945b6fe4-bc48-4533-ae2d-e181d67c3d2a · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-708-926/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18786-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 2.4.6.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir AuÅ¡ros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant S. B. sumažintÄ 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 21 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio ,,Nissan X-trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ 13 550 eurų dydžio sumÄ .

KardomÄ jÄ priemonę – specialiosios teisės sustabdymÄ , nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. B. (toliau – S. B.) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 15 d., apie 23.20 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kelyje (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 5, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Nissan X-trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumo laipsnis.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos V. B. žinion; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo konfiskuotino turto – automobilio, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ be PVM. 2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad savo veiksmais S. B. jokių pasekmių nesukėlė, buvo sustabdytas nakties metu, kai eismas nebÅ«na intensyvus, automobiliu važiavo vienas, dėl ko, galimos pasekmės buvo minimalios.

Nuteistojo vairavimas analizuojamu atveju nebuvo planuotas. Nuteistasis susipyko su automobilį vairavusiu blaiviu asmeniu, dėl ko, Å¡is jį paliko automobilyje, o pats išėjo. S. B. nesijautė apsvaigęs, todėl norėjo automobilį nuvairuoti iki automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Be to, automobiliu nuteistasis naudojasi kasdien, nuvažiuoja didelius atstumus, todėl per 5 (penkerius) metus jo padaryti pažeidimai negali charakterizuoti jo kaip įžūlų pažeidėjÄ . 2.2. Nuteistojo teigimu, jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, praeityje nebuvo teistas, turi Å¡eimÄ , o savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai, gailisi.

Nors praeityje ir buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau, jokių naujų pažeidimų nėra padaręs, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. 2.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad laiduotoja V. B. negali nuteistajam daryti teigiamos įtakos. Teigiama, kad įvykio metu V. B. nebuvo kartu su S. B., todėl padaryti tiesioginės įtakos nuteistajam Å¡iuo atveju negalėjo. V. B. nuteistojo veiksmus vertina neigiamai ir įsipareigoja įtakoti jį teismo nustatytÄ laikotarpį.

S. B. ir V. B. ryÅ¡ys yra stiprus, jie santuokoje gyvena jau 25 metus, ji nuteistajam yra autoritetas. Priimdami sprendimus jie tariasi tarpusavyje, kartu vykdo ir darbinę veiklÄ , todėl, apelianto įsitikinimu, ji yra tinkama laiduotoja nagrinėjamoje situacijoje. Be to, V. B. sutinka, jog vertinamu atveju bÅ«tų taikomas laidavimas su užstatu. 2.4. Ginčijama ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio. Teigiama, kad Å¡i suma analizuojamu atveju turėjo bÅ«ti apskaičiuota netaikant PVM mokesčio.

Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar bausmė, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vadomis Å¡ioje dalyje.

Dėl to, Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam BK 40 straipsnio nuostatų. Nuteistojo teigimu, priimdamas sprendimÄ neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, todėl nepagrįstai nenustatė visų BK 40 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų.

4. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

5. Ginčo dėl to, jog S. B. praeityje teistas nebuvo, nusikalto pirmÄ kartÄ bei savo veiksmais jokios žalos nesukėlė, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tačiau, vien tik Å¡ių duomenų visuma nėra pakankama BK 40 straipsnio taikymui ir asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Be Å¡ių aplinkybių bÅ«tina nustatyti ir pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ bylos medžiagÄ , sprendė, kad tokiu duomenų byloje nepakanka, su kuo, įvertinusi S. B. apeliacinio skundo motyvus, iÅ¡ esmės sutinka ir teisėjų kolegija.

6. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje. IÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors S. B. praeityje nebuvo teistas, tačiau už įvairaus pobÅ«džio ir pavojingumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka. Paskutinį kartÄ už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ net 25 km/h S. B. buvo nubaustas likus vos 6 (Å¡eÅ¡ioms) dienoms iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo (b. l. 53-56). Be to, 2016 metais S. B. buvo baustas ir už automobilio vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

Už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ jam buvo skirta piniginė bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Nors skundžiamu nuosprendžiu S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda už komentuojamÄ teisės pažeidimÄ (vairavimÄ neblaiviam) jau nebegaliojo, tačiau minėtų duomenų visuma, neigiamai apibÅ«dinanti nuteistojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad S. B. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų iÅ¡vadų dėl jo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų.

Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobÅ«džio ir dėl to pirmosios instancijos padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad S. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokios praktikos laikomasis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019), todėl sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, jog prieÅ¡ 4 (ketverius) metus jam skirta administracinė nuobauda už iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų neteisėtų veiksmų atlikimÄ , neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , nėra pagrindo.

8. Svarbu ir tai, kad vertinamo įvykio metu S. B. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, tokiu bÅ«du padarydamas itin Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , keliantį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Jokių aktyvių veiksmų, siekdamas iÅ¡vengti neteisėtų veiksmų atlikimo nuteistasis nesiėmė – palikus jį automobilyje jo blaiviam kolegai, su niekuo susisiekti nebandė, pagalbos neprašė, vietoje to, žinodamas, jog vartojo alkoholį, nuspręsdamas vairuoti padidinto pavojaus Å¡altinį.

Nors vertinamu atveju jokia žala neteisėtais S. B. veiksmais nebuvo padaryta, tačiau vertinti Å¡iÄ aplinkybę kaip nuteistojo padėtį Å¡velninančiÄ ir jos pagrindu atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, bÅ«tų neteisinga. Neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių vertinamu atveju buvo iÅ¡vengta ne dėl aktyvių S. B. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai.

9. Esant Å¡ių duomenų visumai, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo manyti, jog S. B. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Administracinio baustumo, beje, vieno iÅ¡ jų galiojusio ir nusikalstamos veikos padarymo metu, buvimas pagrįstai vertintas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, sprendžiant, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas, neatleidęs S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

10. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad asmuo dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi Å¡eimÄ bei nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ios aplinkybės, sprendžiant iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos, betarpiÅ¡kai egzistavo ir S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, jog Å¡ių aplinkybių egzistavimas gali teigiamai įtakoti nuteistÄ jį ir veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

11. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl netinkamo laiduotojo – S. B. sutuoktinės V. B., pagrindo taip pat nėra. BK 40 straipsnyje numatyta, kad laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti vien tik teigiam įtakÄ kaltininkui.

12. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. ir V. B. yra susituokę jau 25 metus. V. B. dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, yra neteista ir įtariamųjų, kaltinamųjų registre neįregistruota. Nors praeityje ji buvo bausta administracine tvarka 2 (du) kartus, tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, paskutinė administracinė nuobauda jau skirta beveik prieÅ¡ 2 (dvejus) metus. Apeliaciniame skunde be iÅ¡dėstytų aplinkybių nurodoma ir tai, kad S. B. įsiklauso į savo sutuoktinės nuomonę, sprendimus jie visuomet priima kartu, todėl mano, jog ji gali jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ .

Å ios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja V. B., tačiau, toks laiduotojo parinkimo argumentavimas, akcentuojant iÅ¡ esmės teigiamÄ laiduotojo charakterį, bendro Å¡eiminio gyvenimo su kaltininku ir jų tarpusavio supratimo aplinkybes, nėra pakankamas pagrįsti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sÄ lygos konstatavimÄ . Esant tik tokiems motyvams neaiÅ¡ku, kokį auklėjamÄ jį poveikį gali padaryti ilgametė sutuoktinė, kad įmonės direktoriumi dirbantis asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, kaip ji kontroliuos savo sutuoktinio darbinę veiklÄ .

14. Minėta, kad S. B. praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinio nusižengimo padarymÄ â€“ vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Tuo metu jis taip pat gyveno santuokoje su V. B., tačiau, praėjus 4 (ketveriems) metams po komentuojamo administracinio nusižengimo padarymo nuteistasis padarė iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo automobilį, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Remiantis V. B. teiginiais, jos sutuoktinis po minėto administracinio nusižengimo padarymo stipriai iÅ¡gyveno, ji kritiÅ¡kai vertino jo veiksmus, tačiau, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui Å¡is įvykis ir sutuoktinės kritiÅ¡kas požiÅ«ris į S. B. veiksmus neturėjo.

Jis, žinodamas, jog vartojo alkoholį, neabejotinai suprasdamas galimas vairavimo, kai tai daro neblaivus asmuo, pasekmes, jas ignoravo, pagalbos į savo sutuoktinę, neabejotinai galėjusiÄ pagelbėti savo sutuoktiniui vertinamu atveju, nesikreipė. Esant Å¡iems duomenims pagrįstai manytina, kad praeityje buvusi V. B. įtakÄ nuteistojo elgesiui nebuvo pakankama jo neteisėtų veiksmų užkardymui, todėl abejotina jos pakankamumu ir vertinamu atveju. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ svarbu ir tai, kad apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V.

B., iÅ¡ dalies pateisino S. B. nusikalstamÄ poelgį. Ji tvirtino, kad neteisėtus S. B. veiksmus lėmė jo sunki psichologinė bÅ«klė, susiklosčiusi dėl įmonės finansinių problemų, dėl kurių, jie turėjo imti paskolas ir užstatyti savo turtÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju V. B. nėra objektyviai pajėgi imtis priemonių įtakai savo sutuoktiniui daryti ir bÅ«ti jam autoritetas. V. B. nėra tinkamas laiduotojas.

15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. B. sutiko, jog S. B. atžvilgiu bÅ«tų taikomas laidavimas su užstatu, tačiau ir Å¡is faktas, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ , nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimui. Ä®vertinus tai, kad S. B. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, jo sutuoktinė nėra tinkamas laiduotojas BK 40 straipsnio prasme, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , net ir taikant užstatÄ , Å¡iuo atveju negalimas.

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo sprendimu iš S. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio, vertę su PVM, teigiant, jog automobilio vertė šiuo atveju turėtų būti apskaičiuojama netaikant PVM mokesčio. Šie nuteistojo motyvai atmestini.

17. Sprendžiant klausimÄ , kokia pinigų suma (automobilio kaina su PVM ar be PVM) atitinka konfiskuotino turto vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis), bÅ«tina analizuoti teisės aktus, susijusius su turto vertės nustatymu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas (kuriÄ mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas (parduotas) analogiÅ¡kas automobilis rinkoje.

Automobilio rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ už analogiÅ¡kÄ automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamÄ kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).

18. Ä®rankių (priemonių) vertės iÅ¡ieÅ¡kojimu, be kita ko, siekiama, kad nebÅ«tų sÄ moningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos. Ä®gyvendinant Å¡iuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir iÅ¡ieÅ¡kotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ , t. y. iÅ¡vengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma tokio turto kaina be PVM.

19. Pagal teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , konfiskuota transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kuriÄ yra įskaičiuotas PVM, tačiau, realizavus konfiskuotÄ automobilį, gautas PVM buvusiam automobilio savininkui negrÄ Å¾inamas. Be to, turto konfiskavimas ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal savo pobÅ«dį yra labai panaÅ¡Å«s veiksmai ir neturi jokių ypatingų požymių, dėl kurių toks skirtumas tarp minėtų asmenų (konfiskuotos transporto priemonės buvusio savininko ir kaltininko, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma) bÅ«tų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).

20. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konfiskuotino turto vertę nustatė teisingai, teisės taikymo klaidos nepadarė, laikėsi naujausios Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos ir pagrįstai iÅ¡ nuteisto asmens priteisė konfiskuotino turto vertę su PVM. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė