2020-05-20 Nr. AB-10179-3-62-3-02317-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1899-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02317-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas), 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki skundo padavimo dienos (2018 m. spalio 10 d.).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje, 6 būryje, 65 brigadoje dušuose nebuvo pertvarų, veidrodžių, lentynėlių, skysto muilo, prausykloje nebuvo veidrodžių, lentynėlių, neįrengtos vietos rūkyti, nebuvo kur susidėti asmeninius daiktus – nebuvo sandėlio, batų dėžių. Pareiškėjas teigė, kad nesudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Virtuvėlėje nebuvo puodų, keptuvių, peilių, kitų įrankių, nebuvo poilsio kambario, o 5 miegamajame nedavė šluotos, kibiro, semtuvėlio. Pareiškėjas nurodė, kad tokios kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos, dėl jų pareiškėjas susirgo depresija, teko gerti stiprius vaistus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo atlikimo bausmę. Pravieniškių PN-AK atkreipė dėmesį, kad nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis buvo aprūpintos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos). Pravieniškių PN-AK nurodė, kad valymo priemonės yra laikomos sandėlyje ir išduodamos pagal poreikį. Dušinėse yra sumontuoti dienos šviesos šviestuvai, ant sienų skysto muilo dozatoriai, veidrodis, lentynėlė. Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, 6 būrio prausykloje yra vandens šildytuvas, todėl nuteistieji savo asmeninius drabužius gali skalbtis patys. Kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos. Rūkymo vietos įrengtos kieme.

5. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė neturtinę žalą, neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais padarė nuteistajam žalą.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo S. D. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 10 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas vertindamas pareiškėjo teiginį, jog dušuose nebuvo sienelių, veidrodžių, lentynėlių, dozatorių, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad ant sienų sumontuoti prausiklio dozatoriai, yra veidrodis, tačiau pertvarų ir lentynėlių higienos priemonėms susidėti nėra. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Teismas analizavo Aprūpinimo normas, kuriose nustatyta, kad prausykloje virš kiekvienos praustuvės turi būti po veidrodį ir lentynėlę higienos priemonėms susidėti, o atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nurodė, jog prausyklose nei veidrodžių, nei lentynėlių virš praustuvių nėra, nusprendė, kad pareiškėjo teisės į materialinį aprūpinimą ginčo laikotarpiu buvo pažeistos.

8. Teismas nustatė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 5.8. punkto pažeidimą dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 6 būryje neįrengtas poilsio kambarys.

9. Teismas, įvertinęs tai, kad Aprūpinimo normose nėra nustatytas batų dėžės įrengimas gyvenamosiose patalpose, o Eksploatavimo taisyklėse – asmeninių daiktų sandėlio įrengimas, šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

10. Teismas analizavo Eksploatavimo taisyklių 5.9 punktą, atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 1 sektoriuje yra veikianti skalbykla ir džiovykla bei sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus, kiemuose prie būrių įrengtos džiovyklos su stogeliu, į byloje esantį Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. V-216, kuriuo patvirtintas Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašas ir nusprendė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl juos atmetė.

11. Teismas nurodė, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, kiek ir kokių indų turi būti virtuvėlėje, todėl pareiškėjo argumentus dėl indų trūkumo atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl rūkymui skirtų patalpų, aptarė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 7 punkto nuostatas, atsiliepime pateiktą informaciją, jog kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti bei rūkymo vietų schemą, iš kurios matyti, kad rūkymo vietos yra numatytos tik lauke. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrių (toliau – Visuomenės sveikatos centras), kuris operatyviosios kontrolės metu nustatė, kad 1 sektoriaus 6 būrio koridoriaus gale nuteistieji yra įsirengę rūkymui vietą, kuri nėra izoliuota nuo bendrojo naudojimo patalpų, todėl yra tikimybė dūmams patekti į gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas netinkamai vykdė pareigą apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, t. y. teismas konstatavo Higienos normos HN 134:2015 7 punkto pažeidimą.

13. Teismas aptarė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punktą, rėmėsi atsiliepime pateikta informacija, jog valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai ir išduoda jas nuteistiesiems, ir į bylą pateikta medžiaga, iš kurios matyti, kad valymo priemonės būdavo išduodamos. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentus dėl netvarkingų patalpų ir neišduodamų valymo priemonių atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas, įvertinęs byloje esantį medicinos dokumentų išrašą ir Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos pažymą, nustatytas aplinkybes (pareiškėjas 134 paras buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (nebuvo laisvalaikio kambario, neužtikrintas privatumas maudantis duše, materialinis aprūpinimas, neužtikrinta teisė nekvėpuoti tabako dūmais), darė išvadą, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Tačiau teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme.

15. Teismas nusprendė nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiribojo jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 16. Pareiškėjas S. D. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nustatė, jog atsakovo atstovas sistemiškai ir intensyviai pažeidinėjo pareiškėjo teises, įtvirtintas tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4, 7 straipsniuose, ir tai sukėlė pareiškėjui pasekmes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis patyrė neigiamus veiksmus (ir neveikimą) iš atsakovo atstovo, kuris veikė sąmoningai, su tikslu kuo labiau pareiškėjui pakenkti, ir dėl to kilo pasekmės – sveikatos sutrikimai, psichologinė įtampa, bendravimo galimybių sumažėjimas, orumo pažeminimas – neturtinė žala, kurią teismas neteisingai įvertino. Pareiškėjas teigia, kad jo skunde minėtos nežmoniškos sąlygos tęsėsi ilgą laiko tarpą, bei sukėlė neigiamų pasekmių, kurios turės įtakos jo sveikatai, gyvybei, orumui ateityje.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo atstovo pažeidimus, neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo principus, vykdydamas pareigą nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

19. Pareiškėjas akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatuota, jog kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę į neturtinės (turtinės) žalos atlyginimą dėl neteisėtų valstybės įstaigų ar pareigūnų veiksmų, sprendimų.

20. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose, taip pat nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Pravieniškių PN-AK pabrėžia, kad vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų. Pravieniškių PN-AK pažymi, jog dėl užteršto oro atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimas negalimas.

22. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovo atsakomybė šiame kontekste negalima.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, jo samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais ar subjektyviais įrodymais, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad byloje nenustatyta atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, o nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 10 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo priteisimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei papildomai pateiktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK neįrengus laisvalaikio kambario bei neužtikrinus pareiškėjui privatumo maudantis duše, tinkamo materialinio aprūpinimo ir teisės nekvėpuoti tabako dūmais, buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis, teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui už jo teisių pažeidimą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino Pravieniškių PN-AK sąmoningai atliktus pažeidimus, todėl jam nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

28. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše, tinkamas materialinis aprūpinimas (prausykloje nebuvo veidrodžių, lentynėlių higienos priemonėms susidėti), neužtikrinta teisė nekvėpuoti tabako dūmais, Pravieniškių PN-AK neįrengtas laisvalaikio kambarys, o kitos skunde nurodytos bausmės atlikimo sąlygos iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo kalinimo sąlygos nepažeidė Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinto draudimo, o teisės pažeidimo pripažinimas kaip neturtinės žalos kompensavimo forma šiuo atveju atitinka bendruosius teisės principus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas neginčija teismo padarytų išvadų dėl jo kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams, bet mano, kad jo prašomos sumos priteisimas būtų proporcingas konstatuotiems pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo argumentus.

30. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis akcentuoja nežmoniškas kalinimo sąlygas, nors pirmosios instancijos teismas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nenustatė. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98).

31. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų visumos, t. y. netinkamo dušų įrengimo ir jų bei prausyklų aprūpinimo (veidrodžiais, lentynėlėmis), neįrengtų vietų rūkyti, sandėlio, batų dėžių nebuvimo, nesudarytų sąlygų skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, netinkamo virtuvėlės aprūpinimo, valymo priemonių nesuteikimo bei poilsio kambario neįrengimo. Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl dušo patalpos įrengimo, teisingai pažymėjo, jog nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo.

Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Konkrečiu atveju nustatyti pažeidimai (prausykloje nebuvo veidrodžių, lentynėlių higienos priemonėms susidėti), neužtikrinta teisė nekvėpuoti tabako dūmais, neįrengtas laisvalaikio kambarys), netgi vertinant, kad pareiškėjui privatumas duše nebuvo pakankamai užtikrintas, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos, kurioms esant pakankamo privatumo neužtikrinimas galėtų būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos pažeidimą.

Kritiškai vertintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo atstovas veikė sąmoningai, su tikslu kuo labiau pareiškėjui pakenkti, nes tokie pareiškėjo argumentai yra abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio ir grindžiami tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyti kalinimo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

33. Kita vertus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

34. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

35. Pažymėtina, kad dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

36. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas tvirtino dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyręs sveikatos sutrikimus, psichologinę įtampą, bendravimo galimybių sumažėjimą, orumo pažeminimą ir visa tai turės įtakos jo sveikatai, gyvybei, orumui ateityje. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė bei į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi ir buvo konsultuotas psichiatro, tačiau nėra aišku, ar tokio kreipimosi priežastys buvo susijusios būtent su šiuo konkrečiu atveju nustatytais pažeidimais. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo psichikos sutrikimai kilo ar pasunkėjo būtent dėl šiuo konkrečiu atveju nustatytų tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Pravieniškių PN-AK, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 5 000 Eur suma. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (134 paros), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, bausmės atlikimo sąlygų pataisos namuose ypatumus ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pripažinti jo teisių pažeidimą kaip pakankamą satisfakciją laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė