2020-01-08 Nr. AB-584-3-61-3-02372-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3458-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02372-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas. V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas) 2018 m. gegužės 18 d. raštus Nr. 7-1346 ir Nr. 7-1347, 2018 m. gegužės 21 d. raštus Nr. 7-1350 ir Nr. 7-1351, 2018 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 7-1377; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 2S-2080; 3) įpareigoti Pravieniškių PN-AK, kontroliuojant Departamentui, iškelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus ir grąžinti atgal į Pravieniškių PN-AK 2 sektorių, laikytis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PĮVTT), 50, 52, 188–190, 197 punktuose nustatytų reikalavimų, sudaryti sąlygas naudotis ribotos interneto prieigos paslaugomis, nedelsiant registruoti visus pareiškėjo teikiamus raštus ir teikti direktoriui pasirašyti ne tik skundus, bet ir kitus raštus, grąžinti pareiškėjui vardinį spaudą su parašu ir kitus daiktus, leisti pasiimti spaudą vykstant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, pateikti 2018 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 72(6)281 prašomą informaciją, leisti pasinaudoti teise paskambinti ne tik kitu laiku, bet ir kiekvieną dieną darbo valandomis, teikti atsakymus apie pravestus asmeninius pokalbius, atsisakymą suteikti papildomą skambutį, leisti turėti kameroje tabako gaminių, suteikti pasimatymą ir kt.; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo būriui priskirtas socialinės reabilitacijos specialistas (toliau – ir SR specialistas) kasdien neateidavo ir todėl pareiškėjas negalėjo laiku įgyvendinti PĮVTT 192–197 punktų reikalavimo. Manė, kad SR specialistas privalo nors kartą per dieną priimti skundus, prašymus, pildyti PĮVTT 197 punkte nurodytą žurnalą. SR specialistas M. J. be pagrindinio darbo Vilniaus PN dirba 0,25 etato vaistininku, todėl nespėja vykdyti savo pareigų. SR specialistai, pareiškėjo tvirtinimu, neregistruoja jiems įteiktų skundų. Pareiškėjas teigė padavęs Pravieniškių PN-AK motyvuotą prašymą pasinaudoti ribotos interneto prieigos paslauga (toliau – ir RIP paslauga). Be to, Pravieniškių PN-AK nepagrįstai laiko ir naudoja pareiškėjo asmeninį spaudą. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 30 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo Nr. 72(6)281, tačiau administracija nepagrįstai atsisakė pateikti informaciją apie tai, kada nuteistieji bus perkelti į naujus pastatus, kiek sektoriuje yra būrių ir kokie yra inventoriaus išmatavimai kameros tipo patalpose. Pasivaikščiojimo kiemelis yra tik vienas. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 28 d. Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė prašymą Nr. 72(6)315 dėl spaudo ir kitų asmeninių smulkių daiktų iš sandėlio paėmimo ir pažymėjo, kad buvo pažeistas PĮVTT 85 punktas (daiktai iki šiol negrąžinti).

3. Pareiškėjas akcentavo, kad yra pažeidžiamos jo teisės, nes negali skambinti jam patogiu ir reikiamu laiku, pavyzdžiui, darbo dieną, darbo valandomis. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 30 d. kreipėsi pranešimu – prašymu į Pravieniškių PN-AK administraciją, tačiau direktoriaus pavaduotojas 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 7-1350 tik formaliai nurodė, kad turi teisę skambinti du kartus per mėnesį. Taip pat pareiškėjas teigė, kad iš kamerų tipo patalpų nebuvo vedamas pavalgyti į valgyklą, negalėjo užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, pasivaikščioti pataisos namų dienotvarkėje nustatytu laiku, nebuvo galimybės būti lauke atskirai nuo rūkančių asmenų. Teigė, kad laisvalaikis yra nesuderintas su Pravieniškių PN-AK vidaus tvarkos taisyklėmis. Pareigūnai nenešioja kortelių su vardais ir pavardėmis.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjui į jo 2018 m. balandžio 30 d. prašymą buvo atsakyta 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 7-1347, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas įstaigos 3-iame sektoriuje yra nuo 2018 m. balandžio 19 d. ir yra paskirtas į 6-ąjį nuteistųjų būrį, taip pat yra perkeltas į drausmės grupę, perkeltas į kamerų tipo patalpas ir paskirtas į 15-ą kamerą uždaroje zonoje. Kiek įstaigos 3-iame sektoriuje yra būrių, patalpų ir kada nuteistieji bus perkelti į naujas patalpas, atsakovo atstovas neatsakė, nes ši informacija nesusijusi su bausmės atlikimo sąlygomis bei tvarka. Kituose būriuose pareiškėjas nėra buvęs, o informaciją apie kitus būrius ir patalpas suteiks, kai bus į juos perkeltas, sutiks ir pareikš norą jose gyventi. Pažymėjo, kad naujose kamerose, kurios atitiks visus nustatytus reikalavimus, nuteistieji gyvens po du, tris arba po keturis. Pareiškėjui pateikė prašomą informaciją apie kameros, kurioje jis buvo kalinamas, plotą, pasisakė dėl kameroje esančio inventoriaus. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių ir skambučių suteikimo atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui buvo atsakyta 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 7-1347, kuriame paaiškinta, kad 3-io sektoriaus uždaroje zonoje yra 4 pasivaikščiojimo kiemeliai: 1-as yra 6,43 kv. m ploto, 2-as yra 5,96 kv. m ploto, 3-ias yra 8,32 kv. m ploto, 4-as yra 7,95 kv. m ploto. Teigė, kad pareiškėjo argumentai yra neatitinkantys tikrovės ir deklaratyvaus pobūdžio. Dėl skambučių suteikimo nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 4 punkte numatoma, kad nuteistieji atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis, turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Nuolatinis suteikimas skambinti telefonu nėra numatytas jokiuose teisės aktuose. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Teigė, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė paskambinti 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 15 d., o papildomai paskambinti – 2018 m. balandžio 26 d., taigi pareiškėjo teisė paskambinti buvo tinkamai užtikrinta nepažeidžiant teisinio reglamentavimo.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas pasivaikščioti vedamas į lauko kiemelį. Teigė, kad yra vienas rūkantis nuteistasis, tačiau jis rūko lauke, o ne pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje. Be to, pareiškėjas atsisako gyventi ir vaikščioti su kitais nuteistaisiais, todėl Pravieniškių PN-AK negali išspręsti pareiškėjo problemos dėl galimybės būti lauke atskirai nuo rūkančiųjų. Pareiškėjas pagal PĮVTT 732 straipsnį turi teisę užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio laisvalaikio veikla. PĮVTT 52 punktas nuo 2017 m. kovo 1 d. neteko galios, todėl kortelės pareigūnams su įrašytu vardu ir pavarde nėra privalomos. Pareiškėjo nurodytas pareigūnas M. J. neatlieka antraeilių pareigų, pas pareiškėją lankosi pagal galimybes atsižvelgiant į darbo krūvį, užimtumą, laiko išteklius. Pareiškėjo teiginiai, jog pareigūnas nepagarbiai elgiasi, mėgina panaudoti psichinį smurtą, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui yra diagnozuotas sunkus (duomenys neskelbtini), mišrūs ir kiti asmeniniai sutrikimai. 2018 m. birželio 15 d. paguldytas į LAVL (duomenys neskelbtini) skyrių (diagnozė – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pateikti Pravieniškių PN-AK administracijos išsamūs bei teisės aktais pagrįsti atsakymai, atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Vertino, kad pareiškėjas savo nepasitenkinimą gautais atsakymais grindžia abstrakčiais, hipotetiniais teiginiais, nepateikia jokių konkrečių faktų, taigi reikšdamas galimai nepagrįstus kaltinimus ir pretenzijas įstaigos pareigūnų atžvilgiu, pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteikta teise kreiptis su siūlymais, prašymais, peticijomis ir skundais į valstybės institucijas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą Pravieniškių PN-AK grąžinti pareiškėjui jo vardinį antspaudą su parašu, įpareigoti suteikti pareiškėjui ribotos interneto prieigos paslaugą, įpareigoti perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus į 2-ąjį sektorių ir įpareigoti leisti pareiškėjui kameroje laikyti tabako gaminius bei suteikti pasimatymus paliko nenagrinėtu. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, išsamiai aprašęs nustatytas bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad teisės aktai nenustato intervalo, kaip dažnai kamerų tipo patalpose privalo lankytis SR specialistas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo, kam adresuotų ir kokių konkrečių prašymų ar skundų pareiškėjas nesuspėjo pateikti Pravieniškių PN-AK administracijai, todėl teismas šiuos pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip per daug abstrakčius ir nepagrįstus jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktą Pravieniškių PN-AK kontaktų sąrašą (atspausdintą 2017 m. gruodžio 22 d.), sprendė, kad 3-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriuje dirbantis M. J. ir vaistininku (0,25 etato) dirbantis M. J. yra du skirtingi asmenys (skiriasi pavardės, darbo vietos telefono numeriai, elektroniniai pašto adresai). Teismas sutiko su atsakovo atstovu, kad pataisos įstaigos turi diskrecijos teisę paskirti konkrečius pareigūnus konkretiems nuteistiesiems prižiūrėti, todėl nenustačius, kad pareiškėjo nurodyto pareigūno M. J. veikloje užfiksuota kokių nors pažeidimų atliekant jam priskirtas funkcijas, pagrįstai atsisakyta pakeisti minėtą pareigūną kitu. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės pareiškėjui pagrįstai išdėstytos skundžiamuose Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 7-1346 ir 2018 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 7-1351, todėl pareiškėjo nurodytais argumentais šių sprendimų nėra pagrindo naikinti.

10. Teismas vertino, kad pareiškėjas nėra pateikęs konkretaus prašymo pataisos įstaigos administracijai dėl jo perkėlimo iš vieno sektoriaus į kitą, pareiškėjas tik prašė suteikti informaciją, kurie nuteistieji (tame tarpe ir pareiškėjas) bus perkelti į naujas patalpas, kiek sektoriuje yra būrių, kokie baldų kamerose išmatavimai ir kamerų plotai. Teismas pažymėjo, kad ši informacija, kiek ji susijusi su pareiškėjo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, pareiškėjui buvo pateikta Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 7-1347, o pagrindo teikti duomenis apie vaizdo kamerų saugojimą, kituose sektoriuose esančių būrių skaičių, patalpų plotus, kitų nuteistųjų perkėlimą atsakovo atstovas neturėjo, kadangi vadovaujantis BVK 11 straipsnio 1 punktu pareiškėjas turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Teismas, nenustatęs, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs privaloma išankstine ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl jo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo į 2ąjį sektorių ir kad tokia tvarka būtų praradęs teisę pasinaudoti, pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK perkelti pareiškėją į kitą sektorių ir su tuo susijusią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.).

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl įpareigojimo Pravieniškių PN-AK laikytis PĮVTT 50, 52, 188–190, 197 punktuose nustatytų reikalavimų, pažymėjo, kad PĮVTT 52 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. vasario 28 d.) buvo nustatyta, jog pataisos įstaigų darbuotojai privalo matomoje vietoje nešioti korteles, kuriose įrašytas vardas, pavardė ir pareigos, tačiau kaip pagrįstai nurodyta ginčijamame Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 7-1346, ši nuostata neteko galios nuo 2017 m. kovo 1 d. priėmus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 1R-268 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK sudaryti sąlygas naudotis RIP paslaugomis, grąžinti pareiškėjui vardinį spaudą su parašu ir kitus daiktus, pažymėjo, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuos reikalavimus pareiškėjas yra pareiškęs Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-8519-279/2018, iškeltoje pagal pareiškėjo skundą atsakovams Pravieniškių PN-AK, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei atstovaujamai, Pravieniškių PN-AK, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatęs šiose bylose nurodyto dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, konstatavo, kad nagrinėjamos bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Pravieniškių PN-AK grąžinti jam antspaudą ir suteikti RIP paslaugą turi būti palikta nenagrinėta.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK leisti pareiškėjui pasinaudoti teise paskambinti ne tik pagal grafiką nustatytu laiku, bet ir kiekvieną dieną darbo valandomis, pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju bausmę atlieka drausmės grupėje, todėl teisės paskambinti dažnumą nustato BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas drausmės grupei priskirtas nuo 2018 m. balandžio 19 d., sprendė, jog Pravieniškių PN-AK nepažeidė pareiškėjo teisės paskambinti telefonu.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad iš kamerų tipo patalpų nebuvo vedamas pavalgyti į valgyklą, negalėjo užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, pasivaikščioti pataisos namų dienotvarkėje nustatytu laiku, nebuvo galimybės būti lauke atskirai nuo rūkančių asmenų ir laisvalaikis yra nesuderintas su Pravieniškių PN-AK vidaus tvarkos taisyklėmis, konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti teiginiai yra per daug abstraktūs ir neindividualizuoti, pareiškėjas nenurodė, kada, kiek kartų jam tokia teisė nebuvo užtikrinta, kokia konkrečia veikla pareiškėjas pageidavo užsiimti, ar teikė tokius prašymus pataisos įstaigos administracijai ir pan. Teismas, pasisakydamas dėl rūkančių asmenų, atsižvelgė į tai, kad kitas nuteistasis rūko ne gyvenamosiose patalpose, o lauko kiemelyje, be to, kad pareiškėjas pats yra rūkantis, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė į saugią ir sveiką aplinką nebuvo pažeista.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą įpareigoti Pravieniškių PN-AK leisti pareiškėjui turėti kameroje tabako gaminių, suteikti pasimatymą, nustatė, kad pareiškėjas neteikė prašymų atsakovo atstovui sudaryti tokias sąlygas, todėl skundo dalį dėl šių pareiškėjo reikalavimų paliko nenagrinėtą ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas, nenustatęs jokių neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir (ar) Kalėjimų departamento veiksmų, pareiškėjo išvestinį reikalavimą priteisti neturtinę žalą, atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

17. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimis, kuriomis buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai, o kiti – palikti nenagrinėti. Nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-8519-279/2018 yra skundžiami visai kiti raštai, be to, atsakovo atstovo daromi pažeidimai yra tęstinio pobūdžio. Nesutinka su teismo išvada, kad SR specialistui nėra nustatyto konkretaus laiko, kuomet jis turi lankytis pas pareiškėją. Mano, kad lankymasis kartą per savaitę yra per retas, nes pareiškėjas praranda teisę kasdien registruoti kreipimosi į direktorių raštus.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netyrė aplinkybių, jog atsakovo atstovo administracija pažeidinėja PĮVTT 188–190, 197 punktuose nustatytus reikalavimus. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pritarė atsakovo atstovo pozicijai, netyrė ir netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir duomenis. Teigia, kad Departamentas nesilaikė VAĮ 3 straipsnio 2, 12 punktų ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

19. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remdamasis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose, analizę pripažino, jog pareiškėjas neįrodė, kad pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar nebūtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Todėl atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė teisingą sprendimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nurodo, kad Departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė skundžiamą sprendimą, todėl plačiau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 18 d. raštų Nr. 7-1346 ir Nr. 7-1347, 2018 m. gegužės 21 d. raštų Nr. 7-1350 ir Nr. 7-1351, 2018 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 7-1377 ir Departamento 2018 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 2S-2080 teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą Pravieniškių PN-AK grąžinti pareiškėjui jo vardinį antspaudą su parašu, įpareigoti suteikti pareiškėjui ribotos interneto prieigos paslaugą, įpareigoti perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus į 2-ąjį sektorių, įpareigoti leisti pareiškėjui kameroje laikyti tabako gaminius bei suteikti pasimatymus; ir įpareigoti Pravieniškių PN-AK suteikti RIP paslaugą paliko nenagrinėtus. Kitas pareiškėjo skundo reikalavimų dalis teismas atmetė kaip nepagrįstas, konstatavęs, kad ginčijami Pravieniškių PN-AK raštai bei Departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundus, yra teisėti ir pagrįsti, o nesant neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir Departamento veiksmų, nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo prašo panaikinti šį sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismas tik formaliai pritarė atsakovo atstovo pozicijai, netyrė ir netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir duomenis; pareiškėjas taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimis, kuriomis buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai, o kiti – palikti nenagrinėti. Nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-8519-279/2018 yra skundžiami visai kiti raštai, be to, Pravieniškių PN-AK daromi pažeidimai yra tęstinio pobūdžio. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad SR specialistui nėra nustatyto konkretaus laiko, kuomet jis turi lankytis pas pareiškėją, o lankymasis kartą per savaitę yra per retas; be to, teismas netyrė aplinkybių, jog atsakovo atstovo administracija pažeidinėja PĮVTT 188–190, 197 punktuose nustatytus reikalavimus. Teigia, kad Departamentas nesilaikė VAĮ 3 straipsnio 2, 12 punktų ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

27. Taip pat akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1901-520/2019).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

30. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų raštų ir sprendimo teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo argumentus ir išsamiai išnagrinėjo bei įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Taigi teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Apeliantas savo apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Abstraktūs argumentai, jog pareiškėjo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra neteisingos.

31. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pritarė atsakovo atstovo pozicijai, netyrė ir netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir duomenis yra atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad teismas netyrė aplinkybių, jog atsakovo atstovo administracija pažeidinėja PĮVTT 188–190, 197 punktuose nustatytus reikalavimus, konstatuoja, jog jis yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas kaip deklaratyvus, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo turinio (sprendimo 10–11 lapai) aiškiai matyti, jog teismas, atlikęs aktualaus teisinio reguliavimo (t. y. aktualių PĮVTT normų) analizę, jį susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis (t. y. dėl SR specialisto lankymosi laiko) ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad jis nesutinka su teismo išvada, jog SR specialistui nėra nustatyto konkretaus laiko, kuomet jis turi lankytis pas pareiškėją, o lankymasis kartą per savaitę yra per retas, pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenustato intervalo, kaip dažnai kamerų tipo patalpose privalo lankytis SR specialistas, todėl pareiškėjo nuomonė, jog SR specialistas turėtų lankytis kasdien pas jį ir kiekvieną dieną surinkti pareiškėjo teikiamus prašymus bei skundus, yra tik pareiškėjo subjektyvus pageidavimas, nepagrįstas teisės aktuose įtvirtintomis jo teisėmis.

33. Taip pat byloje surinktų duomenų visuma teismų ir Informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad visiškai nepagrįstas yra pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-8519-279/2018 yra skundžiami visai kiti raštai, nes tokius pačius reikalavimus (t. y. būtent reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK grąžinti jam antspaudą ir suteikti RIP paslaugą) pareiškėjas yra pareiškęs Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-8519-279/2018, iškeltoje pagal pareiškėjo skundą atsakovams Pravieniškių PN-AK, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtoje ir šioje nagrinėjamoje bylose ginčo dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamos bylos dalis dėl minėto pareiškėjo reikalavimo paliekama nenagrinėta vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Departamento 2018 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 2S-2080 (I t., b. l. 17–19) turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad šis sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes iš jo aiškiai matyti, jog jame yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, kurie yra pakankami priimti tokio pobūdžio sprendimą. Dėl to priešingi šiuo klausimu pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami, be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių ir pagrįstų argumentų, dėl kurių minėtas Departamento sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo skundo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 18 d. raštų Nr. 7-1346 ir Nr. 7-1347, 2018 m. gegužės 21 d. raštų Nr. 7-1350 ir Nr. 7-1351, 2018 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 7-1377 teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai aptarė ir įvertino pareiškėjo prašymų (skundų) turinį, dėl kurių buvo priimti minėti ginčijami raštai, įvertino šių raštų turinį ir atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms bei pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo jų naikinti. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir papildomai jų nekartoja.

36. Pažymėtina, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

37. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų (neteisėtų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo prašymus (skundus)), pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš atsakovų negali būti tenkinamas. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė konkrečių neigiamų jam kilusių pasekmių, t. y. neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė