2025-06-11 Nr. AB-10168-3-64-3-01004-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-178-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01004-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovo atstovas), 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. birželio 13 d. buvo laikomas Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 99. Tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje, kuri nuo kitų esančių kalinių buvo atskirta sienele, ne aukštesne kaip 1,5 m, ir užuolaida. Sienelė neatitiko jokių higienos reikalavimų, dėl ko jis patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus. Užtraukus užuolaidą negalima normaliai atlikti gamtinių reikalų, kadangi kitiems kaliniams vaikštant kameroje užuolaidėlė pastoviai juda, kyla ir viskas matosi. Kameroje Nr. 99 įrengtas tupimas tualetas, kuris yra be uždaromųjų dangčių, dėl to kalintys asmenys turi gadinti savo asmeninius daiktus, kad pasidarytų uždengiamuosius kamščius ir nors kiek sumažintų iš skylės sklindantį dvoką ir mikrobų riziką. Šiaulių kalėjime išduodama soda ir ūkiškas muilas, bet su jais neįmanoma valyti tualetą.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 12.5 papunkčiu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 kv. m matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nei Eksploatavimo taisyklės, nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma) nereglamentuoja, kokio tipo sanitariniai mazgai turi būti įrengiami kamerose. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi normos) 9.1 papunkčiu, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti 1 komplektas sanitarinio mazgo (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė). Atsakovo atstovas teigė, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 99 atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas užuolaida.

Sanitarinis mazgas atitvertas suformuojant kabiną. Higienos normos 17 punktas, be kita ko, nustato, jog laisvės atėmimo gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos režiminio korpuso pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.), atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti. Pareiškėjas, formuodamas savo skundo reikalavimus, bendrai nurodo, jog dėl tam tikrų atsakovo veiksmų (neveikimo) jaučiasi patyręs neturtinę žalą, tačiau šios žalos išraiškos nedetalizavo. Atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką, pareiškėjo išvardintas aplinkybes, susijusias su laikymo sąlygomis kameroje Nr. 99, į šių aplinkybių trukmę ir intensyvumą, atsakovo atstovas teigė, kad negalima konstatuoti, jog Šiaulių kalėjimo administracija būtų atlikusi pareiškėjui intensyvius neteisėtus veiksmus, prilygstančius pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o vien tik galimo pažeidimo pripažinimas šioje skundo dalyje jau savaime laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

II. 3. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą atmetė.

4. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios 2024 m. liepos 16 d. pažymos Nr. SV-24-18428 nustatyta, jog pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. birželio 13 d., viso 154 dienas, kameroje Nr. 99 su dar 2 – 3 asmenimis.

5. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad tualetas gyvenamojoje patalpoje nuo kitų kalinių buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m sienele ir užuolaida, kuri kitiems kaliniams vaikštant pastoviai juda, kyla ir viskas matosi, kameroje įrengtas tupimas tualetas be dangčio, teismas vadovavosi Eksploatavimo taisyklių 12.5 papunkčiu, Aprūpinimo inventoriumi normos nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei atsakovo atstovo pateiktomis nuotraukomis ir nurodomomis aplinkybėmis, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 99 atskirtas nuo bendros erdvės lubų nesiekiančia aukštesne kaip 1,5 m sienele, o praėjimas atitvertas užuolaida; teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Anot teismo, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose.

6. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kameroje laikėsi nemalonus kvapas, teismas pažymėjo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, atsakovo atstovas nurodė, kad kameros Šiaulių kalėjime vėdinamos per langus, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje užbaigti darbai, susiję su oro ventiliacijos pagerinimu (šios aplinkybės nepaneigė ir pareiškėjas), toks vėdinimo būdas numatytas ir Eksploatavimo taisyklių 12.10 papunktyje, taip pat Higienos normos 17 punkte, atsakovas į bylą pateikė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Šiaulių kalėjime, tame tarpe ir kameroje Nr. 99, atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matosi, kad Higienos normos pažeidimų dėl patalpų vėdinimo nebuvo nustatyta, todėl teismas laikė, kad neteisėtų atsakovo veiksmų nėra ir šiuo aspektu. Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose išnagrinėtose bylose.

7. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl tupimo tualeto be dangčio įrengimo, teismas pažymėjo, kad tupimų klozetų įrengimas atitinka Aprūpinimo inventoriumi normų reikalavimus, todėl šios pareiškėjo pretenzijos atmestinos kaip nepagrįstos.

8. Teismas vertino, kad teisės aktai nekonkretizuoja, kokie valikliai turi būti išduodami konkrečiai gyvenamųjų patalpų inventoriui (tualetui) valyti, pareiškėjas dėl valymo priemonių skundėsi abstrakčiai, nenurodė, kad jam paprašius į kamerą nebuvo išduotos konkrečios valymo priemonės ar inventorius, kada tai buvo, kad jis dėl to skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių kalėjimo gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys neaprūpinami valymo priemonėmis, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

9. Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad nenustačius nei Šiaulių kalėjimo neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 10. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktį, kuris numato, kad sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusios kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo vieta nėra atitverta pertvara iki lubų, todėl akivaizdžiai pažeidžiama minėta nuostata.

12. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino akivaizdaus Eksploatavimo taisyklių 12.5 papunkčio pažeidimo ir dėl per mažo sanitarinio mazgo ploto, t. y. pagal minėtą nuostatą sanitarinio mazgo plotas turi būti 1,42 kv. m, tačiau pagal Tarnybos pateiktą pažymą matyti, kad kabinos faktinis plotas yra 1,056 kv. m.

13. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Pareiškėjo įsitikinimu, toks vertinimas yra neteisėtas ir šališkas. Pareiškėjas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1 – 1,5 m aukščio pertvara yra ne tik netinkamas dėl higienos sąlygų užtikrinimo, tačiau taip pat pažeidžia asmens privatumą naudojantis tualetu.

14. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad viso kalinimo laikotarpiu kameroje, kurioje jis buvo kalinamas, tvyrojo išmatų ir šlapimo kvapas, kadangi joje buvo laikomi 2 – 3 asmenys, tualetas buvo tupimas, be jokių uždengimų, todėl smarvė tiesiai iš kanalizacijos sklido į kamerą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri patvirtina, kad nepaisant to, jog kameros vėdinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai izoliuotas (neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos sienele ir durimis), nuteistasis galėjo patirti nepatogumų ir patirti neturtinę žalą.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimą.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o nesant bent vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tarnybos įsitikinimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl sanitarinio mazgo yra nepagrįsti, nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino teisinį reguliavimą, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėjo nepagrįstos išvados, kad pareiškėjo skundas atmestinas.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktį, kuris numato, kad sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusios kameros ploto pertvara iki kameros lubų, nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo vieta nėra atitverta pertvara iki lubų, todėl akivaizdžiai pažeidžiama minėta nuostata. Be to, vadovaujantis minėta nuostata, sanitarinio mazgo plotas turi būti 1,42 kv. m, tačiau pagal Tarnybos pateiktus duomenis kabinos faktinis plotas yra 1,056 kv. m.

21. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nekėlė reikalavimų dėl sanitarinio mazgo ploto, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tikrinti jo kameros ploto atitiktį teisės aktų reikalavimams. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujus reikalavimus susijusius su sanitarinio mazgo neatitikimu nustatytiems ploto reikalavimams, o ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų reikalavimų nenagrinėja.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomų Eksploatavimo taisyklių 2 punktas numato, kad šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Tuo tarpu 12.5 papunktis numato, kad kameros (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) įrengiamos pagal šiuos reikalavimus įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. patvirtintos Eksploatavimo taisyklės yra priimtos daug vėliau nei pastatytas Šiaulių kalėjimas (viešai skelbiamais duomenimis minėtas pastatas pastatytas 1911 metais, nuo 1964 metų funkcionavo kaip tardymo izoliatorius). Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei sistemiškai vertindama aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta ir sanitarinio mazgo plotas turi atitikti minėtame punkte nurodytą plotą tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, tai yra pažeidžiant minėtą 12.5 papunktį.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Pareiškėjo įsitikinimu, toks vertinimas yra neteisėtas ir šališkas. Pareiškėjas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1 – 1,5 m aukščio pertvara yra ne tik netinkamas dėl higienos sąlygų užtikrinimo, tačiau taip pat pažeidžia asmens privatumą naudojantis tualetu.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos medžiagą ir nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus, nustatė, jog sanitarinis mazgas nėra visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, tačiau sanitarinis mazgas kameroje Nr. 99 atskirtas nuo bendros erdvės lubų nesiekiančia aukštesne kaip 1,5 m sienele, o praėjimas atitvertas užuolaida. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš kameros fotonuotraukų matyti, kad sienelė yra žymiai aukštesnė nei 1,5 m, be to, ji aukštesnė nei dviaukštės lovos, bei sanitarinis mazgas gerokai atitrauktas nuo dviaukščių lovų, todėl nėra abejonių, kad sienelės aukštis galėtų pažeisti pareiškėjo privatumą jam naudojantis tualetu. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad privatumas atliekant tualeto reikalus negalėjo būti užtikrintas, yra pakankamai abstraktūs, pareiškėjas nenurodo konkrečių atvejų ir aplinkybių, kad jį matė ar galėjo pamatyti kameroje kalintys kiti asmenys ar įstaigos darbuotojai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje konstatuojama, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (po reorganizacijos Šiaulių kalėjime) kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024 ir kt.). Tuo tarpu pareiškėjo nurodomos Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, todėl ja vadovautis nėra pagrindo.

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismas buvo šališkas.

26. Nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad kameros vėdinimas atitinka Eksploatavimo taisyklių ir Higienos normos reikalavimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centras nenustatė patalpų vėdinimo pažeidimų, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje užbaigti darbai, susiję su oro ventiliacijos pagerinimu, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo nusiskundimų, jog patalpose laikėsi nemalonus kvapas, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose patvirtinama, kad vėdinimo sistema atitiko teisės aktų reikalavimus, ir aplinkybės, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje užbaigti darbai, susiję su oro ventiliacijos pagerinimu, nepaneigia pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad kameroje buvo juntamas blogas kvapas. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą, atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, taip pat į įstatymuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. birželio 13 d. pareiškėjui kalint Šiaulių kalėjime kameroje Nr. 99 su 2 – 3 asmenimis, kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus.

28. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nenustatyti jokie kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, jog Šiaulių kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas prašo priteisti jam 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų prieiti prie išvados, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kameroje, kurioje kalėjo pareiškėjas, iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Virginija Volskienė