947d224f-de7e-483f-8a1f-e6b3ed1623c3 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-6455-780/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01036-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 37.2; 55.1.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Andriui Antanui ViÅ¡niakui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021-05-13, atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės, t. y. naudojantis duÅ¡u nebuvo užtikrinamas privatumas, nes duÅ¡o patalpose nėra kabinų.

Be to, duÅ¡o patalpos apaugusios pelėsiais. DuÅ¡o metu priverstas kvėpuoti pelėsiais, kas kenksminga sveikatai. Nėra įrengta duÅ¡o persirengimo patalpa, kurioje temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne mažesnė nei 18 laipsnių. Dėl blogo ventiliavimo drabužiai suÅ¡lampa, o iÅ¡džiÅ«vę turi pelėsio kvapÄ . Toks gana ilgas kalinimas tokiomis sÄ lygomis sukėlė rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Tokios sÄ lygos kenksmingos sveikatai ir žemina orumÄ . Posėdžio metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės palaikė skunde nurodytus argumentus.

Atsakovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 7-12, 31-35). Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad duÅ¡o patalpas kiekvienÄ dienÄ valo ir tvarko Turto valdymo skyriuje valymo pareigose dirbantis nuteistasis. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien valytų jas, vėdintų), duÅ¡o patalpose negalėtų atsirasti pelėsis. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ duÅ¡o įrengimÄ , atitinkantį patalpų įrengimo ir aprÅ«pinimo normas. Teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras nuteistųjų duÅ¡inėse.

DuÅ¡inėse įrengta po vienÄ sėdimÄ vietÄ , po kilimėlį prie sėdimos vietos. Ä®rengtas veidrodis, sieninė pakaba po tris kabliukus vienam nuteistajam, prie kiekvienos prausimosi vietos įrengta lentynėlė higienos priemonėms susidėti, taip pat prausimosi priemonių dozatorius. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų į psichologus nesikreipė. Teismas k o n s t a t a u j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neužtikrintų tinkamų kalinimo sÄ lygų, t. y. dėl atskiros persirengimo patalpos prie duÅ¡o patalpos nebuvimo, privatumo duÅ¡o patalpoje neužtikrinimo, dėl susikaupusio pelėsio duÅ¡o patalpoje laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. gegužės 13 d. pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Dėl atskiros dušo persirengimo patalpos Pareiškėjas skundžiasi, kad įstaigos dušo patalpose nebuvo persirengimo kambario.Atsakovė atsiliepime nurodė, kad persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo teisės aktai nenumato. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), įsigaliojusios 2015 m. lapkričio 1 d., nuostatos nenumato atskirų persirengimo kabinų (patalpų) duše įrengimo, todėl šiuo aspektu atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Atkreiptina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodydamas šį reikalavimÄ , konkrečiai nenurodė, kokius teisės aktus įkalinimo įstaiga pažeidė neįrengdama duÅ¡e atskiros persirengimo patalpos. Apie tai, kad teisės aktai nenumatė, kad duÅ¡e bÅ«tų įrengtos atskiros persirengimo kabinos (patalpos), savo praktikoje yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. kovo 13 d. nutartis Nr. A-1917-629/2019). Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir konstatuoti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atsiradimÄ .

Dėl pelėsio PareiÅ¡kėjas nurodė, kad duÅ¡o patalpose buvo pelėsis, patalpose prastas vėdinimas. Atsakovė nurodė, kad nuteistieji patys atsakingi už patalpų valymÄ ir priežiÅ«rÄ . Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma).

Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39). PravieniÅ¡kių PN-AK direktorius 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtino Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as; b. 21), kuriame nurodyta, kad patalpų valymo vykdymo tvarka yra privaloma visiems įstaigoje laikomiems nuteistiesiems (ApraÅ¡o 3 p.).

ApraÅ¡o II skyriuje konkrečiai nustatyta, kokiu bÅ«du, kada, kokias patalpas nuteistieji turi valyti, kad jie turi bÅ«ti aprÅ«pinami valymo priemonėmis ir kt. Pagrindinis patalpų valymas, kuris atliekamas paskutinę mėnesio darbo dienÄ (ApraÅ¡o 8 p.), atliekamas gyvenamosiose, baudos izoliatoriaus, kamerų tipo patalpose, nuteistųjų valgykloje, dušų patalpose, kirpyklose (ApraÅ¡o 7 p.). Taigi, teisės normos nustato, kad tam tikras pataisos įstaigos patalpas turi valyti ir juose Å¡varÄ bei tvarkÄ turi palaikyti patys nuteistieji.

Už grubius ir piktybiÅ¡kus pagrindinių gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo tvarkos pažeidimus suimtieji ir nuteistieji gali bÅ«ti baudžiami drausmine tvarka (ApraÅ¡o 13 p.). PravieniÅ¡kių PN-AK direktorius 2017-12-21 priėmė įsakymÄ Nr. V-597 Dėl Å¡varos, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo bÅ«klės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo (toliau – Ä®sakymas, b. l. 23-25), kuriuo sudarė tam tikras tikrinimo komisijas ir nurodė, kad įsakymu sudarytos komisijos turi atlikti 1-ame, 2-ame ir 3-me sektoriuose Å¡varos, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo esamos bÅ«klės patikrinimus įvertinant, ar įstaigos administracijos tarnybinėse, nuteistųjų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose nėra akivaizdžių higienos normų pažeidimų (Ä®sakymo 4.1.1 p.).

Taigi, kaip minėta, gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose (Å¡iuo atveju aktualu duÅ¡o patalpos) Å¡varÄ ir tvarkÄ turi palaikyti patys nuteistieji, tačiau, teismo vertinimu, bÅ«tent nurodyta komisija turi iÅ¡imtinę pareigÄ vykdyti patalpų Å¡varos bei tvarkos kontrolę ir tokiu bÅ«du užtikrinti Higienos normos HN 134:2015 įgyvendinimÄ . Higienos normos HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

PareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021-06-21 raÅ¡tÄ Nr. (2-12 4.80)2-94496 vienam iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN -AK nuteistųjų, t. y. H. N., kuriame pažymėta, kad kontrolės dienÄ , t. y. 2021 m. birželio 15 d. PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ojo sektoriaus 9-10 bÅ«rio duÅ¡o patalpoje lubų pavirÅ¡iuje vizualiai matėsi pelėsis, dažų danga atsilupusi, vietomis matėsi įtrÅ«kęs ir iÅ¡kritęs tinkas <...>.

Pažymėta, kad pažeistas Higienos normų 134:2015 39 punktas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2020-12-01 iki 2021-05-12 buvo apgyvendintas PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ojo sektoriaus bÅ«ryje Nr. 10 (b. l. 13), kas reiÅ¡kia, kad jis naudojosi tomis pačiomis duÅ¡o patalpomis, dėl kurių konstatuotas pažeidimas. Teismo vertinimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021-06-21 raÅ¡te Nr. (2-12 4.80)2-94496 konkrečiai ir aiÅ¡kiai nustatytas pelėsio buvimo tam tikrose patalpose ir Higienos normos pažeidimo faktas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė netinkamai vykdė Å¡varos bei tvarkos kontrolės funkcijas.

Nors šis raštas/atsakymas adresuotas ne pareiškėjui (o kitam nuteistajam), tačiau esminis aspektas yra tai, kad atliktas faktinis ginčo patalpų vertinimas, t. y. nustatyta ginčo patalpų būklė, konstatuotas pelėsio buvimo ant lubų faktas ir pripažintas Lietuvos higienos normų pažeidimas. Abejoti šios institucijos išvadomis, nesant jokių kitų objektyvių tai paneigiančių įrodymų, teismui nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nurodo nuo 2020 m. gruodžio iki 2021-05-13, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimas buvo atliktas 2021-06-15 (reaguojant į nuteistojo H.

N. 2021-05-31 skundÄ ), t. y. nustatytų pelėsio aplinkybių momentas formaliai nepatenka į pareiÅ¡kėjo ginčo laikotarpį. Nors Å¡is patikrinimas buvo atliktas ne ginčo laikotarpiu, tačiau, teismo vertinimu, pakankamai artimu ginčo laikotarpiui metu (vos 1 mėnuo po ginčo laikotarpio pabaigos), todėl byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad tokios esminės aplinkybės, kaip pelėsis patalpose - įvertinus galimas pelėsio atsiradimo priežastis, patį pelėsio atsiradimo procesÄ bei trukmę, galėjo iÅ¡ esmės pasikeisti.

Esant nurodytoms aplinkybėms galima daryti pagristÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu pelėsis jau egzistavo. Nurodytos aplinkybės dėl duÅ¡o patalpoje besiveisiančio pelėsio ir atsakovės pareigos vykdyti patalpų Å¡varos bei tvarkos kontrolę, teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nustačius Higienos normos 39 punkto pažeidimÄ , yra pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad patalpose prastas vėdinimas, tačiau toks pareiÅ¡kėjo argumentas yra abstraktus ir niekuo nepagrįstas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad duÅ¡o patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, yra didelis langas, kurį galima atverti, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad duÅ¡o patalpos vėdinamos ir patiems nuteistiesiems sudaryta papildoma galimybė juos vėdinti per langÄ , todėl Å¡ioje dalyje skundas netenkintinas (b. l. 38-42). Dėl privatumo duÅ¡e PareiÅ¡kėjas nurodė, kad duÅ¡o patalpose nėra įrengtos duÅ¡o kabinos, taip pažeidžiamas privatumas. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama PravieniÅ¡kių PN-AK, atsiliepime neneigė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo dušų pertvarų.

Nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras nuteistųjų duÅ¡inėse. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ dušų įrengimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (žiÅ«rėti, pavyzdžiui EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), konstatavo, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu duÅ¡u buvo pažeidžiamas (LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas savo veiksmų teisėtumÄ sieja tik su tuo argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja įrengti duÅ¡o pertvarų, tačiau nurodomas teisės aktas yra paties Kalėjimų departamento priimtas įsakymas, o ne kitų valdžios institucijų vykdytinas teisės aktas. Tai reiÅ¡kia, kad vykdydamas pozityviÄ pareigÄ užtikrinti kaliniams minimalų privatumÄ Kalėjimų departamentas gali atitinkamus reikalavimus numatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nėra priklausomas nuo kitų valdžios institucijų.

Todėl, nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ LVAT ir EŽTT praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teismas pripažįsta, kad pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u sukelia jam diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, jis gali jaustis nejaukiai kai yra stebimas kitų nuteistųjų tuo metu, kai prausiasi duÅ¡e. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo prausiantis duÅ¡e (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju taip pat bÅ«tina nustatyti, jog bÅ«tent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ .

Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Ginčo laikotarpiu aktualių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 p. numatyta, kad iÅ¡ užrakintų gyvenamųjų aukÅ¡tų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) iÅ¡leidžiami į valgyklÄ , duÅ¡Ä (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kÅ«rybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę) <...>.

Å iuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų dirbęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e, nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvienÄ dienÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021-05-13) turėjo teisę pasinaudoti duÅ¡u apie 25 kartus, todėl, teismo vertinimu, 25 dienas buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u.

Atitinkamai tiek pat laiko pareiÅ¡kėjas patyrė pažeidimus dėl duÅ¡e susidariusio pelėsio. Apibendrinant teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į patalpÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes. Teismui nustačius, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021-05-13) 25 dienas buvo pažeistas privatumas naudojantis duÅ¡u, taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai (matomas pelėsis bendrojo naudojimo – duÅ¡o patalpose), spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu (ABTÄ® 56 str.).

Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimų pobÅ«dį (privatumo pažeidimas pareiÅ¡kėjui naudojantis duÅ¡u), mastÄ ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u buvo pažeidžiamas vienÄ kartÄ per savaitę, atitinkamai tuo metu jis patyrė dvasinius nepatogumus dėl pelėsio)), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ir privatumÄ , administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiÅ¡kėjo neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti.

AnalogiÅ¡ka teismų praktika dėl tokio pažeidimo yra formuojama ir naujausiose LVAT iÅ¡nagrinėtose bylose (Lietuvos vyriausiojo teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-204-822/2021). Likusieji skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ ( LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl minimalaus privatumo neužtikrinimo duÅ¡o patalpose ir Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimo. KitÄ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas RamÅ«nas Å arka