9486cc93-bbda-4ba2-a161-4df11599b804 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1469-505/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02675-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. V. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2–4). Skunde bei atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 26–29) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 9 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namų drausmės grupėje 5 lokaliniame sektoriuje, 3 kameroje, kurios plotas buvo apie 21–25 kv. m, joje gyveno 9–8 asmenys, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė patalpoje esantys baldai bei sanitarinis mazgas.

Pažymėjo, jog gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė, tačiau pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži. Teigė, kad duÅ¡as ir tualetas buvo vienoje patalpoje, taip pat duÅ¡e nebuvo užuolaidėlės, kuri atskirtų tualetÄ nuo duÅ¡o patalpos, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Pabrėžė, kad indus plauti yra nehigieniÅ¡ka, kadangi atrodo, jog plauni tualete, nes ta pati kanalizacija, taip pat tualeto dangtis buvo nepritvirtintas. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), laikymo pataisos namuose teisės aktų normų neatitinkančiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų.

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 8–11) nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., po to nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 12 bÅ«rį (5 lokalinis sektorius), 3 miegamÄ jį (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuris yra 34,48 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,83 kv. m.

Patalpoje esančio sanitarinio mazgo plotas 2,85 kv. m. Pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei. Paaiškino, kad nuteistojo pageidavimu jis gali būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymo, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios vykdomos dienotvarkėse numatytu laiku, ir yra išleidžiamas iš miegamųjų patalpų, tačiau, turimais duomenimis, pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro dalyvauti kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje.

Akcentavo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl ploto trÅ«kumo į administracijÄ nesikreipė. Teigė, jog 4, 5 ir 6 lokalinio sektorių, taip pat uždarosios zonos kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatytais kamerų įrengimo reikalavimais.

Pabrėžė, kad visuose sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodydamas, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 9 d. (b. l. 2–4), atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ bÅ«tina nustatyti, ar institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus pataisos namų drausmės grupės 5 lokaliniame sektoriuje, 3 kameroje, pažeidžiant minimaliÄ teisės aktais reglamentuotÄ 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normÄ . Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Taisyklių 111 punkte nėra reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma drausmės grupės patalpose, tačiau, teismo vertinimu, pagal savo pobūdį drausmės grupės patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, todėl, vadovaujantis įstatymo analogija, tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 3,6 kv. m. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas. Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 12–18), jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu 12 bÅ«rio (drausmės grupėje) 3 patalpoje buvo nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., po to nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. spalio 15 d. (plotas – 34,48 kv. m), joje gyveno nuo 5 iki 9 asmenų, todėl vienam asmeniui teko nuo 6,89 kv. m iki 3,83 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kameroje su 8, 9 nuteistaisiais, taip pat kad gyvenamosios patalpos buvo apie 21–25 kv. m, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad bÅ«tent toks buvo gyvenamosios patalpos plotas, nepateikė. Å ių abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad bÅ«tų paneigti atsakovės atstovo į bylÄ pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai duomenys apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose buvusį faktinį nuteistųjų skaičių ginčo laikotarpiu.

Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės atstovo duomenimis. Dėl to darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės 12 bÅ«rio 3 patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Tačiau pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas, tačiau nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), nei kiti nacionaliniai teisės aktai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių ploto nereglamentuoja, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus PN prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ atliko neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl netinkamo tualeto ir duÅ¡o patalpos įrengimo vienoje patalpoje, taip pat teigė, kad klozeto dangtis buvo nepritvirtintas, nebuvo galimybės higieniÅ¡kai iÅ¡siplauti indus, nes praustuvė įrengta sanitariniame mazge, kur yra ta pati kanalizacija. Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimÄ , numatyta, jog, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Nesant techninių galimybių esamoje kameroje įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Atsakovės atstovas nurodo, kad 4-ojo, 5-ojo, 6-ojo lokalinių sektorių sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose, vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimais (b. l. 9).

IÅ¡ atsakovės atstovo į bylÄ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad duÅ¡o patalpoje yra įrengta užuolaida (b. l. 22). Teismo vertinimu, toks duÅ¡o patalpos atskyrimas yra pakankamas asmenų privatumui užtikrinti, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl privatumo neužtikrinimo nekonstatuotini. DuÅ¡o įrengimas sanitarinio mazgo patalpoje taip pat neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus į bylÄ duomenis, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti ir jų nevertinti.

Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjui kilo sunkumų naudojantis tualetu dėl nepritvirtinto klozeto dangčio ar netinkamai veikiančios kanalizacijos, pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į atsakovės atstovÄ (pareigÅ«nus) dėl Å¡ių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Pažymėtina, jog tokio reikalavimo, kad bÅ«tų įrengta atskira kriauklė indams plauti, teisės aktai nenumato. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl sanitarinio mazgo ir duÅ¡o netinkamo įrengimo yra deklaratyvÅ«s, grindžiami tik subjektyviais pareiÅ¡kėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami. Ä®vertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo I. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė