2022-08-24 Nr. AB-20817-4-69-3-00720-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-565-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-69-3-00720-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. J. I. ir jos nepilnamečių vaikų S. S. H., S. S. H., S. S. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. J. I. ir jos nepilnamečių vaikų S. S. H., S. S. H., S. S. H. prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. gegužės 30 d. gautas pareiškėjos P. J. I. (toliau – ir pareiškėja) ir jos nepilnamečių vaikų S. S. H., S. S. H., S. S. H. (toliau – nepilnamečiai vaikai), kuriuos kaip įstatyminis atstovas atstovauja pareiškėja, prašymas, kuriuo pareiškėjai prašė persvarstyti alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymą šeimos atžvilgiu.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie prarado prieglobsčio prašytojų statusą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 21M15561 (toliau – ir Sprendimas) nesuteikus pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir teismui nepakeitus šiuo aspektu sprendimo.

3. Kadangi pareiškėjai prarado prieglobsčio prašytojų statusą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) kreipėsi į teismą su teikimu skirti jiems alternatyviąją sulaikymui priemonę – apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kurį teismas tenkino (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-29-1132/2022 (toliau – ir Sprendimas dėl alternatyvios sulaikymo priemonės). Pareiškėjai teigė, kad neapskundė minėto teismo sprendimo, kadangi jiems nėra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, o samdytis privatų advokatą jie neturi finansinių galimybių.

4. Pareiškėjų įsitikinimu, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl jų atžvilgiu pritaikytų judėjimo laisvę ribojančių priemonių įvertinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjų nuomone, jų šeimai taikomas judėjimo laisvės apribojimas nėra nei proporcingas, nei tinkamai pagrįstas. Be kita ko, pareiškėjai pažymi, kad Sprendime dėl alternatyvios sulaikymo priemonės nebuvo įvertinti geriausi vaiko interesai.

II. 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų prašymą dėl teismo sprendimo byloje Nr. A20-29-1132/2022 (teismo nurodytas bylos numeris A20-682-1009/2022 vertintinas kaip rašymo apsirikimas) peržiūrėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 4 p.).

6. Remdamasis prie prašymo pateikta medžiaga ir Liteko sistemoje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 10 d. sprendimu byloje Nr. A20-29-1132/2022 nusprendė taikyti pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

7. Teismas vertino, kad pareiškėjai iš esmės prašo pakeisti Sprendimą dėl alternatyvios sulaikymo priemonės, nes su juo nesutinka.

8. Teismas pažymėjo, jog nesutinkant su teismo sprendimu ir praleidus terminą jo apskundimui apeliacine tvarka, remiantis esamu teisiniu reguliavimu, asmuo turi teisę prašyti teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, jei šis praleistas dėl svarbių priežasčių. Toks prašymas gali būti paduodamas, jei nėra suėjęs įstatymo nustatytas naikinamasis terminas.

9. Teismas pažymėjo ir tai, kad teikimo nagrinėjimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio“, todėl sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatomis. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju įstatymu nustatyta, kad gali būti pakartotinai nagrinėjamas klausimas tik dėl užsieniečio sulaikymo, tačiau ne dėl teismo sprendimu jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės peržiūrėjimo.

10. Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju byla teisme pagal VSAT teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams jau buvo išnagrinėta, o tai reiškia, kad byla tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko jau buvo išnagrinėta, teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl prašymą priimti atsisakytina.

III. 11. Pareiškėja P. J. I. ir jos nepilnamečiai vaikai S. S. H., S. S. H., S. S. H. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

12. Pareiškėjai nurodo, kad vadovaujantis LVAT praktika, teismas, spręsdamas klausimą pareiškėjo prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, turi įvertinti, ar užsieniečiui taikytina priemonė gali būti vertinama, kaip de facto sulaikymas, ar tam yra teisinis pagrindas, ar nebūtina įvertinti teisės akto konstitucingumo.

13. Pareiškėjai paaiškina, kad Ruklos pabėgėlių priėmimo centre yra apgyvendinti uždaroje teritorijoje, bendrabutyje, jie negali palikti stovyklos be pareigūnų leidimo. Pagal Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvą (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES), toks judėjimo apribojimo rėžimas gali būti suprantamas kaip sulaikymas. Toks sulaikymas pareiškėjo vertinimu ir vadovaujantis LVAT praktika laikytinas de facto sulaikymu. Pareiškėjas cituoja LVAT 2022 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022 pagal kurią užsieniečiams ir jų vaikams, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymo priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, yra laikytina de facto sulaikymu ir atsižvelgiant į tai, užsieniečiams buvo paskirta švelnesnė judėjimo priemonė. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo direktyva, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija bei LVAT praktika, ir faktiškai nevertino taikomo judėjimo ribojimo turinio ir tik formaliai konstatavo, jog pareiškėjai nėra sulaikyti, todėl be pagrindo atsisakė priimti jų skundą. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų individualią situaciją, turėjo konstatuoti de facto sulaikymą ir priimti pareiškėjų prašymą.

14. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad su prašymu pateikė medicinos išrašus, kurie patvirtina naujas aplinkybes, kurios tapo žinomos po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo. Tačiau, pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių naujų aplinkybių nevertino. Pareiškėjai akcentuoja, kad šie medicininiai išrašai patvirtina rimtas pareiškėjos sveikatos problemas. Pareiškėjų įsitikinimu, teismas turėjo įvertinti, kaip šie dokumentai keičia poreikį riboti pareiškėjų judėjimo laisvę ir priimti pareiškėjų prašymą taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo apribojimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dalykas yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Byloje nustatyta, kad:

16.1. Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 21M15561 nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu šiuo aspektu Migracijos departamento sprendimą paliko galioti. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.

16.2. VSAT kreipėsi su teikimu į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir prašė teismo alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, adresu (duomenys neskelbtini), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 10 d. sprendimu byloje Nr. A20-29-1132/2022 nusprendė tenkinti teikimą ir taikyti pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. liepos 10 d. Minėtas sprendimas galėjo būti apskųstas per 30 dienų nuo jo paskelbimo, tačiau nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.

16.3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų prašymą dėl teismo sprendimo byloje Nr. A20-29-1132/2022 peržiūrėjimo, nurodydamas, kad pareiškėjai praleido terminą apskųsti minėtą sprendimą, o kreipdamiesi pakartotinai iš esmės prašo išnagrinėti klausimą tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko iš naujo.

17. Pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškėjai atskirajame skunde iš esmės nurodo argumentus, kurie susiję su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

19. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

20. Įvertinus Liteko duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Nr. A20-29-1132/2022 yra įsiteisėjęs. Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti šalių, dalyko ir pagrindo tapatumą.

21. Vertindama ginčo tapatumą bylos šalių aspektu, teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A20-29-1132/2022 proceso šalys buvo pareiškėjai ir VSAT. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje proceso šalys yra tapačios.

22. Vertindama ginčo tapatumą bylos dalyko aspektu, teisėjų kolegija nustatė, tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendime byloje Nr. A20-29-1132/2022, kad abiem atvejais sprendžiamas alternatyvios sulaikymo priemonės teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Taigi taip pat konstatuotina, kad bylos dalykas yra tapatus.

23. Vertindama ginčo tapatumą bylos pagrindo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A20-29-1132/2022 pareiškėjai sutiko su VSAT teikimu ir teikime siūloma alternatyvia sulaikymo priemone, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjai jau teikia nesutikimo argumentus, taip pat pateikia medicininius išrašus, kurie turi patvirtinti pareiškėjos sveikatos sutrikimus, kurie paaiškėjo po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo priėmimo. Tai, kad pareiškėjai kardinaliai pakeitė savo poziciją ir nagrinėjamoje byloje nesutinka su teikimu, teisėjų kolegijos vertinimu yra gynybinė taktika ir nesuponuoja išvados, kad nagrinėjamu atveju atsirado iš esmės naujos aplinkybės, kurių vertinimui reikalingas naujas administracinis procesas. Pažymėtina, jog pareiškėjų pateikti medicininiai išrašai apie pareiškėjos sveikatos sutrikimus taip pat savaime nepagrindžia, kad atsirado naujos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjai prie prašymo pirmosios instancijos teismui pateikė juos, tačiau niekaip jų nevertino, nepaaiškino jų reikšmės alternatyvios sulaikymo priemonės taikymui. Be to, iš šių medicininių išrašų neaišku ar patys medicininiai sutrikimai atsirado po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo ar tik gauta oficiali išvada apie juos.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl jau įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendime byloje Nr. A20-29-1132/2022 įvertintų aplinkybių, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nagrinėjamoje byloje pagrįstai atsisakė prašymą priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjai, nesutikdami su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimu byloje Nr. A20-29-1132/2022, turėjo galimybę šį sprendimą skųsti apeliacine tvarka, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir praleido terminą apskųsti minėtą sprendimą (dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra), neteikė prašymo atnaujinti praleisto termino.

25. Kadangi nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, todėl pareiškėjų argumentai dėl neturėjimo galimybės gauti teisinės pagalbos ir todėl nepateikimo laiku apeliacinio skundo, nagrinėjamu atveju nevertinami.

26. Taip pat pažymėtina, kad atskirojo skundo nagrinėjamo momentu jau yra suėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimu byloje Nr. A20-29-1132/2022 nustatytas alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo laikotarpis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimu administracinėje byloje A20-805-540/2022 pareiškėjams nebetaikomi judėjimo laisvės apribojimai.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą, tinkamai nustatė pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė pareiškėjų skundą priimti, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų P. J. I. ir jos nepilnamečių vaikų S. S. H., S. S. H., S. S. H. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė

Veslava Ruskan