nurodomas iš esmės deklaratyviai. Pažymėtina, kad BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus turi būti grindžiami ne nuomone, kad teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, bet teisiniais argumentais dėl padarytų konkrečių esminių atitinkamų BPK normų pažeidimų, Teisinių argumentų dėl esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus kasaciniame skunde nėra.

Skunde taip pat ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistojo P. L. kaltės (tiesioginės tyčios), padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, didelės neturtinės žalos padarymo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnio 1 dalis) ir teikiamos subjektyvios išvados. Antai tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo kaltę (tiesioginę tyčią) sieja ne su P. L. realiu žinojimu apie V. J. psichikos sveikatos būklę 2017 m. balandžio 13 d., bet su galimai netinkamu jo, kaip VšĮ „J“ šeimos gydytojo ir gydytojų konsultacinės komisijos pirmininko, pareigų atlikimu; kad VšĮ „J“ ir nuteistajam iki 2017 m. balandžio 13 d. negavus V. J. psichikos sveikatos kortelės, nuteistasis nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad V. J. anksčiau buvo gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimo; kad už kaltinime nurodytų med. dokumentų užpildymą nesurinkus visos privalomos informacijos apie V. J. psichikos sveikatos būklę P. L. veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip darbo tvarkos pažeidimas, o nustačius, kad tokiais veiksmais padaryta didelė žala, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės pagal BK 229 straipsnį, ir kt. Be kita ko, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nuteistasis kaltinime nurodytus med. dokumentus užpildė, nenusiuntęs V. J. pas gydytoją psichiatrę I. A. ir negavęs iš jos užpildytos formos Nr. 027/a, neatitinka faktinių aplinkybių.

Vis dėlto, kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, joje išsamiai pasisakyta tiek dėl nuteistojo tiesioginės tyčios klastojant medicininius dokumentus, tiek dėl padarytos didelės neturtinės žalos. Be kita ko, nutarties 12 punkte motyvuotai paneigti apelianto teiginiai, kad VšĮ „J“ buvo pateikta gydytojos psichiatrės I. A. išduota medicininė forma Nr. 027/a dėl V. J. sveikatos būklės; 19-20 punktuose – dėl atsakomybės pagal BK 229 straipsnį ar drausmine tvarka negalimumo, o 22 punkte paaiškinta dėl aplinkybės, kad V. J. jau ir anksčiau buvo išduotas leidimas ginklui laikyti (nešiotis), vertinimo. Kasatorius netvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių paduoto apeliacinio skundo argumentų, kas duotų pagrindą bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Taigi teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasaciniame skunde nesuformuluoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo P. L. gynėjo advokato Aido Venckaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas