945a15d6-e6e8-4433-b8ff-032784e002ec · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-478/2022 Proceso Nr. 1-01-1-35277-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.1; 2.4.6.4.3 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsÄjo 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolantos ÄepukÄnienÄs, JÅ«ratÄs JakubonienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Ernesto RimÅ¡elio, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynÄjui advokatui Andriejui TiÅ¡Äenko, nuteistajam R.
Legislator headnote
AI generated945a15d6-e6e8-4433-b8ff-032784e002ec · Lietuvos apeliacinis teismas: Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dÄl jų lieÄiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-478/2022 Proceso Nr. 1-01-1-35277-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.1; 2.4.6.4.3 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsÄjo 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolantos ÄepukÄnienÄs, JÅ«ratÄs JakubonienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Ernesto RimÅ¡elio, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynÄjui advokatui Andriejui TiÅ¡Äenko, nuteistajam R.
K., vertÄjai Žanai Tadorovskajai, teismo medicinos ekspertui Sigitui Laimai, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. (R. K.) ir jo gynÄjo advokato Andriejaus TiÅ¡Äenko apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas R. K. laikinojo sulaikymo ir suÄmimo laikas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 30 d. NukentÄjusiosios V. J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ R. K. V. J. naudai 2900,70 Eur turtinei žalai ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ R.
K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai priteista 1195,67 Eur žalai atlyginti. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. R. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsÄjo 2 d., laikotarpyje nuo 11 val. iki 20.00 val., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su O. J. metu, tyÄia sudavÄ ranka pastarajam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nuo ko nukentÄjusiajam nugriuvus ir galva atsitrenkus į ant grindų gulinÄiÄ didelÄ molinÄ lÄkÅ¡tÄ, taip padarÄ nukentÄjusiajam muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimus, poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas galvoje, kaukolÄs, kairio smilkinio ir virÅ¡ugalvio lūžius, kraujavimÄ virÅ¡ ir po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo nutekÄjimu į stuburo kanalÄ , pakraujavimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inÄje smilkininÄje ir kaktinÄje srityse, galvos smegenų sumuÅ¡imo židinius deÅ¡iniojo pusrutulio kaktinÄs skilties sferiniame pavirÅ¡iuje, kraujavimÄ Ä¯ galvos smegenų skilvelius, po ko, tempdamas už kaklo, padarÄ kaklo intradermalines kraujosruvas, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus, dÄl ko komplikavosi Å«miu centrinÄs kilmÄs Å¡irdies ir kvÄpavimo veiklos sutrikimu, nuo galvos ir kaklo sumuÅ¡imo O.
J. mirÄ, ir taip tyÄia jį nužudÄ. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Nuteistasis R. K. ir jo gynÄjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje R. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo baudžiamÄ jÄ bylÄ R. K. atžvilgiu nutraukti, kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ panaikinti nuosprendžiui įsiteisÄjus. 2.1. Apeliantų teigimu, Å¡ioje byloje nebuvo pagrindo neiÅ¡teisinti R.
K.. Kaip pažymima baudžiamojo proceso teisÄs doktrinoje, nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonÄs, kylanÄios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , bÅ«tų vertinamos kaltinamojo naudai. 2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, nÄra pagrindo atmesti galimybÄs, jog bÅ«damas neblaivus O. J. galÄjo griuvinÄti ir dalį specialisto iÅ¡vadoje padarytų sužalojimų galÄjo pasidaryti pats, kadangi O. J. mirtį lÄmÄ sužalojimai galvoje yra bÅ«dingi griuvimui.
Tai patvirtina specialisto paaiÅ¡kinimai, jog, traumavus apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo projekcijÄ , buvo suteiktas pagreitis, tuomet sekÄ griuvimas, dÄl ko buvo padaryti galvos sužalojimai. TodÄl neatmetama versija, jog nukentÄjusysis susižalojo griuvinÄdamas ar galÄjo bÅ«ti sužalotas kitų asmenų. Jeigu bÅ«tų daroma prielaida, kad buvo smÅ«giuota į apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo projekcijÄ (kaip teigia specialistas), tai ir galvos pozicija krentant turÄjo krypti ta projekcija, t. y. kritimas turÄtų bÅ«ti ant nukentÄjusiojo kairiojo Å¡ono (kur sužalojimų nÄra užfiksuota), o ne vertikaliai ant galvos virÅ¡ugalvio (kur yra pagrindinÄ trauma).
Apeliaciniame skunde pažymima, kad, kiek matyti iÅ¡ tyrimo rezultatų, apatiniame žandikaulyje deÅ¡iniame kampe specialistas nurodÄ kraujosruvÄ , kuri yra 4-4-0,8 cm dydžio. IÅ¡kyla klausimas, ar tik tokio dydžio kraujosruva iÅ¡lieka smÅ«giuojant kumÅ¡Äiu. Specialistas nurodÄ, jog darÄ lavono video juostas ir yra viena padaryta bÅ«tent iÅ¡ deÅ¡iniojo žandikaulio pusÄs. Pirmosios instancijos teismas to įraÅ¡o neperžiÅ«rÄjo ir prieÅ¡taravimų specialisto iÅ¡vadoje nepaÅ¡alino.
3. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistojo ir jo gynÄjo apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo R. K. ir jo gynÄjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. DÄl įrodymų vertinimo 4. Kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino byloje iÅ¡kilusių abejonių ir nepagrįstai R. K. pripažino kaltu nužudžius O. J..
5. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti. TaisyklÄs, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1â4 dalyse.
Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271â292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. BylÄ nagrinÄjanÄio teismo kompetencija nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertÄ bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkreÄios nusikalstamos veikos sudÄties požymius.
Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisÄtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad įrodymu gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas gali bÅ«ti patikrintas teismo proceso metu BPK nurodytomis priemonÄmis.
Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dÄl jų lieÄiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
6. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo iÅ¡vados darytos nesiÄmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingoms aplinkybÄms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dÄl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dÄl neatitikties BPK 20 straipsnio 1â4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalÄjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1â4 dalių reikalavimus; neiÅ¡dÄstyti teisiniai argumentai dÄl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).
7. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikÄ bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų vadovavÄsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravÄs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, bÅ«tų padarÄs klaidų dÄl įrodymų turinio ir pan. R. K. kaltÄ padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dÄl nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltÄs formos.
DÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje 8. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ bei įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, nustatÄ, kad R. K. savo namuose, bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su O. J. metu, tyÄia sudavÄ ranka pastarajam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nuo ko nukentÄjusiajam nugriuvus ir galva atsitrenkus į ant grindų gulinÄiÄ didelÄ molinÄ lÄkÅ¡tÄ, taip padarÄ nukentÄjusiajam muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimus, poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas galvoje, kaukolÄs, kairio smilkinio ir virÅ¡ugalvio lūžius, po ko, tempdamas už kaklo, padarÄ kaklo intradermalines kraujosruvas, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus, dÄl R.
K. padaryto galvos ir kaklo sumuÅ¡imo O. J. mirÄ.
9. AtsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. kaltininko padaryta baudžiamajame įstatyme apraÅ¡yta veika buvo bÅ«tina padarinių (mirties) kilimo sÄ lyga. Jei nukentÄjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentÄjusysis mirÄ tuoj po padarytos veikos, ar praÄjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti.
10. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo R. K. parodymų pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose, taipogi apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis neigia įvykio dienÄ vartojÄs smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį, nurodo, kad smÅ«gių nukentÄjusiajam O. J. nesudavÄ, nukentÄjusiojo nesmaugÄ, tvirtina, jog nukentÄjusysis, bÅ«damas girtas, nugriuvo ir susižalojo pats. Susipažinus su nuteistojo R. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog vienintelį kartÄ - apklausos, vykusios 2020 m. gruodžio 10 d., metu, apklaustas įtariamuoju, R.
K. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodÄ, kad 2020 m. rugsÄjo 2 d. O. J. iÅ¡ jų buto niekur nebuvo iÅ¡ÄjÄs, o jis užÄjo pas jį į kambarį visai be priežasties apie pietus. Tada jis pamatÄ, kad O. J. apÅ¡lapino kilimÄ kambaryje ir privÄmÄ Ä¯ gÄlių vazonÄ . Jis tada apÅ¡aukÄ O. J., bet nesmarkiai. Kadangi O. J. buvo iÅ¡gÄrÄs, tai jis iÅ¡Äjo iÅ¡ to kambario, tuo metu su juo daugiau nesibarÄ ir nesimuÅ¡Ä. VÄl į O. J. kambarį jis atÄjo jau vakare apie 19 val. ir tada jis pradÄjo O.
J. barti dÄl jo elgesio, o jis kažkÄ burbÄjo, nes buvo iÅ¡gÄrÄs. Dar jis jam priekaiÅ¡tavo, kad jis nesiÅ¡lapintų balkone ir to jų ginÄo metu jie susistumdÄ, o O. J. vienÄ kartÄ nugriuvo balkone, galva atsitrenkdamas į lÄkÅ¡tÄ. Jis tik stumdÄ O. J. rankomis, jo nemuÅ¡Ä jokiu daiktu. Kai O. J. nugriuvo balkone, jis iÅ¡Äjo iÅ¡ to kambario, bet labai greitai parÄjo atgal ir pamatÄ, kad O. J. guli balkone taip, kaip nugriuvo. Tada jis paÄmÄ jį ant rankų ir nuneÅ¡Ä Ä¯ kambarį bei paguldÄ ant lovos, O.
J. kaklo nespaudÄ, galÄjo jį suspausti, kai parneÅ¡Ä Ä¯ kambarį (t. 2, b. l. 29-31). Parodymų patikrinimo vietoje metu R. K. patvirtino savo 2020 m. gruodžio 10 d. duotus parodymus ir parodÄ ant manekeno aplinkybes, kaip 2020 m. rugsÄjo 2 d. apie 19.00 val. jis susistumdÄ su O. J., kaip nuo smarkaus stumtelÄjimo pastarasis balkone griuvo, galva atsitrenkdamas į molinÄ lÄkÅ¡tÄ, vÄliau jis O. J. pakÄlÄ ir spausdamas per kaklÄ ir krÅ«tinÄ atneÅ¡Ä Ä¯ kambarį (t. 2, b. l. 40-49).
PerskaiÄius 2020 m. gruodžio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus R. K. parodymus pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nurodÄ, jog 2020 m. gruodžio 10 d. apklausos metu nesakÄ, kad ânenorÄjau jo sumuÅ¡ti ir nužudyti, tik stÅ«miauâ, save apkalbÄjo, tyrÄja jo žodžius interpretavo savaip. Nebuvo taip, kad O. J. apÅ¡lapintų kilimÄ ir kad privÄmÄ vazonÄ , jis O. J. neapÅ¡aukÄ. Taip sakÄ apklausos metu, bet iÅ¡sigalvojo ir apkalbÄjo save. Parodymuose užraÅ¡ytas aplinkybes, kad vÄliau, užÄjÄs į kambarį, vÄl pradÄjo barti O.
J. dÄl jo elgesio, irgi iÅ¡galvojo. IÅ¡galvojo ir tai, kad susistumdÄ balkone ir kad O. J. nugriuvo, atsitrenkdamas į lÄkÅ¡tÄ. Jis taip nesakÄ, o jo žodžiai buvo interpretuoti kitaip. Taip pat iÅ¡galvojo ir aplinkybes, kad iÅ¡Äjo iÅ¡ kambario, labai greitai grįžo atgal ir pamatÄ, kad O. J. guli balkone taip, kaip nugriuvo. Balkone jis paÄmÄ O. J. ant rankų, nuneÅ¡Ä Ä¯ kambarį ir paguldÄ ant lovos, bet tai buvo kitu metu. Jis negalÄjo spausti kaklo Olegui, jį neÅ¡damas iÅ¡ balkono į kambarį, nes neÅ¡Ä jį visai kitaip.
NukentÄjusįjį iÅ¡ balkono neÅ¡Ä paÄmÄs už pažastų. Jis gulÄjo ant pilvo, galvÄ atsukÄs į kairÄ. Jis nukentÄjusįjį pakÄlÄ, apsuko ir tempÄ Ä¯ kambarį. O. J. gulÄjo galva į prieÅ¡ingÄ pusÄ nuo balkono iÅ¡Äjimo. Už kaklo ir už galvos O. J. netempÄ. Kai darÄ dirbtinį kvÄpavimÄ , už kaklo nelaikÄ, tik spaudÄ krutinÄ. DienÄ prieÅ¡ įvykį matÄ sužalojimÄ O. J. veide, kitų sužalojimų pats nematÄ, bet O. J. jam skundÄsi.
O. J. pas jį gyveno 3 ar 4 dienas, o vienÄ naktį buvo iÅ¡ÄjÄs. Apie parÄ ar 12 val. iki mirties O. J. buvo jo namuose. RugsÄjo 2 d. â įvykio dienÄ O. J. buvo pas jį namuose, naktį iÅ¡ rugsÄjo 1 d. į rugsÄjo 2 d. nakvojo pas jį. Nuteistojo teigimu, tyrÄjos apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu advokatas dalyvavo. VisÄ tÄ laikÄ save apkalbÄjo, nes norÄjo pamatyti savo tÄvÄ . Spaudimas jam buvo daromas, kai pas jį ateidavo operatyvinis darbuotojas, kvietÄ pas save prieÅ¡ apklausÄ (t. 3, b. l. 46-47, 77).
Apklausiamas apeliacinÄs instancijos teisme, nuteistasis nurodÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu jis save apkalbÄjo, nes tokių aplinkybių nebuvo. Nuteistojo teigimu, įvykio dienÄ nukentÄjusysis O. J. nebuvo iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ namų, kad nukentÄjusysis bÅ«tų nugriuvÄs tÄ dienÄ , jis nematÄ. Pasak nuteistojo, sužalojimus ant O. J. veido, kÅ«no jis matÄ ir anksÄiau, nukentÄjusysis nuolat griuvinÄdavo, prieÅ¡ tai buvo iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ namų ir grįžo su mÄlyne po akimi.
O. J. nuolat skųsdavosi silpnumu kojose ir jis labai dažnai griÅ«davo. Nuteistojo teigimu, jis rado nukentÄjusįjį balkone, matÄ sužalojimus ant veido, mÄlynÄ po akimi, nubrozdinimus ant veido, ant deÅ¡inio skruosto, po akimi. Ä®vykio metu balkone buvo mÄlynos spalvos kÄdÄ ir vazono lÄkÅ¡tÄ, o paties vazono nebuvo, tik lÄkÅ¡tÄ buvo. O. J. pastoviai privemdavo į vazonÄ , kuris stovÄdavo ne balkone, o kambaryje, tik kai O. J. privemdavo, jis iÅ¡neÅ¡davo vazonÄ Ä¯ balkonÄ . TÄ dienÄ , kai O.
J. mirÄ, vazono balkone nebuvo (t. 3, b. l. 187-188).
11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje arba ikiteisminio tyrimo teisÄjui (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo parodymai gali bÅ«ti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai.
Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisÄjui, nÄra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, taÄiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posÄdyje gautus kaltinamųjų, nukentÄjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizÄs aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esanÄius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015).
Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta, kad teismas gali grįsti iÅ¡vadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, taÄiau tik tais atvejais, kai Å¡ie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. Tokiais atvejais Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).
Taigi, kaltinamojo, nukentÄjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir analizÄ bendrame bylos duomenų kontekste gali turÄti reikÅ¡mÄs formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.
12. Asmenų, betarpiÅ¡kai maÄiusių, kaip R. K. naudojo smurtÄ prieÅ¡ O. J., byloje nÄra (įvykio metu bute buvo neįgalus R. K. tÄvas, kuris yra mirÄs), o esant prieÅ¡taringiems ir nenuosekliems paties nuteistojo R. K. parodymams viso bylos proceso metu, sprendžiant, koks buvo R. K. atliktų veiksmų santykis su atsiradusiomis pasekmÄmis, bei nustatant nuteistojo tyÄios kryptingumÄ ir kaltÄs turinį, labai svarbu yra tinkamas kitų byloje surinktų netiesioginių įrodymų, kuriais grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį įstatymas nedraudžia, įvertinimas.
13. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 988/2020 (01) , remiantis O. J. lavono teismo medicinos tyrimu, GMP kvietimo kortelÄs 2008393 839-1-1, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, nustatyta:
1) Lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klÄ, konstatuota lavono tyrimo metu 2020 m. rugsÄjo 4 d., 09:00 val., rodo, kad nuo O. J. mirties iki lavoninių reiÅ¡kinių tikrinimo jo lavone galÄjo praeiti 1-4 paros laiko.
2) O. J. mirÄ nuo galvos ir kaklo sumuÅ¡imo. Ä® tai nurodo: muÅ¡tinÄ Å¾aizda virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimai, poodinÄs ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos galvoje, kaukolÄs kairio smilkininio ir virÅ¡ugalvio lūžiai, kraujavimas virÅ¡ ir po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo nutekÄjimu į stuburo kanalÄ , pakraujavimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inÄje smilkininÄje ir kaktinÄje skiltyse, galvos smegenų sumuÅ¡imo židiniai deÅ¡inio pusrutulio kaktinÄs skilties sferiniame pavirÅ¡iuje, kraujavimas į galvos smegenų skilvelius, kakle intradermalinÄs kraujosruvos, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus, kas komplikavosi Å«miu centrinÄs kilmÄs Å¡irdies ir kvÄpavimo veiklos sutrikimu. 3) O.
J. lavone nustatyta: 3.1. Galvos ir kaklo sumuÅ¡imas, muÅ¡tinÄ Å¾aizda virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimai, poodinÄs ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos galvoje, kaukolÄs kairio smilkininio ir virÅ¡ugalvio lūžiai, kraujavimas virÅ¡ ir po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo nutekÄjimu į stuburo kanalÄ , pakraujavimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inÄje smilkininÄje ir kaktinÄje skiltyse, galvos smegenų sumuÅ¡imo židiniai deÅ¡inio pusrutulio kaktinÄs skilties sferiniame pavirÅ¡iuje, kraujavimas į galvos smegenų skilvelius, kakle intradermalinÄs kraujosruvos, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus.
Å ie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) kelių - keliasdeÅ¡imt minuÄių laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2., 6.6.4., 6.619 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3.2. DaugybinÄs poodinÄs kraujosruvos ir nubrozdinimai galÅ«nÄse, nugaroje, krÅ«tinÄje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva priekinÄje pilvo sienoje. Å ie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kelių - keliasdeÅ¡imt minuÄių laikotarpyje iki mirties, iÅ¡skyrus poodines kraujosruvas krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄje, poraktikaulinÄje srityje ir kairiame Å¡one, kurios padarytos 5-7 paros laiko iki mirties.
Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
4. O. J. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,92 %o (promilÄs) etilo alkoholio, Å¡lapime nustatyta mažiausiai koncentracija 1,39 %o (promilÄs) etilo alkoholio. Kraujyje ir Å¡lapime metilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. Girtam asmeniui tai atitiktų lengvÄ girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 48-59).
14. Teismo medicinos ekspertas S. Laima, atlikÄs O. J. lavono teismo medicinos tyrimÄ , Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinÄjant pirmosios, tiek ir apeliacinÄs instancijos teismuose. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertas S. Laima paaiÅ¡kino, kad atsižvelgus į O. J. kÅ«ne nustatytų sužalojimų lokalizacijÄ , mažai tikÄtina, kad sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti O. J. nugriuvus ir atsitrenkus į plokÅ¡tumÄ ar kitus daiktus. O. J. mirtį lÄmÄ galvos ir kaklo sužalojimai, tame tarpe kaukolÄs lūžiai, galvos smegenų sužalojimai ir kraujosruvos, kaklo poodinÄs kraujosruvos ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos apie gerklas.
Atsižvelgiant į sužalojimų makroskopinį ir mikroskopinį vaizdus bei lokalizacijÄ kÅ«ne, mažai tikÄtina, kad po paminÄtų sužalojimų padarymo O. J. galÄjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus (t. 1, b. l. 61-62). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ekspertas paaiÅ¡kino, kad sužalojimai, iÅ¡vardinti specialisto iÅ¡vadoje 3.1 punkte, padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais galvoje ir mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kakle. TaÄiau, įvertinus sužalojimų lokalizacijÄ ir plokÅ¡tumas galvoje bei kakle, ir darant prielaidÄ , kad sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti daiktais, turinÄiais platesnį traumuojantį pavirÅ¡ių, sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais galvoje ir mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kakle.
Ä®vertinus sužalojimų galvoje lokalizacijÄ ir pobÅ«dį, labiausiai tikÄtina, kad virÅ¡ugalvio žaizda ir intrakranijiniai sužalojimai - kaukolÄs lūžiai su kraujo iÅ¡siliejimais kaukolÄs ertmÄs bei smegenų sumuÅ¡imo židiniais, galÄjo bÅ«ti padaryti traumuojant su pagreiÄiu nukentÄjusiojo virÅ¡ugalvį kietu buku, galimai ribotÄ pavirÅ¡ių ar briaunÄ turinÄiu daiktu (pvz.: ikiteisminiame tyrime nurodyta moline lÄkÅ¡te). Ä®vertinus pateiktus įtariamojo R. K. parodymus, labiausiai tikÄtina, kad sužalojimai kakle: intradermalinÄs kraujosruvos, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus, galÄjo bÅ«ti padarytos įtariamajam tempiant nukentÄjusįjį, kai įtariamasis ranka buvo suÄmÄs jo kaklÄ , tokiu savo veiksmu blogindamas nukentÄjusiojo bÅ«klÄ, dÄl patirtos galvos traumos galÄjo sukelti nukentÄjusiajam mechaninÄ asfiksijÄ (t. 1, b. l. 64-65).
Apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas S. Laima paaiÅ¡kino, kad, paskaiÄiavus pagal lokalizacijÄ , sumuojant ir atsižvelgiant į jų lokalizacijÄ , buvo iÅ¡skirti 7 trauminiai poveikiai, taÄiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateikus tam tikras versijas, kurios buvo sužinotos iÅ¡ įtariamojo, buvo nustatyta, kad sužalojimai, konkreÄiai galvoje, galÄjo susiformuoti ne dÄl atskirų smÅ«gių, o nukentÄjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus galva į vazonÄ ir po vazonu stovÄjusiÄ lÄkÅ¡tÄ.
Taip susidarytų kelios plokÅ¡tumos, nes galvos atžvilgiu, jeigu žiÅ«rÄti, tai pati lÄkÅ¡tÄ bÅ«tų vertikalioje-horizontalioje padÄtyje, vazonas atitiktų vertikaliÄ jÄ plokÅ¡tumÄ , todÄl ir sužalojimai galÄjo įvairiose galvos plokÅ¡tumose susiformuoti. Vertinant sužalojimus, nustatytus galvoje visumoje, labiausiai tikÄtina, kad tokius sužalojimus, kaip kaukolÄs lūžis, pasidaryti be papildomo pagreiÄio, ypaÄ atsižvelgiant į jų lokalizacijas, savaime nukentÄjusiajam nugriuvus, negalima.
Sužalojimai kakle â atsižvelgiant į sužalojimo mastÄ , kad yra tyrimo eigoje nustatyta intradermalinÄs kraujosruvos iÅ¡oriÅ¡kai mirusiojo kakle, galÄjo susiformuoti, apglÄbus kaklÄ ir dar veikiant spaudimui ir tempimo jÄgoms, kurių metu plyÅ¡ta pavirÅ¡iniame galvos sluoksnyje esantys kapiliarai. Tokiu bÅ«du atsirado intradermalinÄs kraujosruvos, kurios ir buvo nustatytos. Tiek galvoje nustatyti sužalojimai yra sunkÅ«s, tiek ir kakle yra sunkÅ«s pagal sveikatos sutrikdymÄ . Pagal visus duomenis galima teigti, kad pirma buvo sužalota galva, o vÄliau, spaudžiant kaklÄ , įvyko dusimas, dÄl kaklo suspaudimo buvo pabloginta bendra bÅ«klÄ, ir buvo sÄ lygota galvos trauma, įvyko Å¡irdies ir kvÄpavimo sutrikimai.
NukentÄjusiojo kraujyje ir Å¡lapime nustatyti alkoholio kiekiai didelÄs reikÅ¡mÄs ir įtakos mirÄiai neturÄjo. DÄl kaukolÄs lūžio turÄjo bÅ«ti papildomas pagreitis - sužalojimai galvoje yra kaukolÄs kaulų lūžiai ir jie yra du atskiri. Labiausiai tikÄtina, kad pagreitis galÄjo bÅ«ti suteiktas nukentÄjusiajam traumuojant apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo projekcijÄ . Mažai tikÄtina, kad žmogus pats iÅ¡ savo Å«gio, nukritÄs be papildomo pagreiÄio, pasidarytų tokius sužalojimus galvoje (t. 3, b. l. 74-76).
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje ekspertas S. Laima dar kartÄ patvirtino savo specialisto iÅ¡vadÄ bei iÅ¡ esmÄs apibendrino viso bylos proceso metu duotus savo paaiÅ¡kinimus, nurodydamas, kad O. J. mirÄ nuo galvos ir kaklo sumuÅ¡imų. O. J. kaukolÄje buvo du lūžiai, vienas lūžis kaukolÄs Å¡one, kairÄje pusÄje ir vienas - virÅ¡ugalvyje. Pateikus papildomÄ medžiagÄ , buvo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡ie lūžiai galÄjo susiformuoti vienmomentiÅ¡kai, traumuojant galvÄ , kai nukentÄjusiajam nugriuvus galva kontaktavo į vazono plokÅ¡tumÄ , tai yra į plokÅ¡tumÄ , ant kurios stovÄjo vazonas.
Atsitrenkiant į plokÅ¡tumÄ , susiformuotų Å¡oninis lūžis, o kita plokÅ¡tuma bÅ«tų vazonas, kur kontaktavo virÅ¡ugalvis, atsitrenkiant į vazono plokÅ¡tumÄ susiformuotų lūžis virÅ¡ugalvyje. Taip atsitinka, kad vienu metu dvi plokÅ¡tumos kontaktuoja su galva. Eksperto teigimu, kiek jam teko matyti balkono nuotraukas, vazono nebuvo matyti, bet, kiek jis prisimena, gynÄjas jam paaiÅ¡kino, kad jo ginamasis minÄjo, jog po nukentÄjusiojo nugriuvimo, jo galvos kontakto, vazonas buvo sudaužytas. KategoriÅ¡kai negalima atmesti ir galimybÄs, kad aptariamas kaukolÄs lūžis galÄjo bÅ«ti padarytas atsitrenkus ne į vazono plokÅ¡tumÄ , bet į sienÄ , kadangi traumuojantys požymiai tiek vazono plokÅ¡tumos, tiek sienos yra maždaug panašūs. Kad kažkurie sužalojimai bÅ«tų padaryti daug anksÄiau, prieÅ¡ dienÄ , ar dvi, duomenų nÄra.
Ä®vertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad kaukolÄs lūžiai buvo padaryti vienmomentiÅ¡kai ir labiau tikÄtina, kad tai lūžiai, padaryti vienu metu nukentÄjusiajam nugriuvus. IÅ¡ židinių lokalizacijos galima teigti, kad sužalojimai galvoje, lūžiai, muÅ¡tinÄ Å¾aizda nepasidarÄ nuo tiesioginio smÅ«gio, pasiÄmus kažkokį daiktÄ ir sudavus smÅ«gį į tÄ lokalizacijÄ , o pasidarÄ nukentÄjusiajam nugriuvus. Ä®vertinus tai, kad buvo rasta žandikaulio kraujosruva, kritimas turÄjo bÅ«ti su pagreiÄiu, bet nugriuvus, o ne tiesiogiai traumuojant su traumuojanÄiu daiktu.
Jeigu yra galvos trauma, tai yra kaukolÄs lūžis ir galvos smegenų sumuÅ¡imai, tai klasikiniu atveju, paÄiam nukentÄjusiajam nugriuvus, kai lūžta kaukolÄ, tai galvos smegenyse sužalojimai formuojasi prieÅ¡ingoje pusÄje, negu buvo kontaktas bei lūžis, ir jie labiau yra iÅ¡reikÅ¡ti. Jeigu griÅ«nama su pagreiÄiu ar duodama su daiktu ir taip susiformuoja lūžis, tai paprastai galvos smegenų sužalojimai bÅ«na masyvesni lūžio vietoje. Å iuo atveju tas vaizdas labiau panaÅ¡us į griuvimÄ su pagreiÄiu ir formuojasi kraujavimas virÅ¡ kietojo smegenų dangalo.
Tai nÄra dažnas dalykas ir jis bÅ«na labiau bÅ«dingas griuvimui su pagreiÄiui arba kai yra lokalus smÅ«gis į konkreÄiÄ vietÄ . Ekspertas S. Laima apeliacinÄs instancijos teisme patvirtino, kad pasilieka prie to sužalojimų mechanizmo, kurį buvo nurodÄs pirmosios instancijos teisme, t. y. jog buvo suduotas smÅ«gis į deÅ¡inÄ Å¾andikaulio kampo projekcijÄ , po to įvyko kritimas, ko pasÄkoje gavosi mirtina trauma (t. 3, b. l. 188-190).
15. ApeliacinÄs instancijos teisme apklausus nuteistÄ jį R. K. ir iÅ¡klausius teismo medicinos eksperto S. Laimos paaiÅ¡kinimus, nuteistojo iÅ¡keltai įvykio versijai ir su ja susijusiems eksperto parodymams patikrinti, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkriÄio 15 d. nutartimi buvo paskirtas eksperimentas. Esminiai klausimai, kuriuos siekta iÅ¡siaiÅ¡kinti paskiriant šį tyrimo veiksmÄ - ar tokio dydžio balkone buvo įmanoma padaryti sužalojimus, kurie buvo konstatuoti O. J., koks buvo sužalojimų padarymo mechanizmas, kokioje situacijoje galÄjo bÅ«ti padaryti abu sužalojimai (t. 3, b. l. 212-214).
Susipažinus su 2021 m. gruodžio 7 d. eksperimento atlikimo protokole užfiksuotais faktiniais duomenimis, matyti, jog vykdant teismo pavedimÄ buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui. Å io proceso veiksmo atlikimo metu iÅ¡ esmÄs naujų aplinkybių nebuvo nustatyta - nuteistasis R. K. parodÄ, kokioje padÄtyje jis rado O. J., t. y. parodÄ, kaip ant keramikinÄs lÄkÅ¡tÄs gulÄjo nukentÄjusiojo galva (t. 4, b. l. 29-37). Tyrimo veiksme dalyvavÄs teismo medicinos ekspertas S. Laima patvirtino, kad tokie sužalojimai toje vietoje galÄjo įvykti ir paaiÅ¡kino, jog kaukolÄs kairio smilkinio ir virÅ¡ugalvio lūžiai galÄjo bÅ«ti padaryti vienmomentiÅ¡kai nugriuvus.
Po nugriuvimo atsitrenkus galva į sienÄ ir grindis minimi lūžiai galÄjo susiformuoti. LÄkÅ¡tÄ, jei ji pasitaikÄ, yra tinkamas objektas tokiems lūžiams susiformuoti, nes lÄkÅ¡tÄ turi briaunas ir nÄra lygi plokÅ¡tuma. Ä®vertinus tai, kad buvo rasta žandikaulio kraujosruva, kritimas turÄjo bÅ«ti su pagreiÄiu. Atsakydamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir abejones dÄl nukentÄjusiojo nugriuvimo ir galimybÄs susidaryti aptartiems nužalojimams, ekspertas paaiÅ¡kino, kad, jeigu žmogus traumuojamas į deÅ¡inÄ pusÄ, tai jis nekris ant tos pusÄs, o kris įgavÄs pagreitį ant kairÄs pusÄs. Tyrimo autopsijos metu buvo nustatyta, kad yra virÅ¡ugalvio lūžis, kadangi nugriuvÄs nukentÄjusysis atsitrenkÄ Ä¯ sienÄ , ir kairÄs pusÄs smilkinkaulio lūžis.
Taip pat ekspertas patvirtino, kad su kumÅ¡Äiu tokio dydžio kraujosruvÄ , kokia nustatyta O. J. apatiniame žandikaulyje deÅ¡iniame kampe, galima padaryti. Sužalojimai kakle lygiaverÄiai mirties iÅ¡sivystymui, taÄiau eksperimento metu dingo epizodas apie kaklo sužalojimų padarymÄ . Rastos kraujosruvos gerklose yra bÅ«dingos spaudžiant ar spengiant kaklÄ apglÄbus ranka. IntradermalinÄs kraujosruvos formuojasi tada, kai kietas daiktas veikia lokaliai ir dar vyksta pertempimo jÄgos (t. 4, b. l. 63-65).
16. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizÄ paneigia nuteistojo R. K. iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad nukentÄjusysis O. J. mirtinus sužalojimus pasidarÄ pats, nugriÅ«damas dÄl neblaivumo. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti ir aptarti įrodymai iÅ¡ dalies atitinka nuteistojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 10 d. apklausos metu duotus parodymus, taip pat R. K. parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu, apie tai, jog įvykio dienÄ tarp jo ir O. J. įvyko konfliktas, kurio metu jis pastÅ«mÄ O.
J., o šis nukrito ir galva atsitrenkÄ Ä¯ balkone buvusiÄ keramikinÄ lÄkÅ¡tÄ, vÄliau, suÄmÄs už kaklo ir krÅ«tinÄs, jis O. J. partempÄ Ä¯ kambarį. DeklaratyvÅ«s ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti yra nuteistojo R. K. aiÅ¡kinimai apie policijos pareigÅ«nų ikiteisminio tyrimo metu jam darytÄ neteisÄtÄ poveikį ir spaudimÄ , dÄl kurio jis save apkalbÄjo. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta tyrÄja J. J. parodÄ, kad R. K. apklausų metu visÄ laikÄ dalyvavo vertÄjas ir gynÄjas.
Kiti asmenys, nei nurodyti protokole, nedalyvavo, nebuvo poreikio dalyvauti. Parodymų patikrinimo metu R. K. nuosekliai pasakojo ir rodÄ, kas ir kaip vyko, kur jis Äjo, viskas atitiko, kÄ jis sakÄ apklausos metu ir vÄliau parodÄ parodymų patikrinimo metu, dalyvavo gynÄjas advokatas A. PalamarÄiukas. Abejonių nekilo, jei bÅ«tų pastabų dÄl protokolo, bÅ«tų įraÅ¡yta protokole. Parodymų patikrinimo vietoje buvo rasta lÄkÅ¡tÄ ir ant tos lÄkÅ¡tÄs buvo rastas nužudyto asmens kraujas, pats R.
K. parodÄ, kur ta lÄkÅ¡tÄ yra (t. 3, b. l. 74). Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄios DNR biologinio tyrimo specialisto iÅ¡vados Nr. S 767/2020(01), ant keramikinÄs lÄkÅ¡tÄs rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. J. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 69-74). IÅ¡ 2020 m. rugsÄjo 2 d. įvykio vietos, lavono ir patalpų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rÄtas butas adresu (duomenys neskelbtini), taÄiau balkonas, kuriame įvyko R.
K. konfliktas su O. J., apžiÅ«rÄtas nebuvo (t. 1, b. l. 12-14, 28-44). Nuteistasis R. K. apeliacinÄs instancijos teisme tvirtino, kad jokio gÄlių vazono įvykio metu balkone nebuvo, aplinkybÄs, kad O. J., krisdamas atsitrenkÄ galva į vazonÄ , jis nebuvo nurodÄs ir ikiteisminio tyrimo metu. Å iÄ versijÄ , kaip nurodÄ ekspertas S. Laima, jam pateikÄ nuteistojo gynÄjas. Å i aplinkybÄ nepaneigia teismo medicinos tyrimo metu nustatytų faktinių duomenų bei teismo medicinos specialisto S. Laimos nuoseklių paaiÅ¡kinimų apie tai, kad abu kaukolÄs lūžiai galÄjo susiformuoti vienmomentiÅ¡kai, traumuojant galvÄ Ä¯ vienÄ plokÅ¡tumÄ â keramikinÄ lÄkÅ¡tÄ, nuo kurio susiformuotų Å¡oninis lūžis, o, atsitrenkiant į sienÄ , susiformuotų lūžis virÅ¡ugalvyje, nes aptraiÅ¡kyti ir apibrozdinti kraÅ¡tai žaizdoje virÅ¡ugalvyje â tai makromorfologiniai požymiai, rodantys, kad žaizda priklauso muÅ¡tinei žaizdai.
Eksperto teigimu, traumuojantys požymiai tiek vazono plokÅ¡tumos, tiek sienos yra panašūs. Kaip jau buvo minÄta, ekspertas S. Laima iÅ¡ esmÄs kategoriÅ¡kai atmetÄ tikimybÄ, kad kaukolÄs lūžius O. J. galÄjo pasidaryti pats griÅ«damas, be iÅ¡orinÄs jÄgos poveikio. Anot eksperto, kai griÅ«nama savaime, tai sužalojimų iÅ¡sidÄstymas ir lokalizacija bÅ«na Å¡iek tiek kitokia negu Å¡iuo atveju. Kaip jau minÄta, apie sužalojimų nukentÄjusiojo kakle, kurie taipogi turÄjo tiesioginÄs įtakos nukentÄjusiojo mirÄiai, atsiradimo aplinkybes ekspertas paaiÅ¡kino, kad sužalojimai kakle, atsižvelgiant į sužalojimo mastÄ , t. y., kad yra nustatytos intradermalinÄs kraujosruvos mirusiojo kakle, galÄjo susiformuoti apglÄbus kaklÄ ir dar veikiant spaudimo ir tempimo jÄgoms, kurių metu plyÅ¡ta pavirÅ¡iniame galvos sluoksnyje esantys kapiliarai.
Pagal sveikatos sutrikdymo mastÄ , nustatyti sužalojimai galvoje ir kakle yra sunkÅ«s. Eksperto teigimu, pagal visus duomenis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirma buvo sužalota galva, o vÄliau, spaudžiant kaklÄ , įvyko dusimas, dÄl kaklo suspaudimo buvo pabloginta bendra bÅ«klÄ, buvo sÄ lygota galvos trauma ir įvyko Å¡irdies ir kvÄpavimo sutrikimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. J. tiek naktį prieÅ¡ įvykį, tiek įvykio dienÄ praleido R. K. namuose, kuriuose buvo tik neįgalus R. K. tÄvas ir pats nuteistasis, o, kaip nurodÄ ekspertas S. Laima, visi O.
J. kÅ«ne nustatyti sužalojimai buvo padaryti kelių â keliasdeÅ¡imt minuÄių laikotarpyje iki mirties, todÄl nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog sužalojimus, sukÄlusius nukentÄjusiojo mirtį, galÄjo padaryti kokie nors kiti asmenys, o ne nuteistasis R. K..
17. TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktų įrodymų visetÄ , sugretinusi juos tarpusavyje, daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent nuteistojo R. K. smurtiniai veiksmai buvo bÅ«tinoji padarinių â O. J. mirties â kilimo sÄ lyga. IÅ¡ apeliacinÄs instancijos teismui pateiktų greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelÄje užfiksuotų faktinių duomenų matyti, jog, atvykus į įvykio vietÄ , O. J. lavone buvo nustatytos lavondÄmÄs ir lavoninis sustingimas (t. 4, b. l. 105-109), kas patvirtina, kad greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ R.
K. iÅ¡kvietÄ ne iÅ¡ karto po pavartoto smurto prieÅ¡ O. J., bet praÄjus jau kuriam laikui, t. y. buvo abejingas galimoms jo veiksmų pasekmÄms. Esant tokioms nustatytoms faktinÄms bylos aplinkybÄms, darytina iÅ¡vada, kad R. K., suduodamas smÅ«gį nukentÄjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbų kÅ«no organÄ â galvÄ , taip pat tempdamas nukentÄjusįjį apglÄbÄs už kaklo, numatÄ, kad savo veika gali nukentÄjusįjį sunkiai sužaloti, dÄl ko galimos komplikacijos, galinÄios sukelti nukentÄjusiojo mirtį, ir, nors nenorÄjo tokių padarinių, taÄiau sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudÄ O.
J. veikdamas netiesiogine tyÄia. R. K. veikoje yra visi bÅ«tini â tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudÄties požymiai.
18. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. K. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio. TaÄiau, skirdamas bausmÄ R. K., pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo daryti abejonių nekelianÄiÄ iÅ¡vada, jog R. K. veikos padarymo metu buvo apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats nuteistasis R. K. tvirtino, jog įvykio dienÄ alkoholio nevartojo ir įvykio metu apsvaigÄs nuo alkoholio nebuvo.
Jokių faktinių duomenų, paneigianÄių R. K. parodymus apie tai, kad įvykio dienÄ jis nebuvo apsvaigÄs nuo alkoholio, byloje nÄra (duomenų, kad įvykio vietoje R. K. neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, byloje nÄra). Esant tokioms nustatytoms faktinÄms bylos aplinkybÄms, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybÄ, kad R. K. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, nepagrįsta neginÄijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais bÅ«dais gautais ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtais įrodymais, nÄra konkreti ir pagrįsta prielaidomis, todÄl iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama.
DÄl bausmÄs 19. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinÄs valstybÄs principai reiÅ¡kia, kad valstybÄs taikomos priemonÄs turi bÅ«ti adekvaÄios siekiamam tikslui. BausmÄs turi bÅ«ti adekvaÄios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmÄs paskirÄiai.
Svarbu, kad teismo parinkta bausmÄs rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmÄs paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .
20. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmÄs skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių â iÅ¡ bausmÄs rūšies parinkimo ir bausmÄs dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio.
BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmÄ teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .
21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmÄ nuteistajam R. K., BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidÄ, atsižvelgÄ Ä¯ padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (R. K. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltÄs formÄ ir rūšį (nusikalstama veika tyÄinÄ), į tai, kad byloje nenustatyta nei R. K. atsakomybÄ lengvinanÄių, nei atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, į nuteistÄ jį charakterizuojanÄius duomenis (R.
K. anksÄiau neteistas, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje) bei, įvertinÄs Å¡ių aplinkybių visetÄ , nuteistajam R. K. paskyrÄ bausmÄ, artimesnÄ baudžiamojo įstatymo, nustatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos minimumui. NenustaÄius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, R. K. paskirtos bausmÄs nÄra pagrindo koreguoti, be to, to nÄra praÅ¡oma ir nuteistojo be jo gynÄjo apeliaciniame skunde. DÄl civilinių ieÅ¡kinių 22.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡ R. K. V. J. naudai priteista 2900,70 Eur turtinei žalai ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui naudai priteista 1195,67 Eur. Nuteistojo R. K. ir jo gynÄjo apeliaciniame skunde nÄra atskirai pasisakyta dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo V. J., taip pat dÄl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo, taÄiau apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todÄl, galima suprasti, jog apeliantai nesutinka ir Å¡ia skundžiamo nuosprendžio dalimi.
23. TurtinÄ Å¾ala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentÄjÄs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turÄjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentÄjusio asmens gyvybÄs atÄmimu. Kadangi turtinÄ Å¾ala (O. J. laidojimo iÅ¡laidos) atsirado dÄl nusikalstamų R. K. veiksmų, jis Å¡iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti pilnai, todÄl pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. J. turÄtos iÅ¡laidos laidojant savo sutuoktinį (su atitinkamais iÅ¡skaiÄiavimais) priteistos iÅ¡ nuteistojo.
24. TeisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). NeturtinÄ Å¾ala â tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl gyvybÄs atÄmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
25. Pagal savo pobÅ«dį neturtinÄ Å¾ala â tai asmeninÄ Å¾ala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybÄs ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi, paprastai civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentÄjÄs ir tiesiogiai neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄs asmuo (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).
26. Nusikalstama veika padarytos neturtinÄs žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkreÄioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). PažymÄtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinÄs žalos minimumo ar maksimumo, todÄl pareiga įvertinti nukentÄjusiojo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinÄ Å¾alÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
27. DÄl nuteistojo R. K. neteisÄtų veiksmų, t. y. sutuoktinio O. J. nužudymo, nukentÄjusioji V. J. patyrÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ , todÄl jai neabejotinai buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, kuri turi bÅ«ti atlyginta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs Å¡ias aplinkybes bei atsižvelgÄs į tai, kad R. K. nedirba, nekilnojamojo turto neturi, taÄiau yra darbingo amžiaus, pagrįstai iÅ¡ nuteistojo nukentÄjusiosios V. J. naudai priteisÄ 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgÄs į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateiktame patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes bei naÅ¡laiÄio pensijos sumų paskaiÄiavimus, pagrįstai šį civilinį ieÅ¡kinį tenkino. Å ioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieÅ¡kiniai tiek dÄl turtinÄs, tiek dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡nagrinÄti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinÄs teisÄs normų.
28. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti. PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies įrodyta pripažintÄ aplinkybÄ, kad R. K. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio. KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Jolanta ÄepukÄnienÄ JÅ«ratÄ JakubonienÄ Ernestas RimÅ¡elis