2024-05-15 Nr. AB-8437-3-63-3-02614-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1534-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02614-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo L. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui L. D. dėl įmokų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT), (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo L. D. (toliau – ir atsakovas) 244,64 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 247,64 Eur.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Atsakovui VGTPT Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-327-2775 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2870-1067/2022 apskundimo bei VGTPT 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-452-3618 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje dėl administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Atsakovas 2022 m. kovo 14 d. pateikė VGTPT prašymą, registracijos Nr. (8.3) KLTP-327, suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2870-1067/2022 apskundimo, taip pat atsakovas 2022 m. balandžio 5 d. pateikė VGTPT prašymą, registracijos Nr. (8.3) KLTP-452, suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 508 straipsnio 1 dalyje. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, registracijos Nr. (8.3) KLTP-452, bei papildomai pateiktame pranešime, registracijos Nr. (8.3) TPP1-648, atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jeigu išlaidų dalys sudarys 50, 30 ar 15 procentų.

2.3. VGTPT, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad atsakovo metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto pirmojo pajamų lygio, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis (14 str. 5 d., 7 d., 8 d., 9 d.) ir įvertinus ankstesniais VGTPT sprendimais atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atsakovas turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, VGTPT Klaipėdos skyrius suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 30 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

2.4. VGTPT sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Nr. (8.3Mr)TP-22-N-327-3729 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 38,50 Eur ir raštu Nr. (8.3Mr) FS-163 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 213,64 Eur bei paprašė nurodytas sumas sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Atsakovas apmokėjo 7,50 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl likusi nepamokėta išlaidų dalis sudaro 244,64 Eur. Minėti pranešimai buvo siųsti atsakovo nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu. Atsakovui pranešimas buvo siųstas registruota pašto siunta, todėl patirtos 3 Eur išlaidos. Atsakovas gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nesumokėjo.

3. Atsakovas atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko.

II. 4. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovo L. D. pareiškėjo naudai 244,64 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 247,64 Eur, teismo sprendimu priteistos sumos, t. y. 247,64 Eur sumokėjimą atsakovui išdėstė dalimis per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 41,27 Eur, paskutinę įmoką sumokant 41,29 Eur.

5. Teismas nustatė, kad atsakovui VGTPT 2022 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-327-2775 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2870-1067/2022 apskundimo, bei VGTPT 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-452-3618 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas, gavęs VGTPT pranešimą, turėjo pareigą sumokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje, tačiau gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų atsakovas nesumokėjo.

6. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (18 str. 1 d., 14 str. 5 d., 19 str. 1 d.), taip pat įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas VGTPT sprendimus, kuriais buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir atsakovas įpareigotas sumokėti už antrinę teisinę pagalbą, būtų skundęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl VGTPT įgijo teisę reikalauti iš atsakovo dalies valstybės patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.

7. Teismas, atsakydamas į atsakovo argumentus, kad administracinio nusižengimo byla, kurioje teikta antrinė teisinė pagalba, yra nutraukta, todėl visas išlaidas privalo padengti pralaimėjusi šalis, nurodė, kad teisės aktuose nėra numatyta teisė nereikalauti apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam buvo teikiama dalinė valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, yra išteisinamas ar laimi bylą. Asmeniui sutinkant padengti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tokios išlaidos priskiriamos jo būsimoms asmeninėms išlaidoms, todėl net ir sumokėjus į valstybės biudžetą reikalaujamą išlaidų sumą iš jo neatimama teisė pareikšti teismui reikalavimą dėl tokių išlaidų priteisimo iš priešingos šalies, kaip tą numato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojantys teisės aktai. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog administracinio nusižengimo byla atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta, niekaip nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti valstybei dalį (70 procentų) išlaidų, patirtų teikiant jam antrinę teisinę pagalbą. Teismas pabrėžė, kad atsakovo nurodoma aplinkybė dėl bylos baigties patvirtina, jog antrinė teisinė pagalba buvo teikiama tinkamai ir už ją turi būti atlyginama.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovui kyla imperatyvi pareiga sumokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, t. y. 252,14 Eur, kurios patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal VGTPT Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-T-327-2775 bei VGTPT 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-T-452-3618. Atsakovas apmokėjo 7,50 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį (70 procentų) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 244,64 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas priteisti 3 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, taip pat tenkinamas, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais.

9. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį (atsakovas nedirba, pragyvena iš gaunamos neįgalumo išmokos), savo iniciatyva sprendimo vykdymą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui.

III. 10. Atsakovas L. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Advokatas K. K. neatliko jokių veiksmų, jo nurodytas suminis darbo laikas yra melagingas, todėl atsakovas neturi mokėti už tokias paslaugas.

10.2. Byloje, kurioje atsakovui atstovavo L. Z., bylinėjimosi išlaidas turi padengti pralaimėjusi šalis, o ne pareiškėjas.

11. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama VGTPT, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytus argumentus ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino: priteisė iš atsakovo 244,64 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 3 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu (iš viso 247,64 Eur).

15. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad advokatas K. K. jokių veiksmų neatliko, todėl atsakovas mokėti neturi, o byloje, kurioje atsakovui atstovavo L. Z., bylinėjimosi išlaidas turi padengti pralaimėjusi šalis, o ne atsakovas.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas iš esmės nurodo, jog advokatas K. K. jam nesuteikė antrinės teisinės pagalbos, o byla, kurioje atsakovui atstovavo L. Z., buvo nutraukta, todėl mokėti bylinėjimosi išlaidas turi ne atsakovas, o pralaimėjusi šalis.

18. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

19. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikia VGTPT prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal VGTPT sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal VGTPT sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

20. Pagal Įstatymo 19 straipsnį prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka (1 dalis). Pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs VGTPT pranešimą. VGTPT pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą (2 dalis). Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per VGTPT nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymu VGTPT priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis (3 dalis). Pareiškėjas, turintis apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50 arba 75 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos (4 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga (advokato K. K. ataskaita VGTPT) patvirtina, kad K. K. pagal VGTPT 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)-22-T-327-2775 teikė antrinę teisinę pagalbą atsakovui – nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. kovo 24 d. (įrodymų rinkimas, konsultacija, susipažinimas su medžiaga), pažymėtina, kad atsakovas pats patvirtino, kad sutinka apmokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo argumentai, kad K. K. melagingai apskaičiuoja laiką, yra niekuo nepagrįsti, todėl atmestini, be to, pats atsakovas buvo nurodęs, jog su advokatu K. K. jis buvo susitikęs. Advokatui K. K. buvo išmokėtas 45 Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui.

22. Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, kad byla, kurioje atsakovui atstovavo L. Z., baigėsi atsakovo naudai, todėl jis neturi mokėti už antrinės teisinės pagalbos teikimą, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatyme nėra numatyta, jog tuo atveju, jei šalis laimi bylą, ji neturi apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tai nėra numatyta ir kituose teisės aktuose. Aplinkybė, kad byla baigėsi atsakovo naudai nepašalina atsakovo pareigos susimokėti už antrinę teisinę pagalbą, atsakovas turėjo teisę kreiptis dėl šių išlaidų priteisimo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir sumokėjus į valstybės biudžetą reikalaujamą išlaidų sumą iš atsakovo neatimama teisė pareikšti teismui reikalavimą dėl tokių išlaidų priteisimo iš priešingos šalies, kaip tą numato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojantys teisės aktai. L. Z. nurodė, kad pagal VGTPT 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-T-452-3618, teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui, tam skyrė 15,26 val., už tai L. Z. VGTPT išmokėjo 305,20 Eur.

23. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovas iš esmės neginčija antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjui priteistinos sumos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nekartoja.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dainius Raižys

Milda Vainienė