2016-08-02 Nr. AB-15347-3-62-3-02385-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3913-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02385-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, bei Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 64-TE-511 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam policininkui A. M. ir vyresniojo policininko A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos (toliau – ir Įsakymas);

2) priteisti A. M. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo pareigų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad, būdamas Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) postiniu, tarnybą privalėjo vykdyti nuo 2015 m. spalio 27 d. 15.00 val., iki 2015 m. spalio 28 d. 3.00 val. Pareiškėjas į pamainą atvyko 15.00 val. ir atlikinėjo jam pagal funkcijas priskirtus darbus, t. y. 17.00 val. – 17.30 val. sulaikytajam atliko daktiloskopinę procedūrą, kurios atlikimo metu naudojosi ypač stipriais dezifektantais, kuriuose yra net 63% alkoholio. 17.48 val. OVS viršininkas A. K. alkoholio kiekio matuokliu patikrino pareiškėją ir matuoklis parodė 0,21 promilių girtumą, iš matuoklio parodymų atmetus 0,017 prom. paklaidą, nustatytas 0,19 prom. girtumas.

Dėl šių priežasčių buvo surašytas nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktas, su kuriuo pareiškėjas nesutiko ir pareikalavo išrašyti siuntimą į Marijampolės ligoninę neblaivumui nustatyti. Marijampolės AVPK tarnybiniu transportu, praėjus beveik valandai laiko, pareiškėjas pristatytas į Marijampolės ligoninę neblaivumui nustatyti, kur patikrinus jį alkoholio kiekio matuokliu, matuoklis parodė 0,00 prom., t. y. buvo nustatyta, kad jis blaivus. 2015 m. spalio 28 d. pareiškėjas įsakymu nušalintas nuo pareigų, o atlikus tarnybinį patikrinimą, 2015 m. lapkričio 20 d. priimtas įsakymas Nr. 64-TE-511 dėl jo atleidimo iš tarnybos dėl buvimo darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio.

Pareiškėjas nesutiko su priimtu Įsakymu, nes visą budėjimo laiką buvo blaivus, tą patvirtino ir medicininė pažyma, kuria kaip pagrindu turėjo remtis darbdavys prieš priimant sprendimą nušalinti nuo tolimesnio darbo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas), 16 punkte, nurodyta, kad darbdaviui įtarus, jog pareigūnas yra neblaivus, jo blaivumas turi būti patikrintas medicinos įstaigoje.

Todėl darbdavio atliktas patikrinimas dėl neblaivumo yra preliminarus, o galutinė išvada pateikiama medicinos įstaigos, kas nagrinėjamu atveju patvirtina, jog pareiškėjas tarnybos metu buvo blaivus. Be to, pareiškėjo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas pažeidžiant alkotesterių naudojimo instrukciją bei procedūras, kadangi pareiškėjo buvo paprašyta įpūsti į alkotesterį visiškai neatsižvelgiant į faktą, jog jis nuo 17.00 val. iki 17.30 val., kol atliko pirštų antspaudų nuėmimo procedūrą, visą laiką kvėpavo dezinfektanto, kurio alkoholio koncentracija yra net 63%, skleidžiamais garais.

Be Sulaikytasis buvo stipriai neblaivus ir visą laiką kalbėjo atsisukęs prie pat pareiškėjo veido, todėl norėdamas išvengti užkrečiamų ligų tikimybės, pasinaudodamas dezinfekciniu skysčiu pareiškėjas apsivalė veidą bei rankas. Tikrintojas A. K. neįsitikino, ar pareiškėjas nevalgė, ar nevartojo gėrimų ar kitų skysčių, kurie galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Pareiškėjui taip pat kilo abejonė, ar pūstukas buvo pakeistas, kaip to reikalauja instrukcija ir ar A. K., atlikęs patikrinimą, turi reikiamų žinių ar kvalifikacijos darbui su alkotesteriu.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – ir Išvada) darbdavys neanalizavo pareiškėjo kaltės dėl padaryto nusižengimo, nenurodė padarytos žalos pobūdžio ir dydžio, neįvertino ankstesnės pareigūno tarnybos ir paskyrė neproporcingą bei per griežtą tarnybinę nuobaudą. Darbdavys nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos nuobaudos skyrimui, kadangi neanalizavo fakto, jog pareiškėjas tarnybos metu buvo blaivus. Pareiškėjas į tarnybą atvyko 15.00 val. ir tuo metu iki patikrinimo alkotesteriu bendravo tiek su G.

M., tiek su pačiu A. K., kurie jokių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nesiėmė. Šiuo atveju, jei G. M. ar A. K., ar kuris nors kitas pareigūnas įtarė, kad patalpose galimai yra neblaivus kolega, turėjo imtis skubių priemonių tokiam asmeniui nustatyti, tačiau buvo laukiama beveik tris valandas. Pareiškėjas manė, kad atsakovo veiksmai buvo atlikti tikslingai siekiant „atsikratyti“ žmogaus ir atlaisvinti dar vieną etatą institucijoje, taip sutaupant institucijos lėšas. Pareiškėjas prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos, kadangi visų kolegų, o vėliau savo visos aplinkos akivaizdoje patyrė pažeminimą.

Po tokių nepagrįstų kaltinimų, jog tarnybos pareigas ėjo neblaivus, jis patyrė tiek dvasinius sukrėtimus, tiek emocinę depresiją. Pareiškėjas turi teisę pretenduoti į tarnybinę pensiją, kuri kas mėnesį būtų lygi 300 Eur, o per trejus metus siektų 10 800 Eur. Pareiškėjo atleidimas iš tarnybos tokiu pagrindu, atima iš jo teisę gauti finansines išmokas likusį gyvenimą. Dėl šių priežasčių nesąžiningas, aplaidus darbdavio elgesys, neturint objektyvių, teisėtų įrodymų atleisti pareiškėją iš tarnybos, turėjo esminės įtakos jo dvasinei bei emocinei būklei.

Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjui atvykus į tarnybą, budėtojų dalies patalpose pradėjo jaustis alkoholio kvapas. A. M. tai išeidavo iš patalpų, tai vėl į jas sugrįždavo, dėl ko iš karto nebuvo identifikuota, kad alkoholio kvapas sklinda būtent nuo šio pareigūno. Vėliau supratus, kad nuo pareiškėjo sklinda alkoholio kvapas, apie 17.20 val., Marijampolės AVPK OVS viršininkas A. K. informavo Marijampolės AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiąjį tyrėją Ž. S. apie tai, kad pareiškėjas A. M. tarnyboje galimai neblaivus. Pareigūnui sutikus, OVS viršininkas A.

K. 17.48 val. alkoholio kiekio matuokliu patikrino A. M. blaivumą, alkoholio kiekio matuoklio parodymai 0.21 prom. Pareigūnas žodžiu paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį ir tai galėjo būti tik liekamieji reiškiniai. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais nesutiko, jam pasiūlyta nuvykti į Marijampolės ligoninę dėl neblaivumo nustatymo. Marijampolės ligoninėje atlikus medicininę apžiūrą (apžiūra pradėta 2015 m. spalio 27 d., 18.59 val., baigta 19.20 val.) buvo nustatyta, kad A. M. blaivus (blaivumas nustatytas alkoholio kiekio matuokliu, kokiu prietaisu tikrintas blaivumas ir patikros numeris akte nenurodyti).

Marijampolės AVPK tarnybinėse patalpose ir ligoninėje A. M. nuolat skalavo burną vandeniu ir galėjo būti, kad iš jo organizmo alkoholis pasišalino natūraliu būdu (ligoninėje blaivumas patikrintas praėjus daugiau kaip valandai nuo blaivumo patikrinimo Marijampolės AVPK, o blaivėjimas ir alkoholio skaidymas yra normali žmogaus organizmo reakcija). Atsakovas teigė, kad 2015 m. spalio 27 d., 19.03 val. atlikti medicininės apžiūros dėl pareigūno apsvaigimo nuo alkoholio duomenys (apžiūra atlikta praėjus 1.15 val. nuo neblaivumo fakto fiksavimo Marijampolės AVPK) nepaneigia surinktų įrodymų visumos, kurie patvirtina tarnybinio patikrinimo metu nustatytą faktą, jog 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val.

A. M. tarnyboje buvo neblaivus. Pareigūno paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad jo neblaivumą galėjo įtakoti prieš pat patikrinimą turėtas kontaktas su dezinfekciniu skysčiu įvertintas kritiškai, nes paaiškinime nurodytas asmens daktiloskopavimas buvo baigtas prieš 20 min. iki atlikto patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu, taip pat išoriniam naudojimui, tai yra rankų dezinfekcijai skirtas skystis niekaip neįtakoja alkoholio kiekio koncentracijos iškvėptame ore. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, būdamas uniformuotas, vykdydamas svarbias Marijampolės AVPK budėtojų pamainos pareigūno funkcijas, tai yra dirbdamas su atvykusiais, pristatytais, sulaikytais asmenimis, koordinuodamas visų Marijampolės AVPK pajėgų darbą, 17.48 val. tarnyboje buvo neblaivus, jo veiksmai įvertinti kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, už kurį numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

A. M. savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 3 punktą, 4.24 punktą ir Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą, pažeidimas įvertintas kaip tyčinis, pažeidimo pobūdis –šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, pažeidimo padariniai – sukeltas pavojus visuomenės saugumui, pabloginta institucijos, kurioje pareigūnas tarnauja įvaizdis visuomenėje, sumažintas žmonių pasitikėjimas institucija, dėl ko pareigūnui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Dėl pareiškėjo skunde nurodyto galimo neblaivumo patikrinimo procedūrų su alkoholio kiekio matuokliu pažeidimo atsakovas nurodė, kad pareigūnas A.

K. 2013 m. kovo 20 d. yra išlaikęs įskaitą dėl darbo su alkoholio kiekio matuokliu, taip pat yra pasirašytinai susipažinęs su alkoholio kiekio matuoklio naudojimosi instrukcija bei techninėmis charakteristikomis. Be to, 2015 m. spalio 27 d., 17.46 val., patikrintas OVS pareigūno R. M. blaivumas (0,00 prom.), 17.48 val., patikrintas pareiškėjo A. M. blaivumas (0.21 prom. girtumas), 18.00 val., patikrintas OVS pareigūno E. S. blaivumas (0,00 prom), 18.04 val., patikrintas OVS pareigūno G. M. blaivumas (0.00 prom), visiems tikrinamiesiems buvo skirtas naujas alkoholio kiekio matuoklio antgalis.

Taip pat sulaikytasis E. K. buvo daktiloskopuotas atskirose tam skirtose patalpose ir jo daktiloskopavimas baigtas likus 18 min. iki pareiškėjo blaivumo patikrinimo. Daktiloskopavimo metu pareiškėjas dėvėjo vienkartines gumines pirštines, kurias nusiėmė prieš įeidamas į budėtojų dalies patalpas, tai yra jokio tiesioginio kontakto su dezinfekciniu skysčiu neturėjo. Visų OVS pareigūnų blaivumas buvo patikrintas budėtojų dalies patalpose, jose niekas iš pareigūnų (taip pat ir pareiškėjas) dezinfekciniu skysčiu nesinaudojo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 18 d. Marijampolės AVPK viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-101, kurioje konstatuota, kad pareigūnas A. M. 2015 m. spalio 27 d., tarnybos metu, uniformuotas, vykdydamas svarbias Marijampolės AVPK budėtojų pamainos pareigūno pareigas, tai yra dirbdamas su atvykusiais, pristatytais, sulaikytais asmenimis, koordinuodamas visų Marijampolės AVPK pajėgų darbą, 17.48 val. tarnyboje buvo neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,21 prom. apsvaigimas nuo alkoholio (įvertinus alkoholio kiekio matuoklio parodymų paklaidą neblaivumas 0,19 prom.). 2015 m. spalio 27 d. 19.03 val., atlikta medicininė apžiūra dėl pareigūno apsvaigimo nuo alkoholio, kurios metu konstatuota, kad A. M. blaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 0,00 prom.). Atsakovas, įvertinęs, kad alkoholio kiekio sumažėjimas iškvepiamame ore atspindi natūralų, moksliškai ištirtą žmogaus blaivėjimo procesą, konstatavo, jog 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val. A. M. tarnyboje buvo neblaivus. Taip pat nurodyta, kad 2015 m. spalio 27 d. būdamas neblaivus tarnyboje, A. M. pažeidė Etikos kodekso 3 punkto, 4.24 punktro, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto reikalavimus, pažeidimas vertintinas kaip tyčinis, pažeidimo pobūdis – šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, pažeidimo padariniai – sukeltas pavojus visuomenės saugumui, pabloginta institucijos, kurioje pareigūnas tarnauja, įvaizdis visuomenėje, sumažintas žmonių pasitikėjimas institucija. 2015 m. lapkričio 20 d. Marijampolės AVPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 64-TE-511, kuriuo, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalies 4 punktu, 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu, ir atsižvelgdamas į Marijampolės AVPK 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-101, skyrė vyresniajam policininkui A. M. (pareiškėjui) tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

Byloje neginčijama, kad 2015 m. spalio 27 d. tarnybos metu, buvo patikrintas pareigūno A. M. blaivumas ir 17 val. 48 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,21 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (įvertinus alkoholio kiekio matuoklio parodymų paklaidą neblaivumas 0,19 prom.), o vėliau – 19 val. 03 min., Marijampolės ligoninėje patikrinus pareigūno A. M. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta 0,00 promilių, t. y. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo metu padaryta išvada, kad A. M. yra blaivus. Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje kelia ginčą dėl jam skirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos panaikinimo, kadangi, jo teigimu, jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes tarnybos metu buvo blaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,21 promilių apsvaigimas nuo alkoholio yra netikslus dėl to, kad galėjo būti iškreipti jo rezultatai, nes patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas pažeidžiant alkotesterių naudojimo instrukciją bei procedūras.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 27 d. Marijampolės VPK OVS viršininkas A. K. darbo pabaigoje, apie 17.15 val., užėjęs į OVS patalpas pajuto, jog nuo A. M. sklinda alkoholio kvapas ir apie tai informavo Vidaus tyrimo grupės pareigūną Ž. S.. Pareiškėjui sutikus, OVS viršininkas A. K. 17.48 val. alkoholio kiekio matuokliu patikrino A. M. blaivumą, alkoholio kiekio matuoklis užfiksavo 0.21 prom. girtumą. Pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį ir tai galėjo būti liekamieji reiškiniai.

Iš pareigūno G. M. tarnybinio pranešimo nustatė, kad A. M. pradėjus tarnybą, budėtojų dalies patalpose pradėjo jaustis alkoholio kvapas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis su A. M. iš artimo atstumo nekalbėjo, iš karto neidentifikavo, kad alkoholio kvapas sklinda būtent nuo šio pareigūno. Tik jau po 17 val., kalbantis su A. M., pajuto, kad iš jo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes abu asmenys patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojais, nurodę, jog jiems artimiau pabendravus su pareiškėju, nekilo abejonių, kad tarnybos metu nuo A.

M. sklinda alkoholio kvapas. Atsakovo atstovas Ž. S. bei liudytojas A. K. taip pat paaiškino, kad A. M. neprašė, jog jam būtų leista pakartoti tyrimą alkotesteriu, kaip ir nenurodė aplinkybių, jog alkotesterio rezultatai galėjo būti įtakoti panaudoto dezinfekcinio skysčio, kas paneigia pareiškėjo paaiškinimus, kad jam neleido antrą kartą pasitikrinti alkotesteriu ir, kad jis informavo apie naudotą dezinfekcinį skystį. Be to, dezinfekcinis skystis, kuriuo pareiškėjas naudojosi (taip teigia tik pareiškėjas, kitų tai patvirtinančių įrodymų nėra), yra skirtas odos dezinfikavimui, todėl net ir jo panaudojimo rankų ar veido dezinfekavimo atveju, jo veikimas yra labai trumpas (sutampa su išdžiūvimo laiku).

Teismo vertinimu, net ir pripažįstant faktą, kad pareiškėjas ne vėliau kaip 17.37 val. ir ne ilgiau kaip 1 min. naudojosi dezinfekciniu skysčiu (pareiškėjo pateiktos vaizdo įrašo detalizacijos duomenimis), praėjus ne mažiau kaip 11 minučių, t. y. iki 17.48 val. (kai buvo nustatytas jo neblaivumas) dezinfekcinio skysčio veikimo (džiūvimo) laikas jau buvo pasibaigęs (byloje esanti dezinfekcinio skysčio naudojimo instrukcija). Be to, dezinfekcinio skysčio išorinis panaudojimas (nagrinėjamu atveju rankų ar veido apsiplovimas) neturi jokios įtakos alkotesterio parodymų tikslumui, nes pagal policijos naudoto alkoholio matavimo prietaiso Alcotest 6810 instrukciją, tik tuo atveju, kai išgeriama alkoholio, reikia palaukti 15 min., nes būtent burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus.

Instrukcijoje taip pat nurodyta, kad prieš pat matuojant alkoholio kiekį negalima burnos skalauti stiprios koncentracijos alkoholiniu gėrimu, nes taip gali būti sutrumpintas jutiklio tarnavimo laikas. Pareiškėjo teiginius apie tai, kad alkotesterio pūstukas galėjo būti nepakeistas, kaip to reikalauja instrukcija ir kad A. K. neturi reikiamų žinių ir kvalifikacijos darbui su alkotesteriu, teismas laikė nepagrįstais, kadangi juos paneigia atsakovo į bylą pateikti įrodymai, teisme apklaustų liudytojų parodymai (b. l. 8–10, 63–66).

Teismas nurodė, jog pareiškėjo akcentavimas, kad tik medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, gali būti vertinamas, sprendžiant jo buvimą tarnybos metu blaiviam ar neblaiviam, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nedraudžia atsakovui nustatinėti darbuotojų neblaivumo faktą ir kitais būdais, ne tik medicininio patikrinimo metu, tuo labiau, kad pareiškėjas pats sutiko, jog būtų patikrintas jo blaivumas atsakovo pasiūlytu būdu. Pabrėžė, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog pirminis tyrimas atliktas 19.03 val., t. y. praėjus daugiau nei valandai laiko, nuo tada, kai pareiškėjui buvo nustatytas neblaivumas, be to, šiame akte net nenurodyta, kokiu aparatu ir ar jam atlikta metrologinė patikra, buvo tikrintas pareiškėjo neblaivumas. Atsižvelgęs į tai, kad medicinos įstaigoje pareiškėjas dėl neblaivumo buvo patikrintas praėjus daugiau nei valandai laiko (1 val. 15 min.), nuo tada, kai pareiškėjui buvo nustatytas neblaivumas, teismas pripažino, kad policijos įstaigos nustatytas 0,21 % alkoholio kiekio sumažėjimas iškvepiamame ore atspindi natūralų, moksliškai ištirtą žmogaus blaivėjimo procesą. Teismo vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val. A. M. tarnyboje buvo neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,21 prom. (įvertinus alkoholio kiekio matuoklio parodymų paklaidą neblaivumas 0,19 prom.).

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-15382, toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val., tarnybos metu buvo neblaivus, todėl jis yra kaltas dėl tokių savo veiksmų, tarp pareiškėjo veiksmų ir jo pasirodymo tarnyboje neblaiviam yra priežastinis ryšys. Pažymėjo, kad reikšmės, jog pareiškėjui buvo nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis, nekeičia bylos esmės, nes kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45, darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas;

6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 26 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta už kokius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama statutiniams pareigūnams šiuo įstatymu numatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tarp jų – už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (Statuto 26 str. 3 d. 4 p.). Minėtos Statuto normos suteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, diskreciją parinkti tarnybinės nuobaudos rūšį, atsižvelgiant į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo <...>, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, <...> taikomi be išlygų. Šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje yra pateikta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje yra pateiktas nebaigtinis šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašas, kuriam priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. 7 p.). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“, kuris galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu, pakartota ši įstatymo nuostata, t. y., nurodyta, kad darbuotojo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą tarnybos metu vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą (1.2 p.).

Kaip yra pasisakęs LVAT, darbo metu buvimas neblaiviam savaime laikytina žala įstaigos reputacijai, nes toks pažeidimas žemina pareigūno vardą (2009 m. birželio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. A822-573/2009, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-1597/2010).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad A. M. 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val., tarnybos metu, uniformuotas, vykdydamas svarbias Marijampolės AVPK budėtojų pamainos pareigūno pareigas, tai yra dirbdamas su atvykusiais, pristatytais, sulaikytais asmenimis, koordinuodamas visų Marijampolės AVPK pajėgų darbą, buvo neblaivus, dėl ko pagrįstai buvo nušalintas nuo tolesnės tarnybos ir šiais savo tyčiniais veiksmais neabejotinai pakenkė statutinės įstaigos įvaizdžiui, jos autoritetui ir padarė šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą. Teismas atmetė pareiškėjo motyvus, kad skundžiamas Marijampolės AVPK viršininko įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, priimtas neanalizavus pareiškėjo kaltės dėl padaryto nusižengimo, nenurodžius padarytos žalos pobūdžio ir dydžio, neįvertinus ankstesnės pareigūno tarnybos ir paskyrus neproporcingą, neadekvačią bei per griežtą tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartos aplinkybės, į kurias pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką turi būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą (A. M. vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1993 m. birželio 1 d., tarnybine tvarka baustas 4 kartus, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, skatintas 5 kartus, suteikta 2 kvalifikacinė kategorija, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, kartais pritrūksta pasitikėjimo ir ryžtingesnių veiksmų sudėtingose situacijose). Išvadoje aiškiai konstatuota, kad 2015 m. spalio 27 d. būdamas neblaivus tarnyboje, A. M. pažeidė Etikos kodekso 3 punkto, 4.24 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto reikalavimus, pažeidimas vertintinas kaip tyčinis, šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, padariniai – sukeltas pavojus visuomenės saugumui, pabloginta institucijos, kurioje pareigūnas tarnauja, įvaizdis visuomenėje, sumažintas žmonių pasitikėjimas institucija.

Teismas atmetė ir pareiškėjo teiginius, kad jam buvo paskirta neproporcinga bei per griežta tarnybinė nuobauda ir pabrėžė, kad A. M. yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, tarnyba policijos sistemoje grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Teismų praktika yra nuosekli – neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu). Esant nustatytam neblaivumo faktui iš pareigų (darbo) gali būti atleistas ir nemažą tarnybos (darbo) stažą turintis, teigiamai charakterizuojamas tarnautojas (darbuotojas) už vienkartinį pažeidimą, jeigu nėra svarių argumentų, kurie paveiktų teismą nukrypti nuo bendros taisyklės (LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-347/2012, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-2682/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A62-2228/2011,).

Apibendrindamas teismas sprendė, kad pareiškėjas A. M. 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val., tarnybos metu, uniformuotas, vykdydamas svarbias Marijampolės AVPK budėtojų pamainos pareigūno pareigas, buvo neblaivus, dėl ko pagrįstai buvo nušalintas nuo tolesnės tarnybos ir šiais savo tyčiniais veiksmais neabejotinai pakenkė statutinės įstaigos įvaizdžiui, jos autoritetui ir padarė šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, dėl ko tenkinti pareiškėjo skundo nėra jokio pagrindo.

III. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino įrodymų pakankamumą ir patikimumą bei skunde nurodytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai, t. y. esant prieštaravimų tarp įrodymų, sprendė, kad apeliantas tarnybinio patikrinimo metu buvo neblaivus, nes medicininės pažymos, kuria buvo nustatytas apelianto blaivumas, visiškai nevertino. Teismas įrodymų patikimumą vertino taip, kad gydytojo išvada apie asmens visišką blaivumą yra nieko verta, nes policijos pareigūnas „teisingiau“ nustatė apelianto tariamą neblaivumą.

Toks subjektyvus vertinimas suteikia galimybę darbdaviui susidoroti su bet kuriuo darbuotoju, nes darbuotojo tariamas neblaivumas priklauso nuo subjektyvaus darbdavio atstovų patikrinimų, paaiškinimų ir delsimo pristatyti į gydymo įstaigą. Pagal Vidaus reikalų ministro įsakymo dėl tarnybinių patikrinimo atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo bei patvirtinimo tvarkos Nr. IV-720 16 punktą, jeigu yra pagrindas manyti, kad pareigūnas tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, tiesioginis jo vadovas nedelsdamas pareigūną nušalina nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui; nušalinęs nuo pareigų vadovas nedelsdamas privalo pareigūną, įtariama neblaivumu ar apsvaigimu, teisės aktų nustatyta tvarka pasiųsti arba pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti, ar toks pareigūnas yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Vyriausybės nutarimu Nr. 452 pavirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, kuriose nustatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo, išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Remiantis 2006 m. birželio 20 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ Nr. V-505 gydytojo turi būti ištirtas ne vėliau kaip per 1 valandą. Nagrinėju atveju laikas tiek pristatymo, tiek gydytojo patikros nebuvo praleistas. Apeliantui tariamas neblaivumas buvo nustatytas 17.48 val., nušalinimo nuo pareigų aktas ir siuntimas dėl asmens blaivumo nustatymo buvo surašytas 18.11 val.

Apeliantas į gydymo įstaigą buvo pristatytas 18.55 val. (po 44 min), o pakartotinai apelianto blaivumas tikrintas 19.03 val. (po 52 min.). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad pareiga pareigūną, įtariamą neblaivumu ar apsvaigimu, pristatyti kyla vadovui. Pradinis neblaivumo patikrinimas įtarimams pavirtinti jei ir atliekamas darbo vietoje alkotesteriu, tai tokio įtarimo patvirtinimui būtina asmenį pristatyti ir į sveikatos priežiūros įstaigą. Tai reiškia, kad gydytojo išvada yra lemiama sprendžiant klausimą ar asmuo blaivus ar ne.

Tuo tarpu teismas šioje byloje elgėsi visiškai priešingai, nes gydytojo išvados apie visišką pareiškėjo blaivumą nevertino.

2. Teismas netinkamai įvertino blaivumo alkotesteriu nustatymo procedūrą. Atsakovo pateiktoje „Alkotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad būtinosios sąlygos, siekiant, jog matavimo duomenys būtų tikslūs yra: kiekvienam asmeniui turi būti duodama pūsti į naują pūstuką, tarp prietaiso ir mobiliųjų telefonu bei perdavimo pastočių turi būti išsaugomas papildomas atstumas. Kaip nurodyta apelianto skunde bei užfiksuota vaizdo kamerų įrašais, 2015 m. spalio 27 d. apeliantas, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, nuo 17.09 val. iki 17.37 val. sulaikytajam neblaiviam R. K. atliko daktiloskopavimo procedūrą, kurios metu buvo naudojamas dezinfekcinis skystis, kurio sudėtyje yra net 63 % alkoholio koncentracija. 17.37 val., kaip nurodyta skunde bei 2016 m. kovo 30 d. prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo, apeliantas baigė atlikti daktiloskopiją, siekdamas išvengti užkrečiamų ligų, pasinaudodamas dezinfekciniu skysčiu apsivalė veidą ir rankas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 17.31 val. apeliantas buvo išėjęs parūkyti. Tiek dezinfektanto naudojimas praėjus iki blaivumo nustatymo alkotesteriu patikrinimo tik 11 min., tiek rūkymas iki patikrinimo likus 17 min., tiek ir mobiliojo telefono kišenėje turėjimas lėmė netikslius blaivumo alkotesteriu nustatymo duomenis. Tikrintojas A. K. neįsitikino, ar apeliantas nevalgė, ar nevartojo gėrimų ar kitų skysčių kurie galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Teismas sprendime taip pat nevertino, kad atliekant apelianto blaivumo nustatymo procedūrą buvo veiksnių, galinčių lemti patikrinimo rezultatus, ypač atsižvelgiant į nustatytą itin mažą apelianto neblaivumo laipsnį (0,19 promilių). Vaizdo įrašas, kuris ir kurio aprašymas siųstas teismui, patvirtina, kad A. M. patikrintas alkotesteriu maždaug po 13 min., ne po 18 min. nuo atliktos daktiloskopavimo procedūros. Atsakovo atstovai apie tai, kad A. M. prieš tyrimą atliko daktiloskopavimą, kur naudojo dezinfektantus, jei ir nežinojo, buvo informuoti rašytiniu paaiškinimu 2015 m. spalio 29 d. Visos šios aplinkybės, prieštaraujančios bei keliančios abejonių dėl 2015 m. lapkričio 18 d. patikrinimo išvados Nr. 64-IS-101, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas, teisingumo, ir skundžiamo sprendimo teisėtumo turi būti aiškinamos išimtinai apelianto naudai.

3. Nelogiški ir nepagristi yra liudytojų Ž. S. ir A. K. parodymai, kuriuose nurodoma, kad apeliantas neprašė, jog jam būtų leista pakartoti tyrimą alkotesteriu. Šie liudytojų parodymai prieštarauja apelianto elgesiui po patikrinimo, t. y. apeliantas su neblaivumo (girtumo) nustatymo aktu iškarto nesutiko ir tai šiame akte pažymėjo, o neleidus pakartotinai atlikti tyrimo alkotesteriu pareikalavo, kad būtu išrašytas siuntimas medicininei apžiūrai atlikti.

4. Teismas deklaratyviai vertino tarnybinio nusižengimo sudėtį, kurio pagrindu buvo paskirta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Detaliau teismas nei dėl apelianto kaltės, nei dėl priežastinio ryšio sprendime nepasisakė. Atsakovas Išvadoje konstatavo, kad neva apelianto pažeidimas yra tyčinis, lėmęs pavojų visuomenės saugumui, tačiau neanalizavo fakto, kad apeliantas tarnybos metu buvo blaivus. Išvadoje bei liudytojo G. M. duotuose paaiškinimuose nurodytas faktas, kad neva būtent apeliantui atvykus į budėjimą, patalpose pradėjo jaustis alkoholio kvapas ,nėra pagrįsti jokiais įrodymais ar nagrinėtoje byloje nustatytais faktais. Tiek G. M., tiek A. K. ar Ž. S. paaiškinimai vertintini kritiškai, nes šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi.

5. Nei teismas, nei atsakovas neatsižvelgė į apeliantą charakterizuojančias aplinkybes. Kaip nurodyta Išvadoje, apeliantas turi aukštesnįjį išsilavinimą, vidaus reikalų sistemoje dirba jau daugiau nei 24 metus, galiojančių nuobaudų neturi, kelis kartus buvo skatintas, o asmeninės savybės įvertintos teigiamai.

6. Teismui pripažinus, kad atsakovo priimtas Įsakymas yra pagrįstas bei teisėtas, apeliantas prarastų teisę į užtarnautą valstybinę pensiją. Atsakovo nepagrįstai nustatytas tariamas neblaivumas bei paskirta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš pareigų yra neproporcinga apelianto atžvilgiu, nes tokiu būdu ne tik, kad nebus užtikrintas teisingumo vykdymas, bet asmuo dar ir praras sąžiningai ir pelnytai uždirbtą pensiją bei vienintelį pragyvenimo šaltinį. Visų šių paminėtų aplinkybių kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui buvo paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda, nors pagal Taisyklių 2 punkte pateiktus sąvokų išaiškinimus, neblaivumu (girtumu) laikoma asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse — iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija 0,4 promilės leistiną normą. LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje byloje Nr. A146-347/2012 taip pat vertino, kad policijos pareigūnas būtų laikomas blaiviu, jeigu alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse — iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose neviršytų 0,4 promilės leistinos normos.

Atsakovas Marijampolės AVPK su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą atsakovas grindžia Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Taip pat pažymi, kad LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-347/2012 yra pasisakęs dėl žmogaus blaivėjimo. Teismas konstatavo, kad paprastai alkoholio koncentracija suaugusio žmogaus kraujyje per valandą sumažėja vidutiniškai 0,15-0,4 %o, priklausomai nuo to, ar žmogus piktnaudžiauja alkoholiu ar ne, tai yra po 50 minučių atlikta pakartotinė medicininė apžiūra, kurios metu buvo nustatytas 0,21 % alkoholio kiekio sumažėjimas iškvepiamame ore atspindi natūralų, moksliškai ištirtą žmogaus blaivėjimo procesą. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto galimo neblaivumo patikrinimo procedūrų su alkoholio kiekio matuokliu pažeidimo, atsakovas nurodė, kad pareigūnas A. K. 2013 m. kovo 20 d. yra išlaikęs įskaitą dėl darbo su alkoholio kiekio matuokliu, taip pat yra pasirašytinai susipažinęs su alkoholio kiekio matuoklio naudojimosi instrukcija bei techninėmis charakteristikomis.

Pareiškėjas A. M. 2016 m. liepos 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovo 1 923 Eur išlaidų, patirtų administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-511 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam policininkui A. M. ir vyresniojo policininko A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo pareigų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir neturtinės žalos priteisimo.

Ginčijamu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 64-TE-511, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 26 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir atsižvelgiant į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-101 pareiškėjas A. M. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus postinio pareigų.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirminiame skunde teismui, ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino blaivumo alkotesteriu nustatymo procedūrą ir nepagrįstai nesivadovavo VšĮ Marijampolės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktu Nr. 1PS-81, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas buvo blaivus. Be to, pareiškėjo teigimu, teismas deklaratyviai vertino tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo paskirta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš pareigų, sudėtį.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad byloje surinkti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val. A. M. tarnybos metu, uniformuotas, vykdydamas svarbias Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų pamainos pareigūno pareigas, buvo neblaivus – alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,21 promilės neblaivumas, dėl ko pagrįstai buvo nušalintas nuo tolesnės tarnybos ir šiais savo tyčiniais veiksmais neabejotinai pakenkė statutinės įstaigos įvaizdžiui, jos autoritetui ir padarė šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 64-TE-511 skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, dėl ko tenkinti pareiškėjo skundo nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis sutinka.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, jo statusą bei atsakomybę reglamentuoja taip pat ir Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 12 punkte numatyta, jog tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindai išsamiai reglamentuojami Valstybės tarnybos įstatymo 28-341 straipsniuose, kurių nuostatos didžiąja dalimi taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, konstatuota, jog pareiškėjas tarnybos metu, dėvėdamas policijos pareigūno uniformą, buvo neblaivus. Šie pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip tyčinis, šiurkštus tarnybos drausmės nusižengimas, už kurį pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis patikrinimas, kuris atliekamas turint duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 6 d.), yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Taigi nagrinėjamu atveju 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-101 yra individualaus administracinio akto, kuriuo skiriama tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis.

Pažymėtina, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-101 ir ginčijamame 2015 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. 64-TE-511 nurodytos Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 3 dalies 4 punkto ir 53 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatos numato, jog pareigūnui už tarnybinį nusižengimą – buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. To paties statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Tarnybinė nuobauda už aptariamą tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama nustačius reikšmingų aplinkybių visumą: 1) statutinio valstybės tarnautojo apsvaigimo nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų) faktą; 2) pareigūno buvimą tokioje būklėje darbo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad šio tarnybinio nusižengimo sudėties (objektyviosios pusės) įstatymų leidėjas nesieja su pareigūno tarnybinių pareigų vykdymu, o sieja tik su buvimu darbo metu (t. y. tuo metu, kai jis turi vykdyti tarnybos funkcijas) neblaiviam.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje yra pateikta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka, o, kaip minėta, to paties straipsnio 6 dalies 7 punkte prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų yra priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.2 punkte numatyta darbuotojo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą tarnybos metu vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį Vidaus tarnybos statute ir Valstybės tarnybos įstatyme numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009).

Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Administracinių ginčų teisenoje teismui pavestas aktyvus vaidmuo, o tai reiškia, kad teismas, prireikus, gali pasiūlyti proceso šalims ir dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba išreikalauti reikiamus dokumentus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. 2, 4, 6 p., 80 str. 1, 3 d., 81 str.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, aiškinant ir taikant valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, kilus ginčui teisme, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr. 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi, sprendžia, kad teismas įrodinėjimo naštą byloje paskirstė teisingai, t.y. atliko pateiktų į bylą įrodymų visumos vertinimą (ABTĮ 57 str. 6 d.) tais aspektais, ar atsakovas įrodė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 27 d. tarnyboje buvo neblaivus, taip pat ar įrodė, jog už šį pažeidimą, kvalifikuotą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. 64-TE-511 nurodytas teisės normas, nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog įtarimai apie pareiškėjo neblaivumą kilo 2015 m. spalio 27 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS viršininkui A. K. apie 17.15 val. užėjus į OVS patalpas ir pajutus, jog nuo pareiškėjo A. M. sklinda alkoholio kvapas. Pareiškėjui sutikus, OVS viršininkas A. K. 17.48 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ patikrino A. M. blaivumą, alkoholio kiekio matuoklis užfiksavo 0,21 promilės neblaivumą. Pareiškėjo neblaivumas patikrintas alkoholio matuokliu, turinčiu galiojantį patikros sertifikatą. Pažymėtina, kad vien pareiškėjo argumentas, kad jo blaivumas buvo tikrinamas pažeidžiant procedūrą, nesant tai patvirtinančių įrodymų, savaime nepaneigia minėtų alkoholio matuokliu nustatytų duomenų. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių atlikta jo neblaivumo patikrinimo procedūra ir suteiktų pagrindą suabejoti jos rezultatais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal policijos naudoto alkoholio matavimo prietaiso „Alcotest 6810“ instrukciją, dezinfekcinio skysčio išorinis panaudojimas rankoms ir veidui neturi jokios įtakos alkotesterio parodymų, rodančių alkoholio kiekio koncentraciją asmens iškvėptame ore, tikslumui. Be to, tai, kad, nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas, patvirtino ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas Ž. S.. Pirmosios instancijos teisme apklausti Ž. S. bei A. K. paliudijo, kad pareiškėjas pareigūnams nenurodė aplinkybių, kad alkotesterio rezultatai galėjo būti įtakoti panaudoto dezinfekcinio skysčio, tačiau aiškino, jog iš vakaro vartojo alkoholį ir tai galėjo būti liekamieji reiškiniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų visiškai pakanka daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo neblaivumo faktas yra įrodytas. Vien ta aplinkybė, kad G. M., Ž. S. ir A. K. dirba Klaipėdos AVPK, nesudaro pagrindo netikėti jų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas tarnybinio patikrinimo eigoje ir teismo procese ne kartą keitė savo versijas dėl to, kodėl jam buvo nustatyta 0,21 promilė etilo alkoholio iškvepiamame ore.

Nagrinėjamu atveju 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val., nustatyto 0,21 promilės pareiškėjo neblaivumo nepaneigia ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame nurodyta, kad medicinos įstaigoje patikrinus pareiškėjo neblaivumą alkoholio matuokliu, 19.03 val. ir 19.19 val. nustatyta 0,00 promilės iškvėptame ore ir kuriame padaryta išvada, jog pareiškėjas yra blaivus. Pažymėtina, kad nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog neblaivumo patikrinimas medicinos įstaigoje yra tik vienas iš įrodymų fiksavimo būdų, kuriuo atsakovas gali pasinaudoti, siekdamas pagrįsti pareiškėjo neblaivumo faktą. Taigi valstybės tarnautojo neblaivumas gali būti patvirtintas ne vien tik medicinine išvada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (žr. 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2228/2011). Aptariamu atveju byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog tarnybos metu, 17.48 val. pareiškėjas buvo neblaivus (kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino jų visumą). Tuo tarpu medicinos įstaigoje pareiškėjo neblaivumas buvo patikrintas praėjus daugiau nei valandai nuo pirminio patikrinimo, o, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas alkoholio koncentracija suaugusio žmogaus kraujyje per valandą sumažėja. Be to, minėtame 2015 m. spalio 27 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1PS-81 nėra nurodyta, kokiu alkoholio kiekio matavimo aparatu buvo tikrinamas pareiškėjo blaivumas, taip pat nenurodyta naudoto alkoholio matuoklio patikros data, biologinės terpės bandinys nebuvo paimtas. Todėl šios medicininės apžiūros rezultatai, užfiksuoti 2015 m. spalio 27 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1PS-81, nepaneigia anksčiau aptartų įrodymų, patvirtinančių, jog 2015 m. spalio 27 d., 17.48 val., pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus. Pažymėtina ir tai, kad, vyriausiojo tyrėjo Ž. S. teigimu, ligoninėje pareiškėjas nuolat skalavo burną vandeniu.

Pareiškėjo A. M. nurodoma 0,4 promilės leistina norma, įtvirtinta Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, nėra siejama su Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina.

Įrodžius pareiškėjo neblaivumo tarnybos vietoje faktą, spręstina, kad 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-101 pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 3 punktą ir 4.24 punktą, nustatančius, kad tarnyba policijoje grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo profesinės etikos principais bei kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi nepiktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pareiškėjui už Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda, numatyta Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte, paskirta ir jis atleistas iš pareigų pagal minėto statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą pagrįstai ir teisėtai. Buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, t. y. kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, jis yra kaltas dėl tokių savo veiksmų, taip pat tai, kad tarp pareiškėjo veiksmų ir jo buvimo tarnyboje neblaiviam yra priežastinis ryšys, dėl ko tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju atsakovas laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų bei bendrųjų tarnybinės nuobaudos skyrimo principų, o ginčijamame 2015 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. 64-TE-511 dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos aiškiai nurodė, kokiu pagrindu pareiškėjas atleidžiamas iš tarnybos, todėl vertintina, jog ginčijamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 64-TE-511 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam policininkui A. M. ir vyresniojo policininko A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė išsamiai ištyręs faktines bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, teismo išvados sprendime pagrįstos įrodymų analize, motyvuotos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra numatyta (ABTĮ 44 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė