N-575-621-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-621/2012

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00874-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. nutarimu nutraukė G. K. (toliau – ir G. K.) iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant jos veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas G. K. surašytas už tai, kad ji 2010 m. kovo 19 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausantį automobilį „Mazda 323“, važiuodama iš aikštelės atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė atstumo ir atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį „VW Golf“, jį apgadino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 ir 132 punkto reikalavimus, be to, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos nepranešusi apie eismo įvykį policijai ji pasišalino, tuo pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog G. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. kovo 19 d. kito automobilio nesugadino, nes aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini), automobilio išvis neparkavo, be to, tą dieną, apie 17 val., buvo savo darbo vietoje žuvies kioske, kuriame ji dirba pardavėja, o po darbo ji su bendradarbiais šventė savo jubiliejų. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino tai, kad G. K. padarė jai inkriminuojamus teisės pažeidimus. Pažymėjo, jog iš 2011 m. vasario 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvados matyti, kad automobilio „VW Golf“ priekinio bamperio dalis, esanti po priekiniu kairiuoju rūko žibintu, bei rūko žibinto stiklas buvo sugadinti ne dėl sąlyčio su automobiliu „Mazda 323“, o automobilio „Mazda 323“ užpakalinio bamperio sugadinimai kairėje pusėje buvo padaryti daugybinių poveikių metu. Pridūrė, jog iš apklaustų teisme liudytojų parodymų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vien tik iš nukentėjusiosios bei jos kaimynės žodžių, nors G. K. iš pat pradžių nuosekliai neigė sugadinusi kitą automobilį. Akcentavo, jog atlikus ekspertizę nustatyta, kad G. K. automobilis nekontaktavo su nukentėjusiosios automobiliu, todėl darė išvadą, kad G. K. kito automobilio neapgadino ir administracinė byla dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jos atžvilgiu turi būti nutraukta. Pridūrė, jog atsižvelgiant į tai, kad G. K. kito automobilio neapgadino, jos atžvilgiu nutrauktina ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

II. G. K., nesutikdama su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 93 – 94), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo, įpareigojant išspręsti liudytojos E. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. liepos 6 d. liudytoja E. S. savo rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad 2010 m. kovo 19 d., 17 val., ji, važiuodama atbula savo automobiliu „Mazda 323“, atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Atkreipia dėmesį, jog liudytoja neabejodama labai tiksliai įvardijo automobilio markę, jo numerį, spalvą ir net vairuotoją, t. y. G. K., apibūdindama ją kaip moterį, dirbančią žuvies kioske. Teigia, jog šios liudytojos pateikti duomenys nepasitvirtino, todėl akivaizdu, kad ji dėl asmeninių paskatų, tyčia, davė melagingus parodymus, kurie buvo pagrindu patraukti ją administracinėn atsakomybėn ir tik byloje atliktos ekspertizės dėka pavyko paneigti jos kaltę. Remiasi ATPK 259, 286 ir 1872 straipsniais ir nurodo mananti, jog liudytojos veika turėjo būti įvertinta ir ji už melagingų parodymų davimą turėjo būti patraukti atsakomybėn. Mano, jog liudytojos atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas toje pačioje, o ne atskiroje administracinėje byloje. Priduria, jog E. S. padarė trunkamąjį teisės pažeidimą, todėl senatis patraukti ją administracinėn atsakomybėn dar nėra suėjusi.

Institucija atsiliepimu į G. K. apeliacinį skundą nurodo, jog su šiuo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą panaikinti bei priimti naują sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

G. K. administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teismo nutarimu nutraukta, nenustačius jos veiksmuose ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog šis sprendimas iš esmės neginčijamas, tačiau apeliantė mano, jog teismas taipogi turėjo patraukti administracinėn atsakomybėn E. S. už melagingų parodymų davimą.

ATPK 1872 straipsnis numato, jog melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Pažymėtina, jog teisėjų kolegijai, patikrinus bylą, nekyla abejonių dėl to, ar pirmosios instancijos teismas turėjo iškelti E. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl apeliantės prašymas šioje dalyje atmestinas. Pabrėžtina, jog administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimas dėl melagingų parodymų davimo yra nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu tokią bylą iškelti, objektyviai įvertinus bylos duomenis, gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl melagingų parodymų teikimo. Todėl G. K. reikalavimas iškelti E. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nelaikytinas skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

Pridurtina, jog ši nutartis neužkerta kelio apeliantei kreiptis į valstybės institucijas, įgaliotas spręsti administracinius teisės pažeidimus padariusių asmenų patraukimo atsakomybėn klausimus, su prašymu patraukti E. S. atsakomybėn jos nurodytais pagrindais.

Remiantis išdėstytais argumentais, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius