2020-04-22 Nr. AB-8422-3-61-3-00042-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-186-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00042-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 3R-362(AG-303/01-2017), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SP1-2780, NMA 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. BRK-4503 ir įpareigoti atsakovą sustabdyti išmokų susigrąžinimo procedūras.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad gavo skundžiamus NMA sprendimus, kuriais buvo informuotas, jog jam per klaidą buvo išmokėta didesnė suma, nei priklauso, todėl dalis išmokų turi būti grąžinta. Pareiškėjo manymu, skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, juose nėra aiškiai nustatyta, už kokius pažeidimus pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos ir kaip jos paskaičiuotos, sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam ir prieš taikant sankciją grąžinti išmokas, nesikreipė į pareiškėją ir nesuteikė galimybės jam pateikti papildomus paaiškinimus.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. NMA nurodė, kad išmokėjus pareiškėjui išmokas už 2015 m. ir informacinėje sistemoje gavus duomenis, buvo nustatyta, jog pareiškėjas turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui. Atsakovas po pakartotinio patikrinimo nustatė, kad pareiškėjas dėl turimų įsiskolinimų neatitinka sąlygų paramai už deklaruotą pasėlių plotą gauti, todėl buvo įpareigotas grąžinti 8 842,36 Eur išmokėtą išmokų sumą. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su paraiškos teikimo taisyklėmis, pagal kurias yra įpareigotas neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ar Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) ir žinojo, jog taisyklių nesilaikymas gali įtakoti išmokų sumažinimą arba jų netekimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai skundžia 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. BRK-4503. Šis raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes juo jis buvo informuotas apie priimtą sprendimą grąžinti išmokų dalį, todėl pagrindo jį panaikinti nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad 2015 m. jis valstybės biudžetui skolingas nebuvo, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamus sprendimus nėra.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo E. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 3R-362(AG-303/01-2017), panaikino NMA 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SP1-2780 ir 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. BRK-4503.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje buvo deklaruotas 211,72 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas tiesioginėms išmokoms gauti, bei parašu patvirtino, jog įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatytų įsipareigojimų. NMA nurodo, jog 2015 m. gruodžio 4 d. gavo duomenis, kad pareiškėjas turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, t. y. SODRAI. Pagal 2017 m. lapkričio 9 d. atsakovo patikrintos elektroninės sistemos duomenis matyti, jog pareiškėjas 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 14 d., 2016 m. vasario 12 d., 2016 m. balandžio 12 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. gegužės 25 d. turėjo įsiskolinimų SODRAI. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas įsiskolinimą yra sumokėjęs, tačiau tokių duomenų teismui nėra pateikta.

7. Atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjas paraiškos administravimo metu turėjo įsiskolinimų, priėmė 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimą „Dėl skolos (ar jos dalies) išskaičiavimo“, o 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. BRK-5604 „Dėl dalies skolos išskaičiavimo ir likusios skolos išieškojimo“ informavo pareiškėją, kad dalis skolos 6 712,49 Eur, apskaičiuotos pagal paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išskaičiuota 2017 m. spalio 9 d., 2017 m. spalio 18 d. ir 2017 m. spalio 30 d. Atsakovas priėmė skundžiamus 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SPI-2780, kuriuo nustatė, jog už 2015 m. paraišką pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 8 842,36 Eur grąžintinų išmokų suma. 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. BRK-4503 pareiškėjas buvo informuotas apie duomenis, kuriais turimą įsiskolinimą galėtų pervesti į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą.

8. Teismas nurodė, kad Taisyklių 10 punktas nustato kompensacinių išmokų, mokamų pareiškėjams, reikalavimus, t. y. pareiškėjo valda turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-278 „Dėl žemės ūkio valdų registravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“ numatyta tvarka ir jos duomenys atnaujinti taisyklėse nurodytais terminais (10.1 p.); pareiškėjas neturi įsiskolinimų VMI ir SODRAI (atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu) (10.2 p.).

9. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d. gavo duomenis, patvirtinančius, jog pareiškėjas yra skolingas SODRAI, todėl laikytina, jog jis neatitinka Taisyklių 10.2 papunkčio ir pareiškėjui išmokėtos išmokos, neturint teisės jų gauti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d., t. y. paraiškos pateikimo metu, skolos valstybės biudžetui neturėjo, o pagal teismo posėdyje pateiktus atsakovo atstovo paaiškinimus, skola valstybės biudžetui sumokėta.

10. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 38 punktą, NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje, tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Atsakovas, vadovaudamasis minėta nuostata bei tuo, jog buvo nustatytos aplinkybės, kurios įtakojo pareiškėjo negalimumą gauti tiesiogines išmokas, nusprendė susigrąžinti per klaidą išmokėtą 8 842,36 Eur išmokų sumą iš pareiškėjo pagal 2015 m. pateiktą paraišką. Teismas nesutiko su tokiu atsakovo sprendimu ir Komisijos sprendimu, kuriuo jis buvo patvirtintas. Atsakovas teigia, kad duomenis apie pareiškėjo įsiskolinimą gavo 2015 m. gruodžio 4 d., tačiau skundžiamą sprendimą priėmė 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. y. beveik po dviejų metų, kai buvo nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktų nustatytų sąlygų išmokoms gauti ir visas išmokas pervedė pareiškėjui tada, kai minėtą informaciją turėjo informacinėje sistemoje ir žinojo, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių sąlygų išmokoms išmokėti. Komisija skundžiamame sprendime teigia, jog nors atsakovas veikė aplaidžiai, tačiau tai nereiškia, jog parama, išmokėta pareiškėjui, neatitinkant sąlygų, neturi būti susigrąžinta. Teismas su minėtu argumentu nesutiko ir akcentavo, jog atsakovas privalo laikytis gero administravimo principo.

11. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 50 punktu, už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Minėtas principas įpareigoja atsakovą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. atsakovas dar 2015 m. gruodžio 4 d., turėdamas duomenis, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų paramai gauti, turėjo atsisakyti pervesti paramos lėšas pareiškėjui.

12. Teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (41 str. 1 d.). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a p.); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b p.); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c p.)). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnį asmuo turi teisę: susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija (1 d. 1 p.); pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus (1 d. 2 p.); teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais (1 d. 6 p.). Šios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos taip pat įtvirtina pareiškėjo teisę būti išklausytam. Atsakovas, nustatęs pareiškėjo neatitikimą teisės aktų nuostatoms, nepasiūlė jam pateikti papildomus paaiškinimus, kokiu pagrindu buvo susidariusi skola SODRAI, kokio dydžio, kada ji buvo grąžinta ar kt. Atsakovas, nesuteikęs pareiškėjui galimybės būti išklausytam, priėmė 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. BRK-5604, kuriuo išskaičiavo 6 712,49 Eur sumą iš pareiškėjo. Teismas pažymėjo, kad minėtame sprendime tiksliai nenurodyta, iš kur atsakovas minėtą sumą išskaičiavo.

13. Teismas nurodė, kad skundžiamame atsakovo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. SP1-2780 nurodyta, jog pareiškėjas turi grąžinti 8 842,36 Eur išmokų sumą ir 2017 m. rugsėjo 12 d. informaciniu pranešimu Nr. BRK-4503 nurodyti atsakovo rekvizitai, kur pareiškėjas minėtą sumą turėtų pervesti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. BRK-5604 išskaičiavo 6 712,49 Eur sumą iš pareiškėjo, tačiau skundžiamame sprendime minėtos aplinkybės nenurodo. Atsižvelgus į tai, atsakovas turėjo įvertinti, jog dalis išmokų sumos jau buvo išskaičiuota ir nurodyti tik tą sumą, kurią pareiškėjui liko išmokėti.

14. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, turėdamas duomenis, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų tiesioginėms išmokoms gauti bei elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo kreiptis į pareiškėją ir suteikti jam teisę pateikti papildomus paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos. Teismo nuomone, atsakovas, prieš 2 metus gavęs informaciją, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų, turėjo ne tęsti išmokų išmokėjimą, o paprašęs papildomų paaiškinimų ir nustatęs, jog nėra pagrindo išmokėti išmokų sumą, atsisakyti pervesti likusią išmokų dalį. Teismas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 50 punktą, už paraiškos tinkamą administravimą, lėšų apskaičiavimą ir išmokėjimą atsako atsakovas, o ne pareiškėjas. Teismas darė išvadą, jog iš atsakovo atliktų teisės aktų pažeidimų, t. y. pareiškėjo teisės būti išklausytam pažeidimo, gero administravimo principo pažeidimo, kurio metu atsakovas, elgdamasis neatidžiai ir nerūpestingai, turėdamas duomenis, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, pervedė likusią išmokų sumą, negali kilti teisė, nes priešingu atveju būtų pažeistas ex injuria ius non oritur principas. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai siekia išieškoti iš pareiškėjo išmokėtą 8 842,36 Eur išmokų sumą, todėl skundžiami sprendimai naikintini.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde taip pat prašo sustabdyti išmokų susigrąžinimo procedūras, bet atsižvelgus į tai, jog skundžiami sprendimai, kuriais pareiškėjas įpareigotas grąžinti išmokų sumą, panaikinti, pagrindo tenkinti prašymą dėl išmokų išieškojimo sustabdymo, nėra.

III. 16. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

17. NMA mano, kad nepažeidė pareiškėjo teisės būti išklausytam, nes pareiškėjas, deklaruodamas duomenis 2015 m. paraiškai bei joje pasirašydamas, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su Taisyklėmis, laikysis numatytų įsipareigojimų, įsipareigojo paraiškoje teigti teisingus duomenis bei patvirtino žinantis, kad teisės aktų nesilaikymas gali lemti paramos išmokų sumažinimą ar jų netekimą. Pareiškėjas įsipareigojo laikytis ir Taisyklių 10.2 papunktyje įtvirtinto reikalavimo, neturėti įsiskolinimų VMI ir / ar SODRAI, norėdamas gauti paramą ir žinojo, kad šio įsipareigojimo nesilaikymas gali lemti paramos išmokų sumažinimą ar jų netekimą, tačiau įsiskolinimų turėjo. Pareiškėjas fakto, kad 2015 m. paraiškos vertinimo metu turėjo įsiskolinimų neginčijo, nei NMA, nei Komisijai, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, paneigiančių faktą, kad jis 2015 m. paraiškos vertinimo laikotarpiu buvo skolingas VMI / SODRAI. Atsakovas teigia, kad jei pareiškėjas po NMA sprendimo priėmimo būtų NMA pateikęs įrodymus, paneigiančius duomenis, jog jis yra skolingas VMI / SODRAI, NMA į juos atsižvelgtų ir netaikytų pareiškėjui sankcijų. Todėl NMA teisėtai ir pagrįstai pakartotinai vertino pareiškėjo 2015 m. paraišką, apskaičiavo 8 842,36 Eur grąžintinų išmokų sumą ir priėmė skundžiamą sprendimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra nepagrįstas.

18. NMA nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad NMA pažeidė gero administravimo principą, nes elgdamasi neatidžiai ir nerūpestingai, turėdama duomenis, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų vis tiek pervedė pareiškėjui 8 842,36 Eur paramos sumą. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti, o to paties reglamento 63 punkte nurodyta, kad jei nustatoma, kad paramos gavėjas neatitinka atitikties kriterijų, nevykdo įsipareigojimų ar kitų pareigų, susijusių su žemės ūkio sektorių teisės aktuose numatytomis pagalbos arba paramos skyrimo sąlygomis, nemokama arba atšaukiama visa parama arba jos dalis. Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Taigi, tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniuose teisės aktuose yra įtvirtinta institucijos (NMA) pareiga susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, net jeigu jos buvo išmokėtos nepagrįstai. Šiuo atveju, nors NMA, turėdama duomenis, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų vis tiek (per klaidą) pervedė pareiškėjui 8 842,36 Eur paramos sumą, tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas neatitiko paramos skyrimo reikalavimų (turėjo įsiskolinimų). Todėl parama pareiškėjui buvo išmokėta nepagrįstai, o NMA turėjo tiek teisę, tiek pareigą priimti sprendimą ir nuspręsti išsiieškoti 8 842,36 Eur nepagrįstai pervestą paramos sumą.

19. Pareiškėjas E. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad aktyviai vykdė žemės ūkio veiklą, teikė atsakovui prašomą informaciją bei tinkamai įvykdė nuo jo visus priklausančius įsipareigojimus, todėl priskaičiuota bei išmokėta išmokos suma už dirbamus deklaruotus žemės sklypus yra teisėta bei pagrįsta. Pareiškėjui 2015 m. birželio 15 d. pateikus paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, atsakovas 2015 m. gruodžio 10 d. atliko patikrą ir pažeidimų nenustatė. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas duomenų pateikimo NMA, Komisijai ar teismui faktas, o atsakovo priimto sprendimo teisėtumas, t. y., kad atsakovas neatliko visapusiško teisinio ir faktinio įvertinimo, nesuteikė galimybės pareiškėjui teikti duomenis ir argumentus. Pareiškėjas, teismui skųsdamas atsakovo priimtus sprendimus, nurodė, jog NMA sprendimas nepagrįstas, neaiškus, nemotyvuotas, todėl pareiškėjas neturi jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo tinkamumo paramai gauti. T. y., kad kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Taigi, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė ne tik išsamiai paaiškinti ir pateikti savo poziciją dėl įsiskolinimų VMI / SODRAI, bet ir pateikti įrodymus prieš atsakovui priimant sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam bei gero administravimo principą, dėl to panaikino skundžiamus sprendimus. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų ir argumentų dėl teismo sprendime nurodytų ir konstatuotų atsakovo padarytų pažeidimų, todėl nėra pagrindo naikinti priimtą sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Ginčas kilo dėl NMA 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. SP1-2780, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėjas E. M. privalo grąžinti 8 842,36 Eur dydžio sumą, kurią NMA išmokėjo per klaidą, nustačiusi, kad pareiškėjas nėra tinkamas gauti paramą, NMA 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. BRK-4503, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie priimtą sprendimą ir sąskaitą, į kurią jis privalo grąžinti nurodytą sumą bei Komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 3R-362(AG-303/01-2017), teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

24. Taisyklių (redakcija, galiojusi pareiškėjo paraiškos pateikimo metu, nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 26 d.) 10 punktas nustatė, reikalavimus pareiškėjams, kuriems mokamos kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams. Vienas jų – pareiškėjas neturi įsiskolinimų VMI ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu). Ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla yra finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai (Taisyklių 10.2 p.).

25. Pagal Taisyklių 38 punktą NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje, tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje buvo deklaruotas 211,72 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas tiesioginėms išmokoms gauti pateikė 2015 m. birželio 15 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad tai, jog pareiškėjas turi įsiskolinimų SODRAI buvo nustatyta 2015 m. gruodžio 4 d. Nepaisant to, NMA pareiškėjui išmokėjo išmokas, o skundžiamas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. SP1-2780, kuriuo nustatyta grąžintina 8 842,36 Eur dydžio suma, priimtas tik po beveik dviejų metų nuo nustatyto pažeidimo, kuriuo remiasi NMA, paaiškėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai pažeidžia gero administravimo principą, ir pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė pagrįstas išvadas; atsižvelgus į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, paraiškos administravimas negali tęstis neribotą laiką, juo labiau, kai atsakovas išmokas išmokėjo žinodamas apie tai, kad pareiškėjas, atsakovo teigimu, neatitinka išmokų gavimo sąlygų.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Taisyklių 13 punktą pareiškėjo atitiktis nustatytoms tinkamumo sąlygoms vertinama pagal paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus, dokumentais pagrįstus bei viešuosiuose registruose esančius duomenis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas buvo skolingas SODRAI.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Minėtos įstatymo nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju skundžiamame 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. SP1-2780 nurodyta, kad pareiškėjui taikomas išmokėtų išmokų susigrąžinimas už tai, kad jis turėjo įsiskolinimų VMI, nors iš tikrųjų NMA nustatė visai kitokio pobūdžio pažeidimą – kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 4 d. turėjo įsiskolinimų SODRAI. Nors Komisija sprendime šį neatitikimą įvertino kaip neesminį, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada nepagrįsta, o skundžiamas atsakovo sprendimas vertintinas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jis nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, NMA 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. BRK-4503, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie priimtą sprendimą ir sąskaitą, į kurią jis privalo grąžinti nurodytą sumą yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių. Dėl to minėto dokumento teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas negali būti administracinės bylos dalyku ir bylos dalis dėl šio pareiškėjo reikalavimo nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

31. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, tačiau nepagrįstai panaikino NMA 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. BRK-4503, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. BRK-4503 ir šią bylos dalį nutraukti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė