2020-04-09 Nr. AB-7259-3-64-3-01951-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-823-520/2020

Teisminio proceso Nr.3-64-3-01951-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas apie 8 kv. m ploto kamerose po 4–5 asmenis, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai nustato teisės normos. Kamerų sienos ir lubos buvo purvinos, sienų tinkas nubyrėjęs, tualetas atviras, dėl to būdavo blogas kvapas, o gamtinius reikalus atlikdavo matant kitiems asmenims. Gyvenamojoje patalpoje rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais, taip pat gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, be jokios priežasties jis buvo kraustomas iš vienos kameros į kitą, dėl to tekdavo praleisti apsipirkimą, drabužių ir patalynės skalbimą, dušą. Dėl nepatogių lovų atsidaro stuburo problemų, gydytojas išrašė 5 vnt. leidžiamų vaistų, tačiau buvo suleista tik viena ampulė. Jis trimis skundais kreipėsi į Šiaulių TI direktorių: dėl nesuleistų vaistų, dėl tualete suskilusios grindų plytelės ir neišduodamo semtuvėlio šiukšlėms susemti. Dėl atsakovo padarytų pažeidimų jis patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, pažeminimą, dvasinius sukrėtimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2016 m. vasario 28 d. iki 2016 m. liepos 15 d. ir jam, neatskaičius sanitarinio mazgo ir baldų užimamo ploto, teko nuo 3,67 kv. m iki 18,7 kv. m gyvenamojo kameros ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,82 m (kameroje Nr. 92) iki 2,32 m (kameroje Nr. 26), todėl privatumas, pareiškėjui naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais, buvo užtikrintas. Sanitariniai mazgai yra įrengti kameros kampuose, atitverti iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas durimis arba užuolaidėle. Negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės, oro trūkumo, natūralaus apšvietimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių.

5. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo argumentai dėl nepatogių gultų ir čiužinių yra subjektyvaus vertinimo, pareiškėjas skundų dėl šios aplinkybės neteikė. Kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai reiškia, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Todėl preziumuojama, kad kameros atitiko teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas teikė skundus tik dėl pareigūnų ir medikų veiksmų.

6. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad kamerose Nr. 92 ir Nr. 97 2015 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais ir 2016 m. kovo–balandžio mėnesiais buvo išlygintos, izoliuotos ir plytelėmis išklotos grindys, užtepta hidroizoliacija nuo pelėsio ir išdažytos lubos bei sienos, demontuotas sanitarinis mazgas, įdėtas naujas klozetas ir įrengtas aptvėrimas. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Nuo 2017 m. birželio mėnesio į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas. Bylai aktualiu laikotarpiu valymo inventorius į kameras buvo išduodamas pagal poreikį, t. y. kameroje kalintiems asmenims paprašius. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas, esant reikalui organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų priežiūra vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planu, vedami atliktų valymų, dezinfekcijos darbų registracijos žurnalai. Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo bendrovė „Profilaktinė dezinfekcija“. Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų. Pareiškėjo teiginius dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos neatlikimo paneigia ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) atliktų patikrinimų rezultatai.

7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad teisinis reglamentavimas nenustato, jog nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Šiaulių TI taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras − rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas nėra pateikęs, o skundą teismui pateikė tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, tačiau neįrodė savo tariamo nerūkimo, be to, pats nenurodo, jog galbūt esąs nerūkantis, ir šios aplinkybės niekaip nepagrindžia. Pareiškėjas per visą jo Šiaulių TI kalinimo laikotarpį buvo tik 5 kamerose, kas paneigia pareiškėjo teiginį, jog jis kas savaitę buvo priverstas pakeisti kamerą. Pareiškėjas Šiaulių TI parduotuvėje apsipirkinėjo pagal galiojančius teisės aktus (išskyrus laikotarpį, kai sąskaitoje neturėdavo pinigų). Pareiškėjo skundo pretenzijos nepagrįstos ir nesuteikia pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo R. A. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. liepos 15 d. buvo pažeista, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

9. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, Šiaulių TI 2018 m. spalio 2 d. pažymos Nr. 60/09-33020 „Dėl R. A.“ duomenimis nustatė, kad pareiškėjas periodiškai ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. liepos 15 d., t. y. 133 dienas, nepažeidžiant Įsakyme Nr. V-124 nustatytos ploto normos. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, sprendė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.

10. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bylai aktualiu laikotarpiu dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normų reikalavimams, nebuvo tikrintos. Teismas, įvertinęs Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akto Nr. EP-447, NVSC 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-233 (19.4.1.6.12), NVSC 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12), Šiaulių TI 2016 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-13 „2015 m. atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė“ dėl kameroje Nr. 92 atliktų remonto ir montavimo darbų, Šiaulių TI 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ dėl kameroje Nr. 97 atliktų remonto ir montavimo darbų turinį, pareiškėjo argumentų, kad kamerų sienos ir lubos buvo purvinos, sienų tinkas nubyrėjęs, nepripažino pagrįstais. Teismas nenustatė, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių TI 2016–2017 m. higienos-dezinfekcijos planą.

11. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus dėl skundo argumentų, kad kamerose tualetas atviras, dėl to būdavo blogas kvapas, o gamtinius reikalus pareiškėjas atlikdavo matant kitiems asmenims, Šiaulių TI pateiktais duomenimis nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB (kameros Nr. 92 ir Nr. 97), kurių aukštis 1,82 m arba mūrine atitvarine konstrukcija (kameros Nr. 43, Nr. 88, Nr. 26), kurių aukštis yra nuo 2,10 m iki 2,32 m. Tualetų aptvėrimai (pertvaros) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sumontuoti, įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrintas. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl rūkančiųjų laikymo su nerūkančiais asmenimis pagrįstumą, įvertinęs Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akto Nr. EP-447, Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymos Nr. 61/04-2223 „Dėl R. A.“ turinį, pareiškėjo sveikatos istoriją, nenustatęs, kad pareiškėjas dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, atkreipęs dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodo, jog yra nerūkantis, sprendė, kad Šiaulių TI neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo kamerose drauge su rūkančiais asmenimis nėra.

13. Teismas pareiškėjo argumentą, kad jis buvo kraustomas be jokios priežasties iš vienos kameros į kitą, atmetė, nes pagal teisinį reglamentavimą asmenys iš vienos kameros į kitą perkeliami ne pagal jų pageidavimus, o pagal ŠiauliųTI nustatytą tvarką, laikantis įstaigos lokalinių aktų, kameros planų ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio teismas nustatė, kad pareiškėjas apsipirkdavo parduotuvėje, kai sąskaitoje turėdavo pinigų ir jo perkėlimas apsipirkimui neturėjo reikšmės. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl jo perkėlimo į kitą kamerą ir dėl to praleisto drabužių ir patalynės skalbimo, dušo.

14. Teismas, įvertinęs NVSC 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-233 (19.4.1.6.12), kuriame konstatuota, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė „Profilaktinė dezinfekcija“, o Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų, NVSC 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12), kuriame konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo bendrovė „Profilaktinė dezinfekcija“ ir yra vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas, nenustatęs, kad Šiaulių TI 2016–2017 metų higienos-dezinfekcijos planas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo vykdomas, pareiškėjo argumentus dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jie naikinami teisės aktų nustatyta tvarka.

15. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, įvertinęs pareiškėjo sveikatos istorijos turinį, akcentuodamas, kad pareiškėjo argumentai, siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe (nevisiškai suleisti vaistai, gydymo neskyrimas ir kt.) pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas byloje nenagrinėtini, iš Šiaulių TI 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymos Nr. 61/04-2223 nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. į Šiaulių TI direktorių kreipėsi su trimis skundais. Pareiškėjas, 2016 m. balandžio 25 d. pateikęs skundą dėl šiukšlių semtuvėlio neišdavimo ir 2016 m. gegužės 16 d. skundą dėl suskilusios ir ištrupėjusios grindų plytelės, prašė jų nebenagrinėti, nurodė, kad problema išspręsta visiškai ir raštiško atsakymo nereikalauja, todėl administracinės procedūros buvo nutrauktos.

16. Teismas vertino, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio kontekste. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą.

17. Teismas nurodė, kad pažeidimo pripažinimas dėl kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, konstatuoto nemalonaus kvapo, kuris tvyrojo dėl nevisiškai atitverto sanitarinio mazgo, yra pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Teismas pažymėjo, kad nustatytas pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą.

III. 18. Pareiškėjas R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai, neatsižvelgdamas į teismų praktiką, išanalizavo bylos aplinkybes, atliko neišsamų įrodymų vertinimą, nepagrįstai nevertino dėl nustatytų higienos normų pažeidimų pareiškėjo patirtos neturtinės žalos Konvencijos 3 straipsnio kontekste. Pareiškėjas nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog į Šiaulių TI administraciją kreipėsi su trimis skundais, į kuriuos atsakymai nebuvo pateikti, todėl nepagrįsti teismo argumentai dėl pareiškėjo atsisakymų pateikti atsakymus į skundus. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. liepos 15 d. (5 mėnesius) buvo pažeista. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bylai aktualiu laikotarpiu dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normų reikalavimams nebuvo tikrintos. Asmens laikymas kamerose, kurios neatitinka higienos normų reikalavimų, prilygsta žmogaus kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sveikata sutriko jį laikant Šiaulių TI: atsirado stuburo skausmai dėl nepatogių metalinių lovų. Pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo paskirti vaistai, tačiau nebuvo suleisti. Gydytojas turėjo atsižvelgti į tai, kad iki patekimo į Šiaulių TI pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Dėl nesuleistų vaistų pareiškėjas turėjo kentėti stiprius nugaros skausmus ir dėl šios aplinkybės teikė skundą. Šiaulių TI privalo rūpintis laikomų asmenų sveikatos būkle.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju konstatuotas vienintelis nežymus ir neintensyvus pažeidimas – ventiliacijos nebuvimas sanitariniame mazge, kuris galėjo pareiškėjui sukelti papildomus nepatogumus – nemalonų kvapą kameroje. Atsakovas pažymi, kad ventiliacijos įrengimas susijęs su pastato rekonstrukcija. Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso negalimi. Nepakankama ventiliacija užtikrinama per langą, o iš teismui pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad visose kamerose sudaryta galimybė kameras išsivėdinti per langus.

22. Atsakovo atstovo teigimu, pagal teismų praktiką pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija pažeistai teisei apginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, apeliacinis skundas abstraktus, jame nepateikiami nauji argumentai ar motyvai. Teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, pareiškėjui R. A. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2016 m. vasario 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš dalies pripažino pagrįstomis, t. y. nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų ir kamerose buvo blogas kvapas. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagristomis ir įrodytomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priteisti jam iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (pirmosios instancijos teismui teiktame skunde buvo nurodęs reikalavimą priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė, jog pareiškėjas buvo kalinamas Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo sveikata sutriko jam būnant Šiaulių TI, nugaros skausmus sukėlė nepatogus metalinis gultas, nebuvo įvertinta, kad pareiškėjas rašė skundus, tačiau atsakymo į juos negavo, nebuvo tinkamai įvertintos jo patirtos dvasinės kančios; kt.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia abstrakčias argumentais, susijusiais su tuo, kad jis 5 mėnesius buvo laikomas higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, tačiau nenurodo jokios higienos normos, kuri buvo pažeista, o pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo to nenustatė. Pareiškėjas nurodo, jog stuburo skausmai atsirado dėl nepatogių metalinių lovų, tačiau nenurodo jokių byloje esančių įrodymų, kurie įtikinimai pagrįstų, jog pareiškėjui stuburo skausmai (sveikatos sutrikimas) atsirado būtent nuo nepatogių metalinių lovų. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl nepatogios lovos kreipėsi į atsakovo atstovą, o atsakovo atstovas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išspręstas šis klausimas.

22. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą su skundais dėl neišduoto šiukšlių semtuvėlio, neskirtų vaistų ir suskilusios plytelės (b. l. 5, 6, 7). Byloje pateikti įrodymai, kad pats pareiškėjas prašė nenagrinėti jo 2016 m. balandžio 25 d. skundo dėl semtuvėlio, 2016 m. gegužės 16 d. skundo dėl suskilusios plytelės, nurodė, kad nereikia raštiško atsakymo (b. l. 22, 27). Pareiškėjui į 2016 m. balandžio 21 d. skundą dėl vaistų neskyrimo buvo atsakyta 2016 m. balandžio 22 d. (b. l. 25). Dėl to nėra suprantami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam nebuvo pateikti atsakymai į jo skundus.

23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad jam nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos (pareiškėjui būnant laisvėje buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl gydytojas į tai turėjo atsižvelgti; pareiškėjui nebuvo suleisti paskirti vaistai), tačiau pareiškėjo argumentai, kurie yra siejami su jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių TI, nėra šios bylos dalykas. Šioje byloje pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pagrįstai nenagrinėti, nes tai nėra administracinių teismų kompetencija. Pirmosios instancijos teismo išaiškinimai, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, yra teisiškai pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo šių pareiškėjo skundo aplinkybių, nurodė apie privalomą ikiteisminę tvarką, tačiau rezoliucinėje dalyje suklydo, nurodydamas, kad atmetamas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamai jam suteiktų bei nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad šis reikalavimas paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai dėl nemalonaus kvapo yra neišvengiamai susiję su tinkamai neizoliuotu sanitariniu mazgu. Šis pažeidimas buvo pagrįstai nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendime, taip pat atitinkamai konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

26. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pinigais pagrįstumą, pažymi, kad paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

27. Ginčo atveju, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, taip pat nesant pagrindo manyti, jog dėl nustatyto pažeidimo objektyviai galėtų atsirasti pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, nepriteisiant jam prašomos neturtinės žalos pinigais, yra teisinga ir pakankama satisfakcija, yra pagrįstas.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, išskyrus tai, kad nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, jog skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir / ar neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo paliekama nenagrinėta. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinis skundas iš esmės atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą iš esmės atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad R. A. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016 m. vasario29 d. iki 2016 m. liepos 15 d. buvo pažeista, skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimo atmesti.

Skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir / ar neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė