945f0bb9-5941-488d-8982-8ea3726155da · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-354/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42777-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, nuteistajai R.

Z., jos gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. Z. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R.

Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant jÄ per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, 721 straipsniu, R. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas viso bausmės vykdymo metu prisiartinti prie nukentėjusiojo D. B., uždraudžiant su juo bendrauti, ieÅ¡koti ryÅ¡ių, lankytis nukentėjusiojo D. B. gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, R. Z. įpareigota bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, 66 straipsniu, R. Z. į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 7 d. 2 val. 10 min iki 2019 m. spalio 7 d. 15 val. 10 min (1 diena) iÅ¡bÅ«tas laikas, tai sudaro 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. Z. nuteista už tai, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2019 m. spalio 7 d., apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini) mieste, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,84 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su sugyventiniu D. B., abiejų rankų kumščiais, delnais ir nagais sudavė bendrai ne mažiau kaip 10 smÅ«gių nukentėjusiajam D. B. į galvos sritį, kaklÄ , perbrėžė nagais kairįjį žandÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. Z. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: iÅ¡teisinti jÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Skunde apeliantė teigia, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės iÅ¡ dalies yra teisingos, bet nutylimos esminės detalės dėl konflikto priežasties. BylÄ buvo skubama iÅ¡nagrinėti kuo greičiau ir nei prokuroro Å .

V., nei teisėjos N. K. visiÅ¡kai nedomino jokios detalės ir visas procesas apsiribojo vien tik klausimais, ar sutinki su kaltinimais, ar pripažįsti kaltę, net advokatas A. R., kuris turėjo jÄ (apeliantę) ginti ir padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti visÄ tiesÄ , buvo kaltinimo pusėje, neleido pasisakyti bei pateikti teismui raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių bÅ«tų paaiÅ¡kėjusios visiÅ¡kai kitokios to vakaro incidento priežastys. Pažymi, kad advokatas įkalbinėjo jÄ (apeliantę) prisipažinti ir teigė, kad tokiu atveju „mažiau gaus“, tai reiÅ¡kia, kad advokato visiÅ¡kai nedomino, kalta ji (apeliantė) ar ne, jis jau iki teismo proceso pradžios buvo pripažinęs jÄ kalta. 2.2.

Apeliantės teigimu, faktinės bylos aplinkybės yra truputį kitokios, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Pažymi, kad Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu D. B., padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (apeliante) ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu, be to, D. B. pažadėjo jai (apeliantei) atlyginti savo nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Teigia, jog praėjus beveik 5 mėnesiams nuo įvykių K. rajone D. B. žalos neatlygino, niekur nedirbo, buvo iÅ¡laikomas jos (apeliantės) lėšomis, be to, paskutiniu metu dažnai gan ilgam laikui dingdavo iÅ¡ namų. Apeliantė pažymi, jog ji negalėjo taikstytis su tokiu D. B. elgesiu ir paskutinis kantrybės lažas trÅ«ko, kai nuvykus į T. pas draugę į gimtadienį D. B. parai kažkur buvo dingęs, tada ji pastarajam ir pasakė, kad su juo nutraukia santykius, pareikalavo nedelsiant iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jos buto bei atlyginti automobilio remonto iÅ¡laidas, o, jei nebus atlyginta, tai kreipsis į teismÄ dėl žalos priteisimo.

Nurodo, kad D. B. jai iÅ¡ karto pasakė, kad ji pasigailės, jis viskÄ sutvarkys taip, kad ji jam mokės, tada prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu D. B., bÅ«damas fiziÅ¡kai stipresnis už jÄ (apeliantę), kelis kartus nestipriai, kad neliktų jokių smurto žymių, sudavė jai į krÅ«tinės ir veido sritis, tuo sukeldamas skausmÄ . Apeliantė teigia, kad siekdama iÅ¡vengti didesnių sužalojimų bandė gintis, bet jų skirtingos kategorijos ir fizinis pajėgumas, tačiau D. B. kaip tik to ir tereikėjo, kad iÅ¡provokuotų konfliktÄ .

Tada D. B. iÅ¡bėgo į balkonÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ , o toliau viskas yra taip, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Apeliantė pažymi, kad visas Å¡ias bylos aplinkybes norėjo nurodyti teismo posėdžio metu, bet jai nebuvo leista tai padaryti, visi skubėjo kuo greičiau pabaigti Å¡iÄ bylÄ ir svarbiausia yra tai, kad advokatas A. R. įkyriai įkalbinėjo neteikti teismui Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, nevilkinti proceso ir viskÄ prisipažinti, todėl tik dėl tokių advokato veiksmų ir atsirado tai, kad ji (apeliantė) pripažįsta savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Apeliantės vertinimu, jos veiksmuose nėra baudžiamosios veikos sudėties, o gynyba nuo agresyvaus ir savo veiksmų nekontroliuojančio D. B. nėra nusikaltimas, teigia, kad tai buvo bÅ«tina gynyba, siekiant apsisaugoti nuo D. B. smurto ir iÅ¡vengti rimtesnių sveikatos sužalojimų. Pažymi, kad aplinkybę, jog D. B. yra linkęs smurtauti prieÅ¡ jÄ (apeliantę), patvirtina ir teismui pridedama Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio kopija. Šį kartÄ D. B. taip pat smurtavo prieÅ¡ jÄ (apeliantę), tačiau elgėsi gudriai, nepadarė kÅ«no sužalojimų, smÅ«giavo delnais ir nestipriai, tai padarė namuose, kur nebuvo liudytojų, todėl visa tai patvirtina D.

B. veiksmų suplanavimÄ ir siekį nepagristai jÄ (apeliantę) apkaltinti ir atkerÅ¡yti už P. įvykius bei už reikalavimÄ iÅ¡sikraustyti ir atlyginti automobiliui padarytÄ Å¾alÄ . 2.3. Be to, skunde apeliantė pažymi, jog baudžiamasis persekiojimas jos atžvilgiu turi bÅ«ti nutrauktas, nes gintis nuo smurto yra ne tik asmens teisė, bet ir pareiga. Apeliantė teigia, kad neperžengė savigynai bÅ«dingų veiksmų ir priemonių, gindamasi nesinaudojo jokiais pagalbiniais daiktais, kaip, pvz., kėde, lazda, peiliu, keptuve ar dar kuo nors, nesužalojo puolančio asmens, o gynėsi iÅ¡skirtinai panaudodama tik rankas ir savo kÅ«nÄ , tai yra bandė iÅ¡vengti nors ir nestiprių, bet skausmingų smÅ«gių į kÅ«no plotÄ .

Be to, smÅ«giuojama buvo ne kumščiu, o delnais, tad beveik jokių žymių neliko, nors ant deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir virÅ¡ deÅ¡inės akies, kaktos srityje buvo matomos nedidelės mėlynės, tai matė jos (apeliantės) tėvai, bet į teismo medicinos ekspertÄ nesikreipė ir atitinkamos pažymos neturi.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistoji R. Z. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 4. Nuteistosios R. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistoji R. Z. apeliaciniame skunde neginčija, kad smurtavo D. B. atžvilgiu, tačiau teigia, jog smurtavo esant bÅ«tinosios ginties situacijai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų 5.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad R.

Z. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. TelÅ¡ių apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dėl R.

Z. pripažinimo kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. 5.2. Apeliantė skunde neneigia, kad atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu, tačiau keliÄ visiÅ¡kai naujÄ versijÄ , kurios nebuvo nurodžiusi nei jÄ apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nei apylinkės teisme, jog ji smurtinius veiksmus D. B. atžvilgiu atliko tik gindamasi nuo D. B. smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, o Å¡ių aplinkybių anksčiau nenurodžiusi, nes, neva, jai nebuvo leista to padaryti dėl teisėjos, prokuroro ir advokato skubėjimo iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir jos pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl R. Z. kaltės sukėlus fizinį skausmÄ D. B.. 5.3. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Å iÄ teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). To paties BK 28 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę bÅ«tinosios ginties peržengimo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. BÅ«tinosios ginties peržengimu nelaikoma dėl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015). 5.4. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apylinkės teisme apklausiama R. Z. nurodė, kad konfliktas su D. B. įvyko dėl pastarojo nebuvimo pusantros paros kartu su ja; pripažino, kad dėl to nereikėjo D. B. mušti, tačiau dėl buvusių ankstesnių nuoskaudų bei buvusio jos pačios (R. Z.) neblaivumo, įvyko minėtas įvykis; pažymėjo, kad konfliktas vyko tiek mašinoje grįžtant iš draugės, tiek grįžus namo, kur ji prašė D.

B. iÅ¡eiti ir jÄ palikti tÄ naktį vienÄ , tačiau pastarasis nesutiko, D. B. gulint lovoje, ji tempė nuo pastarojo ,,kaldrÄ â€œ, tada D. B. jÄ (R. Z.) pastÅ«mė ir tuomet ji trenkė D. B.; suduotų smÅ«gių D. B. neskaičiavo, tačiau sutiko, kad galėjo bÅ«ti tiek smÅ«gių ir sužalojimų, kaip nurodyta kaltinime; nurodė ir tai, jog anksčiau su D. B. yra buvęs konfliktas su smurtiniais veiksmais bÅ«tent jos (R. Z.) atžvilgiu ir dėl jos maÅ¡inos sudaužymo, dėl to buvo kreiptasi į policijÄ , tačiau pastarieji susitaikė (b. l. 82).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama R. Z. taip pat nurodė, kad konfliktas kilo, nes pastaroji buvo supykusi dėl to, jog D. B. jÄ visÄ savaitgalį paliko vienÄ pas draugę, nurodė, jog bÅ«nant miegamojo kambaryje ji liepusi D. B. iÅ¡eiti ir tuomet D. B. sudavusi (b. l. 48). Nukentėjusysis D. B. apylinkės teisme taip pat nurodė, jog konfliktas su R. Z. vyko tiek parvažiuojant maÅ¡inoje, tiek grįžus į namus, pastaroji jį varė iÅ¡ namų, tačiau jis nesutiko, atsigulė į lovÄ ir tuomet įvyko kaltinime nurodyti įvykiai, be to, akcentavo, kad iÅ¡ esmės dėl visko kaltas R.

Z. girtumas (b. l. 83). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tuoj pat po įvykio apklausiamas D. B. nurodė, jog jis 2019 m. spalio 6 d. naktį važiavo parsivežti savo sugyventinės R. Z., kuri Å¡ventė draugės gimtadienį, R. Z. vežant pastaroji pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl neiÅ¡tikimybės, o grįžus namo viskas toliau tęsėsi, jam gulint ant lovos pastaroji atliko smurtinius veiksmus, taip jam (D. B.) sukeldama fizinį skausmÄ (b. l. 1–4). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D.

B. savo duotus pirminius parodymus patvirtino (b. l. 22). Taigi, iš šių duomenų matyti, kad D. B. savo veiksmais nekėlė jokio pavojaus R. Z., t. y. nebuvo ir negrėsė joks akivaizdus pavojingas kėsinimasis R. Z. sveikatai, R. Z. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu panaudojo ne dėl to, jog jai būtų reikėję gintis nuo D. B., o dėl to, kad pyko dėl D. B. nebuvimo pusantros paros kartu su ja, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog R. Z. atlikto smurtinius veiksmus esant būtinosios ginties situacijai. 5.5.

Apygardos teismo vertinimu, apeliantės skunde nurodoma versija, neva jai nebuvo leista nurodyti visų įvykio aplinkybių, susijusių su D. B. smurtinių veiksmų atlikimu jos atžvilgiu, yra deklaratyvi, prieštaraujanti byloje esantiems duomenims, todėl šia keliama versija nėra pagrindo vadovautis, nes ji laikytina tik R. Z. siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip neįtikima ir nelogiška vertintina situacija, kai tariamai nukentėjęs asmuo (apeliantė) visų apklausų metu akcentuotų tik tai, kad ji pati smurtavo D.

B. atžvilgiu, tačiau nepaminėtų, jog jos pačios atžvilgiu buvo smurtauta. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog iÅ¡ 2019 m. spalio 10 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog R. Z. tiek apklausiama, tiek sakydama paskutinį žodį nurodė ir apie ankstesnį buvusį konfliktÄ su D. B., kai pastarasis buvo teisiamas dėl smurtinių veiksmų panaudojimo jos atžvilgiu, taip pat nurodė ir apie tai, jog neva D. B. jau anksčiau planavo jÄ iÅ¡provokuoti konfliktui (b. l. 82, 86), todėl Å¡ios aplinkybės paneigia apeliantės skundo argumentus, kad jai nebuvo leista pasisakyti dėl visų įvykio aplinkybių, ar kad to neleido padaryti jos gynėjas.

Pastebėtina ir tai, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, bylos nebuvo skubama iÅ¡nagrinėti kuo greičiau, nes apylinkės teismo teisėja klausė R. Z., ar pastaroji nori, kad byla bÅ«tų nagrinėjama tuoj pat, ar nori, kad bylos nagrinėjimas vyktų kitÄ dienÄ , tačiau R. Z. pati nurodė, jog nori, kad nagrinėjimas vyktų tuoj pat (b. l. 70), be to, R. Z. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos procesinės teisės, ji patvirtino teises supratusi (b. l. 81), taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. Z. gynėjas advokatas A.

R. aktyviai gynė R. Z., uždavinėjo klausimus tiek pačiai R. Z., tiek nukentėjusiajam, o baigiamosios kalbos metu pasiÅ«lė įvairias galimybes, kaip bÅ«tų galima suÅ¡velninti R. Z. teisinę padėtį (b. l. 81–86), tai taip pat paneigia apeliantės argumentus, jog buvo skubama nagrinėti bylÄ bei kad apeliantės gynėjas buvo kaltinimo pusėje ir nesistengė pastarosios ginti. 5.6. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime (pareiÅ¡kime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka) nurodytas aplinkybes dėl apeliantės padarytos nusikalstamos veikos, pagrindo R.

Z. smurtinius veiksmus vertinti kaip atliktus esant bÅ«tinosios ginties situacijai nėra. Ä®vertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. Z. kaltei dėl jai inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios R. Z. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Nijolė Matuzevičienė