2026-01-14 Nr. AB-1232-3-62-3-00524-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-113-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00524-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. F. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui R. F. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą R. F. (toliau – ir atsakovas) per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2022 m. gegužės 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. (12.1)-PN-362 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. sausio 18 d. atliko sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matavimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad gavus matavimo duomenis bus priimtas sprendimas dėl vandens telkinio pakrantėje atliktų darbų (šlaito sutvirtinimo, pastatytos mūro sienelės, įrengto paplūdimio) atitikimo aplinkosauginių teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas teigė, kad 2022 m. vasario 14 d. apskaičiuota 49,47 Eur žala aplinkai, žala sumokėta; 2022 m. gegužės 20 d. atsakovui buvo duotas Privalomasis nurodymas, kuriame nurodyta iki 2022 m. birželio 20 d. pašalinti įrengtą plytų sienelę ir betoninius laiptus, esančius vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, panaikinti smėlio paplūdimį ir žemės sklypą pakrantės apsaugos juostoje atsėti daugiamete žole ir pašalinti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 100 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas Departamento Kauno valdybos prašė panaikinti Privalomojo nurodymo dalį dėl įpareigojimo pašalinti plytų sienelę ir betoninius laiptus. Departamentui minėto pareiškėjo prašymo netenkinus, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7994-394/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-182-815/2024 pareiškėjo skundas atmestas. Įsiteisėjus LVAT nutarčiai, atlikus patikrinimą nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Atsakovui Privalomasis nurodymas buvo surašytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytu pagrindu, t. y. kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.

4. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad:

7.1. Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2022 m. sausio 18 d. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliko matavimus. 2022 m. sausio 18 d. Apžiūros akte Nr. TVR-17-3 nurodyta, kad dėl pakrantės apsaugos juostų reikalavimų pažeidimų atlikti matavimai, siekiant nustatyti pakrantės apsaugos juostos dydį; matavimai atlikti tarp vandens telkinio ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tarp vandens telkinio ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gavus matavimo duomenis bus priimtas sprendimas, ar vandens telkinio pakrantėje atlikti darbai (šlaito sutvirtinimas, mūro sienelės ir paplūdimio įrengimas) atitinka aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus. Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. vasario 14 d. apskaičiavo žalą aplinkai – 49,47 Eur. Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui R. F. ir jo sutuoktinei.

7.2. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsakovui 2022 m. gegužės 20 d. išduotas Privalomasis nurodymas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatyta, jog R. F. ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje (nukasė žolinę augmeniją ir užpylė smėlio, įrengė plytų sienelę ir betoninius laiptus), taip sunaikindamas žolinės augmenijos 240,837 kv. m plotą ir padarė žalą gamtai. Privalomajame nurodyme konstatuota, kad atsakovas pažeidė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 dalį, draudžiantį paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių. Atsakovas Privalomuoju nurodymu iki 2022 m. birželio 20 d. įpareigotas pašalinti įrengtą plytų sienelę ir betoninius laiptus, esančius vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, panaikinti smėlio paplūdimį ir žemės sklypą pakrantės apsaugos juostoje atsėti daugiamete žole.

7.3. Atsakovas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka 2022 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Departamento Kauno valdybą, prašydamas panaikinti Privalomojo nurodymo dalį dėl įpareigojimo pašalinti plytų sienelę ir betoninius laiptus, o Privalomojo nurodymo dalį dėl smėlio paplūdimio panaikinimo ir žolės atsėjimo palikti nepakeistą, tačiau Departamentas pareiškėjo skundo netenkino. Nesutikdamas su Departamento sprendimu, atsakovas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7994-394/2022 skundą atmetė. Atsakovas šį teismo sprendimą skundė apeliacine tvarka, tačiau LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-182-815/2024, atmetęs R. F. skundą, paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą.

8. Taigi, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovui išduotas Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir sukelia jam teisinės pasekmes, t. y. atsakovas jį privalo įvykdyti. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams 2024 m. sausio 31 d. atlikus patikrinimą, konstatuota, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas (2024 m. sausio 31 d. apžiūros aktas Nr. TVR-554).

9. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 1 punktą, 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 26 straipsnio 1 dalį ir pažymėjęs, kad LVAT, vertindamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, susijusias su privalomojo nurodymo davimu, yra pabrėžęs, kad privalomasis nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A822-243/2010; Nr. eA-2133-662/2015), nusprendė, kad atsakovas savo pasyviais veiksmais (nepašalinęs įrengtą plytų sienelės ir betoninių laiptų, esančių vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, nepanaikinęs smėlio paplūdimio ir žemės sklypą pakrantės apsaugos juostoje neatsėjęs daugiamete žole) sudarė prielaidas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai kilti.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 1 p.). Tam yra naudojami Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinti teisiniai įrankiai, įskaitant privalomąjį nurodymą, kuris gali būti tikrinamas teismine tvarka; jo panaudojimo teisėtumas bei pagrįstumas šiuo konkrečiu atveju teismui abejonių nekėlė.

11. Remiantis nustatytoms faktinėmis aplinkybėms, nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, teismas pareiškėjo prašymo reikalavimą laikė pagrįstu ir tenkino – t. y. atsakovas įpareigotas per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2022 m. gegužės 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. (12.1)-PN-362 (Privalomasis nurodymas), t. y. pašalinti įrengtą plytų sienelę ir betoninius laiptus, esančius vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, panaikinti smėlio paplūdimį ir žemės sklypą pakrantės apsaugos juostoje atsėti daugiamete žole ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

III. 12. Atsakovas R. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Privalomojo nurodymo dalį, įpareigoti pareiškėją panaikinti Privalomojo nurodymo dalį dėl įpareigojimo pašalinti plytų sienelę ir betoninius laiptus, žolės atsėjimo. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nepasinaudojo visomis suteiktomis galimybėmis surinkti įrodymus, galinčius pagrįsti, kad pareiškėjas įrengė sienelę ir laiptus. Apžiūros aktas nėra pakankamas įrodymas, galintis pagrįsti ir konstatuoti, kad atsakovas įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus. Atsakovas pažeidimą, susijusį su smėlio išpylimu, pripažino dar 2021 m. lapkričio 11 d., apskaičiuotą gamtai padarytą žalą sumokėjo, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, galinčio pagrįsti, kad atsakovas atliko kitus darbus, t. y. įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus. Atsakovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad nukasė dalį žolės, užpylė smėlio, tačiau neatliko jokių veiksmų, susijusių su betoniniais laiptais ar plytų sienelės įrengimu.

14. Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar visa apimtimi Privalomasis nurodymas gali būti įvykdytas, ar įvykdyti Privalomąjį nurodymą prievolė kyla išskirtinai tik atsakovui, nes žemės sklypas, kuriame buvo fiksuoti pažeidimai, 2022 m. spalio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu perleistas naudotis sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini). Faktinė aplinkybė, kad yra sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, teisinis nuomos sutarties reguliavimas leidžia teigti, kad nuomininkas yra sodų bendrija (duomenys neskelbtini) ir būtent nuomininkui kyla atsakomybė už galimus žemės sklype padarytus pažeidimus. Nuomininkui kyla atsakomybė net už pažeidimus, kuriuos galimai padarė trečiasis asmuo. Pareiškėjui, atlikusiam tyrimui, buvo žinomos žemės sklypo nuomos sutarties aplinkybės, tačiau nurodytų faktinių aplinkybių nevertino ir Privalomąjį nurodymą surašė netinkamam subjektui.

15. Atsakovo skundą nagrinėję teismai, atsakovo vertinimu, formaliai vertino atsakovo skundo argumentus, bet kokius pareiškėjo darbuotojų / specialistų pažeidimus vertino kaip formalius: „Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog betoninius laiptus (kurie, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, veda ne tik į pareiškėjo Žemės sklypą, tačiau tęsiasi ir jame) ir plytų sienelę vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje galėjo įrengti tik pareiškėjas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tai, jog plytų sienelės ir betoninių laiptų buvimo faktai, užfiksuoti kituose tyrimą atlikusios institucijos dokumentuose, nebuvo nurodyti Privalomajame nurodyme, laikytini formaliu pažeidimu, neįtakojančiu priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.“

16. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, ar visa apimtimi atsakovas gali įvykdyti Privalomąjį nurodymą, ar Privalomo nurodymo dalis nėra įvykdyta. Vienas iš Privalomojo nurodymo reikalavimų – žemės sklypą pakrantės apsaugos juostoje atsėti daugiamete žole ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad Privalomasis nurodymas visa apimtimi yra neįvykdytas, rėmėsi pareiškėjo 2024 m. sausio 31 d. patikrinimo aktu. Pažymėtina, kad patikrinimas buvo atliekamas žiemos metu (iš nuotraukų matosi sniegas), todėl konstatuoti, kad žemės sklypo dalyje neauga žolė, atsakovo vertinimu, nebuvo pagrindo, kitų dokumentų / duomenų, galinčių pagrįsti, kad Privalomoji nurodymo dalis yra neįvykdyta, pareiškėjas nepateikė.

17. Atsakovas apibendrina, kad pareiškėjas, surašęs Privalomąjį nurodymą, iš esmės pažeidė pagrindines procedūras, taisykles, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą (įskaitant ir tinkamą subjektą, kuriam turėjo būti surašytas Privalomasis nurodymas) ir sprendimo pagrįstumą, kas laikytina, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 3 punktą ir panaikinti pareiškėjo Privalomąjį nurodymą.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, mini tuos pačius reikalavimus, kurie jau yra išspręsti ankstesniais teismų sprendimais ir dėl kurių jis teikė skundus. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo atsakovui įvykdyti Privalomąjį nurodymą, o ne dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. apeliantas netinkamai suformulavo apeliacinio skundo dalyką.

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju atsakovas pateikė valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą 2022 m. spalio 3 d., tačiau Privalomasis nurodymas yra duotas 2022 m. gegužės 20 d. Atsakovas visais būdais stengiasi nevykdyti jam duoto Privalomojo nurodymo, atsiliepimo į šį prašymą teismui neteikė.

21. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir teismų praktika. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovo asmeniniai interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

22. Atsakovas pateikė į bylą prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo į bylą. Atsakovas paaiškina, kad kartu su prašymu teikiami dokumentai (sodų bendrijos susirinkimo protokolai, nuotraukos, skelbimai ir kt.) leidžia teigti, kad ne atsakovo iniciatyva buvo tvarkoma pakrantė, tai buvo visų sodų bendrijos narių sprendimai nuo 2014 m. Teigia, kad siekiant sutvarkyti pakrantę, kuria naudojasi ne atsakovas, o visi sodų bendrijos nariai, buvo organizuojamos talkos. Be to, rengti laiptai nėra atsakovo priklausančiame žemės sklype, o sodų bendrijos teritorijoje, todėl laiptais naudojasi visi sodų bendrijos nariai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė Regionų administracinio teismo įpareigoti atsakovą R. F. per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2022 m. gegužės 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. (12.1)-PN-362. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

24. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Privalomojo nurodymo dalį, įpareigoti pareiškėją panaikinti Privalomojo nurodymo dalį dėl įpareigojimo pašalinti plytų sienelę ir betoninius laiptus, žolės atsėjimo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nepasinaudojo visomis suteiktomis galimybėmis surinkti įrodymus, galinčius pagrįsti, kad pareiškėjas įrengė sienelę ir laiptus. Apžiūros aktas nėra pakankamas įrodymas, galintis pagrįsti ir konstatuoti, kad atsakovas įrengė plytų sienelę, betoninius laiptus.

25. Šiame kontekste paminėtina, kad atsakovas pateikė į bylą prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo į bylą. Atsakovas paaiškina, kad kartu su prašymu teikiami dokumentai (sodų bendrijos susirinkimo protokolai, nuotraukos, skelbimai ir kt.) leidžia teigti, kad ne atsakovo iniciatyva buvo tvarkoma pakrantė, tai buvo visų sodų bendrijos narių sprendimai nuo 2014 m. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neprijungia šių duomenų prie bylos, nes jie galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui, o vien tai, kad atsakovas savo laisva valia pirmosios instancijos teisme nesinaudojo advokato paslaugomis, nėra pagrįsta priežastimi teikiamus duomenis prijungti prie bylos medžiagos (ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis).

26. Paminėtina, kad Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo vertinamas teismine tvarka, ir LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-182-815/2024 nutarė, kad Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi, atsakovas šioje byloje apeliaciniame skunde pakartotinai prašo panaikinti Privalomojo nurodymo dalį, įpareigoti pareiškėją panaikinti Privalomojo nurodymo dalį dėl įpareigojimo pašalinti plytų sienelę ir betoninius laiptus, žolės atsėjimo. Vadinasi, atsakovas nesutinka su įsiteisėjusia LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-182-815/2024. Primintina, kad įsiteisėjusios LVAT nutartys nėra peržiūrimos (išskyrus ABTĮ numatytą proceso atnaujinimo galimybę, kuria atsakovas nesinaudojo), todėl jų privalu laikytis. Atitinkamai, atsakovo reikalavimai, išdėstyti apeliaciniame skunde, yra visiškai nepagrįsti, jie negali būti tenkinami. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurie pagrįstai leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

27. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

28. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo R. F. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė

part_99af67dc67564981b48ff00cfd661982_end