2025-01-15 Nr. AB-1170-3-61-3-02433-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1195-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02433-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – ir Vadovybės apsaugos tarnyba) direktoriaus 2024 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. PK E-1033 „Dėl A. P. atleidimo iš tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į tarnybines pareigas, priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėja su Vadovybės apsaugos tarnyba 2020 m. lapkričio 6 d. sudarė Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno tarnybos sutartį Nr. ST-248 (toliau – ir Tarnybos sutartis). Įsakymu pareiškėja atleista iš tarnybos nuo 2024 m. balandžio 30 d. Pareiškėjai nebuvo pateiktas Komisijos, nagrinėjančios Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų atitiktį specialiesiems reikalavimams (toliau – ir Komisija), 2024 m. balandžio 25 d. protokolas Nr. KP-57. Pareiškėja nedalyvavo ir šios komisijos posėdyje, ši komisija pareiškėjos neapklausė, nesuteikė galimybės pateikti savo poziciją, pasiaiškinti. Atsakovas pareiškėjai nepateikė jokių kitų dokumentų, susijusių su jos atleidimu iš tarnybos, neprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus.

2.2. Pareiškėjos žiniomis, ji neišlaikė vienintelio fizinio pratimo – kybojimo sulenktomis rankomis. Pareiškėjos teigimu, nėra aišku, kokius konkrečiai fizinius normatyvus ji turi atitikti. Pareiškėja visuomet išlaikydavo fizinio pasirengimo normatyvus, kovinės savigynos įskaitas ir šaudymo reikalavimus. Pareiškėjai kilo klausimas, ar Komisija neviršijo savo įgaliojimų, t. y. kai pareiškėjos tarnybinė veikla už 2023 metus įvertinta gerai, ar Komisija turėjo teisę spręsti dėl to, kad pareiškėja nebėra tinkama tarnybai.

2.3. Pareiškėja augina du nepilnamečius vaikus, vienam iš jų nėra 3 metų. Pareiškėja iš vaiko priežiūros atostogų į tarnybą grįžo 2022 m. rugsėjo 21 d., kai vaikui buvo tik vieneri metai ir ji dar žindė kūdikį. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 6 d. laikė fizinio pasirengimo normatyvus ir jų neišlaikė, nes po gimdymo ir kūdikio žindymo pareiškėjos organizmas negalėjo greitai atsistatyti ir pakelti atitinkamų fizinių krūvių. Pareiškėja intensyviai sportavo, tačiau prasidėjo sveikatos problemos. Pareiškėja kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo paskirtas gydymas ir pareiškėja buvo atleista nuo fizinio krūvio iki 2023 m. vasario 21 d. bei nukreipta (duomenys neskelbtini) konsultacijai. 2023 m. vasariui 21 d. (duomenys neskelbtini) paskyrė tausojantį režimą, paskyrė gydymą ir atleido nuo fizinio krūvio iki 2023 m. balandžio 30 d. 2023 m. gegužės mėn. prasidėjo kasmetiniai fizinio pasirengimo normatyvų laikymai. Deja, pareiškėjos organizmas nebuvo atsistatęs, todėl fizinių normatyvų nepavyko išlaikyti. Pareiškėja dėjo visas pastangas, visą savo laiką skyrė sportui ir fiziniam pasiruošimui.

2.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 61 straipsnio 5 dalimi, negalima atleisti iš tarnybos pareigūnų, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra jų kaltės (išskyrus atvejus, kai Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys likviduojamas ir nėra galimybių perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje). Nagrinėjamu atveju Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys nėra likviduojamas.

2.5. Atsakovas neįvertino pareiškėjos situacijos, aplinkybių, jos pogimdyvinio jautrumo, sveikatos problemų, fakto, kad labai sudėtinga po gimdymo ir vaiko žindymo greitai pasiekti aukšto lygio fizinį pasiruošimą. Pareiškėja negavo jokio rašytinio įspėjimo, kad su ja bus nutraukta Tarnybos sutartis (Įsakymas priimtas 2024 m. balandžio 29 d., o kitą dieną pareiškėja atleista iš tarnybos). Pareiškėja neturėjo galimybės ieškotis kito darbo, jai nebuvo pasiūlyta galimybė perkelti ją į kitas jos kvalifikaciją atitinkančias pareigas.

3. Atsakovas Vadovybės apsaugos tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. PK E-144 pareiškėja buvo paskirta į Vadovybės apsaugos tarnybos Objektų apsaugos valdybos (toliau – OAV) P4 skyriaus agento pareigas. Pareiškėja buvo atsakinga už Vadovybės apsaugos tarnybos saugomo objekto apsaugos vykdymą ir saugumo užtikrinimą.

3.2. Vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punktu, visi Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo ir kitus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus. Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-329 patvirtinto Vadovybės apsaugos tarnybos OAV P1, P2, P3, P4 skyriaus agento pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 19 punkte nustatyta, kad OAV pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo bei šaudymo reikalavimų II lygį.

3.3. Pareiškėja, grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų fizinio pasirengimo atitikties reikalavimų tikrinime dalyvavo 2022 m. gruodžio 6 d., 2023 m. gegužės 26 d., 2023 m. birželio 27 d., 2023 m. rugpjūčio 29 d., 2023 m. spalio 31 d., 2023 m. lapkričio 28 d., tačiau juose pareiškėja nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Komisija įvertinusi aplinkybę, kad pareiškėja iki 2022 m. rugsėjo 17 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, o grįžusi iš atostogų, fizinio pasirengimo reikalavimų neatitiko vienerius metus, nutarė siūlyti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui neatleisti pareiškėjos iš tarnybos ir suteikti pareiškėjai galimybę fizinius testus išsilaikyti iki 2024 m. kovo 31 d. Komisija nutarė, kad jeigu pareiškėja iki 2024 m. kovo 31 d. neatitiks fizinio pasirengimo reikalavimų, Komisija klausimą dėl jos atleidimo iš tarnybos svarstys dar kartą. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė dalyvauti papildomuose tikrinimuose 2024 m. vasario 20 d., 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. kovo 26 d. Pareiškėja nedalyvavo (nors turėjo tokią galimybę) 2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. kovo 5 d. numatytuose tikrinimuose. Pareiškėja dalyvavo papildomame tikrinime, kuris vyko 2024 m. kovo 26 d., tačiau ir vėl nesurinko reikiamo balų skaičiaus.

3.4. Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2024 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-217 sudaryta Komisija nustatė, kad 2024 m. kovo 26 d. organizuotame papildomame tikrinime pareiškėja neatitiko fizinio pasirengimo reikalavimų; pareiškėja neatitinka OAV P4 skyriaus agento pareigybei nustatyto specialiojo reikalavimo „atitikti teisės aktuose nustatytus fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo reikalavimus (II lygį)“. Nustatyta, jog pareiškėja į kitas jos kvalifikaciją atitinkančias pareigas negali būti perkelta, nes neatitinka nei vienai Vadovybės apsaugos tarnybos pareigybei nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Komisija nutarė siūlyti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui atleisti pareiškėją iš OAV P4 agento pareigų (Komisijos 2024 m. balandžio 25 d. posėdžio protokolas Nr. KP-57). Įsakymu pareiškėja buvo atleista iš tarnybos.

3.5. Priešingai negu nurodo pareiškėja, Vadovybės apsaugos tarnyba pareiškėjos atžvilgiu buvo labai lanksti ir net 6 kartus pareiškėjai leido dalyvauti papildomuose tikrinimuose tam, kad pareiškėja išlaikytų fizinius testus. Pareiškėja galėjo pasinaudoti teisės aktuose įvirtinta galimybe būti vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks 3 metai, tačiau ji pati nusprendė anksčiau išeiti į tarnybą, nepaisant jos nurodomos aplinkybės, kad ji nebuvo tam fiziškai pasiruošusi. Pareiškėjai buvo žinomi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų dėl fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimai ir kiti specialieji reikalavimai, todėl pareiškėja privalėjo prisiimti atsakomybę už savo sprendimą, imtis aktyvių veiksmų, dėti pastangas, siekiant atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus.

3.6. Vadovaujantis Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2024 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-217 patvirtinto Komisijos darbo reglamento (toliau – ir Komisijos darbo reglamentas) 3 punktu, Komisija yra patariamoji institucija, teikianti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui siūlymus dėl Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų atleidimo, jei jie neatitinka nustatytų reikalavimų. Be to, Komisijos darbo reglamentas nenumato, kad į Komisijos posėdžius privaloma kviesti pareigūnus, dėl kurių svarstomas klausimas, taip pat kad su Komisijos posėdžio protokolu supažindinami pareigūnai. Pareiškėjai buvo žinomas Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punkte bei jos pareigybės aprašymo 19 punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas bei šio reikalavimo neatitikimo pasekmės. Įstatymo 61 straipsnio 4 dalis numato vienintelį atvejį, kada pareigūnas įspėjamas apie atleidimą, kitų įspėjimo atvejų Įstatymas nenumato. Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis negali būti taikoma, nes pareiškėja turėjo dėti maksimalias pastangas, siekiant išlaikyti fizinius testus. Visoms lygiavertėms ar žemesnėms pareigūnų pareigoms Vadovybės apsaugos tarnyboje yra nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo reikalavimus (II ar III lygį), tačiau pareiškėja šio reikalavimo neatitinka.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Įsakymu pareiškėja buvo atleista iš tarnybos 2024 m. balandžio 30 d. Įsakymas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 13 dalimi, 60 straipsnio 18 punktu ir atsižvelgiant į Komisijos posėdžio 2024 m. balandžio 25 d. protokolą Nr. KP-57. Komisijos 2024 m. balandžio 25 d. posėdžio protokolu Nr. KP-57 nutarta siūlyti atleisti pareiškėją iš tarnybos, nes ji 2023 m. ir 2024 m. kovo 26 d. pakartotinai organizuotame tikrinime neatitiko fizinio pasirengimo reikalavimų. Taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėja į kitas jos kvalifikaciją atitinkančias pareigas negali būti perkelta, kadangi ji neatitinka nei vienai Vadovybės apsaugos tarnybos pareigybei nustatyto fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo reikalavimų.

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimus ir kitus specialiuosius reikalavimus ginčo laikotarpiu nustatę teisės aktai buvo viešai paskelbti teisės aktų registre, Vadovybės apsaugos tarnybos interneto tinklalapyje, su jais pareiškėja taip pat buvo supažindinta Vadovybės apsaugos tarnybos dokumentų valdymo sistemoje.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjai buvo ne vieną kartą sudarytos galimybės išlaikyti fizinio pasiregimo normatyvus, taip pat buvo atsižvelgta ir į individualią pareiškėjos situaciją, tai, kad ji 2022 m. rugsėjo 17 d. grįžo iš vaiko priežiūros atostogų, todėl neatitiko fizinio pasirengimo reikalavimų. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad atsakovas situaciją išsprendė formaliai, yra nepagrįstos, paneigtos byloje esančiais įrodymais, taip pat ir aplinkybėmis, kurias pripažino ir pati pareiškėja, kad ji šešis kartus laikė fizinio pasirengimo atitikties reikalavimus, bet jų neišlaikė. Pareiškėjai galimybė bandyti išlaikyti fizinio pasirengimo normatyvus buvo sudaryta net aštuonis kartus. Pareiškėja rezultatų neginčijo, su jais sutiko. Pareiškėjai grįžus iš vaiko priežiūros atostogų 2022 m. rugsėjo 17 d., pirmą kartą fizinio pasirengimo atitikties tikrinimas buvo atliekamas 2022 m. gruodžio 6 d., paskutinį – 2024 m. kovo 26 d., tačiau pareiškėja reikalavimų neatitiko.

8. Teismo vertinimu, nors byloje yra pateikti duomenys, kad pareiškėja kreipėsi į gydymo įstaigą ir ji buvo atleista nuo fizinio krūvio (2022 m. gruodžio 21 d. tarnybinis pranešimas – atleista nuo fizinio krūvio iki 2023 m. vasario 21 d.; 2023 m. vasario 27 d. tarnybinis pranešimas – atleista nuo fizinio krūvio iki 2023 m. balandžio 30 d.), tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėja, norėdama eiti pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, turėjo atitikti fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo ir kitus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pareiškėja, grįždama iš vaiko priežiūros atostogų, kai vaikui buvo tik vieneri metai, pati prisiėmė riziką dėl galimai nepakankamo fizinio pasiruošimo.

9. Įvertinęs Įstatymo 61 straipsnio 1, 4 dalyse, Komisijos darbo reglamento 3, 18 ir 24 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad jokie procesiniai pažeidimai nebuvo padaryti, ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais.

10. Teismas nurodė negalintis konstatuoti, kad nebuvo pareiškėjos kaltės, nes ji neišlaikė fizinio normatyvo, kuris privalomas norint eiti pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje. Pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos tinkamai pasiruošti (galimybė sportuoti darbo metu, sudaryta sutartis su sporto klubu ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja net šešis kartus neišlaikė fizinių normatyvų, ji turėjo suprasti ir numatyti, kad jai nepasiekus numatytų rezultatų, ji bus atleista iš tarnybos.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja negalėjo būti perkelta į kitas jos kvalifikaciją atitinkančias pareigas, nes neatitiko nei vienai Vadovybės apsaugos tarnybos pareigybei nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo reikalavimų.

III. 12. Pareiškėja A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjos skundą.

13. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie buvo išdėstyti jos skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

13.1. Pareiškėja neturėjo galimybės dalyvauti 2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. kovo 5 d. papildomuose tikrinimuose, nes ji tomis dienomis dirbo pagal patvirtintą darbo ir budėjimo grafiką, taigi, jai nebuvo suteikta galimybių laikyti fizinių normatyvų 8 kartus. 2023 metais pareiškėja fizinius normatyvus paskutinį kartą laikė ne 2023 m. lapkričio 28 d., o 2023 m. gruodžio 5 d. Tarp minėtų datų praėjo tik savaitė – tai patvirtina, kad pareiškėja dėjo maksimalias pastangas, siekdama išlaikyti fizinius normatyvus.

13.2. Pareiškėja pripažįsta, kad ji neišlaikė II lygio fizinių normatyvų, tačiau praėjus šiek tiek daugiau laiko po gimdymo, jai sustiprėjus, ji turėtų visas galimybes išlaikyti fizinius normatyvus, ką visuomet padarydavo per ilgą savo tarnybos laikotarpį. Šiuo metu jos fizinis pasiruošimas yra aukšto lygio. Pareiškėjas šaudymo ir kovinės savigynos įskaitą išlaikė pagal II lygį.

13.3. Atsakovas neteisingai nurodė, kad pareiškėja turėjo galimybes sportuoti darbo metu. Pareiškėja turėjo budėti ir saugoti objektą, darbo metu griežtai draudžiama palikti savo darbo vietą. Pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos sportuoti po darbo, atimant laiką iš šeimos.

13.4. Nors atsakovas ir teismas akcentavo, kad pareiškėja pati nusprendė anksčiau grįžti iš vaiko priežiūros atostogų, pažymėtina, kad pareiškėja turi vyrą ir 2 nepilnamečius vaikus, yra sudėtinga išlaikyti šeimą gaunant tik vieną pilnavertį vyro atlyginimą, be to, pareiškėja visada buvo pareiginga darbuotoja, visada išlaikydavo fizinius normatyvus, taigi manė, kad juos išlaikys ir grįžusi po vaiko priežiūros atostogų. Pareiškėjai tiesiog pritrūko laiko atsistatyti ir fiziškai pasiruošti.

13.5. Atsakovas ir teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėja negalėjo būti perkelta į kitas jos kvalifikaciją atitinkančias pareigas, nes neatitiko nei vienai Vadovybės apsaugos tarnybos pareigybei nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo reikalavimų. Pareiškėja išlaikė šaudymo ir kovinės savigynos įskaitą pagal II lygį. Taigi, reikėtų kalbėti tik apie fizinio pasirengimo normatyvus, o tiksliau vienintelį fizinį pratimą, kurio pagal II lygį neišlaikė pareiškėja – kybojimą sulenktomis rankomis. Netiesa, kad pareiškėja atsisakė atlikti vieną iš pratimų (trečią pratimą). Pareiškėjai niekas nesiūlė laikyti fizinių normatyvų pagal III lygį. Laikant fizinius normatyvus pagal II lygį atliekami 6 pratimai, o pagal III lygį – tik 3 pratimai. Be to, III lygio reikalavimai yra žemesni (paprastesni). 2023 m. gruodžio 5 d. fizinių normatyvų laikymo protokolas su kitais dokumentais įrodo, kad pareiškėja atitinka III lygio fizinius normatyvus.

14. Atsakovas Vadovybės apsaugos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių, nurodoma, kad:

14.1. Pareiškėjos darbo grafikas buvo sudaromas įvertinus numatytas papildomų fizinio pasirengimo atitikties tikrinimų datas bei tiesiogiai derinant jį su pareiškėja. Ji pati nurodė, kad 2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. kovo 5 d. fizinio pasirengimo atitikties tikrinimuose nedalyvaus, o dalyvaus tik 2024 m. kovo 26 d. tikrinime. Jeigu pareiškėja būtų išreiškusi norą dalyvauti 2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. kovo 5 d. tikrinimuose, darbo grafike minėtomis dienomis darbas jai nebūtų numatytas. 2023 m. gruodžio 5 d. pareiškėja dalyvavo fizinio pasirengimo atitikties reikalavimų tikrinime, tačiau analogiškai kaip ir ankstesniuose tikrinimuose, ji nesurinko reikiamo balų skaičiaus.

14.2. Pareiškėja paskutinįkart fizinius normatyvus laikė ne 2023 m. gruodžio 5 d., bet 2024 m. kovo 26 d. Būtent 2024 m. kovo 26 d. protokole užfiksuotus rezultatus vertino Komisija. Pareiškėja negalėjo būti perkelta į kitas jos kvalifikaciją atitinkančias pareigas, nes ji neatitiko nei vienai Vadovybės apsaugos tarnybos pareigybei nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ir šaudymo reikalavimų. Kad būtų galima nuspręsti, ar pareigūnas, kuris neišlaikė II lygiui nustatytų fizinių pratimų, atitiktų III lygį, pareigūnas privalo būti išlaikęs II lygyje numatytus šiuos tris pratimus: bėgimą šaudykle, atsispaudimus ir 1 km arba 2 km bėgimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo išlaikiusi vieno pratimo (ji pati nusprendė jo nelaikyti): 1 km arba 2 km bėgimo. Todėl Vadovybės apsaugos tarnyba pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neatitiko ir III lygiui keliamų reikalavimų.

14.3. Pareiškėja savo negalėjimą papildomai treniruotis po darbo pateisina savo noru daugiau laiko skirti savo šeimai, nors kiti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai (taip pat turinys šeimas) aktyviai naudojasi Vadovybės apsaugos tarnybos sudarytomis sąlygomis sportuoti. Pareiškėja paskutinį kartą fizinius testus laikė 2024 m. kovo 26 d., t. y. praėjus beveik 3 metams nuo vaiko gimimo, taigi ji turėjo laiko pagerinti savo fizinį pasiruošimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2024 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. PK E-1033 „Dėl A. P. atleidimo iš tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimų grąžinti pareiškėją į Vadovybės apsaugos tarnybos Objektų apsaugos valdybos P4 skyriaus agentės pareigas ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

16. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat netenkino ir išvestinių reikalavimų.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė bylai aktualias teisės normas.

18. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintinas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. Ginčijamu Įsakymu pareiškėja atleista iš Vadovybės apsaugos tarnybos Objektų apsaugos valdybos P4 skyriaus agentės pareigų, konstatavus, kad ji neatitinka jos pareigybei nustatyto fizinio pasirengimo reikalavimų (Įstatymo 60 str. 18 p.). Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo aplinkybę, kad ji augina vaiką iki trejų metų, todėl negalėjo būti atleista iš tarnybos. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad pareiškėja šešis kartus bandė, tačiau neišlaikė jos pareigybei nustatytų privalomų II lygio fizinio pasirengimo normatyvų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėja atleidimo iš tarnybos metu augino vaiką iki 3 metų (Įsakymas priimtas 2024 m. balandžio 29 d., vienas iš pareiškėjos vaikų gimė (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmiausiai reikia įvertinti, ar pareiškėja, atleidimo iš tarnybos metu auginusi vaiką iki 3 metų, apskritai galėjo būti atleista iš tarnybos, kaip neatitinkanti jos pareigybei nustatyto fizinio pasirengimo reikalavimų.

20. Pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus (Įstatymo 29 str. 1 d. 9 p.). Tuo atveju, kai pareigūnas neatitinka Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo reikalavimų ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, jis iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama (Įstatymo 60 str. 18 p.). Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „negalima atleisti iš tarnybos <...> pareigūnų, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra jų kaltės (išskyrus atvejus, kai Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys likviduojamas ir nėra galimybės perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje)“.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta garantija – draudimas atleisti iš tarnybos, taikoma ir pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, visais atvejais, išskyrus atvejus, kai Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys likviduojamas ir nėra galimybės perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje (byloje nėra ginčo dėl to, kad Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys, kuriame iki atleidimo dirbo pareiškėja, nebuvo likviduojamas), jeigu nėra jų kaltės. Įstatymo 61 straipsnio 5 dalies nuostata „nėra jų kaltės“ turi būti aiškinama neatsiejamai nuo šioje teisės normoje įtvirtintos garantijos tikslo – užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys nėra likviduojamas, pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, tuo laikotarpiu nebūtų atleidžiami iš tarnybos visais atvejais, kai toks atleidimas nėra siejamas su tokių pareigūnų kalte.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog pareigūnė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėjo nuoseklias ir pakankamas pastangas atitikti fizinio pasirengimo atitikties reikalavimus (bylos duomenimis net šešis kartus dalyvavo fizinio pasirengimo patikrinimuose), tačiau neišlaikė fizinio normatyvo, kuris privalomas norint eiti pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje (dėl to ginčo byloje nėra), reiškia, jog ji neatitinka vienos iš paminėtųjų Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos garantijos pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, būtinųjų sąlygų – jų kaltės nebuvimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareigūno gebėjimas ar negebėjimas atitikti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus, tuo atveju, kai jis, kaip nustatyta ir šioje administracinėje byloje, dėl to deda realias pastangas, yra susijęs ne su jo kalte, o su objektyvia aplinkybe – negebėjimu atlikti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų pareigūno fiziniam pasirengimui taikomų normatyvų dėl fizinio pasirengimo stokos, sveikatos būklės ar pan.

23. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai, kuri atleidimo iš tarnybos metu augino vaiką iki 3 metų, turėjo būti taikoma Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta garantija. Todėl ginčijamas Įsakymas, kuriuo, nepaisant paminėtos garantijos, pareiškėja atleista iš tarnybos Įstatymo 60 straipsnio 18 punkto pagrindu, kaip neatitinkanti jos pareigybei nustatyto fizinio pasirengimo reikalavimų, negali būti pripažintas teisėtu ir dėl to yra naikinamas.

24. Pripažinus pareiškėjos atleidimą iš tarnybos neteisėtu, nesant atsakovo argumentų, kurie paneigtų pareiškėjos reikalavimo gražinti ją į tarnybą tenkinimo galimybę, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjos skundo išvestinį reikalavimą grąžinti ją į tarnybą – į eitas Vadovybės apsaugos tarnybos Objektų apsaugos valdybos P4 skyriaus agentės pareigas.

25. Pareiškėjos reikalavimas priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra duomenų apie pareiškėjos einant tarnybines pareigas gautą vidutinį darbo užmokestį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui rengiantis nagrinėti tarnybinius ginčus, kai pažeistos asmens teisės gali būti ginamos priteisiant vidutinį darbo užmokestį, visais atvejais tenka pareiga išreikalauti duomenis apie pareiškėjo gautas pajamas – vidutinį darbo užmokestį (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p., 80 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, kitas svarbias aplinkybes ir dėl to šioje bylos dalyje negalėdamas priimti sprendimo perduoda šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024, 2023 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-30-492/2023, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1164-629/2022). Kadangi administracinėje byloje turi būti renkami papildomi įrodymai, pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).

26. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos reikalavimai dėl Įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą tenkinami, o reikalavimas priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2024 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. PK E-1033 „Dėl A. P. atleidimo iš tarnybos“.

Grąžinti pareiškėją A. P. į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos Objektų apsaugos valdybos P4 skyriaus agentės pareigas.

Pareiškėjos A. P. reikalavimą priteisti jai iš Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė