2016-06-02 Nr. AB-11961-3-61-3-01532-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1281-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01532-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) priteisti taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Paaiškino, kad STT 2002 m. sprendimu jam buvo paskirta 1 815 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjui kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Iš viso A. J. nebuvo išmokėta 17 424 Lt. Skundą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Atsakovai STT ir Lietuvos valstybė, atstovaujama STT, su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 43–45) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad A. J. paskirta valstybinė pensija Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nebuvo apribota, kadangi nustatytos valstybinės pensijos dydis neviršijo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui paskirta 1 815,02 Lt valstybinė pensija kas mėnesį buvo perskaičiuota ir išmokama, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 1 priede numatytą formulę. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Seimui 2012 m. gruodžio 20 d. priėmus Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų, susijusių su šio įstatymo taikymu asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galiojimo laikotarpis buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., atitinkamai tebegaliojo bei privalėjo būti taikoma ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis. A. J. pensijos perskaičiavimą nulėmė tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, kurio STT negalėjo nepaisyti. Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., neprieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų teisėtumą. STT neturėjo teisinio pagrindo tenkinti A. J. 2015 m. sausio 26 d. prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinojo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymų nuostatos, pagal kurias buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 13 d. sprendimu (b. l. 52–55) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad A. J. su 2015 m. sausio 15 d. prašymu kreipėsi į STT direktorių ir prašė informuoti, kodėl jam neišmokama (nekompensuojama) sumažinta pensijos dalis, kokiais teisės aktais remiantis pareiškėjas iki 2014 m. vasario 1 d. gavo sumažintą pensiją, apskaičiuoti, kokia nepriemoka susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. ir ją išmokėti, o nesant galimybės išmokėti A. J. pagal įstatymą priklausančios pareigūno valstybinės pensijos dalies – išsamiai raštu paaiškinti, kokie norminiai aktai draudžia išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 9–10). STT 2015 m. vasario 12 d. sprendime Nr. 4-01-1085 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies“ paaiškino pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką, pažymėjo, kad STT tinkamai ir teisėtai Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka perskaičiavo ir išmokėjo valstybinę pensiją. Atsakovas taip pat nurodė, kad prašymas išmokėti pareigūno pensijos nepriemoką negali būti tenkinamas ir dėl praleisto termino skundui paduoti (b. l. 11–13). Kartu su šiuo sprendimu pareiškėjui buvo pateiktas jam paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimas, kuriame nurodyta neišmokėta valstybinės pensijos dalis pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (b. l. 8).

Iš administracinėje byloje esančių STT 2015 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 4-01-1085 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies“ bei A. J. paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. matyti, kad pareiškėjo pensija 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (b. l. 8, 11–13). Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tik pensijos sumažinimas nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitą pareiškėjo skundo dalį buvo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi ir ši nutarties dalis buvo palikta nepakeista LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi.

1994 m. gruodžio 13 d. priimto Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka STT. Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi, sumažintos valstybinės pensijos laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja, tame tarpe šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms, t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 1 straipsniu Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame dar vieniems metams – iki 2013 m. gruodžio 31 d. – pratęsė sumažintų, tarp jų ir valstybinių bei valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminą. Taigi, pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija).

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Nagrinėjamu atveju, remdamasis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą, perskaičiavo pensijos dydį ir valstybinę pensiją sumažino nuo 1 815,02 Lt iki 1 452,02 Lt. Reikalavimo priteisti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2013 m. konstitucingumu. Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. KT15-N9/2015 pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Nustatyta, kad 2015 m. vasario 12 d. sprendime Nr. 4-01-1085 STT, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į prašymą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. STT, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, STT veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo pratęsimas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį 2013 m. galėjo būti perskaičiuojama, todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą iš STT priteisti taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. A. J. skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

III. Pareiškėjas A. J. apeliaciniu skundu (b. l. 61–63) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė atmesti jo skundą, kadangi Lietuvos valstybė pareiškėjo neįspėjo apie sprendimą, kuriuo sumažino pensijos dydį. Šis sprendimas pažeidė jo teises. Apie savo pažeistas teismas pareiškėjas sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina Konstitucinio Teismo nutarimus, nes šis teismas aiškiai nurodė, kad neišmokėta pensijos dalis turi būti grąžinama. Joks terminas neturėtų būti taikomas.

Be to, pareiškėjo skundą, grąžintą po LVAT nutarties priėmimo, nagrinėjo ta pati teisėja, kuri atsisakė priimti jo skundą.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama STT, ir STT su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 71–72) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.Atsakovo manymu, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja nurodydamas bendro pobūdžio teiginius, kurie nepagrįsti įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. J. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas apeliaciniu skundu skundžiamu 2015 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyta apimtimi, t. y. kiek tai susiję su pensijos nepriemoka nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (o ne, kaip apeliaciniame skunde nurodė pareiškėjas, nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gruodžio 31 d.) pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta 3 metų terminą ir pareiškėjo A. J. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti STT 2015 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 4-01-1085, priteisti nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką, atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-783-662/2015 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio dalies taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, panaikino ir šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi (b. l. 40) pareiškėjo A. J. skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio dalies taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką buvo priimtas nagrinėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje LVAT pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nes šis prašymas nebuvo pagrįstas svarbiomis termino praleidimo aplinkybėmis, ir, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos STT, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė dėl taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėjas iš esmės siekia, kad jam būtų dėl svarbių ir objektyvių priežasčių atnaujintas praleistas terminas skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Kaip minėta, šiuo klausimu jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla pirmosios instancijos teisme pagrįstai nagrinėta tik dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, atmetė remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais (Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nustatė, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pažymėjo, jog ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo termino pratęsimas 2012–2013 metams Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaravo). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei teismo pateiktais argumentais sutinka.

Pastebėtina, jog anksčiau aptartas teisės aiškinimas ir taikymas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą po Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo, kurioje konstatuota, jog nėra pagrindo pripažinti, kad karių ir pareigūnų valstybinės pensijos taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintos neteisėtai, todėl tokiu būdu susidariusios valstybinių pensijų nepriemokos pensijų gavėjams nepriteistinos (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-520/2015; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-848-143/2015; 2016 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1194-520/2016; 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-520/2016; 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1099-520/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1090-520/2016; 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-316-552/2016; 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-993-525/2016 ir kt.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas nuosekliai laikėsi LVAT šios kategorijos bylose suformuotos praktikos, apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo skundą nagrinėjo ta pati teisėja, kuri atsisakė šį jo skundą priimti ir kurios nutartis buvo apskųsta apeliacinės instancijos teismui, ir todėl administracinė byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimus, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai, konstatuotina, jog STT pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjo sumažintą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė