2016-04-13 Nr. AB-8041-3-61-3-05210-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-50-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05210-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinę žalą. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 22 d. gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 6 000 Eur neturtinę žalą už nežmoniškas ir kankinamas sąlygas nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. spalio 22 d. ir tenkinti jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą praleidęs terminą ir neprašė jo atnaujinti.

II. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo R. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti jo apeliacinį skundą. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą skelbė 2015 m. gruodžio 29 d., tačiau jis sprendimą gavo tik 2016 m. sausio 6 dieną. Pareiškėjas nurodo, kad terminą skaičiavo, manydamas, jog jis yra 14 darbo dienų terminas, kadangi jis yra įkalinimo įstaigoje ir laiškus galima išsiųsti tik darbo dienomis. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2016 m. sausio 6, 20 ir 27 dienomis jam buvo paskirti teismo posėdžiai Marijampolės apylinkės teisme. Pareiškėjo manymu, terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuotinas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašo gavimo, o ne jo paskelbimo dienos. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo skelbimo paskelbime nedalyvavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos. Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. gruodžio 29 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2016 m. sausio 12 dieną. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2016 m. sausio 20 d. (Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 20 d. raštas Nr. 64-S-3739), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas), skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; AS6-247/2006; AS6-208/2006).

Pareiškėjas prašymą dėl terminio atnaujinimo grindžia tuo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu susipažino tik 2016 m. sausio 6 d., todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Kaip minėta, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendime apskundimo tvarką išaiškino išsamiai, be kita ko, akcentuodamas, kad 14 dienų terminas paduoti apeliacinį skundą skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Pareiškėjo argumentai, kad jis yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyto termino skaičiavimui neturi jokios įtakos. Apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo padavimo teismui termino paskutinė diena buvo 2016 m. sausio 12 d., antradienis, tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą surašė 2016 m. sausio 20 d., trečiadienį, pirmosios instancijos teismui jis buvo išsiųstas 2016 m. sausio 21 d., ketvirtadienį. Teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad tai, jog laiškus įkalinimo įstaigoje galima išsiųsti tik darbo dienomis, yra pakankamas pagrindas termino atnaujinimui. Be to, tokia pareiškėjo nurodyta laiškų siuntimo tvarka nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos pareiškėjo trečiadienį surašyto apeliacinio skundo išsiuntimui teismui. Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo ABTĮ įtvirtintą 14 dienų terminą aiškinti kaip 14 darbo dienų terminą. Kita vertus, šiuo atveju būtų praleistas net ir toks terminas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodytas Marijampolės apylinkės teismo posėdis 2016 m. sausio 6 d. sutampa su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo nuorašo gavimo diena, 2016 m. sausio 20 d. posėdis sutampa su apeliacinio skundo pateikimo išsiuntimui diena, o 2016 m. sausio 27 d. posėdis vyko jau po pareiškėjo apeliacinio skundo pateikimo. Taigi šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apeliacinio skundo pateikimo terminas praleistas dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankami operatyviai. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nepateikė įrodymų, kad nuo 2016 m. sausio 6 d. (teismo sprendimo nuorašo gavimo) iki 2016 m. sausio 20 d. (apeliacinio skundo įteikimo išsiųsti) jam buvo objektyvių kliūčių, dėl kurių jis negalėjo paduoti skundą laiku.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius