9489a94e-e043-4d5a-b357-92c8b971781f · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-606/2018Teisėjas Edmundas Žukauskas                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01385-2017-0                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.5.4.2;

                                                                           1.1.9.1 (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS        N U T A R T I S                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 1 d.

Klaipėda                           Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,teisėjų Dalios Kursevičienės, Remigijaus PreikÅ¡aičio,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, gynėjui advokatui Jonui Å pelveriui, nuteistajam J. V.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

V. gynėjo advokato Jono Å pelverio apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J.

M. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                           J. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2017 m. vasario 24 d., turėdamas tikslÄ sukelti J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), baimę, nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , melagingai informavo teisėsaugos, Vaiko teisių apsaugos įstaigas apie tariamus pažeidimus J. M. Å¡eimoje, o bÅ«tent:

                          2016 m. liepos 16 d. telefoniniu praneÅ¡imu melagingai informavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nus apie tai, kad „jo buvusi žmona J. M. nuo vakar iki dabar namuose be priežiÅ«ros paliko vaikÄ â€œ. Atlikus patikrinimÄ , praneÅ¡imas nepasitvirtino.                          Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. lapkričio 3 d. pareiÅ¡kimu melagingai informavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigÅ«nus apie tai, kad J.

M. dukters akivaizdoje vartoja alkoholinius gėrimus, rÅ«ko. Atlikus patikrinimÄ , informacija nepasitvirtino.                          Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. lapkričio 6 d. telefoniniu praneÅ¡imu melagingai informavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nus apie tai, kad namuose, (duomenys neskelbtini), yra be priežiÅ«ros paliktas vaikas, motina girtauja. Atlikus patikrinimÄ , praneÅ¡imas nepasitvirtino.                          Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. gruodžio 10 d., apie 1.38 val., telefoniniu praneÅ¡imu melagingai informavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nus apie tai, kad (duomenys neskelbtini), girta motina neprižiÅ«ri savo vaiko, ir tos pačios dienos 12.51 val. telefoniniu praneÅ¡imu melagingai informavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigÅ«nus apie tai, kad (duomenys neskelbtini), paliktas vienas namuose mažametis vaikas.

Atlikus patikrinimÄ , praneÅ¡imas nepasitvirtino.                          Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2017 m. sausio 6 d. pareiÅ¡kimu melagingai informavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos skyriaus pareigÅ«nus apie tai, kad J. M. elgesys yra netoleruotinas, ji grubiai elgiasi su dukra P., jai matant vartoja alkoholį ir rÅ«ko. Atlikus patikrinimÄ , informacija nepasitvirtino.                          Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2017 m. vasario 24 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), atėjęs į butÄ , miegamajame kambaryje, ant lovos, paliko keturias nuotraukas, jose pavaizduotas vaisiaus augimas savaitėmis, mažas karstelis, suardytas vaiko kÅ«nelis bei vaisius gimdoje, tai nukentėjusioji J.

M. suprato kaip jos bauginimÄ .                          Tokiais neteisėtais veiksmais, dėl kurių J. M. bute nepagrįstai lankydavosi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, J. M. nepagrįstai buvo kviečiama pasiaiÅ¡kinti į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, J. V., naudodamas psichinę prievartÄ , tyčia sistemingai baugino nukentėjusiÄ jÄ J. M..                          Apeliaciniu skundu nuteistojo J.

V. gynėjas advokatas J. Å pelveris praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistÄ jį J. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių. IÅ¡ nukentėjusiosios J. M. priteisti nuteistajam J. V. 1300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už suteiktas advokato teisines paslaugas.                          Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimÄ ar sistemingÄ bauginimÄ laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, todėl teismui pripažįstant Å¡iÄ veikÄ esant įrodytai, bÅ«tina teisinga ir optimali iÅ¡tirtų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių analizė ir byloje surinktų įrodymų patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad, pripažįstant tam tikrÄ elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimÄ â€“ sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas. Toks aiÅ¡kinimas, be kita ko, gali bÅ«ti kildinamas iÅ¡ konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali bÅ«ti pripažintos tik tokios veikos, kurios iÅ¡ tikrųjų yra pavojingos, ir kuriomis iÅ¡ tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl Å¡ių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai); siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

KiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Å ių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, leidžia iÅ¡vengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo.

Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei Å¡ios kategorijos bylose nebÅ«tų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar iÅ¡sakyti grasinimai yra realÅ«s, taip pat neįvertinus kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-300/2013, 2K-553-942/2015). Kasacinio teismo praktikoje BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas grasinimus kvalifikuojantis požymis – jų sistemingumas apibÅ«dinamas kaip pavojingas nevienkartinis psichinis poveikis, pasireiÅ¡kiantis grasinimais, kuriais siekiama sukelti žmogui stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Tokie veiksmai visuomet turi bÅ«ti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortÄ .

Inkriminuojant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ bÅ«tina nustatyti veiksmų sistemingumÄ (tęstinumÄ ), tokie veiksmai turi bÅ«ti nenutolę laiko atžvilgiu, vėlesni veiksmai turi bÅ«ti ne atsitiktiniai, o susiję su ankstesniaisiais veiksmais. Å ių bauginamojo pobÅ«džio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir, kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir panaÅ¡iai.                          Apelianto teigimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad susiklosčiusioje situacijoje (sprendžiant dėl praneÅ¡imų policijai ir kitoms tarnyboms) kaltinamojo praneÅ¡imai pagal savo iÅ¡raiÅ¡kos formÄ , nors ir galėjo sukelti neigiamas emocijas, tačiau jo veiksmai neatitinka sistemingo bauginimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių.

Teismų praktikoje nėra konstatuota, kad pranešimai policijai ar kitoms valstybinėms institucijoms tam, kad būtų nustatyti ir užfiksuoti galbūt nukentėjusiojo padaryti teisės pažeidimai, galėtų būti ar buvo pripažinti bauginimo kito asmens priemone ar elgesiu ir, jei dėl tokių pranešimų buvo priimti dar ir procesiniai sprendimai.                          Apelianto tvirtinimu, 2016 m. liepos 16 d. apie tai, kad vaikas buvo paliktas namuose vienas, J.

V. informavo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) namo. Dėl šio pranešimo joks policijos tyrimas nebuvo pradėtas ir neatliktas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis pranešimas buvo melagingas, tokie duomenys teismui nepateikti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šis J. V. pranešimas policijai buvo melagingas, nes vaikas iš tikrųjų buvo paliktas namuose vienas. Tik atvykus policijos pareigūnams ir dukrai paskambinus telefonu, motina sugrįžo į namus. Todėl J. V. pranešimas policijai buvo pagrįstas ir teisingas, jis jokių neigiamų pasekmių J.

M. sukelti negalėjo, o juolab, Å¡is praneÅ¡imas negalėjo bÅ«ti pripažintas kaip grasinimas, kuriuo siekiama sukelti nukentėjusiajai baugumo ar kitÄ neigiamÄ potyrį. VisiÅ¡kai suprantamas vaiko tėvo noras žinoti, kad jo vaikas bÅ«tų tinkamai prižiÅ«rėtas, o gavęs informacijÄ , kad duktė viena palikta be priežiÅ«ros, jis reagavo tinkamai ir apie tai informavo policijos institucijÄ .                          2016 m. lapkričio 3 d. J. V. kreipėsi pareiÅ¡kimu į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigÅ«nus, nes jo dukra buvo palikta viena namuose.

Apelianto teigimu, iÅ¡ policijos pareigÅ«nų 2016 m. lapkričio 1 d. praneÅ¡imo nustatyta, kad pareigÅ«nams nuvykus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ten rado J. M. ir jos draugę V. P., buvo akivaizdžiai matyti, kad jos yra neblaivios. J. V., turėdamas tikslÄ apsaugoti savo vaikÄ nuo vaiko motinos netinkamo elgesio, pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos institucijÄ . J. V. kreipėsi ne į vienÄ institucijÄ , tačiau iÅ¡ Å¡ių institucijų atsakymuose nebuvo konstatuota, kad J.

V. pareiÅ¡kimai yra melagingi. PrieÅ¡ingai, J. V. siekė apginti vaiko interesus ir juo rÅ«pintis nuo neigiamų Å¡alutinių vaiko motinos poelgių ir žalingų potyrių, kadangi tokiÄ informacijÄ turėjo. Tokių teisėtų jo veiksmų nėra pagrindo pripažinti nukentėjusiosios J. M. bauginimu.                          2016 m. lapkričio 6 d. J. V. telefonu informavo Tauragės apskrities VPK, kad namuose be priežiÅ«ros paliktas vaikas. IÅ¡ 2016 m. lapkričio 7 d.

Tauragės apskrities VPK nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos turinio matyti, kad pagal nuteistojo J. V. praneÅ¡imÄ , policijos pareigÅ«nai nuvykę į (duomenys neskelbtini), rado mažametę P. V. vienÄ , ji paaiÅ¡kino, kad jos motina tuoj grįš. Grįžusi vaiko motina paaiÅ¡kino, kad duktė nėra maža, todėl gali pabÅ«ti namuose viena. Tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius J. M. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnyje, nes nėra reglamentuota, nuo kokio amžiaus vaikas namuose gali likti vienas.

Å iuo tiriamu atveju nutarime konstatuota, kad mažametė P. V. (mergaitei yra (duomenys neskelbtini) metai) yra tokio amžiaus ir brandos, nuo kurio gali pabÅ«ti namuose viena. Tačiau informacija apie paliktÄ vienÄ vaikÄ namuose pasitvirtino. IÅ¡ administracinės bylos medžiagos nenustatyta, kad Å¡is J. V. praneÅ¡imas buvo melagingas. Kartu nenustatyta, kad Å¡iuo praneÅ¡imu policijai, J. M. buvo bauginama. Vaiko tėvas atliko savo pareigÄ , siekdamas užtikrinti, kad jo vaikas bÅ«tų tinkamai prižiÅ«rimas ir nebÅ«tų paliktas be priežiÅ«ros.

                          2016 m. gruodžio 10 d. 1.38 val. J. V. telefonu informavo Tauragės apskrities VPK, kad girta motina J. M. neprižiÅ«ri vaiko, o 12.51 val. informavo policijÄ , kad vaikas paliktas namuose vienas. IÅ¡ policijos medžiagos matyti, kad policijos pareigÅ«nai, nuvykę į butÄ (duomenys neskelbtini), nustatė J. M. 0,38 prom. girtumÄ , vaikas tuo laiku jau miegojo. Todėl, apelianto teigimu, J. V. praneÅ¡imas nebuvo melagingas, nes informacija apie J.

M. neblaivumÄ pasitvirtino. Policijos pareigÅ«nams tikrinant praneÅ¡imÄ apie dėl to, kad 12.51 val. vaikas paliktas namuose vienas, nustatė, kad vaiko motina J. M. kelioms valandoms vaikÄ buvo palikusi vienÄ , nes, J. M. teigimu, dukrai jau (duomenys neskelbtini) metai ir ji gali pabÅ«ti namuose viena. Todėl, apelianto teigimu, policijos pateikta medžiaga patvirtina, kad J. V. praneÅ¡imai nebuvo melagingi.                          Apelianto teigimu, J. V. 2017 m. sausio 6 d. praneÅ¡imas dėl to, kad J.

M. netinkamai elgiasi su dukra, jai matant vartoja alkoholinius gėrimus, rÅ«ko, taip pat nebuvo melagingas, jis pasitvirtino, nes vaikas nuolat buvo randamas paliktas namuose vienas, nukentėjusioji vartojo alkoholius gėrimus – vienu atveju ji atsisakė tikrintis girtumÄ , kitu atveju jai girtumas buvo nustatytas.                           Apelianto tvirtinimu, nuteistasis J. V. matydamas, kad nukentėjusioji netinkamai elgiasi, jis stengėsi apie tai tinkamai informuoti valstybines institucijas, kurios turi Å¡ias aplinkybes įvertinti, neturėdamas tyčios tokiais savo veiksmais bauginti nukentėjusiÄ jÄ ir sukelti jai baimės ir nesaugumo jausmus.

Nors byloje nustatyti ir kaltinamajame akte nurodyti nuteistojo veiksmai apie pranešimus policijai ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti nukentėjusiajai neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau kaltinamojo padaryti veiksmai, siekiant teisingumo ir skundžiamų aplinkybių išsiaiškinimo, tiriamų įvykių kontekste, sietini su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, kurioje nukentėjusioji siekia parodyti save teisia. Apelianto nuomone, J. V., būdamas dukters tėvas, turi teisę dukters motinos elgesį dėl vaiko elgesio stebėti ir kontroliuoti.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaikÄ nuo tinkamos jo priežiÅ«ros nebuvimo ar nerÅ«pestingo, grubaus elgesio ar iÅ¡naudojimo, kuriuos jis gali patirti iÅ¡ tėvų, ar vieno iÅ¡ tėvų, jiems gyvenant skyrium, turi bÅ«ti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir Å¡vietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaikÄ Å¾aloti, žeminti jo garbę ir orumÄ , ar kitaip netinkamai su juo elgiantis, kaip Å¡iuo atveju draudimais matyti ir bendrauti su tėvu, Å¡ioje byloje nuteistuoju J.

V.. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Ä®gyvendinant Konstitucijos 39 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatas, valstybė įsipareigoja teisinėmis priemonėmis ginti nepilnamečius asmenis, taip pat ir nuo jiems artimiausių žmonių netinkamo ar nusikalstamo veikimo ar neveikimo. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo veikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Dėl to, apelianto nuomone, darytina pagrįsta prielaida, kad nuteistasis Å¡ioje byloje tokių tikslų ir siekė.                           Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai kad dėl J. V. praneÅ¡imų policijai ar kitai valstybinei institucijai, priimti procesiniai sprendimai yra neapskųsti, nepanaikinti ir nepakeisti, taip pat jam nepriimti jokie procesiniai sprendimai, kurie patvirtintų, kad J. V. praneÅ¡imai apie teisės pažeidimus yra melagingi, kad bÅ«tų galima pradėti administracinę ar baudžiamÄ jÄ teisenÄ .

Tokie nuteistojo civilinių santykių veiksmai visiÅ¡kai be pagrindo buvo kriminalizuoti ir paversti į jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ ikiteisminio tyrimo byloje.                          Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , sistemingas bauginimas turi bÅ«ti nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant sukelti jam psichologinį diskomfortÄ . Sistemingu bauginimu taip pat nelaikytinos ir miegamajame ant lovos surastos 4 M. M. nuotraukos, kuriose pavaizduotas mažas karstelis, suardytas vaiko kÅ«nelis bei vaisius gimdoje.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2017 m. vasario 24 d. 22 val., Å¡ias nuotraukas nukentėjusiosios gyvenamojoje patalpoje, ant lovos, paliko bÅ«tent nuteistasis, dėl to spėliojo ir pati nukentėjusioji. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji yra nėščia, o nuteistasis siekia nutraukti šį jos nėštumÄ ar kitaip sunaikinti jos galbÅ«t bÅ«simÄ vaisių nėštumo metu. Nukentėjusioji Å¡ias nuotraukas, kaip pati teigė, apie savaitę laiko neÅ¡iojosi su savimi, ir tik po savaitės, patarus Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, Å¡ias nuotraukas perdavė policijai, pareikÅ¡dama, kad Å¡ias nuotraukas paliko jos bute J.

V. tyčia, kad jÄ baugintų. Apelianto nuomone, tokie nukentėjusiosios aiÅ¡kinimai yra nelogiÅ¡ki, nes nuteistasis J. V. jai Å¡ių nuotraukų nerodė, nedemonstravo ir neperdavė. Tokios aplinkybės yra tik prielaidos ir spėliojimai, jos negali bÅ«ti pripažintos faktinėmis aplinkybėmis. Vadovautis nukentėjusiosios J. M. dukters liudytojos M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo, nes ji neapklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teisiamajame posėdyje, be to, ji yra suinteresuotas byloje asmuo, ji yra nukentėjusiosios J.

M. duktė, jos parodymai nėra nepatikimi BPK 20 straipsnio prasme. Todėl, apelianto nuomone, Å¡is epizodas iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alintas kaip neįrodytas ir inkriminuotas nepagrįstai.                          Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji J. M. aptartus nuteistojo J. V. veiksmus pateiktame kaltinime vertina kaip jos žeminimÄ , jo siekį ir norÄ parodyti, kad ji netinkamai auklėja ir nesugeba tinkamai prižiÅ«rėti savo nepilnametės dukros, bet pagrįsti, kad tai yra jos sistemingi bauginimai, naudojant psichinę prievartÄ , teisiamojo posėdžio metu nesugebėjo.

Tokiam situacijos vertinimui aktualu ir tai, kad Å¡ioje byloje konfliktinė situacija bandyta spręsti ir kitomis, ne baudžiamosios teisinėmis priemonėmis, tai yra tame pačiame teisme nagrinėtose civilinėse bylose. 2017 m spalio 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismas pagal ieÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinį atsakovei J. M. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje, t. y. patvirtino bendravimo su nepilnamete dukra P. V. tvarkÄ . Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteisė J. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikęs BK 75 straipsnį, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidėjo 1 metams bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojo jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J.

M. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų. Tačiau nustačius tokius draudimus, neįmanoma vykdyti minėtÄ teismo sprendimÄ , kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nes vaikÄ reikia paimti iÅ¡ namų, atvykti ir iÅ¡vykti, o tai daryti per 100 metrų atstumÄ nuo vaiko motinos yra labai neteisinga ir absurdiÅ¡ka. Kadangi ir toliau nebus vykdomas sprendimas, nuteistasis J. V. vėl kreipsis į įvairias teisėsaugos institucijas, o nukentėjusioji tvirtins, kad taip jai daromas psichologinis smurtas ir ji bauginama.

Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam nepagrįstai paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė.                          Be to, apelianto nuomone, jei J. V. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiosios J. M. pareiÅ¡kimus bus iÅ¡teisintas, vadovaujantis CPK 105 straipsnio 6 dalimi, jam turėtų bÅ«ti priteistos 1300 eurų turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.                          Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji J.

M. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ , nuteistojo J. V. gynėjo apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ atmesti.                          Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.                           Apeliacinis skundas atmestinas.                           Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015).

Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.                          Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad 2016 m. liepos 16 d., 2016 m. lapkričio 6 d., 2016 m. gruodžio 10 d. J. V. pranešimai Tauragės apskrities VPK, 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. sausio 6 d. pranešimai Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl to, kad J.

M. neprižiÅ«ri jų dukros, palieka jÄ vienÄ namuose, girtauja, nebuvo melagingi. Teismų praktikoje nėra konstatuota, kad praneÅ¡imai policijai ar kitoms valstybinėms institucijoms tam, kad bÅ«tų nustatyti ir užfiksuoti galbÅ«t nukentėjusiojo padaryti teisės pažeidimai, galėtų bÅ«ti pripažinti bauginimo kito asmens priemone ar elgesiu. Nuteistasis J. V. matydamas, kad nukentėjusioji netinkamai elgiasi, jis stengėsi apie tai tinkamai informuoti valstybines institucijas, kurios turi Å¡ias aplinkybes įvertinti, neturėdamas tyčios tokiais savo veiksmais bauginti nukentėjusiÄ jÄ ir sukelti jai baimės ir nesaugumo jausmus.

Sistemingu bauginimu, apelianto nuomone, taip pat nelaikytinos ir miegamajame ant lovos surastos 4 nuotraukos, kuriose pavaizduotas mažas karstelis, suardytas vaiko kūnelis bei vaisius gimdoje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2017 m. vasario 24 d. 22 val., šias nuotraukas nukentėjusiosios gyvenamojoje patalpoje, ant lovos, paliko būtent nuteistasis.                          Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal teismų praktikÄ tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.                          Tiek apeliaciniame skunde nurodoma, tiek ir teisiamajame posėdyje nuteistasis J.

V. analogiÅ¡kai tvirtino, kad jis telefoniniais praneÅ¡imais pagrįstai praneÅ¡inėjo Tauragės apskrities VPK, rašė raÅ¡tus Vaiko teisių apsaugos skyriui apie nukentėjusiosios J. M. netinkamÄ elgesį, iÅ¡gėrinėjimus, netinkamÄ dukros P. V. auklėjimÄ ir jos nepriežiÅ«rÄ , kad ji dažnai palieka dukrÄ vienÄ namuose dienÄ ir naktį. Tuo jis siekė, kad policija užfiksuotų jos netinkamÄ elgesį, tačiau tai padaryta nebuvo. J. M. namuose jis jokių nuotraukų nepaliko, o jam į butÄ ateiti nebuvo uždrausta (t. 2, 183–186).                          Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiÅ¡kai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų ir yra tik nuteistojo ir jo gynėjo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamÄ nuosprendį.                          Pagal BK 145 straipsnio dalį atsako tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ .

Inkriminuojant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ bÅ«tina nustatyti veiksmų sistemingumÄ (tęstinumÄ ), tokie veiksmai turi bÅ«ti nenutolę laiko atžvilgiu, vėlesni veiksmai turi bÅ«ti ne atsitiktiniai, o susiję su ankstesniaisiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiÅ¡kiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuris gali reikÅ¡tis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , bauginančios atmosferos kÅ«rimu, kitais baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančiais veiksmais (pvz., pasikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gÄ sdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutėmis ir panaÅ¡iai).

Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013,        2K-347/2014, 2K-88-942/2016). Tokie veiksmai visuomet turi bÅ«ti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2011, 2K-121-677/2015).

                          Apygardos teismas akcentuoja, kad nagrinėjimu atveju aplinkybė, jog nuteistasis J. V. dėl to, kad iškviesdavo policijos pareigūnus, kreipdavosi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nebuvo patrauktas atsakomybėn už melagingus pranešimus, nes bylos duomenimis nepaneigta, jog mažametė P. V. trumpam likdavo namuose viena, savaime nereiškia, jog P. V. motina J. M. dukros tinkamai neprižiūrėjo, bei nepaneigia aplinkybės, jog J.

V., žinodamas, kada dukra lieka namuose viena, iÅ¡kviesdamas policijos pareigÅ«nus, siekė gerovės ne dukrai, bet turėjo tikslÄ sukelti stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , priversti bijoti, kad dėl vaiko palikimo vieno namuose atsiras tam tikros neigiamos pasekmės bÅ«tent J. M.. Å iuo atveju iÅ¡ byloje surinktų, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų visumos duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad dėl tokių nuteistojo J. V. tikslingai nukreiptų veiksmų į nukentėjusiÄ jÄ , ji neabejotinai buvo verčiama jaustis nesaugiai, tokiu bÅ«du nuteistasis nukentėjusiajai kÅ«rė bauginančiÄ atmosferÄ .

Tokie nuteistojo veiksmai pagal teismų praktikÄ visiÅ¡kai atitinka sistemingÄ Å¾mogaus bauginimÄ ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti traktuotini kaip gerovės siekimas vaikui, kaip teigė nuteistasis ir jo gynėjas.                          Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. M. nuosekliai parodė visas įvykio aplinkybes, kad 2016 m. liepos 16 d. ji 5 val. iÅ¡važiavo į darbÄ , nes 6 val. jau turėjo daryti vestuvines Å¡ukuosenas, o J. V. nusprendė, kad ji nebuvo naktį namuose. 12.30 val. grįžusi namo pamatė prie namo policijÄ .

Ji policijos pareigÅ«nams parodė dar karÅ¡tus darbo įrankius, ir policininkai suprato, jog ji dirbo. 2016 m. lapkričio 3 d., J. V. pamatęs kieme V. P. automobilį, nusprendė, kad jos geria, nes jam taip atrodydavo visada. Atvykę policijos pareigÅ«nai pasakė, kad yra gavę praneÅ¡imÄ iÅ¡ J. V., tačiau kad bÅ«tų buvę geriama, nenustatė. J. V. parašė pareiÅ¡kimÄ Vaiko teisių apsaugos skyriui, todėl ji dėl J. V. melo ir Å¡meižto buvo iÅ¡kviesta į apklausÄ . 2016 m. lapkričio 6 d. ji buvo darbe, o vaikÄ valandÄ laiko paliko namuose.

Nors su vaiku nuolat palaiko ryšį telefonu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai jai sakė, jog tuo metu, kai ji yra darbe, vaikÄ palikti vienÄ namuose gali, tačiau J. V. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. J. V. ir be to, nuolat siunčia žmones, kad jie pažiÅ«rėtų, ar ji namuose, ar vartai uždaryti ar ne. Dėl susidariusios situacijos J. M. daug konsultuojasi su moters užimtumo centro vadove, ji jai padeda nuo 2012 m. 2016 m. gruodžio 10 d. J. V. buvo pas jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) namuose, o apie 20 val. iÅ¡vyko.

Ji tÄ dienÄ niekur iÅ¡vykusi nebuvo. Matė, kaip J. V. vaikščiojo prie jos langų ir klausėsi. J. V. pasirodžius, jog ji (nukentėjusioji) girtauja, jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Policijos pareigÅ«nai nieko blogo neaptiko, atsiprašė ir iÅ¡važiavo. Ji tuo metu buvo su chalatu, vaikas miegojo. Be to, tuo metu J. V. turėjo nuo jos namų raktÄ , jis buvo paimtas tik 2017 m. gegužės mėnesį, kai J. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – nebendrauti su ja. Dėl to, kad policijos pareigÅ«nai nieko nerasdavo blogo, J.

V. buvo nepatenkintas. 2017 m. sausio 6 d. J. V. nepagrįstai parašė raÅ¡tÄ Tauragės rajono savivaldybei. Taip dar kartÄ jÄ apÅ¡meižė ir pažemino, jai vėl reikėjo aiÅ¡kintis dėl nebÅ«tų dalykų. Ji nenuteikinėja vaiko prieÅ¡ J. V., vaikas jo bijo. Ji vaikÄ prižiÅ«ri, dažnai bÅ«na kartu. J. V. vaidenasi, kad ji ruoÅ¡iasi su dukra iÅ¡važiuoti į užsienį, tam nėra pagrindo. Prie vaiko ji nerÅ«ko ir negirtauja. Jokių įspėjimų ji iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl vaiko priežiÅ«ros negavo.

Instancijose patarė jai (nukentėjusiajai) daryti garso įraÅ¡us, jeigu jai yra grasinama. J. V. skambino policijai ir rašė raÅ¡tus Vaiko teisių apsaugos skyriui be reikalo, J. V. tikslas buvo padaryti jÄ paklusnia ir jÄ valdyti visose gyvenimo sferose. Dėl to jai buvo sudaryta tokia baimė, kad ji pasijautė labai pažeminta, reikėjo visur eiti, visiems įrodinėti, kad taip nėra kaip jis sakydavo, raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus. Ji norėjo bÅ«ti stipri ir nenorėjo eiti pas gydytojus dėl jo veiksmų.

Mergaitė visiÅ¡kai nenori bendrauti su J. V., nes jis savo veiksmais jÄ atstumia. Po kiekvieno jo praneÅ¡imo, ji turėdavo bÅ«ti apklausiama, mergaitei matant, ateidavo policijos pareigÅ«nai, o mergaitė labai bijojo policijos. Girdint dukrai P., J. V. jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) žemindavo, vadindavo žudike. Kai jie bardavosi, mergaitė pradėdavo verkti. Ji nedraudžia dukrai matytis su tėvu, tačiau tai turi bÅ«ti abiejų jų susitarimas, ji negali įsakinėti dukrai P., kad ji kalbėtųsi su tėvu (t. 2, b. l. 178–182).                          Pažymėtina, kad iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, byloje esančio Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2017 m. vasario 24 d. tarp J.

V. ir J. M. vyko teisminis ginčas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatytos P. V. gyvenamosios vietos pakeitimo. Tauragės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės P. V. įstatyminio atstovo J. V. ieškinį atsakovei J. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės J. M. priešieškinys ieškovės P. V. įstatyminiam atstovui J. V. dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinį atmetė, o J. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – pakeitė Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-140-377/2013 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatė P. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina J. M., pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bÅ«tent tuo metu, t. y. 2016 m. birželio 29 d., kai J. M. pateikė apylinkės teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, J. V. pradėjo kviesti policijos pareigÅ«nus, raÅ¡yti raÅ¡tus Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl dukros nepriežiÅ«ros, netinkamo J. M. elgesio ir panaÅ¡iai. Tačiau kartu Å¡iuo atveju skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog aplinkybė, ar nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo susiję su civilinės bylos nagrinėjimu, sprendžiant dukters gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , ar ne, neturi reikÅ¡mės ir nepanaikina nuteistojo J.

V. atsakomybės dėl jo nusikalstamų veiksmų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Kadangi nėra pagrindo abejoti tuo, jog nuteistasis J. V. jam inkriminuojamais veiksmais sÄ moningai siekė, jog nukentėjusioji J. M. nerimautų, nesaugiai jaustųsi, patirtų psichologinį diskomfortÄ .                          Aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2017 m. vasario 24 d., nuteistasis J. V. melagingai informavo teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos įstaigas apie neva netinkamÄ P. V. priežiÅ«rÄ , J.

M. Å¡eimoje daromus pažeidimus, objektyviai patvirtina Tauragės apskrities VPK policijos pareigÅ«nų, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų užfiksuoti duomenys.                          2016 m. liepos 16 d. 12.42 val. nuteistajam J. V. iÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus, jo teigimu, dėl to, kad „jo buvusi žmona J. M. nuo vakar iki dabar namuose be priežiÅ«ros paliko vaikÄ â€œ, jiems atvykus į J.

M. namus, (duomenys neskelbtini), faktas nepasitvirtino. Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko per 8 minutes, o jiems atvykus, mažametės mama J. M. jau buvo grįžusi namo, pats pranešėjas J. V. pretenzijų neturėjo (t. 2, b. l. 15–16, 193).                           2016 m. lapkričio 6 d., apie 17.17 val., J. V. telefonu pranešė Tauragės apskrities VPK apie tai, kad namuose, (duomenys neskelbtini), be priežiÅ«ros paliktas vaikas, motina girtauja.

Tačiau 17.34 val. policijos pareigÅ«nams nuvykus nurodytu adresu, faktas nepasitvirtino. IÅ¡ 2016 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime tyrėjo R. M. užfiksuotų duomenų nustatyta, kad namo languose degė Å¡viesa. Pasibeldus į langÄ , duris atidarė mergaitė. Ji paaiÅ¡kino, kad dabar yra viena, o jos mama tuoj sugrįš, paaiÅ¡kino, kad mama yra jų kitame bute (duomenys neskelbtini), bet namo ir buto numerių nežinojo. Mergaitė paskambino telefonu mamai ir jai pasakė, kad atvyko policija.

Už 2-3 minučių į kiemÄ Ä¯važiavo automobilis „Citroen“, iÅ¡ jo iÅ¡lipo moteris. Ji prisistatė, kad yra mergaitės mama J. M.. Moteris buvo blaivi, dėl to nekilo abejonių. Policijos pareigÅ«nai kartu su moterimi užėjo į namus. Tik pradėjus bendrauti su J. M., į namo vidų bandė patekti dar dvi moterys. Viena iÅ¡ jų filmavo telefonu, bet tam griežtai paprieÅ¡taravo J. M.. Moterys aiÅ¡kino, kad jos atvyko užfiksuoti fakto, jog mergaitė buvo palikta namuose viena, nori užtikrinti, kad policijos pareigÅ«nai to nenuslėptų ir tinkamai užfiksuotų.

Policijos pareigÅ«nai joms paaiÅ¡kino, kad visos nustatytos aplinkybės bus iÅ¡dėstytos raÅ¡ytiniame tarnybiniame praneÅ¡ime, jis bus pateiktas policijos vadovams. Moterys liko stovėti kieme, prie durų. Grįžus bendrauti su J. M., jos paklausus, kodėl mergaitė buvo palikta namuose viena, ji atsakė, kad mergaitė yra jau pakankamai didelė, jai yra (duomenys neskelbtini) metai, ir ji visiÅ¡kai ja pasitiki, mergaitė kelias valandas gali pabÅ«ti namuose viena. J. M. paaiÅ¡kino, kad nuo 15 val. bÅ«tinai turėjo iÅ¡vykti į savo butÄ (duomenys neskelbtini), nesijaučia pažeidusi kokį nors Lietuvos Respublikos įstatymÄ .

Policijos pareigūnai išsiaiškinę, kad J. M. visiškai gali pasirūpinti savo dukra, mergaitės paėmimo klausimas nebuvo sprendžiamas (t. 1, b. l. 17–18).                          2016 m. gruodžio 10 d. 1.38 val. Tauragės apskrities VPK vėl buvo užfiksuotas J. V. pranešimas telefonu apie tai, kad namuose, (duomenys neskelbtini), girta motina neprižiūri savo vaiko (t. 1, b. l. 19). Policijos pareigūnai nuvykę nurodytu adresu, nustatė, kad J.

M. elgėsi adekvačiai, jos kalba buvo riÅ¡li, namai buvo tvarkingi, vaikas miegojo. J. M. buvo nustatytas 0,36 promilės girtumas. Pažeidimų nenustatę, policijos pareigÅ«nai iÅ¡vyko (t. 1, b. l. 19). 2016 m. gruodžio 10 d. 12.51 val. J. V. vėl telefonu pranešė Tauragės apskrities VPK apie tai, kad (duomenys neskelbtini), paliktas vienas namuose mažametis vaikas. IÅ¡ 2016 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime tyrėjo R. M. užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 13.02 val. atvykus į namÄ (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas J.

V., jis paaiÅ¡kino, kad atvyko aplankyti savo dukros P. V., tačiau mergaitė yra užrakinta viena namuose, o jis neturi rakto ir negali įeiti. Jis pageidavo, kad tas faktas bÅ«tų tinkamai užfiksuotas policijoje. J. V. paskambino mergaitės motinai J. M., kuri jam paaiÅ¡kino, kad yra darbe ir grįš po darbo. J. V. paaiÅ¡kino, kad J. M. dirba kirpėja grožio salone, (duomenys neskelbtini), todėl nežino, kiek ilgai ji dirbs Å¡iandien. Nuvykus į minėtÄ grožio salonÄ , buvo surasta J. M.. Grožio salono darbo laikas Å¡eÅ¡tadienį iki 14 val.

J. M. pasakė, kad tuoj aptarnaus paskutinę klientę ir važiuos namo. Grįžus atgal prie (duomenys neskelbtini) namo, pranešėjo J. V. nebebuvo. Gal už 5-10 minučių į kiemÄ Ä¯važiavo automobilis „Citroen“, iÅ¡ jo iÅ¡lipo J. M.. Jai iÅ¡ paskos į kiemÄ Ä¯važiavo automobilis „Volvo“, iÅ¡ jo iÅ¡lipo pranešėjas J. V.. J. M. atrakino duris ir visi kartu užėjo į namus. J. M. paaiÅ¡kino, kad mergaitė yra jau pakankamai didelė, jai yra (duomenys neskelbtini) metai, todėl ja visiÅ¡kai pasitiki, ji gali kelias valandas pabÅ«ti namuose viena.

Tačiau J. V. prieÅ¡taravo J. M., sakydamas, kad ji visai nesirÅ«pina dukra. J. M. pradėjo pyktis su J. V., jo reikalauti, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ namų, nes psichologiÅ¡kai traumuoja vaikÄ . Tačiau J. V. aiÅ¡kino, kad jis yra čia registruotas, visada gyveno ir turi teisę gyventi čia, nes turi savo kambarį, jame yra daug jo daiktų, be to, šį butÄ jis pirko iÅ¡ savo pinigų, tik užregistravo J. M. vardu. J. M. ir J. V. pykstantis, mergaitė pradėjo verkti, puolė J. M. į glėbį. Matydamas tokiÄ mergaitės reakcijÄ , policijos pareigÅ«nas, prašė J.

V., kad Å¡is iÅ¡eiti iÅ¡ namų. J. V. priekaiÅ¡tavo, kad su juo neteisingai buvo pasielgta, papraÅ¡ius jo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, nes jis konsultavosi su advokatu, kuris paaiÅ¡kino, jog jis turi visiÅ¡kÄ teisę bÅ«ti tuose namuose. J. V. buvo paaiÅ¡kinta, kad visos nustatytos aplinkybės bus iÅ¡dėstytos raÅ¡ytiniame tarnybiniame praneÅ¡ime ir jis galės kreiptis į atitinkamas tarnybas dėl bendravimo su dukra bei dėl teisės bÅ«ti tuose namuose (t. 1, b. l. 20–21).                          IÅ¡ aptartų duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad nuteistojo J.

V. praneÅ¡imai policijos pareigÅ«nams apie vaiko nepriežiÅ«rÄ , nepasitvirtino. Be to, teisiamajame posėdyje nuteistasis J. V. neneigė, kad jis ir pats turėjo raktus nuo buto, todėl bet kada galėjo patekti į butÄ (t. 2, b. l. 183–186). Kartu akcentuotina, kad Å¡iuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, nuo kada, kuriam laikui ir kokio amžiaus vaikus galima palikti vienus namuose. Bet visais atvejais, kaip numatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi tinkamos Å¡eimos aplinkos kÅ«rimÄ , rÅ«pinimÄ si vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu vystymusi.Todėl tėvams ir globėjams (rÅ«pintojams) reikėtų vadovautis bendrais protingumo principais – palikti tik tokius vaikus, kurie gali savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savimi (pvz., paliekami vaikai patys gali pavalgyti, moka naudotis bÅ«tiniausiais buities prietaisais, atrakinti ir užrakinti duris, suvokia, kad namų durys turi bÅ«ti visada užrakintos, neįsileisti svetimų žmonių, moka ir gali paskambinti telefonu tėvams ar kitiems suaugusiesiems, kuriais pasitikima, ir kt.).                          Šiuo atveju, nors P. V. kartais trumpam bÅ«davo paliekama viena namuose, tačiau jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl nekyla abejonių dėl to, kad mergaitė galėjo pati pavalgyti, ji nuolat palaikė ryšį telefonu su motina J.

M.. Å iÄ aplinkybę, kaip jau aptarta, objektyviai patvirtina policijos pareigÅ«no tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys. IÅ¡ jų nustatyta, jog P. V. visada žinojo, kur yra jos motina, o nuteistajam J. V. iÅ¡kvietus policijÄ , J. M. bÅ«davo namuose arba netrukus grįždavo. Taip pat nepasitvirtino ir faktai apie J. M. girtavimÄ . Nors 2016 m. gruodžio 10 d. 1.38 val., atvykus policijos pareigÅ«nams, J. M. ir buvo nustatytas 0,36 promilės neblaivumas, tačiau ji elgėsi adekvačiai, jos kalba buvo riÅ¡li, namai buvo tvarkingi, vaikas miegojo, ji pati buvo su chalatu, geranoriÅ¡kai sutiko pasitikrinti neblaivumÄ .

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiajai J. M. nustatytas neblaivumas nevirÅ¡ijo leistinos 0,4 promilės ribos, kai pagal Kelių eismo taisykles, nustačius tokį neblaivumo laipsnį, asmuo gali vairuoti ir automobilį. Nors teisiamojo posėdžio metu nuteistasis J. V. tvirtino, kad jis siekė apginti vaikÄ nuo motinos netinkamo auklėjimo ir priežiÅ«ros, tačiau byloje surinkti įrodymai parodo prieÅ¡ingai. Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 10 d. J. V. pats paskambino mergaitės motinai J.

M., ji jam paaiÅ¡kino, kad yra darbe ir grįš po darbo. J. V. žinojo, kad J. M. dirba kirpėja grožio salone, (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo svarbu, kad policijos pareigÅ«nai tiesiog užfiksuotų faktÄ , jog P. V. palikta namuose viena. Tai, jog J. V. nebuvo svarbi vaiko gerovė, parodo ir ta aplinkybė, jog net paÅ¡aliniams asmenims – policijos pareigÅ«nams – pamačius, kad tarp J. V. ir J. M. kilęs konfliktas neigiamai paveikė mergaitę, ji pradėjo verkti, papraÅ¡ius J. V. iÅ¡eiti iÅ¡ buto, jis, neatsižvelgdamas į dukros emocinę bÅ«senÄ , policijos pareigÅ«nams reiÅ¡kė pretenzijas, kad jis gali likti bute.

Tai, jog nuteistasis J. V. siekė ne apginti vaiko interesus, o jo tikslas buvo savo tyčiniais sistemingais veiksmais (praneÅ¡imais) psichologiÅ¡kai paveikti nukentėjusiÄ jÄ , sukelti jai baimę, nerimÄ , streso pojÅ«tį, kad ji yra nuolat stebima, persekiojama, kad negali laisvai jaustis, bet koks jo žingsnis yra sekamas, parodo ir ta aplinkybė, jog 2016 m. lapkričio 6 d. atvykus policijos pareigÅ«nams, tik pradėjus bendrauti su J. M., neabejotinai nuteistojo J. V. praÅ¡ymu, į namo vidų bandė patekti dvi moterys.

Viena iÅ¡ jų filmavo telefonu, aiÅ¡kino, kad jos atvyko užfiksuoti fakto, jog mergaitė buvo palikta namuose viena, norėjo užtikrinti, kad policijos pareigÅ«nai to nenuslėptų ir tinkamai užfiksuotų. Aplinkybę, jog aptarti tyčiniai sistemingi nuteistojo J. V. veiksmai buvo ne siekimas apginti vaiko interesus, o prieÅ¡ingai, nukentėjusioji buvo sekama, J. V. savo veiksmais kėlė baimę ir stresÄ ne tik nukentėjusiajai J. M., bet ir savo mažametei dukrai, patvirtina ir apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėja kaip liudytojos P. V. parodymai.

                          IÅ¡ apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvaujant psichologei A. A., kaip liudytojos P. V. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad, P. V. tvirtinimu, jai bÅ«tų lengva kalbėti, jeigu niekas nesiklausytų už durų – jeigu tėtis nesiklausytų, nes jis gali sakyti, kad ji iÅ¡sigalvoja (t. 1, b. l 65). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad psichologė paklausė teisėjos, ar yra salėje mergaitės tėtis, nes mergaitė bijo kalbėti, jei jos klausysis tėtis (t. 1, b. l. 66).

Teisėjai praneÅ¡us, kad tėčio salėje nėra, P. V. papasakojo, kad kai mama buvo iÅ¡važiavusi vienÄ kartÄ Ä¯ KaunÄ , ji buvo pas auklę, o ten atėjęs tėtis pradėjo rėkti ir Å¡aukti. Ji bijo, kai jis Å¡aukia, taip pat jis Å¡aukia ir ant mamos ir prie jos, keikiasi. Tėtis jai grasina, kad iÅ¡kvies policijÄ , jei ji neatsilieps telefonu. Ji yra paraÅ¡iusi žinutę mamai, kad ji bijo tėčio. Jai yra baugu, kai tėtis atvažiuoja pas jÄ Ä¯ namus, kai ji bÅ«na viena namuose, o mama darbe.

Bijo, kad kÄ nors nepadarytų mamai. Nenori su tėčiu bendrauti, kai jis yra vienas. Ji nori gyventi su mama, nes mama neÅ¡aukia. Ji bijo sakyti tėčiui, kad ji nori gyventi su mama, o ne su juo. Tėtis gÄ sdina jÄ ir mamÄ tuo, kad iÅ¡kvies policijÄ . „ŠiandienÄ buvau iÅ¡sigandusi. Tėtis Å¡iandienÄ iki čia sekė. Buvome namuose. Tėtis grįžo į namus, pradėjo Å¡aukti. Mama nepasakė, kur mes važiuojame. Tėtis klausė, kur važiuojame. Jis susekė. AÅ¡ iÅ¡sigandau, kad jis mus susekė, kad jis klausosi už durų.

Bijau, kad jis nesiklausytų (t. 1, b. l. 65–67).                          Tai, jog P. V. bijo dėl to, kad tėtis J. V. neiÅ¡kviestų policijos, nustatyta ir iÅ¡ byloje esančių garso įrašų, kur P. V. iÅ¡ kelių kartų pasakojo mamai J. M., kad „jisai pagrasina, kad jeigu neatsiliepsiu iÅ¡kvies policijÄ (kalba susigraudinusi)“, prašė mamos „paraÅ¡yk, kad man grasino, kad neatsiliepsiu“, taip pat aiÅ¡kino mamai, kad tėtis keikiasi.

IÅ¡ pokalbių nustatyta, kad J. M. dukrÄ guodė, teigė, jog viskas bus gerai, prašė nusiraminti, neverkti (t. 1, b. l. 45–52).                          Nuteistasis J. V. 2016 m. lapkričio 3 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi ir į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl to, kad J. M. dukters akivaizdoje vartoja alkoholinius gėrimus, rÅ«ko (t. b. l. 127). IÅ¡ 2016 m. lapkričio 30 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡to nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės ne kartÄ bendravo su J.

M.. Su J. M. bendraudavo po kiekvieno J. V., tiek žodinio, tiek ir telefoninio praneÅ¡imo, su ja aptardavo tas pačias aplinkybes, kurias J. V. buvo nurodęs pareiÅ¡kimuose. J. M. paaiÅ¡kino, kad mergaitei nedraudžia bendrauti su J. V., dukros prieÅ¡ jį nenuteikinėja, prieÅ¡ingai, netgi skatina bendravimÄ su tėvu. J. M. taip pat paaiÅ¡kino, kad dukra kartais pati nenori atsiliepti į tėvo skambučius, nes J. V. klausinėja apie mamÄ , bendrauja mergaitei nepriimtinu bÅ«du. J. M. kategoriÅ¡kai neigė vartojanti alkoholį ir rÅ«kanti vaiko akivaizdoje, patvirtino, kad tokių faktų neužfiksuota.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikrindami J. V. pateiktÄ informacijÄ apie J. M. elgesį, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai susipažino ir su civilinėje byloje Nr. 2-1548-367/2016 esančiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 29 d. pateiktu raÅ¡tu Nr. S-36, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2016 m. balandžio 22 d. raÅ¡tu Nr. 16-62, taip pat 2016 m. balandžio 28 d. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡u, kur nurodyta, jog mergaitės mama pareiginga, tinkamai rÅ«pinasi dukterimi, domisi vaiko mokymosi pasiekimais, dalyvauja tėvų susirinkimuose, reguliariai su dukra lankosi gydymo įstaigoje, mergaitė tvarkinga, prižiÅ«rėta, turi visas reikiamas ugdymo priemones.

Skyriaus specialistė telefonu bendravo su P. V. klasės auklėtoja, ji patvirtino kad neturi problemų dėl mergaitės mokymosi ar elgesio, mama tinkamai atlieka savo pareigas. IÅ¡ administracinių teisės pažeidimų registro nustatyta, kad J. M. administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams nebausta, taip pat nebausta ir už girtavimÄ (t. 1, b. l. 123–124). Å iame raÅ¡te buvo atkreiptas J. V. dėmesys į tai, kad ne kartÄ tiek J. V., tiek ir J.

M. buvo rekomenduota su vaiku susijusius klausimus spręsti taikiai ir geranoriškai, kad turi būti pamiršti tėvų tarpusavio ginčai, nesutarimai, kad mergaitė negali tapti tarpusavio santykių aiškinimosi įrankiu.                           Tačiau nuteistasis J. V. 2017 m. sausio 6 d. pareiškimu vėl kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl to, kad J. M. elgesys yra netoleruotinas, ji grubiai elgiasi su dukra P., jai matant vartoja alkoholį ir rūko (t. 1, b. l. 142–145).

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. vasario 9 d. raÅ¡te patvirtino, jog jokių pažeidimų, susijusių su vaiko priežiÅ«ra, nenustatyta. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai lankėsi J. M. ir P. V. namuose, apžiÅ«rėjo butÄ bei nustatė, jog mergaitės gyvenimo sÄ lygos geros, ji aprÅ«pinta visais bÅ«tinais daiktais, baldais, turi savo erdvę ir panaÅ¡iai. Mergaitė kelis kartus buvo iÅ¡klausyta ir Vaiko teisių apsaugos skyriuje, kai buvo rengiama iÅ¡vada teismui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

P. V. paaiÅ¡kino, kad ji visada gyveno su mama, tėtis aplanko kartais, ji nori ir ateityje gyventi su mama, tačiau nori matytis ir su tėvu (t. 1, b. l. 138–139).                          Kaip matyti, iÅ¡ aptartų Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tų, su J. M. bÅ«davo bendraujama po kiekvieno J. V., tiek žodinio, tiek ir telefoninio praneÅ¡imo, buvo lankomasi ir namuose, apžiÅ«rimos mergaitės gyvenimo sÄ lygos, tačiau taip pat jokių pažeidimų, susijusių su vaiko priežiÅ«ra, nenustatyta.                          Teisiamajame posėdyje liudytoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė J.

S. parodė, kad ji yra gavusi raÅ¡tų iÅ¡ J. V. dėl vaiko nepriežiÅ«ros, tačiau Å¡ie duomenys nepasitvirtindavo. Liudytoja patvirtino, kad Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo kalbėta ir su mergaite, ir su jos tėvais. Jokių J. M. girtavimo faktų nustatyta nebuvo taip pat. J. M. gyvenimo sÄ lygos geros ir nusiskundimų dėl jos girtavimo neturi (t. 2, b. l. 176–177).                          IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų kaip liudytojos M. N. M. parodymų nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) moters užimtumo ir informacijos centro direktore.

Su nukentėjusiomis nuo smurto artimoje aplinkoje dirba jau apie 20 metų. J. M. žino apie 5 metus. 2012 m. jai paskambino kaimynai ir pasakė, kad J. M. reikia pagalbos. Kai ji susitiko su J. M., tai ji atrodė suvargusi, depresuota. Po jų pokalbio net reikėjo greitosios med. pagalbos atvykimo. J. M. skundėsi J. V. elgesiu dėl to, kad jis jÄ persekioja, žemina, įžeidinėja. Liudytojos M. N. M. parodymai patvirtina aplinkybę, kad J. V. žemino J. M. atėjęs ir į centrÄ . J. M. yra viena iÅ¡ 3 žmonių, kuriai yra leista skambinti į centrÄ bet kada.

Liudytojai yra žinoma, kad J. V. nuolat važinėja automobiliu paskui J. M.. J. M. klausė jos, kÄ dėl to daryti. J. V. persekiojo J. M. net ir po kardomosios priemonės paskyrimo jam. J. V. netinkamai elgėsi ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Po teismo posėdžio, jai išėjus kartu su J. M., pati matė, kaip J. V. važiavo paskui jas iki namų. Toks persekiojimas veikia kaip psichologinė smurto forma. J. V. ne tik jÄ persekioja, bet ir mergaitę. Mergaitė jo labai bijo. Liudytoja daro tokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ pasakojimų.

Kai mergaitė pamatydavo tėvÄ prie namų, visada užsidarydavo į voniÄ . J. V. mergaitei yra garsinęs, kad jeigu ji neatsilieps, tai iÅ¡kvies policijÄ . J. M. rÅ«pinasi savo vaiku ir neiÅ¡gėrinėja, gauna iÅ¡ psichologo ir iÅ¡ jų konsultacijas, taip pat ir teisinę pagalbÄ (t. 2, b. l. 131–132).                          Pažymėtina, kad tokie liudytojos M. N. M. parodymai, jog P. V. jaučia tėvui J. V. baimę, J. V. jos motinÄ J. M., kartu ir jÄ sekdavo, neprieÅ¡tarauja ir pačios liudytojos P. V. aptartiems parodymams.

Kad P. V. bijo tėvo, nepaneigia ir liudytojos kaimynės K. R. parodymai. IÅ¡ jų nustatyta, kad pati mergaitė neįsileidžia J. V., slepiasi, o J. V. eina aplink langus. Liudytojos teigimu, motina neleidžia vaikui bendrauti su tėvu (t. 2, b. l. 133), tačiau pažymėtina, kad Å¡i liudytojos nurodyta aplinkybė yra tik jos nepagrįstas samprotavimas, kurio nepatvirtina ir kiti aptarti duomenys. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai netikėjo liudytojų K. R. ir A. M. parodymais dėl to, kad nukentėjusioji netinkamai prižiÅ«ri savo dukrÄ (t. 2, 130–131, 133–134), kadangi tokie parodymai neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių.

                          IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojos J. Č. parodymų nustatyta, kad tokio atvejo, jog J. M. girtautų ir paliktų savo vaikÄ vienÄ namuose, nėra buvę. Kad J. V. J. M. persekioja, jai sakė pati J. M. (t. 2, b. l. 132).                           Teisiamajame posėdyje liudytojos V. M. parodė, kad J. V. kviesdavo policijÄ , kai mergaitė bÅ«davo palikta namuose viena. Liudytojos V.

M. nuomone, mergaitė jau yra tokio amžiaus, kad gali bÅ«ti namuose viena. TriukÅ¡mo Å¡iuose namuose nėra girdėjusi (t. 2, 130–131).                          Teisiamajame posėdyje liudytoja V. P. patvirtino, kad J. M. buvo bauginama J. V., jo bijojo ir dukra. Dėl kviečiamos policijos vaikas jautė stresÄ . J. M. buvo paraÅ¡iusi policijai pareiÅ¡kimÄ dėl jos persekiojimo (t. 2, b. l. 177–178).                           IÅ¡ aptartų įrodymų visumos neginčytinai nustatyta, kad dėl visų J.

V. pranešimų policijai, rašytų raštų ir net telefoninių pranešimų Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neva neprižiūrimos dukters ir jos neva netinkamo elgesio, nukentėjusioji J. M. nuolat buvo priversta be pagrindo bendrauti su policijos pareigūnais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po tiek daug įvairių jos elgesio su vaiku patikrinimų, apklausų, jai atsirado nerimas, nesaugumo jausmas ir baimė, kad vėl be pagrindo jai reikės aiškintis dėl nepagrįstų J.

V. praneÅ¡imų. Nukentėjusioji J. M. negalėjo jaustis saugi net savo namuose, kadangi negalėjo žinoti, kada J. V. ir vėl iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus net ir nakties metu, ir taip prižadins bei iÅ¡gÄ sdins ne tik jÄ , bet ir jos mažametę dukrÄ , kuri bijojo, kai tėvas iÅ¡kviesdavo policijÄ net dienos metu. Nors bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistajam J. V. nuo pat pradžių buvo aiÅ¡ku, kad vaikas yra tokio amžiaus, kad gali bÅ«ti nukentėjusiosios darbo metu namuose vienas, jis ir pats žinojo, kada J.

M. dirba, kad jokių duomenų apie vaiko netinkamÄ auklėjimÄ nebuvo nustatyta, tačiau jis vis tiek toliau sistemingai praneÅ¡inėdavo policijos pareigÅ«nams apie vienÄ namuose paliktÄ vaikÄ bei raÅ¡ydavo raÅ¡tus Vaiko teisių apsaugos skyriui.                           Be to, kad nuteistasis J. V. tyčia nepagrįstai praneÅ¡inėdavo policijos pareigÅ«nams, Vaiko teisių apsaugos skyriui apie tariamai netinkamÄ jų vaiko priežiÅ«rÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada ir dėl to, kad jis naudojo ir kitus nukentėjusiosios bauginimo metodus, tai yra tyčia, žinodamas, kad nukentėjusioji du kartus yra pasidariusi iÅ¡valymÄ , paliko kambaryje ant lovos naujagimio sudarkyto kÅ«nelio nuotraukas, primenančias nukentėjusiajai jos praeitį dėl padarytų iÅ¡valymų.                          Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J.

M. nuosekliai ir iÅ¡samiai parodė visas įvykio aplinkybes, kad 2017 m. vasario 24 d. jos (nukentėjusiosios) dukra M. M. buvo grįžusi iÅ¡ Anglijos. J. V. užleido jai savo kambarį. TÄ dienÄ jis buvo atėjęs apie 19 val., buvo užėjęs į tÄ kambarį, o po kelių minučių išėjo. Apie 22 val. jis vėl grįžo, matyt galvodamas, kad ras jÄ su dukra geriančias, tačiau taip nebuvo. Tada jis vėl buvo užėjęs į savo kambarį. Kai tos dienos 23 val. M. M. ėjo miegoti, ji rado lovoje nuotraukas su naujagimio suardytu kÅ«neliu ir karsteliu.

Jos abi labai pasimetė, buvo paveiktos psichologiÅ¡kai. J. M. surastas nuotraukas norėjo iÅ¡ karto nuneÅ¡ti policijai, tačiau dar galvojo, kÄ su jomis daryti. Po kiek laiko ji Å¡ias nuotraukas parodė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms, o darbuotojų pasiÅ«lymu, jas nunešė į policijos komisariatÄ . Å ios nuotraukos priminė jos iÅ¡gyvenimus dėl pasidarytų iÅ¡valymų, jomis J. V. norėjo pasiÅ¡aipyti iÅ¡ jos dukros M. M. ir jos. TÄ dienÄ kambaryje buvo tik jos dukra ir niekas kitas į kambarį nebuvo užėjęs (t. 2, b. l. 178–182).                          Teisiamajame posėdyje liudytoja V.

P. patvirtino, kad jai J. M. minėjo apie nuotraukas su naujagimio suardytu kÅ«neliu ir karsteliu, o jos dukra M. M. jai tas nuotraukas parodė (t. 2, b. l. 178).                          Kadangi M. M. gyvena užsienyje ir į teisiamÄ jį posėdį neatvyko, teismas, atsižvelgdamas ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013), iÅ¡tyrė jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 14).

IÅ¡ jų nustatyta, kad J. V., girdint P. V., Å¡meiždavo jos motinÄ J. M., vadino jÄ â€žvaikžude“, grasindavo, kad atims vaikÄ , mama patiria nuolatinį stresÄ , baimę, dėl tėvų ginčo labai iÅ¡gyvena ir P. V.. 2017 m. vasario 24 d. vakare, kambaryje ant lovos, kurį, jai atvykus, užleido J. V., ji rado nuotraukas, kuriose pavaizduotas supjaustytas kÅ«dikio kÅ«nelis, karstelis, mažų vaikų kÅ«neliai. 2017 m. vasario 24 d. J. V. buvo atėjęs į kambarį, o po jo išėjimo ji po antklode ir surado nuotraukas.

TÄ dienÄ niekas kitas į tÄ kambarį nebuvo užėjęs. Kitos dienos vakare, J. V. atvykęs į butÄ , nuėjo į kambarį, kuriame buvo surastos nuotraukos. Mama sekė J. V. iÅ¡ paskos, matė, kaip jis buvo pakėlęs antklodės kraÅ¡tÄ ir žiÅ«rėjo. Mama paklausė jo, ar jis ieÅ¡ko nuotraukų, kurias paliko. J. V. nieko neatsakė, nukreipė kalbÄ , o jos su mama suprato, kad nuotraukas tikrai paliko J. V.. Mama nežinojo, kÄ daryti su tomis nuotraukomis, buvo pasimetusi (t. 1 b. l. 96–97, 100–101).

Tokie liudytojos M. M. parodymai visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja aptartiems nukentėjusiosios J. M. parodymams. Nors nuteistasis J. V. ir neigė, jog kambaryje minėtas nuotraukas paliko jis, tačiau aptartų duomenų visuma, nustatyta įvykių loginė seka aiÅ¡kiai parodo, kad nuteistasis J. V., o ne kitas asmuo sistemingai tyčia siekė psichologiÅ¡kai paveikti nukentėjusiÄ jÄ , sukelti jai Å¡okÄ , stresÄ , nerimÄ , gyvenimiÅ¡kÄ Ä¯tampÄ , nemalonius skaudžius prisiminimus. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, to neneigė ir pats nuteistasis J.

V., jog 2017 m. vasario 24 d. jis buvo J. M. namuose, o iÅ¡ liudytojos M. M. aptartų parodymų nustatyta, kad kitÄ dienÄ jos motina J. M. pati matė, kaip J. V., nuėjęs į kambarį, kilnojo antklodę, po kuria, dienÄ prieÅ¡ tai, buvo padėtos nuotraukos. Be to, bÅ«tent J. V. vadino J. M. „vaikžude“, o po to buvo surastos ir sudarkyto vaiko kÅ«nelio nuotraukos. Å iuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad apie tokius asmeninius reikalus, kaip negimusius vaikus, galėjo žinoti ir žinojo bÅ«tent J.

V.. Taip pat neabejotinai žinojo ir dėl J. M. iÅ¡gyvenimų. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad jeigu J. M., kaip teigė J. V., pati susiorganizavo minėtų nuotraukų padėjimÄ kambaryje, ji neabejotinai bÅ«tų siekusi, kad Å¡ias nuotraukas pamatytų, kuo daugiau žmonių. Tačiau Å¡iuo atveju prieÅ¡ingai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji J. M. surastų nuotraukų neparodė ir draugei V. P., apie jas tik užsiminė, nežinojo, kÄ su jomis daryti. Liudytojai V. P. nuotraukas parodė liudytoja M.

M.. Å i aplinkybė neabejotinai patvirtina tai, kad J. M. Å¡i tema kėlė daug nemalonių iÅ¡gyvenimų, todėl vieÅ¡inti minėtų nuotraukų ji nebuvo linkusi iÅ¡ viso. Akcentuotina, kad nukentėjusioji J. M. minėtas nuotraukas pridėjo prie pareiÅ¡kimo Tauragės apskrities VPK tik 2017 m. kovo 8 d. (t. 1, b. l. 2, 3).                           Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamame nuosprendyje padarė teisingÄ bei motyvuotÄ iÅ¡vadÄ dėl to, kad J.

M. bute nepagrįstai lankydavosi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, J. M. nepagrįstai buvo kviečiama pasiaiÅ¡kinti į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, J. V., naudodamas psichinę prievartÄ , tyčia sistemingai baugino nukentėjusiÄ jÄ J. M.. Todėl skundžiamu nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pagrįstai ir teisėtai.                          Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad J.

V. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ jam per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. M. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų, bus neįmanoma vykdyti Tauragės rajono apylinkės 2017 m spalio 10 d. teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta bendravimo su nepilnamete dukra P. V. tvarka. Kadangi vaikÄ reikia paimti iÅ¡ namų, atvykti ir iÅ¡vykti, o tai daryti per 100 metrų atstumÄ nuo vaiko motinos yra labai neteisinga ir absurdiÅ¡ka.                           BK 721 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai bÅ«tina apsaugoti nukentėjusiojo interesus.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskyrus įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kur bÅ«na nukentėjęs asmuo.                          Pažymėtina, kad nuteistajam J. V. ir ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta bei skundžiamu nuosprendžiu iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja (t. 2, b. l. 12–13, 31–36, 72–74).

Atsižvelgus į nuteistojo J. V. padarytos veikos pobÅ«dį, objektyviai nustatytas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesų apsaugÄ , toks įpareigojimo skyrimas yra tikslingas ir nuosprendžiui įsiteisėjus.                           PraÅ¡ymas neskirti nuteistajam įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. M. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų grindžiamas tuo, kad bus neįmanoma vykdyti Tauragės rajono apylinkės 2017 m spalio 10 d. teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta bendravimo su nepilnamete dukra P. V. tvarka.

Pažymėtina, kad ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nuteistasis J. V. pats reikalavo susitikti su dukra iÅ¡skirtinai jos gyvenamojoje vietoje, tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu, įvertinęs visus bylos duomenis, nustatydamas J. V. bendravimo su dukra P. V. tvarkÄ , atsižvelgė į tai, kad J. V. ir civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, ir jis negalės lankytis J.

M. gyvenamojoje vietoje, be to, kad J. V. konfliktuoja su J. M., todėl J. V. lankymasis J. M. gyvenamojoje vietoje gali emociÅ¡kai pažeisti vaikÄ , nusprendė, kad nustatytu laiku, tėvas paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ar kitos jo buvimo vietos, t. y., atsižvelgiant į jam paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ , J. V. visiÅ¡kai nebÅ«tina artintis prie nukentėjusiosios J. M. ir jų dukros gyvenamosios vietos, jis dukrÄ gali pasiimti ir iÅ¡ kitos jos buvimo vietos. Todėl Å¡iuo atveju skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J.

V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas jam per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. M. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų, visiÅ¡kai neužkerta kelio bendrauti su dukra, kartu vykdyti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimÄ .                          Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintinas ir nekeistinas.

                          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a :                          nuteistojo J. V. gynėjo advokato Jono Å pelverio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                            Edita Lapinskienė Teisėjai                                                                                                                                                      Dalia Kursevičienė                                                                                                                                                       Remigijus PreikÅ¡aitis