2019-05-15 Nr. AB-11470-3-61-3-00490-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-218-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00490-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. O. S. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos brasta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius, A. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja N. O. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimą dėl įvykio darbe, kurio metu sveikatos sužalojimus patyrė ir mirė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojas A. S., papildomo tyrimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas N. O. S. skundą patenkino visiškai ir priteisė pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 27 d.

Pareiškėja N. O. S. ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. teismui pareikė prašymą, kurį vėliau patikslino, kuriuose prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas: 1) už advokato teisinę pagalbą 800 Eur pagal 2016 m. gruodžio 21 d. kvitą (400 Eur) ir 2017 m. kovo 2 d. kvitą (400 Eur); 2) O. N. S. jos patirtas išlaidas: apmokėjimas konsultacijų kompanijai SDG už konsultavimą 100 Eur; pašto išlaidos 1,10 Eur; 3) A. S. jo patirtas kelionės išlaidas: vykimo į oro uostą išlaidos (autobuso bilietas 3 GBP, pagal kursą – 3,52 Eur; traukinių bilietai 36 GBP ir 6.60 GBP = 42.60 GBP, pagal kursą – 49,96 Eur); lėktuvo bilietas į Vilnių 25,99 GBP, pagal kursą – 30,48 Eur; autobuso bilietas iš Kauno į Vilnių 6 Eur; lėktuvo bilietas iš Kauno į Londoną 49,99 Eur.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu dalį bylinėjimosi išlaidų priteisė, tačiau į bylą nebuvo pateikti duomenys apie visas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. S. patirtas išlaidas, todėl papildomai prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad teismo sprendime priteistos išlaidos buvo pareiškėjai atlygintos, pervedant minėtą sumą 2018 m. gruodžio 20 d. į N. O. S. nurodytą sąskaitą. Be to, advokatas Romualdas Pėstininkas tuo pačiu laikotarpiu atstovavo pareiškėjus ne tik administracinėje byloje Nr. eI-235-790/2017, bet ir ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00889-13 bei baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1022-530/2016. Pinigų priėmimo kvite, išrašytame 2016 m. gruodžio 21 d. nurodoma, kad advokatas Romualdas Pėstininkas, už atstovavimą, dokumentų surašymą gavo iš A. S. 400 Eur, o pinigų priėmimo kvite išrašytame 2017 m. kovo 2 d. tvirtinama, kad advokatas Romualdas Pėstininkas, už atstovavimą, kitas teisines paslaugas gavo iš A. S. 400 Eur, tačiau A. S. 2017 m. kovo 2 d. prašymą įtraukti jį administracinėje byloje Nr. eI-235-790/2017 suinteresuotu asmeniu teismas tenkino tik 2017 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu. Išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose, dokumentų surašymą pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertintas priimant teismo sprendimą, o kitų atstovavimo faktų ar advokato parengtų dokumentų, nei teismo minimi sprendime, administracinės bylos nagrinėjimo procese fiksuota nėra.

Atsakovas teigė, kad teismo nutartimi 2016 m. gegužės 3 d. procesas buvo sustabdytas, o atnaujintas 2017 m. sausio 3 d. teismo nutartimi ir laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. kovo 2 d. įvykusio teismo posėdžio kitų reikšmingai sąlygojusių bylos nagrinėjimo procesą ar vėliau priimtą sprendimą advokato procesinių veiksmų nėra fiksuota, todėl pareiškėjams galimai teiktos advokato teisinės paslaugos, kurios yra neįvardintos, negali būti vertintinos kaip būtinos. Be to, advokatas Romualdas Pėstininkas tuo pačiu laikotarpiu atstovavo pareiškėjus baudžiamajame procese, todėl neatmestina ir apmokėjimo už paslaugas sutapties abiejuose procesuose tikimybė.

Atsakovo teigimu, kad UAB „SDG“ nėra subjektas, turintis įgalinimus teikti išvadas tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, į minėtą dokumentą nebuvo atsižvelgta nagrinėjant administracinę bylą bei raštas nesąlygojo ir negalėjo sąlygoti teismo priimamo sprendimo išvadų. Atsižvelgiant į tai, raštas vertintinas kaip nebūtinas, N. O. S. iniciatyva parengtas ir pateiktas teismui dokumentas, todėl pareiškėjų prašymas priteisti rašto parengimo bei siuntimo sąnaudas nepagrįstas.

Dėl A. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovas nurodė, kad A. S. vykimas nebuvo vienareikšmiškai susijęs su jo, kaip proceso šalies, dalyvavimu teismo posėdyje, bei tai, kad kelionės bilietus įsigijo ir vyko dar nebūdamas proceso šalimi, o taip pat, kad negalima identifikuoti kai kurių kelionės dokumentų datų, todėl atsakovas mano, kad prašymo dalis priteisti A. S. kelionės išlaidas negali būti tenkintas. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 27 d., pareiškėjai, pateikę prašymą 2019 m. sausio 7 d., praleido prašymo padavimo terminą, tačiau prašymo atnaujinti praleistą terminą neteikė, todėl pareiškėjų 2019 m. sausio 7 d. prašymas turėtų būti nenagrinėtinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. iš atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos 219,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymo dalį dėl išlaidų už UAB „SDG“ konsultacijas, pritarė atsakovo pozicijai, kad UAB „SDG“ nėra subjektas, turintis įgalinimus teikti išvadas tiriant nelaimingus atsitikimus darbe. Be to, pareiškėja savo iniciatyva kreipėsi į UAB „SDG“ dėl išvadų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje pateikimo, tačiau teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendime, vertindamas byloje esančius įrodymus, nesivadovavo šiuo raštu ir jis nesąlygojo teismo priimamo sprendimo išvadų. Teismo raštą pripažino nebūtinu, surinktu ir pateiktu teismui pareiškėjos iniciatyva, todėl pareiškėjos prašymo dalį atmetė.

Dėl pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti 800 Eur už advokato teisinę pagalbą pagal 2016 m. gruodžio 21 d. kvitą (400 Eur) ir 2017 m. kovo 2 d. kvitą (400 Eur) teismas pastebėjo, kad A. S. į bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas tik 2017 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu, todėl A. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti sprendžiamos būtent tik nuo šios datos.

Teismas, įvertinęs 2016 m. gruodžio 21 d. kvitą, pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė, jog advokato teisinės paslaugos teiktos būtent šioje administracinėje byloje ir kurios nurodytos kvite Nr. 858114, išrašytame 2016 m. gruodžio 21 d., todėl šios prašymo dalies netenkino.

Dėl patirtų išlaidų pagal 2017 m. kovo 2 d. kvitą teismas nurodė, kad 2017 m. kovo 2 d. teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens interesus atstovavo advokatas Romualdas Pėstininkas pagal atstovavimo sutartį ir 2017 m. kovo 2 d. teismo posėdis truko 1 val. 8 min. Atsižvelgęs į tai ir remdamasis 2016 m. III ketvirčio vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. iš atsakovo priteisė 79,33 Eur išlaidų atlyginimą už atstovo dalyvavimą teismo posėdyje.

Teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens A. S. patirtas kelionės išlaidas, nustatė, kad byloje buvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimo dėl įvykio darbe, kurio metu sveikatos sužalojimus patyrė ir mirė UAB „Baltijos brasta“ darbuotojas A. S., papildomo tyrimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme įtraukti jį į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė, kad yra A. S. tėvas. Kadangi teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą pilnai, teismo vertinimu, tokiu būdu buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

Teismas pažymėjo, kad nors trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. į Lietuvą grįžo, kol nebuvo įtrauktas į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau atsižvelgiant į teisme spręsto ginčo pobūdį ir trečiojo suinteresuoto asmens statusą (ginčas dėl sprendimo, priimto pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. S. sūnaus A. S. nelaimingo atsitikimo darbe atžvilgiu), trečiojo suinteresuoto asmens atvykimas iki teismo posėdžio nelaikytinas kaip savarankiška ir nereikšminga iniciatyva keliamo ginčo kontekste. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atvykimu į 2017 m. kovo 2 d. teismo posėdį, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš atsakovo priteisė 139,95 Eur kelionės išlaidų.

Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl išlaidų, susijusių su atsiliepimo rengimu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 7 d. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo parengimą perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III. Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria A. S. iš atsakovo priteista 79,33 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, panaikinti.

Atsakovas nurodo, kad atstovavimo išlaidų teisinis reglamentavimas suponuoja, kad vertinant atlyginimo už advokato atstovavimą posėdyje dydį, gali ir turi būti įskaičiuojamas tik advokato realiai sugaištas laikas, nepriklausomai nuo to, kiek tas pats advokatas asmenų tame posėdyje atstovavo. Jeigu advokatas atstovauja ne vieną, o kelis subjektus, kiekvienam atstovaujamajam asmeniui gali būti atlyginama už tą posėdžio trukmės dalį, kurioje advokatas atstovavo būtent tą konkretų asmenį, pagal pateikiamą posėdžio trukmės laiko išklotinę.

Atsakovas teigia, kad teismo 2017 m. kovo 2 d. posėdyje A. S. dalyvavo asmeniškai, o pareiškėją N. O. S. atstovavo advokatas Romualdas Pėstininkas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad už advokato atstovavimą atlygintina suma yra įvertinta bendroje prašytų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumoje, t. y. visas advokato laikas, sugaištas dalyvaujant teismo posėdyje, buvo įvertintas, įskaičiuotas ir už jį atlyginta pareiškėjai N. O. S.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl pareiškėjos N. O. S. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. S. prašymo atlyginti patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai būtinas ir pagrįstas išlaidas, nesusijusias su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 28 d.) įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTĮ 57 straipsnio (pasikeitus straipsnių numeracijai, dabar – 56 str.) nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-521/2011). Taigi, proceso šalis, prašydama priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu su prašymu privalo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog būtent ji patyrė konkretaus dydžio išlaidas.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties dalies, kuria priteista trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. iš atsakovo 79,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad tarp trečiojo suinteresuoto asmens A. S. ir advokato Romualdo Pėstininko yra sudaryta 2016 m. vasario 3 d. atstovavimo sutartis (IV t., b. l. 95), taip pat pateikti 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. kovo 2 d. kvitai, pagal kuriuos A. S. apmokėjo už suteiktas atstovavimo paslaugas (IV t., b. l. 137). Pirmosios instancijos teisme 2017 m. kovo 2 d. vykusio posėdžio metu advokatas Romualdas Pėstininkas atstovavo pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį A. S. (IV t., b. l. 97). Pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 2 d. posėdis truko 1 val. 8 min.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas 0,1 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju aktualus 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokesti, kurio dydis buvo 793,30 Eur. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. iš atsakovo priteistina 79,33 Eur išlaidų už atstovo dalyvavimą teismo posėdyje.

Atsakovas nurodo, kad atstovavimo išlaidų teisinis reglamentavimas suponuoja, kad vertinant atlyginimo už advokato atstovavimą posėdyje dydį, gali ir turi būti įskaičiuojamas tik advokato realiai sugaištas laikas, nepriklausomai nuo to, kiek tas pats advokatas asmenų tame posėdyje atstovavo. Vertindama šį atsakovo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pastebėtina ir tai, kad Rekomendacijos nenustato tokios taisyklės, kad sprendžiant dėl priteistino atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio, turi būti apskaičiuojamas realus laikas, kurio metu advokatas atstovavo kiekvieną iš proceso šalių. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad advokatas atstovavo kelias proceso šalis, savaime nesudaro pagrindo vienai proceso šaliai atlyginti mažesnę dalį patirtų atstovavimo išlaidų, jeigu kitai proceso šaliai jau buvo atlygintos atstovavimo išlaidos. Tokiu atveju būtų apribota proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atskirojo skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė