2020-11-04 Nr. AB-20781-3-64-3-02385-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1426-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02385-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja L. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) direktoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 2/01-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniajai specialistei L. Č.“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas).

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėja pagal patvirtintą darbo (pamainos) grafiką nuo 2018 m. liepos 2 d. 19.30 val. iki 2018 m. liepos 3 d. 8.00 val. buvo paskirta į priežiūros postą Nr. 5 vykdyti nuteistųjų kamerų apėjimus ir priežiūrą. Šios pamainos metu Šiaulių TI priežiūros postuose Nr. 5 ir 6 nuteistųjų priežiūrą vykdė du pareigūnai – ji ir Šiaulių TI direktoriaus budintis pavaduotojas (šiuo atveju – jaunesnysis specialistas N. L.). Budintis pavaduotojas ne vien tik vykdo nuteistųjų priežiūrą, bet ir pildo Šiaulių TI tarnybos/darbo dokumentaciją. Tuo metu, kai budintis pavaduotojas pildo dokumentaciją, pareiškėjai tenka vykdyti nuteistųjų kamerų, esančių abiejuose postuose, priežiūrą. Ginčo pamainos metu jai teko vykdyti apėjimus ir nuteistųjų priežiūrą tiek priežiūros poste Nr. 5, tiek priežiūros poste Nr. 6. Nuo 19.30 iki 22.00 val. jai buvo pavesta vykdyti pareigūno, išvedančio nuteistuosius skambinti telefonu, pareigas. Nurodytu metu priežiūros poste Nr. 5 jos niekas nepavadavo. Nuo 22.00 val. pareiškėja vėl grįžo į priežiūros postus Nr. 5 ir 6 bei vykdė jai pavestas nuteistųjų priežiūros funkcijas. Pareiškėja apie 4.20–4.30 val. informavo N. L. apie tai, kad ketina eiti pavalgyti į pirmame aukšte įrengtą virtuvėlę. Pavalgiusi pareiškėja 5.00 val. grįžo į postą. Grafike nenustatyta, kuriuo metu ji turi teisę pavalgyti, tačiau yra sutarta, kad pareigūnas, kuris ketina pasinaudoti pietų pertrauka, informuoja apie tai vyresnįjį budintį pareigūną ir eina ilsėtis. Tuo metu budintysis pareigūnas užtikrina postų priežiūrą.

2.2. Pareiškėjai 2018 m. liepos 18 d. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 20/01-4104, kuriame nurodyta, jog ji 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 iki 5.30 val. (toliau – ir ginčo metu) nestebėjo suimtųjų (nuteistųjų) per kamerų duryse įrengtas stebėjimo akutes. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas surašant 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 37/05‑52 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniosios specialistės L. Č. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje suformuluotas pasiūlymas pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 2/01-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniajai specialistei L. Č.“ pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2.3. Pareiškėjos vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jos kaltė, be to, ginčo metu egzistavo objektyvios priežastys, kodėl priežiūros poste Nr. 5 įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nebuvo užfiksuotas nė vienas pareigūnas. Nurodytu metu pareiškėja buvo paskirta prižiūrėti tiek priežiūros postą Nr. 5, tiek priežiūros postą Nr. 6, taigi tuo metu, kai jos nebūdavo poste Nr. 5, ji būdavo poste Nr. 6, taip pat ginčo metu ji pasinaudojo 30 min. trukmės pietų pertrauka. Tarnybinio patikrinimo metu buvo peržiūrėti tik priežiūros posto Nr. 5 vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kas nepaneigia pareiškėjos teiginio, jog ginčo metu ji buvo priežiūros poste Nr. 6.

2.4. Pareiškėjai nežinoma, kodėl 2018 m. liepos 2 d. priežiūros postų žiniaraštyje Nr. 60/09‑23910 jos pietų pertraukos laikas pažymėtas 2.00–2.30 val., nes ji nurodytu laiku pietų pertrauka nesinaudojo. Nuo tada, kai apie 22.00 val. ji grižo į jai priklausančius priežiūros postus, iki maždaug 4.30 val., tarnybos vietos realiai nepaliko ir dirbo priežiūros postuose Nr. 5 ir 6.

2.5. Pareiškėjos 2018 m. liepos 20 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu dėl atsakovo kaltės nebuvo objektyviai patikrintos: neperžiūrėti vaizdo kamerų įrašai, išsaugotas tik priežiūros posto Nr. 5 vienos valandos vaizdo kameros įrašas, tinkamai neapklausti už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą atsakingi pareigūnai, analizuojamos pamainos dokumentacijoje pasitaikė techninių klaidų, nepateikti įrodymai, patvirtinantys jos pietavimo faktą 2.00–2.30 val. laiku, remiamasi aplinkybių, dėl kurių ji nebūtų galėjusi nurodytu laiku pasinaudoti pietų pertrauka, nebuvimu, tačiau neatsižvelgiama į tai, jog jai toks pietų pertraukos laikas nebuvo nustatytas ir privalomas. Nurodytos aplinkybės savaime kelia abejonių dėl postų žiniaraštyje pateiktos informacijos tikslumo.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1/01-231 buvo sudaryta Šiaulių TI komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – ir Komisija), kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsniu ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, (toliau – ir Taisyklės) VII skyriaus nuostatomis, atliko tarnybinį patikrinimą dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) jaunesniosios specialistės L. Č. pareigų, susijusių su nuolatine suimtųjų (nuteistųjų) priežiūra, atlikimo. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 iki 5.30 val. nestebėjo priežiūros posto Nr. 5 kamerose kalėjusių suimtųjų(nuteistųjų), dėl to minėtu laikotarpiu šie asmenys buvo palikti be priežiūros, tame tarpe ir 2 suimtieji(nuteistieji), kuriems taikoma sustiprinta priežiūra arba jie buvo įtraukti į linkusių užpulti sąrašą. Komisija, atlikusi patikrinimą, 2018 m. rugpjūčio 27 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje pripažino, kad pareiškėja, nuolat nestebėdama suimtųjų(nuteistųjų), savo tyčiniais veiksmais pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalį, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus bei Šiaulių TI APS budinčiosios pamainos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1/01-392, (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7, 8 ir 18.7 punktus, taip pat pasiūlė pareiškėjai už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

3.2. Šiaulių TI buvo užregistruota Šiaulių TI APS viršininko A. P. 2018 m. liepos 3 d. pažyma Nr. 20/01-3800, kurioje nurodyta, jog jis, vykdydamas 2018 m. birželio 21 d. protokole Nr. 20/01-3538 numatytą priemonę, peržiūrėjo vaizdo kameros, esančios rėžiminiame korpuse, priežiūros poste Nr. 5 (prie gyvenamųjų kamerų Nr. 67–64) įrašus nuo 2018 m. liepos 3 d. 4.30 iki 5.00 val. ir nustatė, kad vaizdo kameros neužfiksavo nė vieno pareigūno, todėl galbūt buvo netinkamai vykdoma suimtųjų (nuteistųjų), esančių priežiūros poste Nr. 5, nuolatinė priežiūra. Šiaulių TI buvo gautas specialisto M. A. 2018 m. liepos 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-11283, kuriame nurodyta, kad aiškinantis aplinkybes buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameros, esančios priežiūros poste Nr. 5 (prie gyvenamųjų kamerų Nr. 67–64), įrašai nuo 2018 m. liepos 3 d. 4.55 iki 5.30 val. Peržiūros metu vaizdo kameros neužfiksavo nė vieno pareigūno. Patikrinus 2018 m. liepos 2 d. APS budinčiosios pamainos Nr. 2 pareigūnų paskirstymų į postus grafiką Nr. 60/09-23807 buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 2 d. 19.30 val. iki 2018 m. liepos 3 d. 8.00 val. į priežiūros postą Nr. 5 (kameros Nr. 34–42; 64–76) buvo paskirta pareiškėja. Paaiškėjus faktinėms aplinkybėms, kad pareiškėjos veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo požymių, Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1/01-231 buvo sudaryta Komisija ir Šiaulių TI pradėtas tarnybinis patikrinimas.

3.3. Siekiant objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, buvo gauti APS specialisto D. M. ir specialisto N. L. atsakymai į jiems pateiktus klausimus. Peržiūrėjus išsaugotus vaizdo kameros, esančios priežiūros poste Nr. 5 (prie kamerų Nr. 67–64) 2018 m. liepos 3 d. įrašus nuo 4.30 iki 5.30 val., nustatyta, kad juose matomas vaizdas apima šias kameras eiliškumo tvarka: Nr. 67, Nr. 66, Nr. 65, Nr. 64, Nr. 42, Nr. 41, Nr. 40, Nr. 39 ir Nr. 38. Ginčo metu vaizdo kamera neužfiksavo nė vieno pareigūno. Toliau koridorius pasisuka į priežiūros posto Nr. 5 kairę pusę prie kamerų Nr. 37–34 (jų vaizdo įraše nematyti). Viduryje, tarp kamerų Nr. 64 ir Nr. 42, yra koridorius į dešinę pusę, t. y. priežiūros postas Nr. 6. Iš priežiūros posto Nr. 6 galima išeiti tik per priežiūros postą Nr. 5. Priežiūros posto Nr. 6 gale yra laiptinė, tačiau ji yra rakinama. Peržiūrėjus išsaugotus vaizdo kameros, esančios priežiūros poste Nr. 5 (prie kameros Nr. 38), 2018 m. liepos 3 d. įrašus nuo 4.30 iki 5.30 val., juose matomas vaizdas apima tas pačias kameras kaip ir prieš tai išvardintos, tik iš kitos pusės, t. y. Nr. 38, Nr. 39, Nr. 40, Nr. 41, Nr. 42, Nr. 64, Nr. 65, Nr. 66, Nr. 67. Toliau, koridoriaus gale kairėje pusėje prie lango matyti Socialinės reabilitacijos skyriaus darbo kabinetas (durys uždarytos), o koridoriaus gale dešinėje pusėje matyti II-ojo korpuso skyriaus vyresniojo kabinetas (durys atidarytos) ir koridorius pasisuka į dešinę pusę prie kamerų Nr. 69–76 (jų vaizdo įraše nematyti). Viduryje, tarp kamerų Nr. 42 ir Nr. 64, yra koridorius į kairę, t. y. priežiūros postas Nr. 6. Abejoti bent vienos išsaugotos vaizdo kameros įrašais (jų kokybe) nėra jokio pagrindo, nes abiejų vaizdo kamerų filmuotoje medžiagoje užfiksuotas tas pats vaizdas (2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 iki 5.30 val. neužfiksuotas nė vienas pareigūnas). Be to, vaizdo įrašuose matyti datos ir laikrodžiai, kurių laikas (sekundės) rodomas be sustojimų, taip pat matyti, kaip einant laikui, per koridoriaus langus skverbiasi vis daugiau šviesos (švinta).

3.4. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. liepos 3 d. įstatymų nustatyta tvarka poilsio laiku (30 min.) naudojosi nuo 2.00 iki 2.30 val. Šiuo metu jokių aplinkybių, trukdžiusių jai naudotis poilsio laiku, neužfiksuota. Analizuojama aplinkybė užfiksuota posto žiniaraštyje Nr. 60/09-23960. Taigi, pareiškėja ginčo metu nebeturėjo teisės į poilsį. Be to, specialistas N. L. nurodė, kad pareiškėja ginčo metu buvo priežiūros poste Nr. 5, nes apie ketinimą pailsėti jo neinformavo; priešingu atveju jis apie tai būtų pažymėjęs posto žiniaraštyje ir būtų turėjęs laikinai vykdyti funkcijas priežiūros poste Nr. 5. Taip pat specialistas D. M. nurodė, kad kitų poilsio laikotarpių pareiškėjos budėjimo metu neužfiksuota.

3.5. Pareiškėjai ginčo metu nebuvo priskirta vykdyti jokių papildomų darbų ar užduočių, todėl tarnybines funkcijas ji turėjo vykdyti tik priežiūros poste Nr. 5, o priežiūros poste Nr. 6 tarnybines funkcijas vykdė specialistas N. L.. Be to, išsaugotame vaizdo kameros (prie kameros Nr. 38) įraše matyti, kad 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 val. II-ojo korpuso skyriaus vyresniojo kabinete (durys atidarytos) buvo tamsu iki pat 5.30 val. (kol truputi prašvito), jame pareigūnų nematyti ir per šį laikotarpį niekas į kabinetą neįėjo ir niekas neišėjo. Tai patvirtina, kad specialistas N. L. ginčo metu jokios tarnybinės dokumentacijos netvarkė. Jei dėl padaryto tarnybinio pažeidimo kilo kokių nors padarinių, tai jie nebuvo užfiksuoti ir užkardyti, nes priežiūros poste Nr. 5 ginčo metu pareiškėja suimtųjų (nuteistųjų) nestebėjo, todėl nėra galimybės sužinoti, ar jos priežiūroje turėję būti suimtieji(nuteistieji) bendravo per langus su kitose kamerose kalinčiais suimtaisiais (nuteistaisiais), laužė (niokojo) kameros inventorių, ruošėsi pabėgti ar daryti nusikalstamas veikas ir pan. Nenustatyta jokių aplinkybių, nepriklausiusių nuo pareiškėjos valios, kurios neleido pareiškėjai veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

3.6. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektas yra APS jaunesnioji specialistė L. Č., Kalėjimų departamento pataisos pareigūnė, o objektas – Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurios 7.1 punkte nurodyta, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūra – tai, be kita ko, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė pasireiškė neteisėtu pareiškėjos elgesiu, kai ji, 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 iki 5.30 val., turėdama galimybę vykdyti jos žinioje (priežiūros poste Nr. 5) esančių suimtųjų(nuteistųjų) nuolatinę priežiūrą, neveikė taip, kaip to reikalauja Pareigybės aprašyme nustatytos tarnybinės funkcijos. Subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – tyčiniais veiksmais padaryta teisei priešinga veika (pareiškėja veikė sąmoningai ir tyčia). Pareiškėja, pažeisdama Pareigybės aprašymo 7, 8 ir 18.7 punktuose nustatytas tarnybines funkcijas ir tokiu būdu siekdama skirti daugiau laiko poilsiui nei numato įstatymai, suprato šios veikos priešingumą teisės aktams, reglamentuojantiems jos tarnybą (atsižvelgiant į jos statusą – pareigūnė, išsilavinusi, turi nemenką darbo stažą Šiaulių TI), taip pat ji suprato savo veikos žalingumą (įstaigai keliamo vieno iš pagrindinių reikalavimų – nuolatinė elgesio kontrolė suimtųjų(nuteistųjų) buvimo vietose – nevykdymas), numatė dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius (suimtųjų (nuteistųjų) daromų pažeidimų ar nusikaltimų neužkardymas ir pan.), nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Šiuo atveju pareiškėjos priešinga teisei veika padaryta pasyviais veiksmais, kai ji neatliko savo tiesioginių pareigų, nors nebuvo jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių jai veikti teisės aktų nustatyta tvarka.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilo tarnybinių santykių srityje, t. y. dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos pareiškėjai Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 2/01-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniajai specialistei L. Č.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Ginčijamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis Statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 81.1 punktu bei atsižvelgiant į 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą. Įsakyme taip pat nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Pareigybės aprašymo 7, 8 ir 18.7 punktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, gauti D. M. ir N. L. tarnybiniai pranešimai, atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Tarnybinio nusižengimo subjektas yra APS jaunesnioji specialistė L. Č.; objektas – Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurios 7.1 punkte nurodyta, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose priežiūrą, be kita ko, sudaro ir nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė pasireiškė neteisėtu pareiškėjos elgesiu, kai ji, 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 iki 5.30 val. turėdama visas galimybes vykdyti jos žinioje (priežiūros poste Nr. 5) esančių suimtųjų (nuteistųjų) nuolatinę priežiūrą, neveikė taip, kaip to reikalauja Pareigybės aprašyme numatytos tarnybinės funkcijos. Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė Statuto 25 straipsnio 2 dalies ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų, taip pat pažeidė Pareigybės aprašymo 7, 8 ir 18.7 punktų reikalavimus.

7. Teismas pažymėjo, jog nei pareiškėja, nei jos atstovė neturėjo pretenzijų dėl tarnybinio patikrinimo procedūros ir jos atlikimo terminų. Teismas, patikrinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą, procedūrinių pažeidimų taip pat nenustatė.

8. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. liepos 2 d. 19.30 val. iki 2018 m. liepos 3 d. 8.00 val. į priežiūros postą Nr. 5 (kameros Nr. 34–42, Nr. 64–76) buvo paskirta APS budinčiosios pamainos Nr. 2 jaunesnioji specialistė L. Č.. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad, susipažinusi su atsakovo pateiktu vaizdo įrašu, kuris patvirtina, jog 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 iki 5.30 val. priežiūros poste Nr. 5 nebuvo nė vieno pareigūno, ji nebeginčija aplinkybės, kad ginčo metu nebuvo poste Nr. 5. Pareiškėja sutiko, kad nurodytu laiku ji nebuvo išėjusi ir pietauti (kitu atveju vaizdo įraše matytųsi, kaip ji išeina ir grįžta). Pareiškėjos teigimu, ji ginčo metu galbūt buvo priežiūros poste Nr. 6, nes jame budėjęs pareigūnas N. L., kaip specialistas, atsakingas už korpuso skyrių, galėjo būti kabinete ir pildyti dokumentaciją.

9. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, pareiškėja 2018 m. liepos 3 d. naktį į priežiūros postą Nr. 6 nebuvo paskirta budėti, tą naktį nebuvo užfiksuota jokių pranešimų ar įvykių, dėl kurių į priežiūros postą Nr. 6 būtų reikėję kviesti ir antrą pareigūną – t. y. pareiškėją L. Č..

10. Liudytojas N. L. tiek teismo posėdžio metu, tiek tarnybiniame atsakyme į prašymą nurodė, kad 2018 m. liepos 3 d. naktį buvo paskirtas budėti priežiūros poste Nr. 6, taip pat buvo paskirtas atsakingu specialistu už korpuso skyrių. Nurodė, kad ginčo metu galėjo būti tiek priežiūros poste Nr. 6, tiek specialisto, atsakingo už korpuso skyrių, kabinete. Tačiau, jei ir buvo pasišalinęs iš posto Nr. 6, kitam pareigūnui nedavė nurodymų jį pavaduoti. Kiek pamena, tą naktį jokių įvykių užfiksuota nebuvo, kartu su pareiškėja priežiūros poste Nr. 6 nebudėjo, atsakydamas į pateiktus klausimus tarnybinio patikrinimo metu nurodė, kad pareiškėja buvo priežiūros poste Nr. 5, nes ji ten turėjo būti.

11. Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 2 d. 19.30 val. iki 2018 m. liepos 3 d. 8.00 val. buvo paskirtas vyresniuoju specialistu, atsakingu už apsaugos ir priežiūros pamainą Nr. 2. Postus tikrino apie 6 val. ryto, visi pareigūnai buvo savo vietose. Taip pat nurodė, kad jei priežiūros pareigūnas dėl kokių nors priežasčių negali apeiti savo posto ne rečiau nei kartą per pusvalandį, jis privalo apie tai informuoti vyresnįjį pamainos pareigūną.

12. Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai prieš kiekvieną budėjimo pamainą yra instruktuojami, jog jie privalo ne rečiau nei kartą per pusvalandį apeiti priskirtą priežiūros postą, stebint nuteistuosius (suimtuosius) kamerose per duryse esančias akutes.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjos bei jos atstovės, taip pat liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – neteisėtas elgesys (neveikimas) – tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nustatyta, t. y. pareiškėja 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 iki 5.30 val. nevykdė Pareigybės aprašymo 7 punkte (jame nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo užtikrinti nuolatinę suimtųjų(nuteistųjų) elgesio kontrolę), 8 punkte (atliekant pareigas, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, Šiaulių TI direktoriaus įsakymais patvirtintomis taisyklėmis ir tvarkomis) ir 18.7 punkte (atliekant pareigas priežiūros poste taip pat turi nuolat stebėti suimtuosius (nuteistuosius) per kamerų duryse įrengtas stebėjimo akutes, skiriant ypatingą dėmesį suimtiesiems(nuteistiesiems), linkusiems pabėgti, užpulti, ar kuriems paskirta sustiprinta priežiūra, užtikrinant Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos reikalavimus) nustatytų funkcijų. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad ji ginčo metu galbūt buvo priežiūros poste Nr. 6, nes nuobauda jai paskirta būtent už nebuvimą jai paskirtame priežiūros poste Nr. 5 ir už šiame poste jai priskirtų funkcijų nevykdymą. Būtinybės nuo 4.30 iki 5.30 val. pareiškėjai būti priežiūros poste Nr. 6 nepagrindė nei liudytojų parodymai, nei byloje esanti tarnybinio patikrinimo medžiaga. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus (neveikimą) bei pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nesilaikė Pareigybės aprašymo 7, 8 ir 18.7 punktų reikalavimų.

14. Teismas nurodė, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai įvertino ir tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę – tyčiniais veiksmais padaryta priešinga veika. Nors tarnybinio patikrinimo metu ir nenustatyta, kur nuo 4.30 iki 5.30 val. buvo pareiškėja, tačiau pareiškėja, ilgą laiką dirbanti Šiaulių TI pareigūne, žinojo jai priskirtas funkcijas ir vidaus tvarkos taisykles, prieš kiekvieną pamainą buvo papildomai instruktuojama apie tai, jog nors kartą per pusvalandį privalo apeiti jai priskirtą priežiūros postą, tačiau šios pareigos nevykdė. Pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios jai šias funkcijas atlikti.

15. Teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra atskleisti ir aiškiai nurodyti pareiškėjos įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateiktas jų pagrindimas. Teismas padarė išvadą, kad, parenkant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, nusižengusios pareigūnės asmenybę ir jos kaltės laipsnį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje klaidingai nurodyta, kad pareiškėja per visą tarnybos laikotarpį bausta vieną kartą (paskirtoji nuobauda buvo teismo panaikinta), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai paskirta švelniausia nuobaudos rūšis, teismo vertinimu, ši aplinkybė neturėjo įtakos parenkant jai nuobaudos rūšį.

16. Teismas įvertino, kad byloje ginčijamas įsakymas yra pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir tinkamomis teisės normomis. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų buvo atliktas tinkamai, įrodytos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti Įsakymą bei tarnybinę nuobaudą už nustatytų pažeidimų padarymą.

III. 17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas nepagrįstai konstatavus, kad tarnybinis patikrinimas (taip pat ir jo išsamumo prasme) dėl pareiškėjos veiksmų buvo atliktas tinkamai, o jos elgesyje yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai. Šiuo atveju nebuvo nustatyta esminė aplinkybė, kur tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo metu buvo pareiškėja ir ką darė, jei nevykdė jai pavestų funkcijų; nenustačius šios aplinkybės, atitinkamai negalėjo buvo nustatyta ir tyčinė pareiškėjos kaltės forma. Iš tiesų pareiškėja ginčo metu buvo priežiūros poste Nr. 6, tą ji nurodė tarnybinio patikrinimo metu, ir ši aplinkybė turėjo būti patikrinta peržiūrėjus minėto posto vaizdo kamerų įrašus, tačiau tai nebuvo padaryta. Ta aplinkybė, kad atsakovas nebeturi techninės galimybės patikrinti priežiūros posto Nr. 6 vaizdo kamerų įrašų, negali turėti neigiamos įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai. Atsakovas savo iniciatyva turėjo patikrinti priežiūros posto Nr. 6 vaizdo kamerų įrašus, o taip pat ir kitų vaizdo kamerų įrašus (nelaukdamas, kol šie įrašai bus ištrinti), kad nustatytų, kur pareiškėja buvo ginčo metu. Atsakovui to nepadarius, pareiškėja neturi galimybės įrodyti savo teiginių teisingumo. Teismas šių pareiškėjos argumentų neanalizavo ir dėl jų detaliau nepasisakė.

17.2. Pareiškėja kartoja savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, kad ginčo metu ji buvo priežiūros poste Nr. 6, padėjo pareigūnui N. L., kai jam reikėjo atlikti kitas pareigas (tuo metu jis buvo specialisto, atsakingo už korpuso skyrių, kabinete, priežiūros poste Nr. 5). Pareiškėja negalėjo vienu metu būti dviejose vietose, todėl jos kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo buvo nustatyta nepagrįstai. Be to, nustačius jos kaltės formą – netiesioginę tyčią – turėjo būti nustatyti ir kilę padariniai, tačiau jie tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyti, o yra grindžiami tik prielaidomis, nes nėra nei užfiksuoti, nei įrodyti.

18. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 2/01-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniajai specialistei L. Č.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad: (1) teismas neanalizavo ir detaliau nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta esminė aplinkybė, kur tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo metu buvo pareiškėja ir ką darė, jei nevykdė jai pavestų funkcijų, ir kad aplinkybė, jog pareiškėja ginčo metu buvo priežiūros poste Nr. 6 turėjo būti patikrinta peržiūrėjus minėto posto vaizdo kamerų įrašus; (2) nebuvo nustatyti dėl padaryto tarnybinio pažeidimo kilę neigiami padariniai.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas, atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

22. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas ginčijamu įsakymu pagrįstai pripažino, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. ji 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 iki 5.30 val. nevykdė Pareigybės aprašymo 7 punkte (jame nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo užtikrinti nuolatinę suimtųjų(nuteistųjų) elgesio kontrolę), 8 punkte (atliekant pareigas, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, Šiaulių TI direktoriaus įsakymais patvirtintomis taisyklėmis ir tvarkomis) ir 18.7 punkte (atliekant pareigas priežiūros poste taip pat turi nuolat stebėti suimtuosius (nuteistuosius) per kamerų duryse įrengtas stebėjimo akutes, skiriant ypatingą dėmesį suimtiesiems(nuteistiesiems), linkusiems pabėgti, užpulti, ar kuriems paskirta sustiprinta priežiūra, užtikrinant Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos reikalavimus) nustatytų funkcijų, ir pagrįstai už tai pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytas tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir motyvuotai dėl jų pasisakė. Vengiant motyvų kartojimo, šioje nutartyje prieš tai paminėtais aspektais plačiau nepasisakoma.

24. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos pirminiame skunde teiktų argumentų, jog, atliekant tarnybinį tyrimą nebuvo nustatyta esminė aplinkybė, kur tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo metu buvo pareiškėja, ką ji darė, jei nevykdė jai pavestų funkcijų, neatitinka tikrovės. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „nors tarnybinio patikrinimo metu ir nenustatyta, kur nuo 4.30 val. iki 5.30 val. buvo pareiškėja, tačiau pažymėtina, kad pareiškėja, ilgą laiką dirbanti Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareigūne, žinojo jai priskirtas funkcijas ir vidaus tvarkos taisykles, prieš kiekvieną pamainą buvo papildomai instruktuojama apie tai, jog nors kartą per pusvalandį privalo apeiti jai priskirtą priežiūros postą, tačiau šios pareigos nevykdė. Objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdę jai šias funkcijas atlikti, pareiškėja nenurodė“. Teisėjų kolegija, sutikdama su paminėta pirmosios instancijos teismo pozicija, pareiškėjos teiginius, kad paminėti jos argumentai tikrinamame teismo sprendime nebuvo vertinami, atmeta kaip nepagrįstus.

25. Kaip teisiškai nereikšmingi atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad aplinkybė, jog pareiškėja ginčo metu buvo priežiūros poste Nr. 6 turėjo būti patikrinta, peržiūrėjus minėto posto vaizdo kamerų įrašus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju tarnybinei atsakomybei reikšminga ne tiek tai, kur pareiškėja buvo ginčo laikotarpiu, tačiau tai, ar ji turėjo pateisinamą priežastį palikti tarnybos vietą. Kaip matyti iš tikrinamo teismo sprendimo turinio, būtent tuo aspektu teismas ir vertino pareiškėjos teiginius dėl jos buvimo vietos ginčo laikotarpiu ir, be kita ko, pabrėžė, kad būtinybės nuo 4.30 iki 5.30 val. pareiškėjai būti priežiūros poste Nr. 6 nepagrindė nei liudytojų parodymai, nei byloje esanti tarnybinio patikrinimo medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, remdamasis liudytojų parodymais ir byloje esančia tarnybinio patikrinimo medžiaga, teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad įrodymais administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o nurodyti faktiniai duomenys nustatomi, be kita ko, proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (ABTĮ 56 str. 1, 2, 6 d.). Todėl vien tai aplinkybė, kad nėra išlikę ginčo laikotarpiu daryti priežiūros posto Nr. 6 vaizdo kamerų įrašai, nereiškia, kad ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės negalėjo būti nustatytos kitomis ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis.

26. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju, nustačius pareiškėjos kaltę, turėjo būti nustatyti ir neigiami padariniai, pabrėžtina, kad pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali. Taigi jo konstatavimui nereikalinga nustatyti jo sukeliamas neigiamas pasekmes bei, atitinkamai, priežastinį ryšį tarp pareiškėjos neveikimo ir sukeliamų pasekmių. Ginčijamu įsakymu pareiškėjai paskirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, jog, skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl jos padaryto tarnybinio nusižengimo nekilo jokių sunkių pasekmių. Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda laikytina adekvačia jos padarytam tarnybiniam nusižengimui, ji yra teisinga ir pagrįsta.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė