2023-06-21 Nr. AB-12362-3-61-3-06148-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-365-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06148-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir T. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Širvintų skyriaus (toliau – Skyrius) 2023 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 44SD-1079-(14.44.137E) „Dėl kelio servitutų pasibaigimo“ (toliau – Raštas).

Pareiškėjai nurodo, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr.2.3-16768-(89) nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) S1, kurio plotas 0,1071 ha. Be to, kelio servitutas (viešpataujantis) S2 nustatytas sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2023 m. kovo 31 d. kreipėsi į Skyrių, prašydami nustatytus kelio servitutus S1 (tarnaujantis) ir S2 (viešpataujantis) pripažinti pasibaigusiais, tačiau Skyrius Raštu pareiškėjų prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad nėra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios servituto būtinumo išnykimą, be to, nėra raštu išreikštos viešpataujančių daiktų valios dėl kelio servituto (tarnaujantis) S1 panaikinimo. Dėl kelio servituto S2 (viešpataujantis) Skyrius pasisakė, kad sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šis servitutas niekada nebuvo įregistruotas ir faktiškai neegzistuoja, todėl nėra pagrindo pripažinti jį pasibaigusiu.

Pareiškėjai nurodė, kad skundo motyvais ir reikalavimais, susijusiais su daiktinėmis teisėmis (kelio servitutais) ir jų panaikinimu, iš esmės keliamas administracinis ginčas, kuriame sprendžiamas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas, kilęs dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo. Skundu prašoma panaikinti Skyriaus Raštą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą pripažinti pasibaigusiais kelio servitutus, t. y. atlikti šios institucijos kompetencijai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje numatytus veiksmus. Ginčo su gretimų sklypų savininkais – fiziniais (ar juridiniais) asmenimis, kuriems prašomais panaikinti servitutais buvo atsiradusios (ar galėjusios atsirasti) teisės ar pareigos, nėra. Kelio servituto (tarnaujantis) S1 atveju teisė naudotis šiuo servitutu buvo suteikta žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams/naudotojams, tačiau šiuos sklypus pertvarkius, tokia teisė pripažinta pasibaigusia. Kitų asmenų, kuriems būtų įstatymo nustatytu pagrindu suteikta teisė naudotis pareiškėjų sklype esančiu kelio servitutu (tarnaujančiu) S1 ar kurie tuo kelio servitutu faktiškai naudotųsi, nėra. Todėl ginčas vertintinas kaip administracinis dėl institucijos priimto rašto – ginčijamo Sprendimo – teisėtumo, o ne kaip ginčas, kilęs tarp turto savininkų/naudotojų dėl daiktinių teisių ir naudojimosi jomis. Analogiškai vertintinas ir ginčas dalyje dėl Skyriaus atsisakymo pripažinti pasibaigusiu kelio servitutą (viešpataujantį) S2 sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimo dėl šio servituto priėmimas ir servituto įregistravimas pareiškėjų sklypui jokių teisių bei pareigų dėl naudojimosi servitutu nei pareiškėjams, nei sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams/naudotojams nesukėlė, ginčo tarp sklypų savininkų nėra. Ginčas yra kilęs tik tarp pareiškėjų ir atsakovo dėl Skyriaus priimto sprendimo teisėtumo, kuris pagal ABTĮ 1 straipsnio 1 dalies bei 2 straipsnio 1 dalies nuostatas yra administracinis ginčas ir nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir išaiškino pareiškėjams, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Širvintų skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 44SD-1079-(14.44.137E) „Dėl kelio servitutų pasibaigimo“ teisėtumo ir pagrįstumo jie turi teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjų reikalavimas panaikinti Raštą grindžiamas ne tik argumentais dėl Rašto neteisėtumo, bet ir tuo, jog nėra servituto būtinybės.

Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2021 m. sausio 20 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-6/2021 yra konstatavusi, kad „keliamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu iš dalies Potvarkį Nr. 27, kuriuo nustatytas ginčo kelio servitutas, yra grindžiamas tiek argumentais dėl tokio individualus administracinio akto neteisėtumo, tiek ir argumentais, kad nėra servituto būtinybės (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.130 straipsnio 1, 2 dalys). Servituto pasibaigimo pagrindai yra nustatyti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, faktinės ieškinyje bei atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės atitinka CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuris detalizuotas CK 4.135 straipsnyje, įtvirtintą pagrindą. CK 4.135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas. Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjantis teismas turės pasisakyti ne tik dėl Potvarkio Nr. 27, kaip administracinio teisės akto teisėtumo, bet ir dėl to, ar nėra pagrindo konstatuoti servituto pabaigos civilinės (daiktinės) teisės numatytais pagrindais – galimybės tinkamai naudotis viešpataujančiu daiktu, su kuriuo siejama servituto pabaiga, nustatymo (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4.135 straipsnis) (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-66/2018). Byloje susiklosčiusiu atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).“ Civilinius teisinius santykius dominuojančiais teisiniais santykiais Specialioji teisėjų kolegija pripažino ir 2018 m. liepos 3 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-66/2018, priimtoje analogiškoje byloje.

Teismas sprendė, kad ginčas dėl Rašto iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį.

Pareiškėjų teigimu, teismas netinkami įvertino skundo esmę ir konstatavo, kad dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau skundo argumentais ir surinktais įrodymais pareiškėjai siekė įrodyti nekokybišką viešojo administravimo subjekto darbą ir netinkamą tokio darbo rezultatą. Skundas pagal savo esmę negali būti išnagrinėtas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kadangi nėra ginčo tarp tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko.

Pareiškėjai pažymi, kad teismo nutartyje cituojamų bylų esmė skiriasi nuo pareiškėjų ir Skyriaus ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju ginčo su gretimų sklypų savininkais – fiziniais (ar juridiniais) asmenimis, kuriems prašomais panaikinti servitutais buvo atsiradusios (ar galėjusios atsirasti) teisės ar pareigos, nėra. Pareiškėjų sklype nustatytas servitutas S1 šiai dienai jokiam sklypui nenustatytas kaip viešpataujantis. Servitutas S2 pareiškėjams nustatytas kaip viešpataujantis, tačiau niekada nebuvo nustatytas kaip tarnaujantis. Pareiškėjai neturi teisinio pagrindo kreiptis į aplinkinių sklypų savininkus dėl sutikimo naikinti servitutus.

Pareiškėjai nurodo, kad skunde pateiktos nuorodos į Civilinio kodekso nuostatas yra neatsiejama ir papildanti dalis įrodymų, leidžiančių aprašyti sprendime pateikiamų argumentų prieštaravimus galiojantiems įstatymams ir teritorinio skyriaus nenuoseklų ir nekokybišką sprendimų priėmimą. Pareiškėjai skundu neprašo teismo panaikinti servitutų ar įpareigoti tai padaryti Skyrių. Skundu prašoma panaikinti Skyriaus Raštą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą pripažinti pasibaigusiais kelio servitutus, t. y. atlikti šios institucijos kompetencijai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje numatytus veiksmus.

Pareiškėjų teigimu, kilęs ginčas pagal ABTĮ 1 straipsnio 1 dalies bei 2 straipsnio 1 dalies nuostatas yra administracinis ginčas, kuris nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą konstatavęs, kad ginčas dėl Rašto iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, kad ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-520/2019).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimas reglamentuojamas ABTĮ 22 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (1 d.); bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (2 d.); kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija (3 d.).

Primintina, kad pareiškėjai skunde prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Širvintų skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 44SD-1079-(14.44.137E) „Dėl kelio servitutų pasibaigimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų Skyriui 2023 m. kovo 31 d. pateiktą prašymą pripažinti jiems nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-16768-(89) nustatytą kelio servitutą (tarnaujantis) S1, kurio plotas 0,1071 ha, ir kelio servitutą (viešpataujantis) S2 (sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pasibaigusiais.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalį administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

Kaip matyti iš skundo turinio, keliamas reikalavimas panaikinti Skyriaus Raštą yra grindžiamas argumentais, kad nėra servituto (tarnaujančio) būtinybės (CK 4.130 straipsnio 5 dalis). Servituto pabaigą išnykus servituto būtinumui reglamentuoja CK 4.135 straipsnis, kuris nustato: kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu (1 p.); jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (2 p.).

Keliamo ginčo esmę sudaro Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir jį detalizuojančiame CK 4.135 straipsnyje nustatytų aplinkybių nustatinėjimas, be kita ko, viešpataujančiojo daikto savininko valios dėl kelio servituto (tarnaujančio) pabaigos atskleidimas.

Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kurios paremtos Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti teismingumo bylose Nr. T-6/2021 ir Nr. T-66/2018 pateiktais išaiškinimais, kad ginčas dėl Rašto iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. K. ir T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis