2024-03-13 Nr. BB-1536-1-01-1-03030-2022-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-763/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03030-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties A. B. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimų dalį dėl civilinio ieškovo L. M. civilinio ieškinio dėl 32 293,69 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti apeliacine tvarka, arba panaikinti teismų sprendimų dalį dėl civilinio ieškovo L. M. civilinio ieškinio dėl 32 293,69 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi pripažinti civiliniam ieškovui L. M. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė civilinį įstatymą, reglamentuojantį žalos atlyginimą iš nusikalstamą veiką padariusio asmens ir padarė esminius BPK 109 ir 115 straipsnio pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Sprendimas ieškinį atmesti yra priimtas ieškinio nenagrinėjus. Teismai padarė esminį procesinį pažeidimą ir teisės taikymo klaidą dėl to, kad nebuvo atliktas įrodymų tyrimas dėl civilinio ieškinio, nors buvo nustatytas neteisėtos veikos (nusikalstamos veikos) faktas, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta neturtine žala ir vis dar jaučiamais neigiamais sužalojimų padariniais. Atsisakius apeliacinės instancijos teisme atnaujinti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis) dėl civilinio ieškinio, byloje esantys prieštaravimai pašalinti nebuvo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde, atkartojant apeliacinio skundo argumentus, nesutinkama su teismų išvadomis dėl civilinio ieškinio ir teigiama, kad teismai sprendimą atmesti civilinį ieškinį priėmė ieškinio nenagrinėję. Skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeisdamas BPK 324 straipsnio 6 dalį neatnaujino įrodymų tyrimo dėl civilinio ieškinio ir neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus dėl civilinio ieškinio išsprendimo (BPK 320 straipsnio 3 dalį).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus (dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo ir atlyginimo, dėl civilinio atsakovo, dėl reikalavimo atlyginti negautas pajamas pagrįstumo) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

Dėl kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes neatliko įrodymų tyrimo, pažymėtina, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija netenkino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. atstovės prašymo atlikti įrodymų tyrimą, konstatavusi, kad nėra pateikta jokių naujų duomenų, kurie galėtų leisti manyti, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė įrodymų, turinčių esminės įtakos sprendimo priėmimui. Kolegija nurodė, kad nukentėjusysis buvo apklaustas apie jo darbo pobūdį ir darbo laikotarpius, tai labai detaliai nurodyta civiliniame ieškinyje, todėl apklausti nukentėjusįjį dar kartą, apklausti specialistę ir reikalauti duomenų iš draudimo bendrovės ir Sodros pagrindo taip pat nėra.

Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį įrodymų tyrimo atlikimas apeliacinės instancijos teisme yra teismo teisė, bet ne pareiga. Priimdamas sprendimą, ar atlikti įrodymų tyrimą, teismas atsižvelgia į proceso dalyvių prašymus, nagrinėjamos bylos aplinkybes. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti, įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Šis teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir prieštaringus įrodymus, jei prieštaravimų nepašalino pirmosios instancijos teismas. Tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-507/2017).‏‏‎ ‏‏‎

Kasaciniame skunde nėra išdėstyti argumentai, kurie teisės taikymo aspektu pagrįstų padarytus esminius proceso pažeidimus netenkinant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. atstovės skundo ar esmingai suvaržant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo procesines teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis