94795a02-bfe3-4a8b-aaaf-e4b7b3cdb23f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-729-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-00337-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: ; 121.15; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Aušrinei Rakauskienei, atsakovo atstovei Irenai Zaliauskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų T.

M. ir G. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos), T. M., G. B., tretiesiems asmenims Aplinkos ministerijai, Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarui R. T. dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti 2003-10-20 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr.41-16801 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui S. B.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,22 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai; panaikinti 2008-07-16 Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notaro R.

T. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr.3-3862 dalį dėl 0,22 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir įpareigoti atsakovus T. M. ir G. B. grÄ Å¾inti valstybei 0,22 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2003-10-20 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr.41-16801 S. B. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko V.

B. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2,18 ha žemės, kurios 1,37 ha yra (duomenys neskelbtini), teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr.1-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. Å iuo sprendimu S. B. nuosavybės teise natÅ«ra grÄ Å¾intas 0,22 ha ploto žemės sklypas miÅ¡kų Å«kio paskirčiai. Ginčijamo sprendimo pagrindu S. B. suformuotas 0,2200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas. Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2008-05-29 pažymoje Nr. 16091 nurodyta, jog 0,22 ha ploto žemės sklype kadastriniu Nr.0101/0160:5878 Vilniaus mst. yra 0,21 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko.

Ginčijamas sprendimas, kurio pagrindu atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,22 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai, priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir naikintinas. Nurodė, jog pagal Konstitucijos 47 str., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d., Žemės įstatymo 6 str., taip pat atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2007-09-06 nutarimÄ , laikytina, jog miestų teritorijoje esantys miÅ¡kai priskirtini valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir tai yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė.

Todėl priimant ginčijamus administracinius aktus pažeistos MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 str., 13 str., Žemės įstatymo 6 str., nuostatos. Ginčijamas sprendimas toje dalyje, kuria atkurtos nuosavybės teisės į valstybinio miÅ¡ko plotÄ , prieÅ¡tarauja iÅ¡vardintiems aukÅ¡tesnės galios norminiams aktams, turi bÅ«ti panaikintas. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktÄ , iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų bÅ«ti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. (duomenys neskelbtini) mirus S. B., jo turtÄ , lygiomis dalimis paveldėjo jo dukra T.

M. ir sÅ«nus G. B.. Tokiu bÅ«du, panaikinus ginčijamÄ administracinį aktÄ , turi bÅ«ti panaikintas ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas; naikintinu administraciniu aktu suteiktÄ turtÄ - žemės sklypÄ , paveldėjo įpėdiniai pagal įstatymÄ , t. y. turtas įgytas neatlygintinu sandoriu, todėl taikytina restitucija natÅ«ra.Atsakovai G. B. ir T. M. pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo objektas, žemės sklypas, buvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-08-24 įsakymu Nr. 2818-01 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vaidotų, Pagirių, KeturiasdeÅ¡imties - Totorių kaimų dalies teritorijų, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtų Vilniaus miestui“.

Administraciniai aktai, kurių pagrindu parengtas ginčijamas sprendimas, yra nenuginčyti ir galiojantys, pareiÅ¡kėjas neginčija žemės sklypo suformavimo dokumentų. Nurodė, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas teritorijoje, prijungtoje prie Vilniaus miesto po 1995 m., buvo vykdomas pagal specialiÄ jÄ tvarkÄ , numatytÄ AtkÅ«rimo įstatyme. Ä®statyme Nr. 1-1304 nėra nustatyta, kaip turėtų bÅ«ti sprendžiamos nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ problemos teritorijose, kurios bus priskirtos Vilniaus miestui, taip pat nėra nurodyta, kad teritorijoje esantys miÅ¡kai tampa valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kais.

Atsakovų teigimu, sistemiÅ¡ka žemės reformos įstatymuose vartojamų sÄ vokų analizė patvirtina, kad AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 6 d. sÄ voka „prijungta prie miestų savivaldybių teritorijose esanti žemė“ apima miÅ¡kus ir vandens telkinius. Lietuvos Respublikos 1996 m. įstatyme Nr. 1-1304 nėra nustatyta tvarka dėl Å¡io įstatymo įtakos nuosavybės teisių atkÅ«rimui, o AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 6 punkte iÅ¡reikÅ¡ta įstatymų leidėjo valia dviejų valstybės institucijų aiÅ¡kinama kitaip.

Kai 2000 m. buvo patvirtinti žemėtvarkos projektai teritorijose, prijungtose prie Vilniaus miesto po 1996 m. ir priimta eilė nuosavybės teisių atkÅ«rimo sprendimų grÄ Å¾inant Å«kio paskirties sklypus, kuriuose buvo miÅ¡ko, nei viena įstaiga (institucija) nenustatė sprendimų, projektų neteisėtumo ryÅ¡ium su miÅ¡ko grÄ Å¾inimu, įstatymų aiÅ¡kinimas, kurį atliko kompetentingos institucijos, įstatymų vykdymas patvirtina, kad valstybė vykdė nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ grÄ Å¾inant sklypus, kuriuose yra miÅ¡ko, teritorijose, prijungtose prie Vilniaus miesto 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304.

IeÅ¡kovas grubiai pažeidė nuosavybės teisės neliečiamumo principÄ . Be kita ko, Konstitucinis teismas 2008-10-30 nutarime pažymėjo, kad valstybės institucijos, priimdamos sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų principų ir jokios aplinkybėmis negali veikti ultra viręs, t. y. virÅ¡ydamos savo įgalinimus. Atsakovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ginčijamu sprendimu S. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2,18 ha žemės, kurios 1,37 ha yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. S. B. nuosavybės teise natÅ«ra buvo grÄ Å¾intas 0,22 ha ploto žemės sklypas miÅ¡kų Å«kio paskirčiai. Sprendimo pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 0,2200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas.

Minėtas žemės sklypas yra buvusio savininko turėtoje žemėvaldoje. Žemės sklypo ribos atitinka Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , patvirtintÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-08-24 įsakymu Nr. 2818-01. Ginčijamas sprendimas, kurio pagrindu atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,22 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai, priimtas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų ir yra teisėtas bei pagrįstas. Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu su ieÅ¡kiniu ir jame iÅ¡dėstytais motyvais bei praÅ¡ymais sutiko, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad pagal Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre yra įregistruotas Vilniaus miÅ¡kų urėdijos 556 kvartalo taksacinis miÅ¡ko sklypas Nr. 3, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir dalis jo patenka į ginčo sklypÄ .

Atkreipė dėmesį, kad ginčo žemės sklypo nuosavybės atkÅ«rimas buvo įteisintas apskrities virÅ¡ininko 2003-10-20 sprendimu Nr. 41-16801, t. y. po Nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėtos teritorijos buvo priskirtos valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas priimdamas sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, vadovaudamasis sprendimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais pažeidė imperatyvias teisės aktų normas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. reikalavimus;

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 str. ir 13 str. reikalavimus; Žemės įstatymo 6 str. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas priėmė sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo 2003-10-20, t. y. po Nutarimo Nr. 2013 įsigaliojimo, kuriuo ginčo sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams; todėl žemėtvarkos projektas turėjo bÅ«ti koreguojamas atsižvelgiant į Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje A5-1021/2006. Todėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-10-20 sprendimas Nr. 41-16801, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ yra neteisėtas ir turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, tuomet turi bÅ«ti taikoma restitucija natÅ«ra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ grÄ Å¾inant Lietuvos valstybei. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktÄ , iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų bÅ«ti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija.Trečiasis asmuo Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notaras R.

T. atsiliepimu nurodė, jog iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo laikytasi ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusios sprendimų priėmimo tvarkos, ar nebuvo pažeisti galiojantys įstatymai yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Nurodė, jog įvykdė pareigÄ patikrinti, ar nėra kliūčių iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ mirusiojo vardu registruotÄ turtÄ . Teismas turėtų nuspręsti dėl iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ir restitucijos taikymo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-07-08 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino pilnai; panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-10-20 sprendimÄ Nr.41-16801 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui S. B.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo grÄ Å¾inant natÅ«ra 0.2200 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai; panaikino 2008-07-16 Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notaro R.

T. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ registro Nr.3-3862 dalyje dėl 0,2200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; taikė restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾ino valstybei 0,2200 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini).Teismas nustatė, kad 2003-10-20 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 41-16801 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui S. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko V.

B. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2,18 ha žemės, kurios 1,37 ha yra (duomenys neskelbtini), teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr.1-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. Å iuo sprendimu S. B. nuosavybės teise natÅ«ra grÄ Å¾intas 0,22 ha ploto žemės sklypas miÅ¡kų Å«kio paskirčiai. 2003-10-20 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr.41-16801 pagrindu (duomenys neskelbtini). S. B. suformuotas 0,2200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,2200 ha miÅ¡ko žemės. S. B. mirė (duomenys neskelbtini); jo turtÄ , ir grÄ Å¾intÄ 0,22 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo dukra T.

M. ir sÅ«nus G. B.. Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo 1996-04-24 įstatymo Nr. I-1304 1 str. 8 p. Vilniaus miesto savivaldybei priskirta Vaidotų ir Pagirių gyvenamųjų vietovių dalis. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d., Žemės įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo normos nesudarė pagrindo atsakovui atkurti nuosavybę į miesto miÅ¡kÄ , kuris sprendimo priėmimo momentui buvo nustatyta tvarka priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Institucijos, kurioms AtkÅ«rimo įstatymas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (17 str.), priimdamos Å¡iuos sprendimus turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisių atkÅ«rimui. Teismas laikė nepagrįstu atsakovų argumentÄ , kad ginčo objektas – žemės sklypas – buvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-08-24 įsakymu Nr. 2818-01;

Å¡is administracinis aktas nėra ginčijamas, todėl ir ginčijamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimas negali bÅ«ti panaikintas. Teisinį pagrindÄ naikinti neteisėtus VAVA sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo sudaro tokių sprendimų prieÅ¡taravimas imperatyvioms teisės normoms, draudžiančioms įsigyti privačion nuosavybėn valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. Kreipiantis į teismÄ dėl ginčijamo neteisėto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo panaikinimo, ginčyti žemės reformos žemėtvarkos projekto ar kitų ginčo sklypo formavimo dokumentų neprivaloma, nes tik apskrities virÅ¡ininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybę į jam suformuotÄ ir perduotÄ Å¾emės sklypÄ .

Tuo tarpu žemės reformos žemėtvarkos projektas bei kiti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip apskrities virÅ¡ininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, t. y. nesukuria pretendentams į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ konkrečių teisių ir pareigų į dar nesugrÄ Å¾intÄ ar nesuteiktÄ konkretų žemės sklypÄ , todėl jie gali bÅ«ti keičiami ar tikslinami administracine tvarka. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad kaimas, kuriame ginčo sprendimu grÄ Å¾inta miÅ¡ko žemė yra kaimo gyvenamoji vietovė, o ne Vilniaus miestas; Vilniaus miesto riba nesutampa su Vilniaus miesto savivaldybės riba, remdamasis Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-24 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-385/2010), kurioje konstatuota, kad atskiro Vilniaus miesto ribas nustatančio teisės akto nėra, tačiau Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987-03-27 įsaku Nr. XI-1551 dėl Vilniaus miesto ribų nustatymo tam tikras teritorijas priskyrė Vilniaus miestui, nustatė Vilniaus miesto ribas.

Å is norminis aktas neteko galios priėmus 1996-04-24 įstatymÄ Nr. 1-1304 „Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“. Å io įstatymo 1 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vietovė priskiriama Vilniaus miesto savivaldybei. To paties įstatymo 2 str., nustatančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas, 1 punktas apibrėžia miesto pietinę ribÄ , kuri apima ir ginčo žemės sklypÄ .

Å is įstatymas neteko galios priėmus 1999-12-21 Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymÄ Nr. VIII-1493. Pastarajame įstatyme iÅ¡ esmės jau yra kalbama apie savivaldybes. Nagrinėjamoje byloje analizuojant istorines įstatymo, nustatančio Vilniaus miesto ir Vilniaus miesto savivaldybės ribas, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas turėjo tikslÄ Å¡ias ribas sutapatinti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti spekuliavimo gyvenamosios vietovės ir administracinio vieneto (savivaldybės) teritorijos sÄ vokomis.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 str. papildymo ir 5 str. pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 4 d. numato, kad „Vilniaus miesto savivaldybę sudaro Å¡ios kadastro vietovės: Vilnius Nr. 0101 ir GrigiÅ¡kės Nr. 7937 bei KariotiÅ¡kių Nr. 7940...“. Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui, turintis nustatytas ribas, plotÄ , pavadinimÄ ir unikalų skaitmeninį kodÄ .

Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Vilniaus kadastro vietovės numeris, kaip nurodyta anksčiau minėtoje įstatymo nuostatoje – 0101. Ginčo sprendimu S. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2200 ha žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ginčo sklypo kadastrinio numerio akivaizdu, kad ginčo sklypas priklauso Vilniaus kadastrinei vietovei. Teismas atmetė atsakovų T. M. ir G. B. argumentus, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį grubiai pažeidė nuosavybės teisės neliečiamumo principÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 47 straipsnių nuostatas, jų tarpusavio sÄ veikas, akcentavo valstybės iÅ¡imtinių teisių į žemės gelmes, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenis, miÅ¡kus, parkus, kelius reikÅ¡mę, taip pat nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procesÄ , jo reikÅ¡mę, apsaugÄ ir santykį su iÅ¡imtine valstybės nuosavybe (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 2005-07-08, 2006-03-14, 2007-09-06, 2008-05-20 nutarimai).

AtkÅ«rimo įstatymas įtvirtino ribotÄ restitucijÄ , t. y. valstybė neįsipareigojo grÄ Å¾inti visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, valstybė įsipareigojo grÄ Å¾inti natÅ«ra tik tai, kas iÅ¡liko, o už neiÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ar negrÄ Å¾intinÄ (valstybės iÅ¡perkamÄ ) turtÄ Ä¯sipareigojo teisingai atlyginti. Panaikinus ieÅ¡kiniu ginčijamÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, asmenims, kuriems Å¡iuo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, iÅ¡lieka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-10-20 sprendimas Nr.41-16801 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui S. B.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,2200 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai naikintinas kaip prieÅ¡taraujantis iÅ¡vardintoms imperatyvioms įstatymų normoms.

Pripažinus negaliojančiu dalį administracinio akto, iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl naikintinos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Dėl to naikintinas 2008-07-16 Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notaro R. T. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas dalyje dėl 0,2200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; Å¡is sklypas grÄ Å¾inamas Valstybei.Apeliaciniu skundu atsakovai T.

M. ir G. B. praÅ¡o Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-07-08 sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantų nuomone, teismo sprendimas priimtas neteisingai aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, todėl naikintinas. Apeliantų teigimu, įstatymų leidėjas ginčo teritorijos prie Vilniaus miesto neprijungė. Teismas atliko neteisingÄ Å¾odinį ir teleologinį TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987-03-27 įsako Nr. VI-1551 Dėl Vilniaus miesto ribų nustatymo, 1996-04-24 įstatymo Nr. 1-1304 Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo ir 1999-12-21 Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. VIII-1493, normų aiÅ¡kinimÄ , neteisingai nustatė įstatymų leidėjo valiÄ ir priėjo neteisingos iÅ¡vados, kad ginčo sklypas yra Vilniaus mieste.

Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovų esminio argumento, kad Vilniaus miestas – tai gyvenamoji vietovė, o Vilniaus miesto savivaldybė – administracinis vienetas. Teismas priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, kad Vilniaus miesto – gyvenamosios vietovės, sÄ voka teisės normose neegzistuoja. Nurodo, jog 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo numatyta priskirti Vilniaus miesto savivaldybei Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamÄ sias vietoves ir jų dalis, tarp jų (duomenys neskelbtini) (skunde padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, nurodant (duomenys neskelbtini)), taigi (duomenys neskelbtini) prijungtas prie Vilniaus miesto savivaldybės, bet ne prie Vilniaus miesto.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu, savivaldybė – tai teritorijos administracinis vienetas, o miestas – gyvenamoji vietovė; savivaldybės ir miesto steigimo kriterijai skiriasi. Aplinkybę, kad 1996-04-24 įstatymu buvo pakeistos administracinio vieneto, bet ne gyvenamosios vietovės (Vilniaus miesto) ribos, patvirtina Vyriausybės 1996-06-03 nutarimas Nr. 651 „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“.

Nurodo, jog įstatymų leidėjas MiÅ¡kų įstatyme nurodydamas, jog miestų miÅ¡kai yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, turėjo omenyje miesto, kaip gyvenamosios vietovės teritorijoje esantį miÅ¡kÄ ; miestų miÅ¡kai atlieka rekreacinę funkcijÄ . Apeliantų teigimu, sunku įsivaizduoti, kokiÄ rekreacinę funkcijÄ atlieka miÅ¡kas (duomenys neskelbtini), kuris nėra urbanizuota teritorija, prieÅ¡ingai sklypas ribojasi su Å«kio paskirties žemės sklypais, kaime gyvena žmonės, dirbantys Å«kyje.

Prokuroras nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad vieÅ¡asis interesas iÅ¡ tikrųjų pažeistas, t. y. kad ginčo miÅ¡kas atlieka rekreacinę funkcijÄ , t. y. turi ypatingÄ reikÅ¡mę valstybei. Prokuroras, Aplinkos ministerija ir teismas sÄ vokÄ â€žmiestų miÅ¡kai“ aiÅ¡kino plečiamai. Teismas atliko neteisingÄ Ä¯statymų sÄ vokų aiÅ¡kinimÄ , neteisingai taikė įstatymÄ . Nurodo, jog Vyriausybė 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 negalėjo priskirti ginčo objekto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams;

Å¡is Vyriausybės nutarimas prieÅ¡tarauja įstatymui – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymui; įstatymo leidėjas Å¡iame įstatyme skiria kaimo vietovę ir miÅ¡ko vietovę bei teritorijas priskirtas miesto savivaldybėms. Teismų praktikoje Å¡i aplinkybė nebuvo nustatyta. Apeliantų vertinimu, teismo iÅ¡vada, kad ginčo sklypas yra miesto teritorijoje, dėl ko jame esantis miÅ¡kas yra valstybės iÅ¡perkamu miÅ¡ku, neatitinka tikrovės; ginčo sklypas niekada nebuvo Vilniaus miesto teritorijoje; pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 6 d. ginčo sklypas pagrįstai grÄ Å¾intas pretendentui; ginčijamas 2003-10-20 sprendimas neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnio lygio teisės aktams.

Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2010-08-09 nutarime sprendė klausimÄ , ar ginčo sklypas priskirtas Palangos miestui. Apeliantų vertinimu, suformuota teismų praktika yra neteisinga ir pažeidžianti įstatymus; suformuotoje teismų praktikoje miesto ir miesto savivaldybės kaip sÄ vokų klausimas svarstomas nebuvo; padaryta teisės taikymo klaida. Apeliantų teigimu, prokuroras pasirinko žinomai neteisingÄ , pažeidžiantį visus įmanomus teisinės valstybės principus, vieÅ¡ojo intereso gynimo bÅ«dÄ .

Pažymi, kad nei vieÅ¡asis, nei privatus interesas nėra absoliutÅ«s. Jeigu prokuroras priėjo iÅ¡vados, kad vieÅ¡as interesas yra pažeistas dėl valstybės institucijos kaltės, dėl VAVA netinkamo įstatymo aiÅ¡kinimo, ir pažeidimas sudaro pagrindÄ imtis įstatyme numatytų priemonių ir grÄ Å¾inti turtÄ valstybei, privalėjo vadovautis 2005-08-05 Nutarimu Nr. 924 Dėl praÅ¡ymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo, o turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ asmenų, kaltų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-07-08 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog teismas iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus priėmė motyvuotÄ ir teisės aktais pagrįstÄ sprendimÄ . Nurodo, jog ginčo žemės sklypo nuosavybės atkÅ«rimas buvo įteisintas apskrities virÅ¡ininko 2003-10-20 sprendimu, po Vyriausybės 2002-12-20 nutarimo Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ priėmimo, kuriuo ginčo teritorija buvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams.

Pažymi, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimas turi bÅ«ti vykdomas pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus; žemėtvarkos projektas turėjo bÅ«ti koreguojamas atsižvelgiant į Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus. Nurodo, jog teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-07-08 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti.

Nesutikdamas su apeliantų pozicija pažymi, kad pagal Miškų įstatymo 4 str. 4 d. valstybinės reikšmės miškais laikomi ne tik miestų miškai, bet ir daugelio kitų kategorijų miškai, tarp jų ir Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Teismas nustatė ir nėra ginčo, kad dar iki ginčijamo VAVA sprendimo priėmimo, ginčo sklypas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013, todėl jau vien dėl šios priežasties VAVA sprendimas yra neteisėtas ir pagrįstai panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Nesutinka su apeliantų nuomone, kad ginčo miškas nelaikytinas valstybinės reikšmės mišku kaip miesto miškas, neva dėl to, kad priskiriant Vilniaus miesto savivaldybei naujas teritorijas, (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo sklypas, buvo prijungtas tik prie Vilniaus miesto savivaldybės, bet ne prie Vilniaus miesto, kaip gyvenamosios teritorijos – tokie apeliantų teiginiai neatitinka tikrųjų 1996-04-24 įstatymo Nr. 1-1304 Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo priėmimo tikslų bei įstatymų leidėjo valios, nei sisteminio šio teisės akto normų aiškinimo.

Pažymi, kad pirminiame teisės akte, lėmusiame minėto įstatymo priėmimÄ , miestų ir rajonų administracinių teritorinių ribų patikslinimas siejama su miestų plėtra; siekiant Vilniaus miesto savivaldybei naujai priskiriamų teritorijų teisinį statusÄ prilyginti Vilniaus miestui anksčiau priskirtų teritorijų statusui. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sklypas priklauso Vilniaus kadastrinei vietovei. IeÅ¡kovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į teisės aktų, nustatančių Vilniaus miesto ir Vilniaus miesto savivaldybės ribas, priėmimo tikslÄ , istorinę raidÄ bei įstatymo leidėjo valiÄ , įstatymų leidėjas turėjo tikslÄ Å¡ias ribas sutapatinti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti spekuliavimo gyvenamosios vietovės ir administracinio vieneto (savivaldybės) teritorijos sÄ vokomis.

Darytina iÅ¡vada, kad ginčo sklypas kaip ir visi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esantys miÅ¡kai, MiÅ¡kų įstatymo prasme yra miesto miÅ¡kai. Nurodo, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams galimybė numatyta teisėto žemės valdymo atvejais, tačiau nagrinėjamu atveju, žemė įgyta neteisėto sprendimo pagrindu, todėl šį klausimÄ spręsti Å¡io instituto pagalba nėra galimybių ir pažeisto vieÅ¡o intereso gynimo bÅ«das pasirinktas tinkamai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-07-08 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovo nuomone, sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Nurodo, jog norminiai aktai aiÅ¡kinti atsižvelgiant į jų tikslÄ , istorinę raidÄ bei įstatymų leidėjo valiÄ . Analizuojant istorines įstatymo, nustatančio Vilniaus miesto ir Vilniaus miesto savivaldybės ribas, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas turėjo tikslÄ Å¡ias ribas sutapatinti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti spekuliavimo gyvenamosios vietovės ir administracinio vieneto (savivaldybės) teritorijos sÄ vokomis.

Apeliacinis skundas atmetamas.Nagrinėjamoje byloje teismas panaikino 2003-10-20 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 41-16801 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui S. B.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo grÄ Å¾inant natÅ«ra 0.2200 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai; panaikino 2008-07-16 Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notaro R. T. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ registro Nr.3-3862 dalyje dėl 0,2200 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo; taikė restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾ino valstybei 0,2200 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad paminėtu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2,18 ha žemės, kurios 1,37 ha yra (duomenys neskelbtini), teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr.1-1304 priskirtoje Vilniaus miestui.Apeliantai ginčija teismo iÅ¡vadÄ , kad ginčo sklypas yra miesto teritorijoje; ginčo sklypas nėra ir nebuvo Vilniaus miesto teritorijoje, nes įstatymų leidėjas ginčo teritorijos prie Vilniaus miesto neprijungė.

Apeliantai nurodė, kad Lietuvos Respublikos 1996 m. įstatymu Nr. 1-1304 „Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ 1 str. numatyta priskirti Vilniaus miesto savivaldybei Å¡ias Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamÄ sias vietoves ar jų dalis: Tarandės, Bajorų, Pavilionių gyvenamųjų vietovių dalis; minėtu įstatymu (duomenys neskelbtini) prijungtas prie Vilniaus miesto savivaldybės, bet ne prie Vilniaus miesto.

Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovų esminio argumento, kad Vilniaus miestas – tai gyvenamoji vietovė, o Vilniaus miesto savivaldybė – administracinis vienetas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 2 str., 3 str., savivaldybė – tai teritorinis administracinis vienetas, o miestas – gyvenamoji vietovė, Å¡ių sÄ vokų apibrėžimai, savivaldybių ir miesto steigimo kriterijai ir pan. skiriasi. Apeliantai pažymėjo, kad suformuotoje teismų praktikoje miesto ir miesto savivaldybės sÄ vokų klausimas svarstomas nebuvo, t. y. teismas padarė teisės taikymo klaidÄ .Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų pozicija ir pažymi, kad jog prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, apeliantų Å¡ioje byloje keliamu, t. y. ginčo teritorijos priskyrimo Vilniaus miesto savivaldybei, klausimu formuojama nuosekli praktika.

Teismas pagrįstai pasirėmė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-24 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-385/2010) aiÅ¡kinimu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad atskiro Vilniaus miesto ribas nustatančio teisės akto nėra, tačiau aiÅ¡kinant Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987 m. kovo 27 d. įsakÄ Nr. XI-1551 „Dėl Vilniaus miesto ribų nustatymo“, 1996 m. balandžio 24 d. įstatymÄ Nr. 1-1304 „Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ bei 1999 m. gruodžio 21 d.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymÄ Nr. VIII-1493 atsižvelgiant į Å¡ių norminių aktų tikslÄ , istorinę raidÄ bei įstatymo leidėjų valiÄ , padaryta iÅ¡vada, jog įstatymų leidėjas turėjo tikslÄ Å¡ias ribas sutapatinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2010, iÅ¡aiÅ¡kinta dėl ginčo teritorijos priskyrimo Vilniaus miesto savivaldybei ir miÅ¡ko, Å¡ioje teritorijoje priskirto Vilniaus miestui, statuso kaip valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, kuris iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai bylose yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas.

Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl teisės taikymo klaidos – netinkamo savivaldybės ir miesto teisinių sÄ vokų aiÅ¡kinimo teismo sprendime; taip pat atmetami, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, apeliantų argumentai, kad byloje nepateikta duomenų. kad ginčo miÅ¡kas yra Vilniaus miesto teritorijoje ir iÅ¡ tikrųjų atlieka rekreacinę funkcijÄ , bei turi ypatingÄ reikÅ¡mę valstybei.Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos pateiktus duomenis miÅ¡kų valstybės kadastre yra įregistruotas kaip miesto miÅ¡kas Vilniaus miÅ¡kų urėdijos 556 kvartalo taksacinis miÅ¡ko sklypas Nr. 3, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir jo dalis patenka į ginčo sklypÄ , todėl ginčo žemės sklype esančio miÅ¡ko valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ suponuoja ne tik byloje nustatytas faktas, kad Å¡is žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus kadastrinei vietovei ir yra miesto miÅ¡kas, bet ir norminiu aktu nustatytas valstybinio miÅ¡ko teisinis statusas.Apeliantų samprotavimai apie tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 negalėjo prisikirti ginčo žemės sklypÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, nes toks priskyrimas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnę galiÄ turinčiam įstatymui – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. 6 d. atmetami; apeliantai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. 6 d., nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) (skunde padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, nurodant (duomenys neskelbtini)) teritorijoje turėtÄ Å¾emę atkÅ«rimas pretendentams buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje.

AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 6 d. nustatyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Å iaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir BirÅ¡tono miestų savivaldybių teritorijose esančiÄ Å¾emę, Å¡ių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtÄ po 1995-06-01, atkuriamos Å¡io įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau Å¡i įstatymo norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad tokiu atveju gali bÅ«ti atkurta ir nuosavybės teisė į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ .

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 6 d. nuostatÄ už žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 str. priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 str., t. y. pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas žemė, esanti (duomenys neskelbtini), nors ir priskirta Vilniaus miesto teritorijai Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr.1-1304, natÅ«ra negali bÅ«ti grÄ Å¾inama, jeigu ji priskirta valstybės iÅ¡perkamos žemės kategorijai. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 13 str. 1 ir 3 p. nuostatas, miÅ¡kai, priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir miestų miÅ¡kams, yra iÅ¡perkami valstybės, t. y. nėra grÄ Å¾inami natÅ«ra.

Taigi AtkÅ«rimo įstatymo 4 str. reiÅ¡kia, kad miesto savivaldybių teritorijoms po 1995-06-01 priskirta žemė gali bÅ«ti grÄ Å¾inama laikantis procedÅ«rų, numatytų kaimo vietovėms, bet negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, kaip leidimas nepaisyti įstatymo imperatyvių reikalavimų – draudžiančių grÄ Å¾inti valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (AtkÅ«rimo įstatymo 12, 13 str.). Už tokį turtÄ valstybė įsipareigojo atlyginti piliečiams įstatymų nustatyta tvarka (AtkÅ«rimo įstatymo 16 str.).Pažymėtina, kad apeliantai, kaip asmens, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ AtkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka, įpėdiniai negali turėti pagrįstų lÅ«kesčių, jog į iÅ¡imtine nuosavybės teise valstybei priklausančius miÅ¡kus, kurie pagal AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnį yra valstybės iÅ¡perkami, nuosavybės teisės jiems bus atkurtos natÅ«ra.

Priimtas apskrities virÅ¡ininko sprendimas pažeidžia imperatyviÄ sias teisės normas bei visuomenės interesÄ iÅ¡saugoti atitinkamas bendrÄ sias vertybes visos visuomenės narių poreikiams tenkint, t. y. skundžiamas teismo sprendimas nepažeidžia teisingumo principo ir atitinka konstitucinį proporcingumo principÄ . Taip pat pažymėtina, kad apeliantai be pagrindo tapatina teisę į nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ su nuosavybės teise; nuosavybės teisė atkuriama ribotai, tik AtkÅ«rimo įstatymo numatyta tvarka ir pagrindais, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 ta apimtimi, kuria priskirtas miÅ¡kas, esantis teritorijose, prijungtose prie Vilniaus miesto savivaldybės 1996 m., prie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų, konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui neprieÅ¡tarauja.Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ginčijama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo dalimi atkuriant nuosavybės teises į miesto miÅ¡kÄ , buvo pažeistos MiÅ¡kų įstatymo, AtkÅ«rimo įstatymo imperatyvios normos.

Sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundÄ , paÅ¡to iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis (b.l. 114, t.2) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas n u t a r ė :Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantų T. M. ir G. B. lygiomis dalimis 20,55 Lt (dvideÅ¡imt litų, 55 centus) paÅ¡to iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).Kolegijos pirmininkė                                                                              T.

ŽukauskienėTeisėjai                                                                                           R. Veniulytė-JankūnienėAuruskevičius Kopija: