Legislator Case Law & Legislation
945a15d6-e6e8-4433-b8ff-032784e002ec AI generated

945a15d6-e6e8-4433-b8ff-032784e002ec · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 945a15d6-e6e8-4433-b8ff-032784e002ec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-478/2022 Proceso Nr. 1-01-1-35277-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.1; 2.4.6.4.3 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjui advokatui Andriejui Tiščenko, nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

945a15d6-e6e8-4433-b8ff-032784e002ec · Lietuvos apeliacinis teismas: Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-478/2022 Proceso Nr. 1-01-1-35277-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.1; 2.4.6.4.3 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjui advokatui Andriejui Tiščenko, nuteistajam R.

K., vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo medicinos ekspertui Sigitui Laimai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. (R. K.) ir jo gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas R. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 30 d. Nukentėjusiosios V. J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ R. K. V. J. naudai 2900,70 Eur turtinei žalai ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ R.

K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai priteista 1195,67 Eur žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 2 d., laikotarpyje nuo 11 val. iki 20.00 val., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su O. J. metu, tyčia sudavė ranka pastarajam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nuo ko nukentėjusiajam nugriuvus ir galva atsitrenkus į ant grindų gulinčiÄ didelę molinę lėkÅ¡tę, taip padarė nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimus, poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas galvoje, kaukolės, kairio smilkinio ir virÅ¡ugalvio lūžius, kraujavimÄ virÅ¡ ir po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo nutekėjimu į stuburo kanalÄ , pakraujavimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inėje smilkininėje ir kaktinėje srityse, galvos smegenų sumuÅ¡imo židinius deÅ¡iniojo pusrutulio kaktinės skilties sferiniame pavirÅ¡iuje, kraujavimÄ Ä¯ galvos smegenų skilvelius, po ko, tempdamas už kaklo, padarė kaklo intradermalines kraujosruvas, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus, dėl ko komplikavosi Å«miu centrinės kilmės Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nuo galvos ir kaklo sumuÅ¡imo O.

J. mirė, ir taip tyčia jį nužudė. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Nuteistasis R. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje R. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo baudžiamÄ jÄ bylÄ R. K. atžvilgiu nutraukti, kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. 2.1. Apeliantų teigimu, Å¡ioje byloje nebuvo pagrindo neiÅ¡teisinti R.

K.. Kaip pažymima baudžiamojo proceso teisės doktrinoje, nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , bÅ«tų vertinamos kaltinamojo naudai. 2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo atmesti galimybės, jog bÅ«damas neblaivus O. J. galėjo griuvinėti ir dalį specialisto iÅ¡vadoje padarytų sužalojimų galėjo pasidaryti pats, kadangi O. J. mirtį lėmę sužalojimai galvoje yra bÅ«dingi griuvimui.

Tai patvirtina specialisto paaiÅ¡kinimai, jog, traumavus apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo projekcijÄ , buvo suteiktas pagreitis, tuomet sekė griuvimas, dėl ko buvo padaryti galvos sužalojimai. Todėl neatmetama versija, jog nukentėjusysis susižalojo griuvinėdamas ar galėjo bÅ«ti sužalotas kitų asmenų. Jeigu bÅ«tų daroma prielaida, kad buvo smÅ«giuota į apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo projekcijÄ (kaip teigia specialistas), tai ir galvos pozicija krentant turėjo krypti ta projekcija, t. y. kritimas turėtų bÅ«ti ant nukentėjusiojo kairiojo Å¡ono (kur sužalojimų nėra užfiksuota), o ne vertikaliai ant galvos virÅ¡ugalvio (kur yra pagrindinė trauma).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad, kiek matyti iÅ¡ tyrimo rezultatų, apatiniame žandikaulyje deÅ¡iniame kampe specialistas nurodė kraujosruvÄ , kuri yra 4-4-0,8 cm dydžio. IÅ¡kyla klausimas, ar tik tokio dydžio kraujosruva iÅ¡lieka smÅ«giuojant kumščiu. Specialistas nurodė, jog darė lavono video juostas ir yra viena padaryta bÅ«tent iÅ¡ deÅ¡iniojo žandikaulio pusės. Pirmosios instancijos teismas to įraÅ¡o neperžiÅ«rėjo ir prieÅ¡taravimų specialisto iÅ¡vadoje nepaÅ¡alino.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl įrodymų vertinimo 4. Kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino byloje iÅ¡kilusių abejonių ir nepagrįstai R. K. pripažino kaltu nužudžius O. J..

5. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse.

Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad įrodymu gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas gali bÅ«ti patikrintas teismo proceso metu BPK nurodytomis priemonėmis.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

6. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, bÅ«tų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. R. K. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltės formos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje 8. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad R. K. savo namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su O. J. metu, tyčia sudavė ranka pastarajam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nuo ko nukentėjusiajam nugriuvus ir galva atsitrenkus į ant grindų gulinčiÄ didelę molinę lėkÅ¡tę, taip padarė nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimus, poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas galvoje, kaukolės, kairio smilkinio ir virÅ¡ugalvio lūžius, po ko, tempdamas už kaklo, padarė kaklo intradermalines kraujosruvas, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus, dėl R.

K. padaryto galvos ir kaklo sumušimo O. J. mirė.

9. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. kaltininko padaryta baudžiamajame įstatyme apraÅ¡yta veika buvo bÅ«tina padarinių (mirties) kilimo sÄ lyga. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti.

10. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo R. K. parodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taipogi apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis neigia įvykio dienÄ vartojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, nurodo, kad smÅ«gių nukentėjusiajam O. J. nesudavė, nukentėjusiojo nesmaugė, tvirtina, jog nukentėjusysis, bÅ«damas girtas, nugriuvo ir susižalojo pats. Susipažinus su nuteistojo R. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog vienintelį kartÄ - apklausos, vykusios 2020 m. gruodžio 10 d., metu, apklaustas įtariamuoju, R.

K. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. O. J. iÅ¡ jų buto niekur nebuvo išėjęs, o jis užėjo pas jį į kambarį visai be priežasties apie pietus. Tada jis pamatė, kad O. J. apÅ¡lapino kilimÄ kambaryje ir privėmė į gėlių vazonÄ . Jis tada apÅ¡aukė O. J., bet nesmarkiai. Kadangi O. J. buvo iÅ¡gėręs, tai jis išėjo iÅ¡ to kambario, tuo metu su juo daugiau nesibarė ir nesimušė. Vėl į O. J. kambarį jis atėjo jau vakare apie 19 val. ir tada jis pradėjo O.

J. barti dėl jo elgesio, o jis kažkÄ burbėjo, nes buvo iÅ¡gėręs. Dar jis jam priekaiÅ¡tavo, kad jis nesiÅ¡lapintų balkone ir to jų ginčo metu jie susistumdė, o O. J. vienÄ kartÄ nugriuvo balkone, galva atsitrenkdamas į lėkÅ¡tę. Jis tik stumdė O. J. rankomis, jo nemušė jokiu daiktu. Kai O. J. nugriuvo balkone, jis išėjo iÅ¡ to kambario, bet labai greitai parėjo atgal ir pamatė, kad O. J. guli balkone taip, kaip nugriuvo. Tada jis paėmė jį ant rankų ir nunešė į kambarį bei paguldė ant lovos, O.

J. kaklo nespaudė, galėjo jį suspausti, kai parnešė į kambarį (t. 2, b. l. 29-31). Parodymų patikrinimo vietoje metu R. K. patvirtino savo 2020 m. gruodžio 10 d. duotus parodymus ir parodė ant manekeno aplinkybes, kaip 2020 m. rugsėjo 2 d. apie 19.00 val. jis susistumdė su O. J., kaip nuo smarkaus stumtelėjimo pastarasis balkone griuvo, galva atsitrenkdamas į molinę lėkÅ¡tę, vėliau jis O. J. pakėlė ir spausdamas per kaklÄ ir krÅ«tinę atnešė į kambarį (t. 2, b. l. 40-49).

Perskaičius 2020 m. gruodžio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus R. K. parodymus pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nurodė, jog 2020 m. gruodžio 10 d. apklausos metu nesakė, kad „nenorėjau jo sumuÅ¡ti ir nužudyti, tik stÅ«miau“, save apkalbėjo, tyrėja jo žodžius interpretavo savaip. Nebuvo taip, kad O. J. apÅ¡lapintų kilimÄ ir kad privėmė vazonÄ , jis O. J. neapÅ¡aukė. Taip sakė apklausos metu, bet iÅ¡sigalvojo ir apkalbėjo save. Parodymuose užraÅ¡ytas aplinkybes, kad vėliau, užėjęs į kambarį, vėl pradėjo barti O.

J. dėl jo elgesio, irgi išgalvojo. Išgalvojo ir tai, kad susistumdė balkone ir kad O. J. nugriuvo, atsitrenkdamas į lėkštę. Jis taip nesakė, o jo žodžiai buvo interpretuoti kitaip. Taip pat išgalvojo ir aplinkybes, kad išėjo iš kambario, labai greitai grįžo atgal ir pamatė, kad O. J. guli balkone taip, kaip nugriuvo. Balkone jis paėmė O. J. ant rankų, nunešė į kambarį ir paguldė ant lovos, bet tai buvo kitu metu. Jis negalėjo spausti kaklo Olegui, jį nešdamas iš balkono į kambarį, nes nešė jį visai kitaip.

Nukentėjusįjį iÅ¡ balkono nešė paėmęs už pažastų. Jis gulėjo ant pilvo, galvÄ atsukęs į kairę. Jis nukentėjusįjį pakėlė, apsuko ir tempė į kambarį. O. J. gulėjo galva į prieÅ¡ingÄ pusę nuo balkono išėjimo. Už kaklo ir už galvos O. J. netempė. Kai darė dirbtinį kvėpavimÄ , už kaklo nelaikė, tik spaudė krutinę. DienÄ prieÅ¡ įvykį matė sužalojimÄ O. J. veide, kitų sužalojimų pats nematė, bet O. J. jam skundėsi.

O. J. pas jį gyveno 3 ar 4 dienas, o vienÄ naktį buvo išėjęs. Apie parÄ ar 12 val. iki mirties O. J. buvo jo namuose. Rugsėjo 2 d. – įvykio dienÄ O. J. buvo pas jį namuose, naktį iÅ¡ rugsėjo 1 d. į rugsėjo 2 d. nakvojo pas jį. Nuteistojo teigimu, tyrėjos apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu advokatas dalyvavo. VisÄ tÄ laikÄ save apkalbėjo, nes norėjo pamatyti savo tėvÄ . Spaudimas jam buvo daromas, kai pas jį ateidavo operatyvinis darbuotojas, kvietė pas save prieÅ¡ apklausÄ (t. 3, b. l. 46-47, 77).

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu jis save apkalbėjo, nes tokių aplinkybių nebuvo. Nuteistojo teigimu, įvykio dienÄ nukentėjusysis O. J. nebuvo išėjęs iÅ¡ namų, kad nukentėjusysis bÅ«tų nugriuvęs tÄ dienÄ , jis nematė. Pasak nuteistojo, sužalojimus ant O. J. veido, kÅ«no jis matė ir anksčiau, nukentėjusysis nuolat griuvinėdavo, prieÅ¡ tai buvo išėjęs iÅ¡ namų ir grįžo su mėlyne po akimi.

O. J. nuolat skųsdavosi silpnumu kojose ir jis labai dažnai griÅ«davo. Nuteistojo teigimu, jis rado nukentėjusįjį balkone, matė sužalojimus ant veido, mėlynę po akimi, nubrozdinimus ant veido, ant deÅ¡inio skruosto, po akimi. Ä®vykio metu balkone buvo mėlynos spalvos kėdė ir vazono lėkÅ¡tė, o paties vazono nebuvo, tik lėkÅ¡tė buvo. O. J. pastoviai privemdavo į vazonÄ , kuris stovėdavo ne balkone, o kambaryje, tik kai O. J. privemdavo, jis iÅ¡neÅ¡davo vazonÄ Ä¯ balkonÄ . TÄ dienÄ , kai O.

J. mirė, vazono balkone nebuvo (t. 3, b. l. 187-188).

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali bÅ«ti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai.

Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015).

Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta, kad teismas gali grįsti iÅ¡vadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai Å¡ie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Tokiais atvejais Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.

12. Asmenų, betarpiÅ¡kai mačiusių, kaip R. K. naudojo smurtÄ prieÅ¡ O. J., byloje nėra (įvykio metu bute buvo neįgalus R. K. tėvas, kuris yra miręs), o esant prieÅ¡taringiems ir nenuosekliems paties nuteistojo R. K. parodymams viso bylos proceso metu, sprendžiant, koks buvo R. K. atliktų veiksmų santykis su atsiradusiomis pasekmėmis, bei nustatant nuteistojo tyčios kryptingumÄ ir kaltės turinį, labai svarbu yra tinkamas kitų byloje surinktų netiesioginių įrodymų, kuriais grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį įstatymas nedraudžia, įvertinimas.

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 988/2020 (01) , remiantis O. J. lavono teismo medicinos tyrimu, GMP kvietimo kortelės 2008393 839-1-1, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, nustatyta:

1) Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 4 d., 09:00 val., rodo, kad nuo O. J. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 1-4 paros laiko.

2) O. J. mirė nuo galvos ir kaklo sumuÅ¡imo. Ä® tai nurodo: muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimai, poodinės ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos galvoje, kaukolės kairio smilkininio ir virÅ¡ugalvio lūžiai, kraujavimas virÅ¡ ir po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo nutekėjimu į stuburo kanalÄ , pakraujavimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inėje smilkininėje ir kaktinėje skiltyse, galvos smegenų sumuÅ¡imo židiniai deÅ¡inio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame pavirÅ¡iuje, kraujavimas į galvos smegenų skilvelius, kakle intradermalinės kraujosruvos, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus, kas komplikavosi Å«miu centrinės kilmės Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. 3) O.

J. lavone nustatyta: 3.1. Galvos ir kaklo sumuÅ¡imas, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimai, poodinės ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos galvoje, kaukolės kairio smilkininio ir virÅ¡ugalvio lūžiai, kraujavimas virÅ¡ ir po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo nutekėjimu į stuburo kanalÄ , pakraujavimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inėje smilkininėje ir kaktinėje skiltyse, galvos smegenų sumuÅ¡imo židiniai deÅ¡inio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame pavirÅ¡iuje, kraujavimas į galvos smegenų skilvelius, kakle intradermalinės kraujosruvos, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus.

Å ie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) kelių - keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2., 6.6.4., 6.619 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3.2. Daugybinės poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai galÅ«nėse, nugaroje, krÅ«tinėje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva priekinėje pilvo sienoje. Å ie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kelių - keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties, iÅ¡skyrus poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, poraktikaulinėje srityje ir kairiame Å¡one, kurios padarytos 5-7 paros laiko iki mirties.

Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. O. J. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,92 %o (promilės) etilo alkoholio, Å¡lapime nustatyta mažiausiai koncentracija 1,39 %o (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje ir Å¡lapime metilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. Girtam asmeniui tai atitiktų lengvÄ girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 48-59).

14. Teismo medicinos ekspertas S. Laima, atlikęs O. J. lavono teismo medicinos tyrimÄ , Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertas S. Laima paaiÅ¡kino, kad atsižvelgus į O. J. kÅ«ne nustatytų sužalojimų lokalizacijÄ , mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti O. J. nugriuvus ir atsitrenkus į plokÅ¡tumÄ ar kitus daiktus. O. J. mirtį lėmė galvos ir kaklo sužalojimai, tame tarpe kaukolės lūžiai, galvos smegenų sužalojimai ir kraujosruvos, kaklo poodinės kraujosruvos ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos apie gerklas.

Atsižvelgiant į sužalojimų makroskopinį ir mikroskopinį vaizdus bei lokalizacijÄ kÅ«ne, mažai tikėtina, kad po paminėtų sužalojimų padarymo O. J. galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus (t. 1, b. l. 61-62). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ekspertas paaiÅ¡kino, kad sužalojimai, iÅ¡vardinti specialisto iÅ¡vadoje 3.1 punkte, padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais galvoje ir mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kakle. Tačiau, įvertinus sužalojimų lokalizacijÄ ir plokÅ¡tumas galvoje bei kakle, ir darant prielaidÄ , kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti daiktais, turinčiais platesnį traumuojantį pavirÅ¡ių, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais galvoje ir mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kakle.

Ä®vertinus sužalojimų galvoje lokalizacijÄ ir pobÅ«dį, labiausiai tikėtina, kad virÅ¡ugalvio žaizda ir intrakranijiniai sužalojimai - kaukolės lūžiai su kraujo iÅ¡siliejimais kaukolės ertmės bei smegenų sumuÅ¡imo židiniais, galėjo bÅ«ti padaryti traumuojant su pagreičiu nukentėjusiojo virÅ¡ugalvį kietu buku, galimai ribotÄ pavirÅ¡ių ar briaunÄ turinčiu daiktu (pvz.: ikiteisminiame tyrime nurodyta moline lėkÅ¡te). Ä®vertinus pateiktus įtariamojo R. K. parodymus, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai kakle: intradermalinės kraujosruvos, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus, galėjo bÅ«ti padarytos įtariamajam tempiant nukentėjusįjį, kai įtariamasis ranka buvo suėmęs jo kaklÄ , tokiu savo veiksmu blogindamas nukentėjusiojo bÅ«klę, dėl patirtos galvos traumos galėjo sukelti nukentėjusiajam mechaninę asfiksijÄ (t. 1, b. l. 64-65).

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas S. Laima paaiÅ¡kino, kad, paskaičiavus pagal lokalizacijÄ , sumuojant ir atsižvelgiant į jų lokalizacijÄ , buvo iÅ¡skirti 7 trauminiai poveikiai, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateikus tam tikras versijas, kurios buvo sužinotos iÅ¡ įtariamojo, buvo nustatyta, kad sužalojimai, konkrečiai galvoje, galėjo susiformuoti ne dėl atskirų smÅ«gių, o nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus galva į vazonÄ ir po vazonu stovėjusiÄ lėkÅ¡tę.

Taip susidarytų kelios plokÅ¡tumos, nes galvos atžvilgiu, jeigu žiÅ«rėti, tai pati lėkÅ¡tė bÅ«tų vertikalioje-horizontalioje padėtyje, vazonas atitiktų vertikaliÄ jÄ plokÅ¡tumÄ , todėl ir sužalojimai galėjo įvairiose galvos plokÅ¡tumose susiformuoti. Vertinant sužalojimus, nustatytus galvoje visumoje, labiausiai tikėtina, kad tokius sužalojimus, kaip kaukolės lūžis, pasidaryti be papildomo pagreičio, ypač atsižvelgiant į jų lokalizacijas, savaime nukentėjusiajam nugriuvus, negalima.

Sužalojimai kakle – atsižvelgiant į sužalojimo mastÄ , kad yra tyrimo eigoje nustatyta intradermalinės kraujosruvos iÅ¡oriÅ¡kai mirusiojo kakle, galėjo susiformuoti, apglėbus kaklÄ ir dar veikiant spaudimui ir tempimo jėgoms, kurių metu plyÅ¡ta pavirÅ¡iniame galvos sluoksnyje esantys kapiliarai. Tokiu bÅ«du atsirado intradermalinės kraujosruvos, kurios ir buvo nustatytos. Tiek galvoje nustatyti sužalojimai yra sunkÅ«s, tiek ir kakle yra sunkÅ«s pagal sveikatos sutrikdymÄ . Pagal visus duomenis galima teigti, kad pirma buvo sužalota galva, o vėliau, spaudžiant kaklÄ , įvyko dusimas, dėl kaklo suspaudimo buvo pabloginta bendra bÅ«klė, ir buvo sÄ lygota galvos trauma, įvyko Å¡irdies ir kvėpavimo sutrikimai.

Nukentėjusiojo kraujyje ir Å¡lapime nustatyti alkoholio kiekiai didelės reikÅ¡mės ir įtakos mirčiai neturėjo. Dėl kaukolės lūžio turėjo bÅ«ti papildomas pagreitis - sužalojimai galvoje yra kaukolės kaulų lūžiai ir jie yra du atskiri. Labiausiai tikėtina, kad pagreitis galėjo bÅ«ti suteiktas nukentėjusiajam traumuojant apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo projekcijÄ . Mažai tikėtina, kad žmogus pats iÅ¡ savo Å«gio, nukritęs be papildomo pagreičio, pasidarytų tokius sužalojimus galvoje (t. 3, b. l. 74-76).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas S. Laima dar kartÄ patvirtino savo specialisto iÅ¡vadÄ bei iÅ¡ esmės apibendrino viso bylos proceso metu duotus savo paaiÅ¡kinimus, nurodydamas, kad O. J. mirė nuo galvos ir kaklo sumuÅ¡imų. O. J. kaukolėje buvo du lūžiai, vienas lūžis kaukolės Å¡one, kairėje pusėje ir vienas - virÅ¡ugalvyje. Pateikus papildomÄ medžiagÄ , buvo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡ie lūžiai galėjo susiformuoti vienmomentiÅ¡kai, traumuojant galvÄ , kai nukentėjusiajam nugriuvus galva kontaktavo į vazono plokÅ¡tumÄ , tai yra į plokÅ¡tumÄ , ant kurios stovėjo vazonas.

Atsitrenkiant į plokÅ¡tumÄ , susiformuotų Å¡oninis lūžis, o kita plokÅ¡tuma bÅ«tų vazonas, kur kontaktavo virÅ¡ugalvis, atsitrenkiant į vazono plokÅ¡tumÄ susiformuotų lūžis virÅ¡ugalvyje. Taip atsitinka, kad vienu metu dvi plokÅ¡tumos kontaktuoja su galva. Eksperto teigimu, kiek jam teko matyti balkono nuotraukas, vazono nebuvo matyti, bet, kiek jis prisimena, gynėjas jam paaiÅ¡kino, kad jo ginamasis minėjo, jog po nukentėjusiojo nugriuvimo, jo galvos kontakto, vazonas buvo sudaužytas. KategoriÅ¡kai negalima atmesti ir galimybės, kad aptariamas kaukolės lūžis galėjo bÅ«ti padarytas atsitrenkus ne į vazono plokÅ¡tumÄ , bet į sienÄ , kadangi traumuojantys požymiai tiek vazono plokÅ¡tumos, tiek sienos yra maždaug panašūs. Kad kažkurie sužalojimai bÅ«tų padaryti daug anksčiau, prieÅ¡ dienÄ , ar dvi, duomenų nėra.

Ä®vertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad kaukolės lūžiai buvo padaryti vienmomentiÅ¡kai ir labiau tikėtina, kad tai lūžiai, padaryti vienu metu nukentėjusiajam nugriuvus. IÅ¡ židinių lokalizacijos galima teigti, kad sužalojimai galvoje, lūžiai, muÅ¡tinė žaizda nepasidarė nuo tiesioginio smÅ«gio, pasiėmus kažkokį daiktÄ ir sudavus smÅ«gį į tÄ lokalizacijÄ , o pasidarė nukentėjusiajam nugriuvus. Ä®vertinus tai, kad buvo rasta žandikaulio kraujosruva, kritimas turėjo bÅ«ti su pagreičiu, bet nugriuvus, o ne tiesiogiai traumuojant su traumuojančiu daiktu.

Jeigu yra galvos trauma, tai yra kaukolės lūžis ir galvos smegenų sumuÅ¡imai, tai klasikiniu atveju, pačiam nukentėjusiajam nugriuvus, kai lūžta kaukolė, tai galvos smegenyse sužalojimai formuojasi prieÅ¡ingoje pusėje, negu buvo kontaktas bei lūžis, ir jie labiau yra iÅ¡reikÅ¡ti. Jeigu griÅ«nama su pagreičiu ar duodama su daiktu ir taip susiformuoja lūžis, tai paprastai galvos smegenų sužalojimai bÅ«na masyvesni lūžio vietoje. Å iuo atveju tas vaizdas labiau panaÅ¡us į griuvimÄ su pagreičiu ir formuojasi kraujavimas virÅ¡ kietojo smegenų dangalo.

Tai nėra dažnas dalykas ir jis bÅ«na labiau bÅ«dingas griuvimui su pagreičiui arba kai yra lokalus smÅ«gis į konkrečiÄ vietÄ . Ekspertas S. Laima apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad pasilieka prie to sužalojimų mechanizmo, kurį buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, t. y. jog buvo suduotas smÅ«gis į deÅ¡inę žandikaulio kampo projekcijÄ , po to įvyko kritimas, ko pasėkoje gavosi mirtina trauma (t. 3, b. l. 188-190).

15. Apeliacinės instancijos teisme apklausus nuteistÄ jį R. K. ir iÅ¡klausius teismo medicinos eksperto S. Laimos paaiÅ¡kinimus, nuteistojo iÅ¡keltai įvykio versijai ir su ja susijusiems eksperto parodymams patikrinti, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo paskirtas eksperimentas. Esminiai klausimai, kuriuos siekta iÅ¡siaiÅ¡kinti paskiriant šį tyrimo veiksmÄ - ar tokio dydžio balkone buvo įmanoma padaryti sužalojimus, kurie buvo konstatuoti O. J., koks buvo sužalojimų padarymo mechanizmas, kokioje situacijoje galėjo bÅ«ti padaryti abu sužalojimai (t. 3, b. l. 212-214).

Susipažinus su 2021 m. gruodžio 7 d. eksperimento atlikimo protokole užfiksuotais faktiniais duomenimis, matyti, jog vykdant teismo pavedimÄ buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui. Å io proceso veiksmo atlikimo metu iÅ¡ esmės naujų aplinkybių nebuvo nustatyta - nuteistasis R. K. parodė, kokioje padėtyje jis rado O. J., t. y. parodė, kaip ant keramikinės lėkÅ¡tės gulėjo nukentėjusiojo galva (t. 4, b. l. 29-37). Tyrimo veiksme dalyvavęs teismo medicinos ekspertas S. Laima patvirtino, kad tokie sužalojimai toje vietoje galėjo įvykti ir paaiÅ¡kino, jog kaukolės kairio smilkinio ir virÅ¡ugalvio lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti vienmomentiÅ¡kai nugriuvus.

Po nugriuvimo atsitrenkus galva į sienÄ ir grindis minimi lūžiai galėjo susiformuoti. LėkÅ¡tė, jei ji pasitaikė, yra tinkamas objektas tokiems lūžiams susiformuoti, nes lėkÅ¡tė turi briaunas ir nėra lygi plokÅ¡tuma. Ä®vertinus tai, kad buvo rasta žandikaulio kraujosruva, kritimas turėjo bÅ«ti su pagreičiu. Atsakydamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir abejones dėl nukentėjusiojo nugriuvimo ir galimybės susidaryti aptartiems nužalojimams, ekspertas paaiÅ¡kino, kad, jeigu žmogus traumuojamas į deÅ¡inę pusę, tai jis nekris ant tos pusės, o kris įgavęs pagreitį ant kairės pusės. Tyrimo autopsijos metu buvo nustatyta, kad yra virÅ¡ugalvio lūžis, kadangi nugriuvęs nukentėjusysis atsitrenkė į sienÄ , ir kairės pusės smilkinkaulio lūžis.

Taip pat ekspertas patvirtino, kad su kumščiu tokio dydžio kraujosruvÄ , kokia nustatyta O. J. apatiniame žandikaulyje deÅ¡iniame kampe, galima padaryti. Sužalojimai kakle lygiaverčiai mirties iÅ¡sivystymui, tačiau eksperimento metu dingo epizodas apie kaklo sužalojimų padarymÄ . Rastos kraujosruvos gerklose yra bÅ«dingos spaudžiant ar spengiant kaklÄ apglėbus ranka. Intradermalinės kraujosruvos formuojasi tada, kai kietas daiktas veikia lokaliai ir dar vyksta pertempimo jėgos (t. 4, b. l. 63-65).

16. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė paneigia nuteistojo R. K. iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad nukentėjusysis O. J. mirtinus sužalojimus pasidarė pats, nugriÅ«damas dėl neblaivumo. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti ir aptarti įrodymai iÅ¡ dalies atitinka nuteistojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 10 d. apklausos metu duotus parodymus, taip pat R. K. parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu, apie tai, jog įvykio dienÄ tarp jo ir O. J. įvyko konfliktas, kurio metu jis pastÅ«mė O.

J., o šis nukrito ir galva atsitrenkė į balkone buvusiÄ keramikinę lėkÅ¡tę, vėliau, suėmęs už kaklo ir krÅ«tinės, jis O. J. partempė į kambarį. DeklaratyvÅ«s ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti yra nuteistojo R. K. aiÅ¡kinimai apie policijos pareigÅ«nų ikiteisminio tyrimo metu jam darytÄ neteisėtÄ poveikį ir spaudimÄ , dėl kurio jis save apkalbėjo. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja J. J. parodė, kad R. K. apklausų metu visÄ laikÄ dalyvavo vertėjas ir gynėjas.

Kiti asmenys, nei nurodyti protokole, nedalyvavo, nebuvo poreikio dalyvauti. Parodymų patikrinimo metu R. K. nuosekliai pasakojo ir rodė, kas ir kaip vyko, kur jis ėjo, viskas atitiko, kÄ jis sakė apklausos metu ir vėliau parodė parodymų patikrinimo metu, dalyvavo gynėjas advokatas A. Palamarčiukas. Abejonių nekilo, jei bÅ«tų pastabų dėl protokolo, bÅ«tų įraÅ¡yta protokole. Parodymų patikrinimo vietoje buvo rasta lėkÅ¡tė ir ant tos lėkÅ¡tės buvo rastas nužudyto asmens kraujas, pats R.

K. parodė, kur ta lėkÅ¡tė yra (t. 3, b. l. 74). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios DNR biologinio tyrimo specialisto iÅ¡vados Nr. S 767/2020(01), ant keramikinės lėkÅ¡tės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. J. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 69-74). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos, lavono ir patalpų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau balkonas, kuriame įvyko R.

K. konfliktas su O. J., apžiÅ«rėtas nebuvo (t. 1, b. l. 12-14, 28-44). Nuteistasis R. K. apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad jokio gėlių vazono įvykio metu balkone nebuvo, aplinkybės, kad O. J., krisdamas atsitrenkė galva į vazonÄ , jis nebuvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Å iÄ versijÄ , kaip nurodė ekspertas S. Laima, jam pateikė nuteistojo gynėjas. Å i aplinkybė nepaneigia teismo medicinos tyrimo metu nustatytų faktinių duomenų bei teismo medicinos specialisto S. Laimos nuoseklių paaiÅ¡kinimų apie tai, kad abu kaukolės lūžiai galėjo susiformuoti vienmomentiÅ¡kai, traumuojant galvÄ Ä¯ vienÄ plokÅ¡tumÄ â€“ keramikinę lėkÅ¡tę, nuo kurio susiformuotų Å¡oninis lūžis, o, atsitrenkiant į sienÄ , susiformuotų lūžis virÅ¡ugalvyje, nes aptraiÅ¡kyti ir apibrozdinti kraÅ¡tai žaizdoje virÅ¡ugalvyje – tai makromorfologiniai požymiai, rodantys, kad žaizda priklauso muÅ¡tinei žaizdai.

Eksperto teigimu, traumuojantys požymiai tiek vazono plokÅ¡tumos, tiek sienos yra panašūs. Kaip jau buvo minėta, ekspertas S. Laima iÅ¡ esmės kategoriÅ¡kai atmetė tikimybę, kad kaukolės lūžius O. J. galėjo pasidaryti pats griÅ«damas, be iÅ¡orinės jėgos poveikio. Anot eksperto, kai griÅ«nama savaime, tai sužalojimų iÅ¡sidėstymas ir lokalizacija bÅ«na Å¡iek tiek kitokia negu Å¡iuo atveju. Kaip jau minėta, apie sužalojimų nukentėjusiojo kakle, kurie taipogi turėjo tiesioginės įtakos nukentėjusiojo mirčiai, atsiradimo aplinkybes ekspertas paaiÅ¡kino, kad sužalojimai kakle, atsižvelgiant į sužalojimo mastÄ , t. y., kad yra nustatytos intradermalinės kraujosruvos mirusiojo kakle, galėjo susiformuoti apglėbus kaklÄ ir dar veikiant spaudimo ir tempimo jėgoms, kurių metu plyÅ¡ta pavirÅ¡iniame galvos sluoksnyje esantys kapiliarai.

Pagal sveikatos sutrikdymo mastÄ , nustatyti sužalojimai galvoje ir kakle yra sunkÅ«s. Eksperto teigimu, pagal visus duomenis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirma buvo sužalota galva, o vėliau, spaudžiant kaklÄ , įvyko dusimas, dėl kaklo suspaudimo buvo pabloginta bendra bÅ«klė, buvo sÄ lygota galvos trauma ir įvyko Å¡irdies ir kvėpavimo sutrikimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. J. tiek naktį prieÅ¡ įvykį, tiek įvykio dienÄ praleido R. K. namuose, kuriuose buvo tik neįgalus R. K. tėvas ir pats nuteistasis, o, kaip nurodė ekspertas S. Laima, visi O.

J. kÅ«ne nustatyti sužalojimai buvo padaryti kelių – keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, galėjo padaryti kokie nors kiti asmenys, o ne nuteistasis R. K..

17. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktų įrodymų visetÄ , sugretinusi juos tarpusavyje, daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent nuteistojo R. K. smurtiniai veiksmai buvo bÅ«tinoji padarinių – O. J. mirties – kilimo sÄ lyga. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotų faktinių duomenų matyti, jog, atvykus į įvykio vietÄ , O. J. lavone buvo nustatytos lavondėmės ir lavoninis sustingimas (t. 4, b. l. 105-109), kas patvirtina, kad greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ R.

K. iÅ¡kvietė ne iÅ¡ karto po pavartoto smurto prieÅ¡ O. J., bet praėjus jau kuriam laikui, t. y. buvo abejingas galimoms jo veiksmų pasekmėms. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad R. K., suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbų kÅ«no organÄ â€“ galvÄ , taip pat tempdamas nukentėjusįjį apglėbęs už kaklo, numatė, kad savo veika gali nukentėjusįjį sunkiai sužaloti, dėl ko galimos komplikacijos, galinčios sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir, nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudė O.

J. veikdamas netiesiogine tyčia. R. K. veikoje yra visi būtini – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

18. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau, skirdamas bausmę R. K., pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vada, jog R. K. veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats nuteistasis R. K. tvirtino, jog įvykio dienÄ alkoholio nevartojo ir įvykio metu apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo.

Jokių faktinių duomenų, paneigiančių R. K. parodymus apie tai, kad įvykio dienÄ jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nėra (duomenų, kad įvykio vietoje R. K. neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, byloje nėra). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad R. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nepagrįsta neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais bÅ«dais gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nėra konkreti ir pagrįsta prielaidomis, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama.

Dėl bausmės 19. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

20. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių – iÅ¡ bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. K., BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (R. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formÄ ir rūšį (nusikalstama veika tyčinė), į tai, kad byloje nenustatyta nei R. K. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis (R.

K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje) bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visetÄ , nuteistajam R. K. paskyrė bausmę, artimesnę baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos minimumui. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, R. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra praÅ¡oma ir nuteistojo be jo gynėjo apeliaciniame skunde. Dėl civilinių ieÅ¡kinių 22.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš R. K. V. J. naudai priteista 2900,70 Eur turtinei žalai ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui naudai priteista 1195,67 Eur. Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nėra atskirai pasisakyta dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo V. J., taip pat dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikšto civilinio ieškinio tenkinimo, tačiau apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl, galima suprasti, jog apeliantai nesutinka ir šia skundžiamo nuosprendžio dalimi.

23. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Kadangi turtinė žala (O. J. laidojimo iÅ¡laidos) atsirado dėl nusikalstamų R. K. veiksmų, jis Å¡iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti pilnai, todėl pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. J. turėtos iÅ¡laidos laidojant savo sutuoktinį (su atitinkamais iÅ¡skaičiavimais) priteistos iÅ¡ nuteistojo.

24. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

25. Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi, paprastai civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalÄ patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

26. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

27. Dėl nuteistojo R. K. neteisėtų veiksmų, t. y. sutuoktinio O. J. nužudymo, nukentėjusioji V. J. patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ , todėl jai neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad R. K. nedirba, nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra darbingo amžiaus, pagrįstai iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiosios V. J. naudai priteisė 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes bei našlaičio pensijos sumų paskaičiavimus, pagrįstai šį civilinį ieškinį tenkino. Šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

28. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti. PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies įrodyta pripažintÄ aplinkybę, kad R. K. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Jolanta Čepukėnienė JÅ«ratė Jakubonienė Ernestas RimÅ¡elis