9473a4e9-bcef-435e-8b1e-fa7f4ba453d7 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                            Civilinė byla Nr. 2-876-516/2016                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01874-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-3597-450/2016 pagal O.

L. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras (trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo buvo nutraukta ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo teisingumo.IeÅ¡kovė O. L. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia dėl suklydimo jos ir bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) banko Snoras 2011 m. kovo 4 d. sudarytÄ Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S005613, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti už indėlio sertifikatÄ sumokėtus 2 896,20 Eur (10 000 Lt) į O.

L. asmeninę sÄ skaitÄ banke. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas, kuriame ieÅ¡kovė nurodė atsisakanti nuo ieÅ¡kinio ir praÅ¡anti civilinę bylÄ nutraukti, nes iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, atsakovė BAB bankas Snoras įvykdė ieÅ¡kovės reikalavimus ir pervedė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ banke 2 953,27 Eur. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti – iÅ¡ viso 434,43 Eur (1500 Lt). II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir civilinę bylÄ Nr. 2-3597-450/2016 nutraukė, priteisdamas iÅ¡ atsakovės administravimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovei 289,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o Lietuvos valstybei – 10,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Teismas konstatavo, kad atsakovė geruoju patenkino ieÅ¡kinio reikalavimus, nes, nepriklausomai nuo ieÅ¡kinio reikalavimo formulavimo, ieÅ¡kovė siekė atgauti pagal Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį jos pervestus bankui Snoras pinigus.

Teismo nuomone, nepaisant to, kaip vėliau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo buvo kvalifikuota ieÅ¡kovės ginčyta sutartis, jos materialinis reikalavimas iÅ¡liko ir atsakovės geruoju buvo patenkintas. Teismas pažymėjo, kad nustatant priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į tai, jog byla pasibaigė nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, jÄ nutraukiant ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinus geruoju, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas sumažinti praÅ¡omų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, nes pinigų priėmimo kvite nurodytas jų pagrindimas leidžia teigti, kad buvo susitarta teikti teisines paslaugas visa apimtimi, o Å¡iuo atveju, bylÄ nutraukus, iÅ¡ esmės teisinės paslaugos susidėjo iÅ¡ ieÅ¡kinio ir dubliko parengimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė BAB bankas Snoras atskirajame skunde praÅ¡o iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti argumentus, kuriais konstatuojama, kad atsakovė geruoju patenkino ieÅ¡kinio reikalavimus, taip pat panaikinti nutarties dalis, kuriomis iÅ¡ banko administravimo iÅ¡laidų priteista 289,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei ir 10,48 Eur Lietuvos valstybei. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 kasacinis teismas sprendė, kad indėlio sertifikatas draudžiamas kaip indėlis, todėl nebelieka aplinkybės, dėl kurios ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs klysti ar bÅ«ti suklaidintas, nes jis turi teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , todėl nelieka pagrindo pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ .

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinyje taip pat buvo praÅ¡oma pripažinti negaliojančia dėl suklydimo indėlio sertifikato sutartį. IeÅ¡kovės teiginys, neva atsakovė įvykdė jos reikalavimÄ , neatitinka tikrovės. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovė nesuklydo, ir niekada nepripažino, jog sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis laikytina negaliojančia, o ieÅ¡kovės sumokėta 10 000 Lt suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta į jos turėtÄ mokėjimo sÄ skaitÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovė teigė, kad minėta sutartis yra galiojanti ir sukuria jos dalyviams teises ir pareigas.

Teismo Å¡i sutartis taip pat nebuvo pripažinta negaliojančia. Tuo atveju, jeigu teismas bÅ«tų nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, jis bÅ«tų privalėjęs atsakovei pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų netenkinti.SprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo arba nemokėjimo priima ne indėlių draudimo sistemos dalyvis (AB bankas Snoras), o draudimo įmonė (trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“). BÅ«tent VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokas indėlio sertifikatų turėtojams.

Todėl atsakovė pateikė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ informacijÄ apie ieÅ¡kovės turėtÄ 2 953,27 Eur dydžio indėlio sertifikatÄ . Aplinkybė, kad trečiasis asmuo iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės reikalavimus patenkino atsakovė.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė geruoju patenkino ieÅ¡kovės reikalavimus, tokiu bÅ«du pripažindamas, jog atsakovė yra kalta (atsakinga) dėl Å¡io proceso. IeÅ¡kovė faktiÅ¡kai siekė atgauti savo investuotus į AB banko Snoras indėlio sertifikatÄ pinigus indėlių draudimo instituto pagalba, tačiau pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , pateikdama nepagrįstÄ ieÅ¡kinį dėl indėlio sertifikato sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo.

Atsiimdama draudimo iÅ¡mokÄ su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai pripažino, kad ji sutinka, jog indėlio sertifikato įsigijimo sutartis galioja ir sukuria jos dalyviams teises ir pareigas. Nors kasacinio teismo buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakovės iÅ¡leisti indėlio sertifikatai patenka į indėlių draudimo sistemÄ , tai nereiÅ¡kia, jog dėl ieÅ¡kovės klaidingai įsivaizduojamų aplinkybių bei klaidingai suprantamo teisės normų taikymo yra kalta atsakovė. Byloje nėra jokių įrodymų, o ir ieÅ¡kovė niekada neteigė, kad atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas.

Be to, ieÅ¡kovei buvo siÅ«loma užbaigti bylÄ taikos sutartimi, tačiau ieÅ¡kovė ignoravo atsakovės pasiÅ«lymÄ . Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – ir IID) atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas ieÅ¡kovei nereiÅ¡kia, kad bankas geruoju patenkino ieÅ¡kinio reikalavimus.

Tai reiÅ¡kia, kad bankas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema. Be to, nei bankas, nei IID nė viename iÅ¡ teismui teiktų procesinių dokumentų nepripažino ieÅ¡kovės reikalavimo, prieÅ¡ingai, nesutiko su tariamu ieÅ¡kovės suklydimu ir reikalavimų tenkinimu. IeÅ¡kovė, atsiimdama draudimo iÅ¡moka, faktiÅ¡kai pripažino, kad indėlio sertifikato sutartis yra galiojanti ir sukurianti Å¡alims teises ir pareigas, taigi ieÅ¡kinio reikalavimai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia – netenkintini.Banko atskirajame skunde nurodomos draudimo iÅ¡mokų mokėjimo aplinkybės, kad dėl to, jog IID priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas indėlių sertifikatų turėtojams, atsakovė pateikė IID informacijÄ apie ieÅ¡kovės turėtÄ 2 953,27 Eur dydžio indėlio sertifikatÄ , nėra tikslios, nes pagrindas indėlių draudimo iÅ¡mokų mokėjimui Å¡iuo konkrečiu atveju buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, remiantis kuria bankas perdavė IID reikalingus duomenis, o IID draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjo iÅ¡ karto po to, kai gavo iÅ¡ BAB banko Snoras duomenis apie indėlininkus bei jiems priklausančias mokėtinas sumas.IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl nepakankamai aiÅ¡kaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, nulėmusio sudėtingų teisinių klausimų sprendimÄ teismo keliu bei užsitęsusį teismo procesÄ .

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, o byloje nėra jokių įrodymų, kad banko ir (ar) IID procesinis elgesys buvo netinkamas. IeÅ¡kovė O. L. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime ieÅ¡kovė nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo motyvais ir pažymi, jog draudimo apsauga nebuvo taikyta visiÅ¡kai ne dėl ieÅ¡kovės kaltės, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovės elgesio.

IeÅ¡kovė akcentavo, kad atsakovė tik po kasacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties kaip indėlių draudimo sistemos dalyvis pateikė duomenis draudimo įmonei, kad pastaroji apskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokÄ , todėl nutartimi apeliantės teisės nėra pažeistos. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, nutraukęs civilinę bylÄ dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, priteisė ieÅ¡kovei jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės BAB banko Snoras.Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieÅ¡kovas atsisako ieÅ¡kinio, turi bÅ«ti įvertinamos ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl bÅ«tent jam tenka bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė O.

L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti su atsakove sudarytÄ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia dėl suklydimo ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant ieÅ¡kovės už indėlio sertifikatÄ sumokėtas lėšas (10 000 Lt) į O. L. asmeninę sÄ skaitÄ BAB banke Snoras, kurioms bÅ«tų taikoma draudimo apsauga. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio ir bylos medžiagos, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su tokiu ieÅ¡kiniu, nes, iÅ¡kėlus atsakovei AB bankui Snoras bankroto bylÄ , ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka už jos iÅ¡ atsakovės įsigytÄ indėlio sertifikatÄ .

Taigi ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ tikslas – užsitikrinti, kad jos bankui perduotoms lėšoms bÅ«tų taikoma Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IÄ®IDÄ®) nustatyta draudimo apsauga. Savo ruožtu atsakovė, nors iÅ¡ tikrųjų, kaip ji ir nurodo atskirajame skunde, bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi nuomonės, kad Indėlio sertifikato įsigijimo sutartis yra galiojanti ir sukurianti jos dalyviams teises bei pareigas, atskirajame skunde ignoruoja tÄ faktÄ , jog ji taip pat nepripažino, kad ieÅ¡kovės už indėlio sertifikatÄ sumokėtos lėšos yra apdraustos VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir ieÅ¡kovei priklauso draudimo iÅ¡moka.

Kaip ir neginčija pati apeliantė bei trečiasis asmuo, draudimo iÅ¡moka O. L. buvo iÅ¡mokėta tik po to, kai kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, jog indėlio sertifikatui turėtų bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Taigi atsakovės pozicija dėl indėlių sertifikatams netaikytinos draudimo apsaugos buvo paneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o ieÅ¡kovei gavus draudimo iÅ¡mokÄ (t. y. faktiÅ¡kai gavus tai, ko ji ir siekė, inicijuodama Å¡iÄ civilinę bylÄ ), visiÅ¡kai nebetikslinga toliau ginčyti indėlio sertifikato sutartį.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nepriklausomai nuo ieÅ¡kinyje nurodyto reikalavimo formuluotės, iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje buvo patenkintas ir bÅ«tent jos reikalavimo (siekio gauti draudimo iÅ¡mokÄ ) patenkinimas nulėmė ieÅ¡kinio atsisakymÄ , todėl, teismo nuomone, bÅ«tent atsakovė, nuosekliai neigusi indėlių sertifikatams taikytinÄ apsaugÄ ir ieÅ¡kovės teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , laikytina kalta dėl Å¡io teisminio proceso buvimo bei atitinkamai ieÅ¡kovės Å¡iame procese patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Ta aplinkybė, kad galutinį sprendimÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo priėmė ir pačiÄ draudimo iÅ¡mokÄ O.

L. iÅ¡mokėjo ne asmeniÅ¡kai atsakovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimui Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kadangi ir ieÅ¡kinio tenkinimo nagrinėjamoje byloje atveju pinigus (draudimo iÅ¡mokas) ieÅ¡kovei mokėtų ne pats bankas, o bÅ«tent IID. Be to, trečiasis asmuo IID negalėjo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos, kol atsakovė nepateikė trečiajam asmeniui atitinkamų duomenų, todėl ir dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo teigti, kad atsakovė negali bÅ«ti atsakinga už teisminį procesÄ .

Atkeiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje atsakovei ir trečiajam asmeniui jau buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovų teisme siektas pažeistų teisių gynybos bÅ«das buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, nepaneigia atsakovės kaltės dėl ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo. IeÅ¡kinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluotas atsižvelgiant bÅ«tent į atsakovės pozicijÄ nepripažinti jų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, nulemtÄ netinkamo susijusio teisinio reglamentavimo nuostatų suvokimo.

Atsakovei, kaip profesionalui finansinių paslaugų teikimo srityje, keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl Å¡iuo atveju formalus byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio elementų vertinimas sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo neatitiktų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016, 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogiÅ¡ko pobÅ«džio atsakovės bei trečiojo asmens argumentus, taip pat jau buvo pasisakyta, kad ta aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiÅ«riu buvo neaiÅ¡kus, nereiÅ¡kia, jog turėtų bÅ«ti ribojama teisėtai teismo procesÄ iniciavusio ieÅ¡kovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensacijÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016).Galiausiai, kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, pagal teismų praktikÄ bÅ«tent atsakovas laikytinas kaltu dėl vykusio proceso ir dėl jo metu atsiradusių bylinėjimosi iÅ¡laidų, jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nulėmė atsakovo elgesys, todėl Å¡iuo atveju apeliantės ir trečiojo asmens nurodyti argumentai, kad nėra konstatuotas netinkamas atsakovės procesinis elgesys Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo apskritai nepriteisti ieÅ¡kovei jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės, tuo labiau, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas geruoju bei kitas aplinkybes, jau sumažino priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydį.

Remdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                      Rasa GudžiÅ«nienė