945c8075-3579-47eb-bfd5-84b2bcb9abe3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1137-910/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00400-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Batita“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Batita“ kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pateikė teismui skundÄ , kuriame prašė panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Batita“ 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus penktuoju ir Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimais.

2. Nurodė, kad bendrovės kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ pagal pateiktÄ projektÄ , taip pat pritarė pasiÅ«lytai turto pardavimo tvarkai. Pateikta tvirtinti sÄ mata neatitinka sÄ matos sÄ vokos, nes joje nenurodyta didžiausia galima administravimo iÅ¡laidų suma. Patvirtinus administratoriaus pasiÅ«lytÄ sÄ matÄ , kreditoriai prarastų administravimo veiksmų ir administratoriaus kontrolę. Administratorius nepagrindė praÅ¡omos patvirtinti buhalterinėms paslaugoms tvarkyti siÅ«lomos sumos (kokiu bÅ«du buvo apskaičiuota planuojama buhalterinių iÅ¡laidų suma, ar pasirinktas paslaugos teikėjas pagal mažiausius paslaugų įkainius), nepateikė įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas, į sÄ matÄ Ä¯traukė savo, o ne įmonės veiklos, biuro nuomos, kanceliarines ir kitas iÅ¡laidas.

Administratoriaus nutarimo projekte pateikta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata yra abstrakti, nesusieta su atliktais ir atliekamais veiksmais, jų įkainiais. Administratoriaus pasiÅ«lyta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka negalėjo bÅ«ti patvirtinta, nes dar nėra nustatyta parduodamo turto vertė, o su ja kreditoriai gali nesutikti, turto vertinimÄ ginčyti. Turtas negali bÅ«ti pardavinėjamas, kol jis nėra įvertintas.

3. Atsakovė BUAB „Batita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus J. G., atsiliepime į skundÄ nurodė, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ matoje yra nurodytos konkrečios sumos tam tikroms rÅ«Å¡ims iÅ¡laidų, kurias galima numatyti ir iÅ¡ anksto įvertinti (t. y. buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos; Å«kio ir biuro iÅ¡laidos; nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡laidos). Kitų rÅ«Å¡ių iÅ¡laidos neapibrėžtos konkrečia administravimo iÅ¡laidų suma, tačiau sÄ matoje argumentuotai paaiÅ¡kinta, kodėl Å¡ių iÅ¡laidų dalis negali bÅ«ti iÅ¡ anksto konkrečiai apibrėžta.

SÄ matoje paaiÅ¡kinta, kad dalis iÅ¡laidų bus patirtos pagal poreikį, t. y. galbÅ«t tokių iÅ¡laidų net ir nebus patirta (pvz., teisinių paslaugų iÅ¡laidos, atliekų, užterÅ¡to dirvožemio ir grunto sutvarkymo iÅ¡laidos), o jų dalies dydis paaiÅ¡kės bankroto procedÅ«rų eigoje (pvz., dokumentų sutvarkymo ir saugotinų dokumentų perdavimo archyvui, bendrovės dokumentų saugojimo iÅ¡laidos). Kreditorių daugumos valia buvo nuspręsta, kad turto pardavimo kaina bus nustatoma atsižvelgiant į turto rinkos vertę, kuriÄ nustatys nepriklausomas turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“.

Atsižvelgiant į turto vertintojo nustatytÄ rinkos vertę, bus nustatoma pradinė turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse. Toks turto pardavimo tvarkos nustatymas neprieÅ¡tarauja turto pardavimo principams, numatytiems Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 85 straipsnyje. Nėra jokių priežasčių manyti, kad UAB „OBER-HAUS“ atliekant turto vertinimÄ bus nustatyta neadekvati, rinkos kainos neatitinkanti turto kaina. Netgi darant prielaidÄ , kad turto rinkos kaina, kuri ir bus pradinė turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse, yra per maža, rinka tokiÄ menamÄ neatitiktį panaikins, varžytynių dalyviams rungiantis dėl turto įsigijimo ir didinant siÅ«lomÄ turto kainÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino: pripažino negaliojančiais BUAB „Batita“ 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimus penktuoju ir Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimais, kuriais buvo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, taip pat pritarta pasiÅ«lytai turto pardavimo tvarkai.

5. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus, kaip verslo subjekto, iÅ¡laidos, patiriamos jo vykdomoje veikloje, turi bÅ«ti dengiamos iÅ¡ administratoriaus gaunamo atlyginimo, nes ryÅ¡ių paslaugos, biuro ir jo technikos nuoma yra dažniausi kaÅ¡tai, kuriuos, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , patiria nemokumo administratorius. Be to, administratorius ženkliÄ administravimo iÅ¡laidų dalį siÅ«lė patvirtinti pagal faktÄ . Tačiau sÄ matoje nenurodyta didžiausia galima administravimo iÅ¡laidų suma, nors pagal JANÄ® 74 straipsnio 4 dalį nemokumo administratorius neturi teisės virÅ¡yti patvirtintos bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti Å¡iÄ sÄ matÄ virÅ¡ijančių įsipareigojimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių bÅ«tina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus.

Nepaisant to, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ mata pagal savo pobÅ«dį yra tam tikras bÅ«simų iÅ¡laidų planavimas ir dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti preciziÅ¡kai tiksli, tai nereiÅ¡kia, kad negali bÅ«ti numatomos maksimalios tvirtinamų iÅ¡laidų ribos. Atsiradus didesniam iÅ¡laidų poreikiui, administratorius joms patvirtinti galės Å¡aukti kitÄ kreditorių susirinkimÄ .

6. Teismas nustatė, kad VMI prie FM siÅ«lė turto pardavimo tvarkos nustatymo svarstymÄ atidėti iki tol, kol bus pateikta UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertintojo ataskaita dėl BUAB „Batita“ priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės. Teismo nuomone, patvirtinus nemokumo administratoriaus pasiÅ«lytÄ turto pardavimo tvarkÄ , t. y. pardavinėti turtÄ dar neturint turto vertinimo ataskaitos ir nežinant turto rinkos vertės, kreditoriams buvo užkirsta teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertinti jos realumÄ , tikrumÄ ir tinkamumÄ dėl kainos nustatymo, o reikalui esant, turto vertinimo ataskaitÄ skųsti.

Tai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta nepagrįsta ir UAB „Batita“ kreditorių interesus pažeidžianti bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai 7. Atsakovė BUAB „Batita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos VMI prie FM skundÄ dėl kreditorių susirikimo nutarimų panaikinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismo argumentai dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos yra paremti Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 2-655-798/2016, kuri buvo priimta galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – Ä®BÄ®). Tačiau naujasis įstatymas (JANÄ®) įvirtina kitokiÄ administravimo iÅ¡laidų sudėtį, negu ji buvo įtvirtinta ankstesniame įstatyme (Ä®BÄ®). JANÄ® 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto proceso administravimo iÅ¡laidas, be kita ko, sudaro: juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo iÅ¡laidos (3 punktas); paÅ¡to, ryÅ¡ių, organizacinės iÅ¡laidos (9 punktas); kitos iÅ¡laidos, reikalingos bankroto procesui administruoti (10 punktas).

Taigi kreditorių surinkimo nutarimas, kuriuo į bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ buvo įtrauktos buhalterinės apskaitos tvarkymo iÅ¡laidos, paÅ¡to, ryÅ¡ių, organizacinės iÅ¡laidos, taip pat kitos iÅ¡laidos, reikalingos bankroto procesui administruoti, yra teisėtas ir atitinka JANÄ® įstatymo reikalavimus. 7.2. PareiÅ¡kėja turi visas galimybes gauti reikalingÄ informacijÄ (taip pat ir turto vertinimo ataskaitÄ ) bei vėliau kelti turto pardavimo procedÅ«rų teisėtumo klausimus, jei nustatytų, kad tokios procedÅ«ros iÅ¡ esmės pažeidžia kreditorių ar bankrutuojančios įmonės interesus. 7.3.

Kreditoriams nustatant pradinę turto pardavimo kainÄ , atsižvelgiant į bÅ«simo turto vertinimo rezultatus, JANÄ® 86 straipsnio 4 dalis nebuvo pažeista. 7.4. Rinkos vertės (pradinės turto kainos) nustatymas dar nelemia kainos, už kuriÄ turtas realiai bus parduotas, vykdant turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procedÅ«ras. Netgi darant prielaidÄ , kad turto rinkos kaina, kuri ir bus pradinė turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse, yra per maža, rinka tokiÄ neatitiktį panaikins, varžytynių dalyviams rungiantis dėl turto įsigijimo ir didinant siÅ«lomÄ turto kainÄ .

Varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialių pirkėjų. Atitinkamai, jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiÅ«lytÄ mažesnę kainÄ . 7.5. Teismas, patenkindamas VMI prie FM skundo dalį dėl turto pardavimo tvarkos, nepateikė jokio teisinio situacijos vertinimo, neanalizavo atsakovės atsiliepimo į skundÄ argumentų, o motyvuojamoje nutarties dalyje tik pažodžiui pakartojo VMI prie FM skunde iÅ¡dėstytų argumentų dalį.

Taigi teismo nutartis Å¡ioje dalyje yra be motyvų, tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnį. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų 8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliaciniame teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų penktuoju ir Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimais (dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo ir turto pardavimo tvarkos nustatymo) panaikinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimÄ ir turto pardavimo tvarkos nustatymÄ bankroto procese.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo nustatyti turto pardavimo tvarkÄ 11. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Batita“ 2022 m. rugpjūčio 8 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, „už“ balsuojant 55,80 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių nuo bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos ir „prieš“ – 44,20 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių nuo bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti tokiÄ BUAB „Batita“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ : nekilnojamÄ jį turtÄ pardavinėti varžytynėse kaip vienÄ turtinį vienetÄ ; pirmųjų varžytynių pradinę pardavimo kainÄ nustatyti remiantis nekilnojamo turto vertintojų UAB „OBER-HAUS“ nustatyta turto rinkos verte; nepardavus turto pirmose varžytynėse, turto pardavimo kainÄ antrosiose varžytynėse sumažinti 20 proc. suma; kainos didinimo intervalÄ nustatyti 1 000 Eur; nepardavus turto varžytynėse, Å¡aukti kreditorių susirinkimÄ dėl naujos nekilnojamo turto pardavimo tvarkos nustatymo.

12. PareiÅ¡kėja (kreditorė) VMI prie FM, nesutikdama su tokiu kreditorių susirinkimo sprendimu, pateikė teismui skundÄ , kuriame nurodė, kad, patvirtinus nemokumo administratoriaus pasiÅ«lytÄ turto pardavimo tvarkÄ , t. y. pardavinėti turtÄ dar neturint turto vertinimo ataskaitos ir nežinant parduotino turto rinkos vertės, kreditoriams buvo atimta teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertini jos realumÄ , tikrumÄ ir kainos nustatymo tinkamumÄ , susipažinti su jos nustatymo metodais (palyginamuoju, greito realizavimo ir t. t.), įvertinti, ar tinkamai įvertintas turtas, reikalui esant – skųsti turto vertinimo ataskaitÄ . Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pareiÅ¡kėjos skundo dalį dėl kreditorių susirinkimo sprendimo Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo patenkino.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANÄ® 44 straipsnyje yra nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės. Å ioje JANÄ® normoje kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – ir parduodamo įmonės turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimÄ . Tiesioginį suinteresuotumÄ , kokia kaina bus parduotas bankrutavusios įmonės turtas, turi bÅ«tent jos kreditoriai, nes pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje – gauti finansinio reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo bÅ«das yra aiÅ¡kiai neprotingi bei nesÄ Å¾iningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

15. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turtui realizuoti įtvirtinti JANÄ® 85–92 straipsniuose. Pagal JANÄ® 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus iÅ¡ varžytynių parduodamÄ turtÄ ; nemokumo administratorius siÅ«lo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainÄ , kartu pateikdamas siÅ«lomos turto pardavimo kainos pagrindimÄ ; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas.

16. Pagal JANÄ® 85 straipsnio nuostatas juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiÅ¡kiančiu, kad turto pardavimo kaina turi bÅ«ti nustatoma pagal analogiÅ¡ko turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtÄ turi bÅ«ti siekiama parduoti už didžiausiÄ galimÄ kainÄ ; turto apyvartos greičio principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtas turi bÅ«ti parduodamas taip, kad bÅ«tų užtikrintas kuo greitesnis jo grÄ Å¾inimas į apyvartÄ ir vertės iÅ¡saugojimas.

Å ie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sÄ lygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrÄ . Turtas bankroto procese turi bÅ«ti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Å is reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtÄ bÅ«tų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusiÄ po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

17. Bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi bÅ«ti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Rinkos vertė – nustatyta suma, už kuriÄ turtas ar įsipareigojimas galėtų bÅ«ti perleidžiamas jų vertės nustatymo dienÄ tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių Å¡alių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, apdairiai ir be prievartos (Tarptautiniai vertinimo standartai, 104-asis Tarptautinis vertinimo standartas „Vertės pagrindai“, 30 punktas).

Nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) II skirsnis), vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtu teisės aktu, kuriame reglamentuojama Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų turto ir verslo vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka (TVVPĮ 2 straipsnio 15 dalis), tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti subjektyvus ir ginčytinas.

Praktikoje kyla įvairių ginčų dėl turto rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 20 punktÄ ir kt.).

Dėl to bÅ«tent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigÄ ) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siÅ«lomos turto pardavimo kainos pagrindimÄ , siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).

18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, patvirtinus nemokumo administratoriaus pasiÅ«lytÄ turto pardavimo tvarkÄ , t. y. pardavinėti turtÄ dar neturint turto vertinimo ataskaitos ir nežinant parduotino turto rinkos vertės, buvo suvaržyta kreditorių teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertinti parduotino turto rinkos vertės nustatymo tinkamumÄ , reikalui esant – apskųsti turto vertinimo ataskaitÄ . Pažymėtina tai, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d.

įvykusiame kreditorių susirinkime turto pardavimo tvarka buvo nustatinėjama nemokumo administratoriui nepateikus pradinės turto pardavimo kainos pasiÅ«lymo kartu su siÅ«lomos turto pardavimo kainos pagrindimu, kaip reikalaujama pagal JANÄ® 86 straipsnio 3 dalies nuostatas, o kreditoriai susirinkime Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimu nustatė ne pradinę turto pardavimo kainÄ , bet kainos nustatymo metodikÄ , nutardami kreiptis į turto vertintojÄ UAB „OBER-HAUS“ dėl parduotino nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo.

19. JANÄ® 86 straipsnio 4 dalies prasme kaina turi bÅ«ti suprantama kaip konkreti pinigų suma, kuri yra papraÅ¡yta, pasiÅ«lyta arba sumokėta už turtÄ (TVVPÄ® 2 dalies 20 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-632-407/2021), todėl kreditoriai, 2022 m. rugpjūčio 8 d. įvykusiame kreditorių susirinkime Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimu balsuodami už bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ , kurioje nenustatyta konkreti pinigų suma už parduodamÄ turtÄ , netinkamai įgyvendino savo pareigÄ patvirtinti pradinę turto pardavimo kainÄ .

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinta turto pardavimo tvarka nėra užtikrinta galimybė kreditoriams kontroliuoti ir spręsti dėl atlikto nekilnojamojo turto vertinimo pagrįstumo. Ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu nustatyta, kad, atlikus nekilnojamojo turto vertinimÄ , turtas bus pradėtas pardavinėti varžytynėse už nepriklausomo turto vertintojo nustatytas kainas, de facto (faktiÅ¡kai) nepaliekant galimybės kreditoriams kvestionuoti nustatytos parduotino nekilnojamojo turto rinkos vertės.

20. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimu nėra teisėtas turinio prasme, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutarties dalį.

21. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, jÄ motyvavo pakankamai iÅ¡samiai, t. y. nurodė nustatytas bylos aplinkybes, pozicijÄ dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo praktikÄ , kuriais vadovavosi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl turto pardavimo tvarkos panaikinimo, yra be motyvų, ir skundžiamÄ nutartį panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ 23.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. įvykusiame BUAB „Batita“ kreditorių susirinkime bendrovės kreditoriai, „už“ balsuojant 55,80 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos ir „prieš“ – 44,20 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, penktuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ pagal nemokumo administratoriaus pasiÅ«lytÄ projektÄ .

PareiÅ¡kėja (kreditorė) VMI prie FM, nesutikdama su priimtu kreditorių susirinkimo sprendimu, pateikė skundÄ dėl jo panaikinimo atsakovės nemokumo bylÄ nagrinėjančiam teismui. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi, iÅ¡ esmės pritardamas pareiÅ¡kėjos pozicijai, panaikino 2022 m. rugpjūčio 8 d. atsakovės BUAB „Batita“ kreditorių susirinkimo sprendimÄ penktuoju darbotvarkės klausimu. Atsakovė BUAB „Batita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, nesutikdama su tokia teismo nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ .

24. Bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų nustatymo procedÅ«rÄ reglamentuoja JANÄ® 75 straipsnis. Å io straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo yra neskundžiama.

25. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai. Taigi JANÄ® normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetÄ jų konkurencijos atveju. Pagal JANÄ® 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali bÅ«ti skundžiami CPK nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytas iÅ¡imtis.

26. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu:

1) Å¡io kodekso numatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant klausimÄ , ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylÄ , priimta nutartis gali bÅ«ti apeliacijos objektas, iÅ¡ pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju – JANÄ®) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas Å¡ios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANÄ®), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta keliÄ tolesnei bylos eigai.

Nustačius, kad dėl Å¡ios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad Å¡i nutartis užkerta keliÄ proceso eigai, dėl to ji gali bÅ«ti apeliacijos objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 16 punktÄ ).

27. Taigi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant JANÄ® 31 straipsnio 1 dalies ir CPK 334 straipsnio 1 dalies normas, įstatymų leidėjui tiesiogiai JANÄ® 75 straipsnyje (ar kituose straipsniuose) nenustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sprendžiamas klausimas dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo (nagrinėjamu atveju nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo), yra skundžiama atskiruoju skundu, tokios nutarties apskundimo galimybė vertinama pagal tai, ar ji užkerta keliÄ tolesnei bylos eigai.

28. Pasisakydamas dėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo bankroto teisiniams santykiams, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl Å¡ios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 19 punktÄ ).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , tokių pasekmių nesukelia. Pažymėtina tai, kad nemokumo administratorius, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo (jos dydžio, iÅ¡laidų rÅ«Å¡ių ir pan.), gali sÄ matÄ pakoreguoti ir pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimÄ dėl jos patvirtinimo.

Administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ iÅ¡ naujo apsvarsčius kreditorių susirinkime, nutarimas dėl sÄ matos (ne)patvirtinimo galės bÅ«ti skundžiamas nemokumo bylÄ nagrinėjančiam teismui. Be to, JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, patvirtinti bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , įvertinus iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ . Taigi tuo atveju, jeigu BUAB „Batita“ kreditorių susirinkimas, pakartotinai svarstydamas pakoreguotÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , jos nepatvirtintų, teismas, įvertinęs iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , galėtų jÄ patvirtinti.

29. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas. Jei Å¡is trÅ«kumas paaiÅ¡kėja nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); Å¡ios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

30. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalis, kuria panaikintas BUAB „Batita“ 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo, pagal įstatymÄ negali bÅ«ti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). PaaiÅ¡kėjus Å¡iam trÅ«kumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirÄ jį skundÄ dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

31. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-426-781/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1291-553/2021; kt.).

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktÄ ).

33. Apeliantės (atsakovės) atskirojo skundo netenkinus, jai turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos neatlyginamos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : apeliacinį procesÄ pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Batita“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus J. G., atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalies, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo penktuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, nutraukti. KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėja Laima Ribokaitė