2015-11-16 Nr. AB-22434-3-62-3-00594-2011-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2201-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00594-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 28 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės skyriaus (toliau – ir Inspekcija) Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo 2011 m. birželio 27 d. aktą Nr. PA-1179(M11) (toliau – ir Aktas).

Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 5–18) nurodė, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyrius atlikęs UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) ir kitų teisės aktų laikymosi kontrolę Vilkaviškyje ir surašė Aktą. Atsakovas, vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Metrologijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. lapkričio 27d. įsakymu Nr. 4-264 11.5 punktu, nurodė pareiškėjui laikytis teisinės metrologijos reikalavimų, nustatytų Metrologijos įstatymo 17 straipsnyje bei Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. V-107, sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti:

1) karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymenų;

2) butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenų, nuskaitytų ir perduotų šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotolinio duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu (telemetriniu) būdu;

3) apie priimtus sprendimus dėl pažeidimų pašalinimo iki š. m. liepos 26 d. raštu informuoti Inspekciją. Su skundžiamu Aktu ir priimtais nurodymais pareiškėjas nesutinka. Skundžiamo Akto nurodymai nepagrįsti, neatitinka teisės aktų reikalavimų, faktinės padėties ir objektyviai negali būti įgyvendinti dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių. Pareiškėjas nevykdo (ir negali vykdyti) jam nepriklausančių karšto vandens skaitiklių metrologines patikros ir negali būti laikomas atsakingu už šių skaitiklių atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Kaip nurodoma Akte, UAB „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“ yra karšto vandens tiekėjas 94 daugiabučių namų iš 98 buitiniams vartotojams, kurie pasirinko apsirūpinimo karštu vandenių būdą su karšto vandens tiekėju. Karšto vandens skaitiklius šiuose daugiabučiuose namuose pareiškėjas įrenginėja teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pagal su Vilkaviškio rajono savivaldybe suderintą karšto vandens skaitiklių įrengimo planą, priklausomai nuo finansavimo galimybių bei sąlygų. Šiuo metu minėtuose daugiabučiuose namuose yra įrengti 95 karšto vandens skaitikliai, kurie visi yra metrologiškai patikrinti ir įvertinti.

Karšto vandens tiekėjo dar nepakeisti karšto vandens skaitikliai nuosavybės teise priklauso vartotojams. Pagal galiojantį ir teisinius santykius reguliuojantį Matavimo priemonių techninį reglamentą, patvirtintą Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-31, už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą yra atsakingi skaitiklių savininkai. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 16 straipsnio 4 dalį, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105, 17 punktą metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams ir tik šių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos įskaičiuojamos į vietos savivaldybės nustatomą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

Pareiškėjas kaip karšto vandens tiekėjas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių patikrą ar jų įvertinimą, bei neturi jokios galimybės sąnaudų, reikalingų svetimų skaitiklių priežiūrai ir (ar) patikrai vykdyti, įtraukti į nustatytas kainas. Daugiabučiuose namuose, kurių vartotojai yra pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo, įrengti karšto vandens skaitikliai nėra atsiskaitomieji skaitikliai ir priklauso vartotojams, kurie pagal galiojančius teisės aktus atsako už šių apskaitos prietaisų atitikimą galiojantiems teisės aktams, tame tarpe ir už savalaikę metrologinę priežiūrą.

Akto dalies nurodymo pareiškėjui sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti karšto vandens skaitiklių be galiojančios patikros žymenų, įgyvendinimas yra objektyviai neįmanomas bei pažeidžia karšto vandens vartotojų bei tiekėjo interesus. Pakeisti visų Vilkaviškio karšto vandens vartotojų skaitiklių vienu metu neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Apie karšto vandens skaitiklių įrengimo proceso eigą pareiškėjas yra informavęs valstybės institucijas. Pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą bei patvirtintus karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo planus, minėtų karšto vandens skaitiklių pakeitimui yra numatyti treji metai.

Akto dalies nurodymo, sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti karšto vandens skaitiklių be galiojančios patikros žymenų, vykdymas suponuoja tai, jog vartotojai už suvartotą karštą vandenį turėtų atsiskaityti ne pagal jų karšto vandens skaitiklių rodmenis, bet pagal nustatytus normatyvus. Normatyvo taikymas, neatspindi aktualaus karšto vandens vartotojų suvartojamų kiekių. Netikslus tik pagal normatyvus nustatytas karšto vandens kiekis taip pat užkirstų kelią tiksliam ir teisingam daugiabučiuose namuose suvartoto šilumos kiekio paskirstymui, dėl ko gali būti pažeisti tiek vartotojų, tiek tiekėjo interesai mokėti ir gauti apmokėjimą už suvartotą bei patiektą šilumą ar karštą vandenį.

Akte pareiškėjui taip pat nurodyta sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenų, nuskaitytų ir perduotų šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotolinio duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu (telemetriniu) būdu. Nuotolinio duomenų perdavimo kanalas, yra naudojamas tik matavimo priemone (skaitikliu) išmatuotų duomenų (skaitiklių matavimo rezultato) perdavimui iš metrologiškai kontroliuojamų skaitiklių ir neatlieka jokios matavimo funkcijos ar matavimo veiksmo.

Nuotolinio duomenų perdavimo kanalas, nors ir naudojamas kartu su skaitikliais, tačiau objektyviai negali būti laikomas matavimo sistemos dalimi. Būtent skaitikliams kaip matavimo priemonėms yra taikomos teisinis metrologinis reglamentavimas (Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d.), o nuotolinis duomenų perdavimas yra skirtas tik jau nustatytų duomenų perdavimui, taigi yra telekomunikacijos priemonė, o ne matavimo priemonė.

Atsakovas atsiliepime (I t., b. l. 99–102) nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką administracinėje byloje Nr. A858-46/2014, karšto vandens skaitiklio nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisui, ginčo atveju, karšto vandens skaitiklio nuotolinei duomenų perdavimo automatinei sistemai „Rubisafe“ metrologinė patikra nėra būtina, todėl su pareiškėju skundu sutiko dalyje dėl Akto 2 nurodymo panaikinimo, draudžiančio pareiškėjui naudoti sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenis, nuskaitytus ir perduotus šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotolinio duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu (telemetriniu) būdu.

Kitą skundo dalį dėl kitų Akto nurodymų prašė atmesti kaip nepagrįstą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymui su vartotojais pareiškėjas naudoja vartotojų butuose įrengtų 4351-o karšto vandens skaitiklio rodmenis sąskaitoms parengti, iš kurių 95 (WFH36 tipo) yra su galiojančiais patikros žymenimis. Patvirtinančių dokumentų apie kitų 4256-ų naudojamų karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros atlikimą pareiškėjas nepateikė, nurodydamas, kad šie skaitikliai nuosavybės teise priklauso vartotojams.

Patikrinimo metu nustatyta, kad patikrinus gyvenamuosiuose namuose Nepriklausomybės g. 72, Nepriklausomybės g. 60, Nepriklausomybės g. 80 ir Lauko g. 32, Vilkaviškyje, 11 karšto vandens skaitiklių, kurių rodmenys naudojami sąskaitoms parengti, t. y. atsiskaityti su vartotojais, 10 karšto vandens skaitiklių naudojami be galiojančių patikros žymenų. Atsižvelgiant į nustatytus patikrinimo metu pažeidimus pareiškėjui skundžiamu Aktu buvo nurodyta sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymenų.

Atsakovas pažymėjo, kad minėtas nurodymas buvo priimtas vadovaujantis Metrologijos įstatymo ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005). Skundžiamo Akto pirmojo nurodymo vykdymas yra susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei su Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 163 punktu, karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad anksčiau minėtuose daugiabučiuose namuose yra karšto vandens tiekėjas, juose teisės aktų nustatyta tvarka įrenginėja karšto vandens skaitiklius, tačiau neigia, kad gali būti atsakingas už vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių metrologinę patikrą.

Atsakovas atkreipė dėmesį į Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 173 punktą, 175 punktą. Pareiškėjas tik 2,2 proc. vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių pakeitė kitais – metrologiškai patikrintais. Pareiškėjo pasiūlymas perduoti vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, išspausdintas dienraštyje „Lietuvos rytas“, yra nepakankamas. Karšto vandens tiekėjo pareigos vartotojų atžvilgiu, numatytos pirmiau minėtose įstatymuose ir taisyklėse, lieka neįgyvendintos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą tenkino iš dalies, panaikino Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo 2011 m. birželio 27 d. akto Nr. PA-1179(M11) antrąjį nurodymą, nenaudoti sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenų, nuskaitytų ir perduotų šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotolinio duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu (telemetriniu) būdu, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog Akto pirmuoju reikalavimu pareiškėjui buvo nurodyta nenaudoti sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymų. Atsakovas, pasirinktinai patikrinęs gyvenamuosiuose namuose Nepriklausomybės g. 72, 60, 80 ir Lauko g. 32, Vilkaviškyje, 11 karšto vandens skaitiklius, kurių rodmenys naudojami sąskaitoms parengti, t. y. atsiskaityti su gyventojais, nustatė bei Akte nurodė, jog iš 10 iš 11 karšto vandens skaitiklių naudojami be galiojančių patikros žymenų. Patikrinti karšto vandens skaitikliai buvo užplombuoti pareiškėjo plombomis. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir tai, kad pareiškėjas yra gyvenamųjų namų, esančių Nepriklausomybės g. 72, 60, 80 ir Lauko g. 32, Vilkaviškyje, karšto vandens tiekėjas.

Teismas pažymėjo, jog ginčo santykius reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas, Metrologijos įstatymas, Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimą detalizuojančios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d.) (toliau – ir Taisyklės).

Teismas nagrinėjo Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies nuostatas, 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte, Taisyklių 8 punkte, 53 punkte, 54 punkte, 173 – 175 punktuose, 177.4 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir pažymėjo, jog nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai ir detaliai apibrėžė karšto vandens tiekėjo pareigas. Būtent šilumos tiekėjas privalėjo perimti vartotojams priklaususių skaitiklių nuosavybę arba įrengti karšto vandens skaitiklį. Šilumos tiekėjas atsakingas už atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimą, techninę būklę, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą. Šilumos tiekėjas privalo prižiūrėti vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius.

Teismas taip pat vadovavosi Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 31 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi ir darė išvadą, jog pirmiau minėtose daugiabučių namų butuose už esančių skaitiklių, t. y. atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėjas. Karšto vandens tiekėjas, šio ginčo atveju pareiškėjas, privalėjo daugiabučių namų šilumos vartotojų butuose esančius karšto vandens skaitiklius prižiūrėti ir atlikti jų patikrą, taip pat paisyti draudimo naudoti atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus be patikros (Taisyklių 55.3 p., 177.4 p.). Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, jog Akto pirmasis nurodymas yra teisėtas, pagrįstas, neprieštaraujantis pirmiau minėtų teisės aktų nuostatoms, kurių nepaisė pareiškėjas, naudodamas sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį karšto vandens skaitiklius be galiojančių patikros žymų. Atsakovas, vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai pareiškėjui nurodė nenaudoti sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymų, bei raštu informuoti atsakovą iki nustatytos datos, t. y. 2011 m. liepos 26 d., apie priimtus sprendimus dėl pažeidimų pašalinimo.

Taip pat teismas pasisakė, jog nurodymas iki minėtos datos informuoti apie sprendimus dėl pažeidimo pašalinimo nereiškia, kad pareiškėjas nedelsiant privalėjo pašalinti nustatytus pažeidimus, todėl nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi pareiškėjo skundo argumentai, kad objektyviai neįmanomas pirmojo nurodymo įgyvendinimas, nes pakeisti visus vartotojų karšto vandens skaitiklius vienu metu nėra techninės galimybės ir tai, kad pagal Vilkaviškio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. B-TS-1028 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ suderintą karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planą (toliau – ir Planas), terminas įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus buvo numatytas 2012 metų laikotarpiu (I t. b. l. 31, 32). Pareiškėjas turėjo informuoti atsakovą iki 2011 m. liepos 26 d. apie nustatyto pažeidimo pašalinimo būdus, galimybes, eigą ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo vartotojams planus.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Akto pirmasis ir trečiasis nurodymai pareiškėjui yra teisėti ir pagrįsti. Aktas yra pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir teisės normomis, kaip vientisas dokumentas atitinka pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus ir tikslus, jame aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios teisiškai įvertintos. Skundžiamas administracinis aktas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Dėl skundžiamo akto antrojo nurodymo, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta nenaudoti butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenų, nuskaitytų ir perduotų šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotolinio duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu (telemetriniu) būdu, teismas pažymėjo, jog analogiškų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, kaip ir šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje, pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. sprendime, išnagrinėtoje byloje Nr. A858-46/2015, kurioje buvo kreiptasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus minėtoje byloje, sprendė, jog matavimo sistemos duomenų perdavimo įtaisui, skirtingai nei karšto vandens skaitikliui, metrologinė patikra nebūtina. Dėl šios priežasties, Akto antrasis nurodymas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

III. Pareiškėjas UAB „Litesko“ padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 105–111), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad:

1. Pareiškėjas neginčija ir pripažįsta, kad jis yra atsakingas už jo, kaip karšto vandens tiekėjo, įrengtų karšto vandens skaitiklių atitikimą teisės aktams, taip pat ir jų metrologinę patikrą. Tačiau, ši Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnyje numatyta karšto vandens tiekėjo pareiga įrengti (ar išpirkti esamus) karšto vandens skaitiklius turi būti įgyvendinta ne iškarto, tačiau per tam tikrą laikotarpį. Pareiškėjas šiuo metu yra įrengęs/pakeitęs visus karšto vandens skaitiklius karšto vandens vartotojams Vilkaviškio mieste ir tai padarė per su Vilkaviškio rajono savivaldybe suderintą skaitiklių įrengimo Planą.

Ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėjas niekada neginčijo savo pareigos įrengti skaitiklius, priešingai savo pareigą vykdė nustatytais terminais. Pagal Planą, karšto vandens skaitiklių pakeitimui/įrengimui Vilkaviškio mieste buvo numatyti treji metai nuo karšto vandens tiekėjo veikos pradžios, t. y. nuo 2010 m. gegužės 1 d. Inspekcijos atlikto patikrinimo metu, t. y. vos praėjus 1 metams nuo karšto vandens tiekimo veiklos, šis veiklos Planas dar nebuvo pasibaigęs. Patikrinimo metu visi vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai negalėjo būti metrologiškai patikrinti, t. y. pareiškėjas kaip karšto vandens tiekėjas dar negalėjo būti spėjęs pakeisti visų vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių, todėl negalėjo būti laikomas padaręs Akte nurodytus pažeidimus (nepatikrinęs visų skaitiklių).

Galiojantys teisės aktai, iki karšto vandens tiekėjas teisės aktų nustatytais terminais (pagal savivaldybės patvirtintus veiklos planus) pakeis vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, nedraudžia naudoti šių vartotojams priklausančių skaitiklių, nepriklausomai ar jie yra metrologiškai patikrinti ar ne. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos 17 punktą metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams ir tik šių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos įskaičiuojamos į vietos savivaldybės nustatomą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

Pareiškėjas ne kartą viešai spaudoje ir individualiai su sąskaitomis pasiūlė vartotojams parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius veiklą pradedančiam karšto vandens tiekėjui, tačiau skaitiklių savininkai su tuo nesutiko.

3. Šilumos ūkio įstatymo ir jį detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nuostatos laikytinos specialiosiomis teisės normomis (lex specialis) prieš Metrologijos įstatymo normas. Pati Inspekcija ne kartą yra nurodžiusi, kad Metrologijos įstatymas nereglamentuoja, kaip ir kokiais būdais pareiškėjas pradėjęs karšto vandens tiekėjo veiklą turi sutvarkyti vartotojams priklausančią karšto vandens apskaitą.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Akto pirmąjį nurodymą vertino tik kaip įspėjimą dėl padarytų pažeidimų, o ne draudimu naudoti minėtas apskaitos priemones. Inspekcija išreiškė poziciją, kurią patvirtino ir savo 2012 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 13SR-323, 2012 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. I 13SR-335 dar kartą patvirtino, kad pareiškėjas privalo vykdyti Inspekcijos duodamus nurodymus ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su metrologine patikra. Be to, nors pareiškėjas savo 2011 m. liepos 26 d. rašte Nr. 496 dėl Akto nurodymo vykdymo nurodė, kad Akto nurodymai bus įvykdyti, t. y. vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai bus pakeisti karšto vandens tiekėjui priklausančiais metrologiškai patikrintais skaitikliais per su vietos savivaldybėmis suderintus karšto vandens prietaisų įrengimo ir aptarnavimo planus, tačiau po metų (nors Akto nurodymo vykdymo laikotarpis nebuvo dar pasibaigęs) Inspekcija vėl atliko UAB „Litesko” filialo „Marijampolės šiluma” patikrinimą ir vėl nustatė tuos pačius pažeidimus, t. y. kad kai kurie karšto vandens skaitikliai nėra patikrinti metrologiškai. Tokiu būdu Inspekcija viršijo Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytas Inspekcijos teises. Pareiškėjo nuomone uždrausti naudoti vartotojų įrengtus karšto vandens skaitiklius iš karto, nenumačius jokio termino skaitiklių pakeitimui, yra visiškai nepagrįsta ir, prieštarauja galiojantiems teisės aktams, taip pat ir savivaldybių priimtiems sprendimams.

5. Reikalavimas, vos praėjus vieneriems metams (patikrinimas atliktas 2011 m., birželio 27 d.) nuo karšto vandens tiekėjo veiklos pradžios (2010 m. gegužės 1 d.), kad visi Vilkaviškio mieste esantys vartotojų per 10–15 metų įrengti karšto vandens skaitikliai Inspekcijos patikrinimo metu (kai dar nesibaigęs su savivaldybe suderintas veiklos Planas) jau būtų pakeisti, prieštarauja bendriesiems teisės principams nemo tenetur ad impossibile ir lex nori cogit ad impossibilia, draudžiantiems iš asmenų reikalauti to, ko neįmanoma įgyvendinti. Tačiau šių aplinkybių pirmos instancijos teismas sprendime nevertino.

Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas akcentuoja, jog atsižvelgiant į Taisyklių 177.4, 185.4 punktą, kuris draudžia naudoti tik karšto vandens tiekėjo įrengtus, o ne vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius be metrologinės patikros, pareiškėjas jokių Akte nurodomų pažeidimų nepadarė.

Atsakovas Inspekcija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 144–149) Inspekcija pažymi, kad:

1. Inspekcija supranta, jog neįmanoma iš karto pakeisti visų karšto vandens skaitiklių ir būtent todėl ir buvo duotas nurodymas iki nustatyto termino informuoti Inspekciją ne apie jau įvykdytus nurodymus, o apie tai, kaip planuoja pašalinti Akte nustatytus pažeidimus, t. y. iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama pakeisti visus karšto vandens skaitiklius iki 2011 m. liepos 26 d., buvo nurodyta iki 2011 m. liepos 26 d. informuoti, kaip pareiškėjas planuoja pašalinti Akte nustatytus pažeidimus.

2. Pagal patikrinimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, pareiškėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Bet kokiu atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybes teise priklausančius ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėjas.

3. Metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenų naudojimas atsiskaitymams pažeidžia Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjas nenurodo jokio kito aukštesnę ar tokią pat teisinę galią turinčio teisės akto, kuriuo vadovaujantis Inspekcijos nurodymą atsiskaitymams naudoti tik metrologiškai patikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenis, būtų galima vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą.

4. Nors pareiškėjas teigia, kad jis neturi teisės metrologiškai tikrinti ne jam priklausančių karšto vandens skaitiklių, tačiau Taisyklių 175 punktas aiškiai reglamentuoja, kad vartotojui nesutikus perduoti savo karšto vandens skaitiklį karšto vandens tiekėjui, pastarasis privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį.

5. Inspekcijos nurodymą atsiskaitymams su vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis teisėtu ir pagrįstu yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010, 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012, 2012 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1585/2012, 2012 m. gegužės 21d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1576/2012, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012, 2013 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-515/2013).

6. Akto nurodymų dalyje niekur nėra nurodyta, kad nurodymai duoti dėl visų Vilkaviškio esančių karšto vandens skaitiklių. Tai, kad Akto nurodymų dalyje nebuvo įrašyti konkrečių namų adresai, skaitiklių numeriai, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad nurodymai duoti dėl viso miesto. Konkrečius namus ir skaitiklius identifikuojanti informacija išdėstyta aukščiau esančiose Akto dalyse, todėl iš viso Akto teksto, taikant Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Inspekcijos nuostatų 11.5 punkto normas, akivaizdu, kad nurodymai duoti tik dėl tų namų ir skaitiklių, kur nustatyti teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimai.

Atsakovas Inspekcija papildomuose paaiškinimuose pažymi, jog pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė skirtingų redakcijų Taisyklių punktus. Pagal patikrinimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, pareiškėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo 2011 m. birželio 27 d. akto Nr. PA-1179(M11), kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti: 1) karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymenų; 2) butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenų, nuskaitytų ir perduotų šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotolinio duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu (telemetriniu) būdu; 3) apie priimtus sprendimus dėl pažeidimų pašalinimo iki š. m. liepos 26 d. raštu informuoti Inspekciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą tenkino iš dalies, panaikino Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo 2011 m. birželio 27 d. akto Nr. PA-1179(M11) antrąjį nurodymą, nenaudoti sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenų, nuskaitytų ir perduotų šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotolinio duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu (telemetriniu) būdu, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas ir prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

Pareiškėjas nesutinka su Akto nurodymu sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymenų.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog atsakovas, 2011 m. kovo 29 d. pradėto ir 2011 m. birželio 27 d. baigto teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo metu pasirinktinai patikrinęs gyvenamuosiuose namuose Nepriklausomybės g. 72, 60, 80 ir Lauko g. 32, Vilkaviškyje, 11, kurių karšto vandens tiekėjas yra pareiškėjas, karšto vandens skaitiklius, kurių rodmenys naudojami sąskaitoms parengti, t. y. atsiskaityti su gyventojais, nustatė bei Akte nurodė, jog iš 10 iš 11 karšto vandens skaitiklių naudojami be galiojančių patikros žymenų. Patikrinti karšto vandens skaitikliai buvo užplombuoti pareiškėjo plombomis. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčijamas Akto nurodymas priimtas 2011 m. kovo 29 d.–2011 m. birželio 27 d. nustatytų aplinkybių pagrindu.

Kaip apeliaciniame skunde nurodė pareiškėjas, jis neginčija ir pripažįsta, kad jis yra atsakingas už jo, kaip karšto vandens tiekėjo, įrengtų karšto vandens skaitiklių atitikimą teisėms aktams, taip pat ir metrologinę patikrą.

Pareiškėjas nurodo, jog pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. B-TS-1028 patvirtinto karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo planą karšto vandens skaitiklių pakeitimui/įrengimui Vilkaviškio mieste buvo numatyti treji metai, nuo karšto vandens tiekėjo veiklos, t. y. nuo 2010 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas 2015 m. kovo 13 d. apeliaciniame skunde tvirtina, jog šiuo metu yra įrengęs/pakeitęs visus karšto vandens skaitiklius karšto vandens vartotojams Vilkaviškio mieste ir tai padarė pagal minėtą su Vilkaviškio rajono savivaldybe suderintą skaitiklių įrengimo planą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, jog faktinės aplinkybės, nustatytos 2011 m. kovo 29 d.–2011 m. birželio 27 d., ir kurių pagrindu, kaip minėta, buvo priimtas ginčijamas Akto nurodymas, administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra pasikeitusios. Taip pat vertintina, jog pareiškėjas įrengdamas/pakeisdamas visus karšto vandens skaitiklius karšto vandens vartotojams Vilkaviškio mieste, t. y. taip pat ir gyvenamuosiuose namuose, kuriuos patikrinęs atsakovas Akte konstatavo pažeidimus, nors ir kitu – Plano, o ne Akto pagrindu, tačiau savanoriškai įvykdė Akto nurodymą sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymenų.

Taigi, nepriklausomai nuo galutinės teismo išvados dėl skundžiamo Akto nurodymo teisėtumo, priėmus galutinį teismo sprendimą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 24, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo 2011 m. birželio 27 d. akto Nr. PA-1179(M11) nurodymas sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymenų, kurio teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjas prašė įvertinti šioje byloje, šiuo metu pripažįstamas kaip nedarantis poveikio pareiškėjo teisėms ar pareigoms, todėl nelaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog taip pat vertintinas ir Akto trečiasis reikalavimas apie priimtus sprendimus dėl pažeidimų pašalinimo iki 2010 m. liepos 26 d. raštu informuoti Inspekciją, ypač atsižvelgiant į tai, jog nurodyta informavimo data jau yra praėjusi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas keičiama, ir administracinė byla dėl aptartos pareiškėjo skundo reikalavimų dalies nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti panaikinant Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundo dalį ir administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo 2011 m. birželio 27 d. akto Nr. PA-1179(M11) nurodymus sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymenų ir informuoti apie priimtus sprendimus, nutraukti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas